Lietuvoje
8
TIK SKAIČIAI
10 Lt
Vilniaus savivaldybė svarsto siūlymą už metinį transporto bilietą senjorams, vyresniems nei 80 metų, mokėti 10 litų
Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.
Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.
Atpigins tarptautinius skambučius
Lito likimas – politikų rankose
■ Europos Komisija priėmė
■ „Eurofi“ mokslinio foru-
nos bus uždrausti mokesčiai plačiausio užmojo per 26-erius už pokalbį atsiliepus į skambutį keliaujant po ES. Šiuo telekomunikacijų rinkos metu bendrovės linkusios reformos metus planą. taikyti papildomus mokesčius telefono skambučiams Priėmus aktų rinkinį, su- iš vartotojo šalies į kitas ES mažės biurokratinių kliūčių šalis. Įgyvendinus šiandieninį bendrovėms, bus apkarpyti pasiūlymą, bendrovės negavartotojų mokesčiai, suteikta lėtų fiksuotojo ryšio telefono naujų teisių ir naudotojams, ir skambučiams tarp ES šalių paslaugų teikėjams. taikyti didesnių įkainių negu Nuo 2014 metų liepos 1 die- skambučiams šalies viduje.
mo vadovas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentas Jacquesas de Larosiere‘as mano, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų.
Europos Komisija reformuoja telekomunikacijų rinką. Fotodiena.lt
Perdirbti atiduoda pramonė, bet ne gyventojai Gyvsidabrio atliekų turinčių lempų surinkimo rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau nedžiugina, kad lemputes perdirbti atiduoda šalies pramonė, o ne gyventojai. Alisa Bulybenko info@ekonomika.lt
L
iuminescencinių, kontaktinių fluorescencinių (taupiųjų) ir visų dujošvyčių lempų utilizavimas yra viena opiausių ekologinių problemų visoje Europos Sąjungoje. Neperdirbamos lempos, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, priskiriamos prie pavojingų atliekų ir turi žalingą poveikį aplinkai. Už tokių lempų surinkimą ir utilizavimą atsakinga bendrovė „Ekošviesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti dvigubai daugiau taupiųjų lempučių (80 proc.), nei Vyriausybės nustatyta surinkti per metus, tačiau didžiąją dalį jų atidavė pramonė. Surinktų lempų skaičius rodo, kad Lietuvoje bendras žmonių sąmoningumas dar nėra pakankamai orientuotas į aplinkosaugą, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Iš visų Lietuvoje surenkamų taupiųjų lempučių atliekų vos 5 proc. sudaro surinktos iš gyventojų. VšĮ „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės teigimu, žmonės dar nesu-
pranta, jog tokias lemputes būtina atiduoti, kad jos būtų saugiai utilizuotos, o ne mesti į bendrą šiukšlinę. „Čia, kaip ir bet kuriame mokymosi procese, reikia laiko. Mums svarbiausia perteikti gyventojams norą pasirūpinti pavojinga atlieka, o toliau viskas vyks natūraliai. Jau šiandien man šiek tiek smagiau nuvažiuoti prie ežero, nes matau, kad ten besiilsintys žmonės stengiasi šiukšles bent jau nunešti į tam skirtą vietą – tai dar ne masinis reiškinys, bet jau tampame atsakingesni“, – pastebi „Ekošviesos“ vadovas T. Ruželė. Tiesa, vien edukacijos nepakanka. Svarbu išplėtoti ir patogią surinkimo punktų infastruktūrą. Kad atliekos būtų sėkmingai surenkamos, turi būti kuo daugiau surinkimo vietų, tada yra didesnė tikimybė, kad akis užklius už specialaus konteinerio ar dėžės. Šiuo atžvilgiu bendrovė kelia sau vieną pagrindinių uždavinių – sukurti elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo infrastruktūrą Lietuvoje bei šviesti ir informuoti visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti tokias atliekas.
» Mums svarbiausia perteikti
gyventojams norą pasirūpinti pavojingomis atliekomis
„Plėtra reikalauja labai didelio finansavimo, tačiau manome, kad tai yra mūsų prioritetas, todėl su partneriais toliau sieksime, jog kiekviename mieste ir miestelyje būtų galimybė tinkamai atsikratyti pavojingų atliekų“, – priduria T. Ruželė.
Surenka nemokamai Kone kiekviename prekybos centre rastume baterijoms ar kitai smulkiai buitinei technikai skirtus specialius konteinerius. Netrukus bus įprasta matyti ir atskiras dėžes, į kurias bus galima dėti pavojingų lempų atliekas. Vietose, kur tokių surinkimo punktų dar nėra, aplinkosaugai neabejingų prekybos tinklų atstovai sudaro galimybę neveikiančią lemputę atiduoti tiesiog informacijos skyriuje. „Taupiąsias lemputes pirkėjas gali atiduoti mūsų parduotuvių informacijos skyriaus darbuotojams. Iki šių metų pabaigos planuojame parduotuvėse pastatyti specialias dėžes, į kurias gyventojai galės dėti nebeveikiančias taupiąsias lemputes ir kitą smulkią buitinę techniką bei baterijas“, – teigia Andrius Petraitis, „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas. Dauguma „Rimi“ parduotuvių taip pat jau turi specialias dėžes nebeveikiančioms taupiosioms
lemputėms bei baterijoms surinkti, o tose, kur jų dar nėra, atiduoti šias atliekas galima informacijos skyriuje.
Apsišviečia taupiosiomis lemputėmis Vis daugiau įmonių kaitrines lemputes keičiasi į taupiąsias. Tokie pokyčiai dar prieš 2,5 metų buvo įgyvendinti visuose „Iki“ prekybos centruose. Taupiąsias lemputes prieš metus pasirinkusi naudoti viršutinių drabužių bei namų teksti-
FAKTAI Taupiosios lemputės
••Prekybos tinkluose galima įsigyti įvairaus galingumo ir rūšių taupiųjų elektros lempučių, kurių kaina svyruoja nuo 5 iki 30 litų ••Taupiųjų lempučių per mėnesį vidutiniškai parduodama 9 tūkst. vnt., paprastųjų – apie 63 tūkst. vnt. •• Vienoje taupiojoje lemputėje esantis nedidelis gyvsidabrio kiekis (2–5 mg) sveikatai nėra pavojingas, tačiau į atliekų sąvartynus milžiniškais kiekiais patenkančios šios lemputės gali sukelti rimtų sveikatos problemų „Ekošviesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti dvigubai daugiau taupiųjų lempučių (80 proc.), nei Vyriausybės nustatyta surinkti per metus. Scanpix
lės produktų gamyba ir prekyba užsiimanti bendrovė „Vikada“ iškart pajuto naudą. „Lemputes keitėme ir taupumo sumetimais, ir todėl, kad nebetenkino kaitrinių lempučių kokybė – pastarosios labai dažnai perdega, o norėdami jas pakeisti patiriame papildomų išlaidų. Tam skyrėme apie 1,5 tūkst. litų. Visas bendrovės lemputes keičiant į taupiąsias neprireikė didesnių investicijų. Be to, jos atsipirko, tai jaučiame
iki šiol“, – teigia „Vikados“ ūkio skyriaus vadovas Andrius Gaidamavičius.
Renkasi paprastas lemputes Lyginant 2012-ųjų sausio– rugpjūčio taupiųjų elektros lempučių pardavimo prekybos tinkle „Maxima“ duomenis su tuo pačiu šių metų laikotarpiu, matyti, kad taupiųjų lempučių pardavimas išaugo dvigubai. Tiesa, jei lygintume taupiųjų ir netaupiųjų lempučių parda-
„Objektyviai žiūrint, visus prisijungimo prie euro zonos
vimą, keliskart daugiau nuperkama pastarųjų: taupiųjų nuperkama 9 tūkst. vnt. per mėnesį, o paprastųjų – 63 tūkst. vnt. „Jų kaina stipriai skiriasi. Nors taupiosios lemputės patikimesnės, padeda taupyti elektros energiją, be to, jų užtenka ilgiau, pirkėjams kaina yra labai svarbi. Todėl jie dažniau renkasi paprastas lemputes arba žemiausios kainos taupiąsias“, – sako Renata Saulytė, prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė. Ji tvirtina, kad taupiųjų lempučių pardavimas šokteli, kai yra vykdomos mažesnės kainos akcijos. Kadangi taupiosios lemputės nėra pigios, racionalūs pirkėjai laukia tokių akcijų, tada jų pardavimas šokteli net kelis kartus. Kad didėja taupiųjų lempučių populiarumas,
Lietuvoje
9
Viešasis interesas planuojant teritorijas
kriterijus šalis atitinka. Tačiau politinį sprendimą turėtų pasakyti jūsų finansų ministras Rimantas Šadžius“, –„Eurofi“ konferencijoje Vilniuje žurnalistams sakė J. de Larosiere‘as.R. Šadžius teigė manantis, kad svarbiausia yra integruotis. „Prisijungimas prie euro zonos nėra tiks tikslas, tai tam tikra priemonė Lietuvai pasiruošti integracijai į Europos ekonomiką“, – teigė R.Šadžius.
J. de Larosiere‘as: Lietuva gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų. Reuters
rodo ir prekybos tinklo „Iki“ pardavimo duomenys. Šiemet jų apyvarta (nuo metų pradžios iki šios dienos) yra 30 proc. didesnė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Taupiosios lemputės „Iki“ prekybos tinkluose pernai sudarė apie trečdalį visų parduodamų lempučių. Šiemet panašiai tiek pat parduota ir taupiųjų, ir netaupiųjų lempučių. „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė pastebi, kad intensyviausiai taupiosios lemputės buvo perkamos 2009–2010 metais, o pastaruoju metu pastebimai auga halogeninių ir LED lempučių pardavimas bei paklausa. Jos ryškios, turi daug atspalvių, lengviau pritaikomos prie
interjero ir apšvietimo, tad šiemet jų parduota dvigubai daugiau nei pernai ir keletą kartų daugiau nei užpernai. „Taupiosios lemputės sudaro daugiau nei trečdalį visų parduodamų lempučių. Jų populiarumas pradėjo augti anksčiau nei prieš porą metų, todėl pastaruoju metu stabilizavosi ir net šiek tiek mažėja. Pagrindinis jų pirkimo bumas buvo prieš dvejus trejus metus, todėl bendra šių ir 2011 metų dalis nelabai skiriasi“, – teigia R. Stanaitytė-Česnulienė. Daugiausia taupiųjų elektros lempučių parduodama tamsiuoju ir šaltuoju metu laiku, sausio–vasario mėnesiais. Pavasarį ir vasarą pardavimas krinta beveik perpus, o artėjant rudeniui vėl pradeda augti.
Vytautas Budnikas M. Romerio universiteto teisės magistras
» Visas bendrovės lemputes keičiant į
taupiąsias neprireikė didesnių investicijų. Be to, jos atsipirko, tai jaučiame iki šiol
■ Seimo birželio 27 d.
svarstytame Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisės akte ryžtasi apibrėžti viešojo intereso sampratą. Žinoma, tai įvardijama tik konkrečioje teritorijų planavimo srityje.
V. Budnikas: naivu tikėtis, kad viešasis interesas bus tinkamai apsaugotas priimant atitinkamą teisinį reguliavimą, kai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas viešai pasisakydamas niekina bei žemina Lietuvos teisinę sistemą. Fotodiena.lt
Minėto įstatymo projekto 8 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais jos poreikiais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetas, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimas, valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas, valstybei svarbūs projektai. Vertintinas drąsus Seimo žingsnis įstatyme nustatyti ir apibrėžti viešojo intereso sampratą, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas daugelyje nutarimų yra pabrėžęs, jog viešasis interesas yra dinamiškas ir kintantis. Ramybės neduoda svarstyto projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, kuriuose numatoma, kad viešasis interesas – tai valstybei svarbūs projektai bei valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas. Lieka neaišku, kas ir kaip nusprendžia, jog atitinkamas projektas yra valstybei svarbus arba ne. Taip pat neaišku, ar tikrai valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti reikalinga konkreti socialinė ar inžinerinė infrastruktūra. Šis dalykas, kaip ir daugelis kitų, tikriausiai paliekamas spręsti parlamento kompetencijai. Juk de iure gyvename teisinėje valstybėje, todėl visi tautai svarbūs sprendimai yra priimami per demokratiškai išrinktus atstovus. Tie patys tautos atstovai puikiai atspindėjo visuomenės nuomonę apie skalūninių dujų žvalgybą bei kitus numatomus energetikos projektus.
Viešasis interesas, kalbant apie teritorijų planavimą, yra itin svarbus. KT yra pažymėjęs, jog natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Šių objektų apsauga bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Toks teismo išaiškinimas leidžia teritorijų planavimą laikyti viešuoju interesu. Viešojo intereso įgyvendinimą užtikrina 2001 metais Lietuvos ratifikuota Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Šios konvencijos tikslas yra saugoti ne aplinką pačią savaime, o užtikrinti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Orhuso konvencija reglamentuoja visuomenės teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Tačiau iki 2010 metų ši teisė buvo ribojama dėl aplaidaus valstybės institucijų konvencijos traktavimo. Pati konvencija į lietuvių kalbą išversta su terminų vertimo netikslumais. Lietuvoje Orhuso konvencija ilgą laiką buvo vertinama kaip aplinkosaugos konvencija. Taip susiaurinta suinteresuotos visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų teisė ginti tai, kas yra susiję su visa aplinka. Nors esant neteisingam tarptautinės teisės akto vertimui į nacionalinę kalbą privaloma vadovautis origi-
nalo kalba, Lietuvoje teismų praktika buvo formuojama pagal lietuviškąjį Konvencijos vertimo variantą. Todėl Administracinių teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kur nevyriausybinių organizacijų teisės ginti viešąjį interesą buvo aiškinamos susiaurintai, t. y. tik aplinkosaugos kontekste. Paskelbus naują Konvencijos vertimą į lietuvių kalbą, daugelio administracinių bylų, net tų, kurių sprendimai jau įsiteisėję, nagrinėjimas buvo atnaujintas. Deja, minėtos naujas Orhuso konvencijos vertimo į lietuvių kalbą variantas iki šiol nėra paskelbtas nei Seimo, nei Aplinkos ministerijos tinklapyje. Pastarajame tėra nuoroda, jog Lietuva ištaisė buvusias klaidas. Naivu tikėtis, kad viešasis interesas bus tinkamai apsaugotas priimant atitinkamą teisinį reguliavimą, kai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas viešai pasisakydamas niekina bei žemina Lietuvos teisinę sistemą ir pabrėžia, jog nėra privaloma vadovautis tarptautinėmis Lietuvos sutartimis. Naivu būtų tikėtis ir teisinės valstybės principus atitinkančio naujo reguliavimo. Viešojo intereso apsaugos ir gynimo problematikos aktualėjimą Lietuvoje valstybėje akivaizdžiai rodo faktai, turintys didžiulę įtaką mūsų tautinei savimonei, galiausiai ir Lietuvos valstybingumui – tai nacionalinės kultūros paveldo naikinimas, masiniai žmogaus teisių, teritorijų planavimo pažeidinėjimai, savavališkos ir neteisėtos statybos nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose, stambaus masto valstybės (mokesčių mokėtojų) lėšų švaistymas ir pasisavinimas, lietuvių,kaip valstybinės, kalbos menkinimas.