Issuu on Google+

www.ek.lt

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ A. Babrauskas:NEMOKAMAS Visada sakau, kad darbdaviui sunku rasti gerą specialistą, tačiau geram specialistui dar sunkiau rasti gerą darbovietę Plačiau 14–15 p.

Laikraštis leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugsėjo 16–29 d. Nr. 21 (131)

R. Austinas: Kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau sumažės tikimybė padaryti klaidų Plačiau 18 p.

www.ekonomika.lt

ŠIAME NUMERYJE Iššūkis – rasti gerą pardavėją Pasaulyje puikiai žinomo laisvalaikio ir sportinių batų prekės ženklo „New Balance“ produkcijos dar visi neseniai Lietuvoje nebuvo kur įsigyti. Vos prieš tris mėnesius šia avalyne pradėta prekiauti parduotuvėje „Springs“. Plačiau 6 p.

Mobiliosios programėlės atsiperka lėtai

Europos pragiedruliai

Sparčiai augantis išmaniųjų telefonų savininkų skaičius Lietuvoje, o kartu ir mobiliųjų programėlių populiarumas verčia įmones ar organizacijas ieškoti naujų bendravimo su klientais būdų. Vis dėlto akivaizdūs programėlių privalumai turi tam tikrų minusų. Plačiau 10–11 p.

Kiek Šiaurės Korėjai kainuoja Vakarų baimė Čia nuolat ruošiamasi karui, todėl trūksta prekių. Visur kabo lyderio paveikslai, o per garsiakalbius skleidžiama propaganda. Pilna apleistų daugiabučių, tačiau valdžios rūmai tviska. Šiaurės Korėjos gyventojai niekada nesužinos, kad šiandien gyvena kaip romane „1984-ieji“. Plačiau 12–13 p.

Aukštoji pensijų matematika Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa. Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei. Plačiau 16–17 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100* NSDQ* NI225

449,32 –1,93% 828,42 –1,44% 412,91 +0,01% 6,588.98 +2,75% 3,715.97 +3,51% 14,387.27 +7,46 %

Rugpjūčio 31– rugsėjo 13 (*12) d. duomenys

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Plačiau 4–5 p.

Kaina 3 Lt

Užs. Nr. 131 Tiražas: 15 000


Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Redakcija

3

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Prezidentės rinkimai Kas jums labiau patinka – apelsinai ar bananai? Mėgstu vaisius. „Ką rinktumėtės – Lietuvos ar Europos vadovės postą?“ – „Man Lietuva visada buvo svarbiausia“, – atsako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ar dalyvausite Lietuvos prezidento rinkimuose?“ – „Žmonės tikriausiai žino, kas dalyvaus“, – atvirauja premjeras Algirdas Butkevičius.

A

rtėjant pavasariui, aišku tik viena – tuščių iliuzijų nepuoselėjanti Darbo partija ant rinkimų podiumo siųs iš spintos ištrauktus Artūro Paulausko ir Šarūno Biručio skeletus. „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso viltys iki pavasario pakeisti šalies Konstituciją ir grįžti į Daukanto aikštę sklaidosi tarsi blogas sapnas. Sostinėje rinkimų tanketę balnoja meras Artūras Zuokas. Aistra transporto projektams garsėjantis politikas dar pernai paskelbė karą prezidentei, tačiau taip ir neatskleidė, ar bandys mesti jai pirštinę. Jei būtų suteikta galimybė rinkti ministrus, rinkėjai A. Zuokui kelioms kadencijoms tikrai padovanotų bent Susisiekimo ministeriją. Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius neslėpdamas sako, kad delsia įvardyti konkretų kandidatą, mat bijo nepagrįstos kritikos. Premjerą galima suprasti, nes socialdemokratams pravėrus burnas dažniausiai praturtėja tik politinė tautosaka, o ne partijos reitingai. Konservatorių galva Andrius Kubilius tradiciškai demonstruoja nepavydėtiną populiarumo potencijos stoką. Pilkų beveidžių partijai belieka tvirtai laikytis už prezidentės sijono.

Liberalai galėtų leisti kandidatų ringe pasimankštinti Petrui Auštrevičiui ar Eugenijui Gentvilui, tačiau visi dairosi į prezidentūrą ir laukia oficialaus D. Grybauskaitės sprendimo antrą kartą mautis rinkimų bokso pirštines. Savo ruožtu pirmoji šalies ponia neskubėdama koketuoja su rinkėjais ir trumpais kritikos šūviais žaloja vienintelio rimto priešininko Algirdo Butkevičiaus populiarumą. Tvirtai ,,taip“ prezidentė žada tarti tik vasario mėnesį. Kai Lietuva baigs pirmininkauti Europos Sąjungai, D. Grybauskaitei beliks išklausyti tarptautines liaupses už sklandų Europos vadeliojimo pusmetį, papozuoti priešais objektyvus drauge su ryškiausiomis pasaulio politinėmis žvaigždėmis, suspindėti vietos bei užsienio spaudos antraštėse ir sėkmingai grįžti į buvusią Muravjovo koriko rezidenciją arba pasipuošti Karolio Didžiojo karoliais ir priimti mitinį pasiūlymą ES vadovų postuose pakeisti Hermaną van Romuy ar Jose Manuelį Barroso. Kol kas prezidentė elegantiškai doroja rąstus priešais „Ikea“, bando pigių skrydžių bendrovėms priklausančių orlaivių krėslų minkštumą, glėbesčiuoja Tibeto dvasinį lyderį ir bando įtikti visų rinkėjų politinio skonio receptoriams.

» Pirmoji šalies ponia neskubėdama

koketuoja su rinkėjais ir trumpais kritikos šūviais žaloja vienintelio rimto priešininko Algirdo Butkevičiaus populiarumą

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 131 Tiražas 15 000


Savaitės tema

4

Atsigavimas priklauso nuo išorinių » tendencijų, todėl eksportuojanti pramonė

vėl turi geresnes augimo perspektyvas. Vidaus paklausos atsigavimo Lietuvoje be augančio eksporto, manau, tikėtis nevertėtų. Violeta Klyvienė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

» Manau, kad apie ilgalaikį atsigavimą kalbėti dar

Vieno variklio nėra, nes daugelis reformų » buvo vykdoma nacionaliniu lygmeniu.

Karelas Lannoo, CEPS finansinių rinkų ekspertas

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Asmeninio albumo

Fotodiena.lt

Iššūkis – prarasti klientai Bet kuris buvęs „Omnitel“ klientas, nusprendęs vėl naudotis šios telekomunikacijų bendrovės paslaugomis, atgaus turėtą lojalumo statusą. Tokius laukiančius iššūkius ir veiklos planus atskleidė naujasis „Omnitel“ prezidentas Danas Strömbergas. Pasak

NUOMONĖ

Europos pragiedruliai Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Vilius Petkauskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

N

eprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno. Nors žvelgdami į bendrą JAV ir Europos paveikslą vis dar galime rasti nemažai tamsesnių potėpių, bendros tendencijos leidžia įžvelgti šviesą tunelio gale. Trapų JAV ir Europos augimo pamatą dar gali paplauti pro centrinių bankų užtvankas prasiveržusios skolų problemos, tačiau bendrą šalių ekonomikos vaizdą atspindintys rodikliai maloniai džiugina. Lietuvos ekonomikos motoras, varomas augančio eksporto kuru, turėtų pajusti pagrindinių prekybos rinkų augimo impulsą, vadinasi, galėsime džiaugtis ne tik ramesniu miegu, bet ir storesnėmis piniginėmis.

Statistiniai rodikliai džiugina Statistinių rinkos duomenų analize užsiimančios „Markit Group“ sudaromas pramonės pasitikėjimo indeksas (ang. purchasing managers index, arba PMI) rodo, kad Senojo žemyno garvežiai vis smarkiau įsuka gamybos variklius.

Indeksas sudaromas kas mėnesį apklausiant 400 įmonių vadovų 30 pasaulio valstybių. Remiantis PMI, kurio rodmenims viršijant 50 ribą indikuojamas ekonomikos augimas, galima teigti, kad padėtis nors ir lėtai, tačiau gerėja. Airija, kurios rugpjūčio mėnesio rodiklis buvo 56,6, tokio įvertinimo nebuvo sulaukusi 77 mėnesius. Ispanija (50,8) gali džiaugtis geriausia situacija per 28 mėnesius, Italijoje (50,3) registruojamas didžiausias optimizmas per 27 mėnesius, o Vokietijoje (53,5) užfiksuotas didžiausias rodiklis per 7 mėnesius. Bendras euro zonos indeksas siekia 51,5, taigi bendros Europos valiutos vienijamos valstybės išgyvena kuklų, tačiau ilgai lauktą augimą – to euro zonoje nebuvo fiksuota daugiau nei dvejus metus. Turint omenyje, kad net 60 proc. Lietuvos eksporto tenka Europos Sąjungos (ES) valstybėms, ir nedidelis lietuviškų prekių paklausos augimas leistų valgyti sočiau. Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad augant Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikai spartėjanti infliacija stumtelės importuojamų prekių kainas į viršų. Tai sukeltų šiokių tokių nepatogumų Lietuvai, iš

Senojo žemyno importuojančiai 56 proc. reikalingų prekių.

Rusiją pakeis ES Nors žemyno valstybių ekonomikos augimas yra džiugi žinia, tikimasi, kad galėsime ne tik sveikinti vokiečius ir prancūzus su besibaigiančia recesija, bet ir kartu įšokti į spartesnio augimo traukinį.

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė mananti, kad pagrindinės prekybos partnerės ES atsigavimas neabejotinai pakoreguos ir Lietuvos augimo tendencijas. Ekspertės teigimu, kai Rusijoje ėmė atsirasti vis daugiau rizikos veiksnių, buvo baiminamasi, jog lėtės ir pagrindinis Lietuvos eko-

nomikos augimo variklis – eksportas. „Naujienos apie tvaresnį euro zonos augimą leidžia tikėtis, kad ateinančiais metais Lietuva augs, – teigė V. Klyvienė. – Mūsų šalies ekonomika tampa labiau subalansuota, nes Europa suveiks kaip papildomas augimo stimulas, neleisiantis mažinti eksporto apsukų.“ Pašnekovė pridūrė,

kad verslas noriai rinksis Europos rinkas, kurios gali pasiūlyti aiškias ir prognozuojamas verslo sąlygas. Kiek kitokios nuomonės laikėsi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jo manymu, lėkti į Europos rinkas dar anksti.

„Manau, kad apie ilgalaikį atsigavimą kalbėti dar anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, temdančių ilgalaikio augimo prognozes, – teigė ekspertas. – Tačiau trumpuoju laikotarpiu bet koks augimas teigiamai atsilieps ir Lietuvai.“

Nedarbą mažintų renovacija Viena didžiausių Europos problemų – aukštas nedarbo lygis. Šiuo metu darbo neturi 12,1 proc. euro zonos gyventojų. Tiek pat bedarbių, Eurostato duomenimis, yra ir Lietuvoje. Ekonomikos profesoriaus Jono Čičinsko manymu, didelis nedarbas ir kritę gamybos pajėgumai rodo, kad išsivysčiusių šalių ekonomikos potencialas dar nėra panaudojamas. „Padėtis,

» Lietuvos ekonomikos motoras,

varomas augančio eksporto kuru, turėtų pajusti pagrindinių prekybos rinkų augimo impulsą

palyginti su 2008 metais, vis dar kukli, o gaminti galima tiek pat ar net daugiau, tačiau kol kas nėra paklausos ir reikiamų postūmių“, – tvirtino J. Čičinksas. Briuselyje įsikūrusio Centrinės Europos studijų centro (CEPS) finansinių rinkų ekspertas Karelas Lannoo savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė: „Jei nebus suskubta taisyti darbo rinkos, galime susidurti su nemenkomis socialinėmis problemomis.“ Pašnekovo teigimu, Europa nedarbo lygiu pranoksta JAV, kur šis siekia

FAKTAI Europos ekonomika

••Rugpjūtį žemiausias nedarbo lygis fiksuotas Austrijoje (4,3 proc.) ir Vokietijoje (5,3 proc.) ••Antrąjį 2013 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika augo 0,7 proc., Prancūzijos – 0,5 proc. ••2012-aisiais Rusija atsiriekė 18 proc. Lietuvos eksporto ••Šių metų gegužę Lietuvos verslo kreditavimas augo 1 proc. ir buvo 25 proc. mažesnis nei 2008-aisiais

» Apie ilgalaikį atsigavimą kalbėti dar anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, temdančių ilgalaikio augimo prognozes

Europos augimas dar trapus, tačiau panašu, kad jis gali būti ilgalaikis. Scanpix

7,3 proc. dėl koordinuotos kontrolės stokos. „Europos centrinis bankas (ECB), skirtingai nei Federalinis rezervas, negali įsikišti į darbo rinkos procesus, todėl atsigavimo tempas skiriasi. Mes tiesiog negalime vykdyti efektyvios darbo rinkos politikos“, – aiškino ekspertas. Vis dėlto augimas Europoje galėtų paskatinti atsigauti ir Lietuvos darbo rinką. Tiesa, to nepakaktų, kad stipriai sumažėtų bedarbių skaičius. V. Klyvienės nuomone, didelis impulsas darbo rinkos atsigavimui – tesėti renovacijos pažadus. „Renovacija turėtų antrinį poveikį, kaip ir augantys atlyginimai bei didesnis vartojimas, o tai skatintų ekonomiką, vadinasi, ir darbo vietų kūrimą“, – tvirtino ekonomistė.

Daug neišspręstų problemų Išvargintieji ilgalaikių krizių ir akcijų rinkų svyravimų gali tapti nepatiklūs ir imti klausinėti, ar Europos augimas tęsis iki dar vienos Roubini pavarde papuoštos euro žlugimo prognozės, ar šį kartą jau galime lengviau atsikvėpti ir imtis rimtesnių investicijų. S. Besagirsko manymu, džiaugtis kol kas anksti. Ekspertas teigė, kad Senojo žemyno šalys vis dar serga, o vartotojų pasitikėjimas auga dėl nesibaigiančių gydytojo liaupsių. „Yra daug neišspręstų problemų, todėl dažnai pokyčius lemia ne problemų sprendimas, o vartotojų lūkesčiai ir tam tikri politiniai sprendimai, bet ne ekonomikos

5

ĮMONIŲ NAUJIENOS

anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, temdančių ilgalaikio augimo prognozes. Tačiau trumpuoju laikotarpiu bet koks augimas teigiamai atsilieps ir Lietuvai.

Vis dėlto manau, kad prie augimo labiausiai prisidėjo struktūrinės reformos valstybėse narėse.

Fotodiena.lt

Savaitės tema

veiksniai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo S. Besagirskas. Pašnekovas pridūrė manantis, kad Pietų Europos problemos vis dar nėra išspręstos, todėl artimiausiu metu galėsime džiaugtis nebent nedideliu augimu. Kiek kitokios nuomonės laikėsi K. Lannoo. Jo nuomone, akivaizdu, kad valstybių augimą lėmė skausmingos struktūrinės reformos. „Vertybinių popierių rinkos patikėjo struktūrinėmis reformomis. Tai rodo vykstantys procesai – rinkose geriausiai vertinama daug reformų atlikusios Ispanijos pozicija, – aiškino ekspertas. – Išlaidaujanti Italija niekaip neužsitarnauja pasitikėjimo, tai atsispindi jos skolinimosi reitinge.“

JAV atsigauna sparčiau Padėtis akivaizdžiai taisosi, tačiau puoštis rožiniais akiniais būtų dar ankstoka, mat atsigavimo vadinti augimu negalima. Situaciją Europoje vis dar temdo mažėjantis verslo kreditavimas. ECB duomenimis, privataus sektoriaus kreditavimas euro zonoje liepos mėnesį vis dar buvo neigiamas ir, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, sumažėjo 1,9 proc. Vadinasi, bendrą Senojo žemyno valiutą įsivedusių šalių verslas vis dar nėra linkęs investuoti į plėtrą, o bankai neatgauna pasitikėjimo verslu, tad apie tikrą atsigavimą kalbėti dar anksti, nes kol kas augimas remiasi padidėjusiu Vokietijos ir Prancūzijos namų ūkių vartojimu. Už Atlanto padėtis visiškai kitokia – JAV Federalinio rezervo banko duomenimis, verslas skolinasi taip pat intensyviai kaip ir 2007 metų rugpjūtį, kai kalbantieji apie krizę dar buvo laikomi paranojikais.

jo, bendrovės progresas buvo per lėtas. Svarbiausia ateityje, pasak naujojo vadovo, bus geras tinklas ir ryšys. Bendrovė pirmąjį ketvirtį uždirbo 116 mln. litų pajamų. 2012-aisiais tuo pačiu metu jos pajamos sudarė 121 mln. litų. – 5 mln. litų daugiau.

Kyla iš duobės

„AirBaltic“ nuostoliai mažėja. Fotodiena.lt

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“, pernai patyrusi 10,15 mln. eurų nuostolių, atsitiesia. Kompanijos pertvarkos planas veikia, mes geriname savo rodiklius, – spaudos konferencijoje Rygoje kalbėjo „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas.

– Mūsų grynosios pajamos antrąjį pusmetį siekė 1,37 mln. eurų.“ Geresni rezultatai lėmė ir geresnes ateities prognozes – vietoj numatytų 16 mln. eurų nuostolių per ateinantį pusmetį bendrovė jų prognozes sumažino iki 10 mln. eurų.

Antroji parduotuvė Antra „H&M“ parduotuvė Lietuvoje duris atvers rugsėjo 21 dieną 11 val. Klaipėdoje esančiame prekybos centre „Akropolis“. Maždaug 1 600 kv. m ploto parduotuvė uostamiestyje pasiūlys drabužių moterims, vyrams, paaugliams ir vaikams. Pirmoji bendrovės parduotuvė Lietuvoje buvo atidaryta Vilniaus „Akropolyje“. „H&M“ plėtra Lietuvoje bus tęsiama – kitąmet kompanija atidarys parduotuves prekybos centruose „Gedimino

9“, „Panorama“ ir „Ozas“ Vilniuje bei „Akropolyje“ Šiauliuose.

Antroji „H&M“ parduotuvė Lietuvoje – Klaipėdoje. Fotodiena.lt

Pardavė „Top Gear“ Bendrovė „SC Baltic Media“ sėkmingai užbaigė bendrovės „TG Media“, leidžiančios žurnalą „Top Gear“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pardavimo sandorį. Šią bendrovę įsigijo viena iš buvusių „SC

Baltic Media“ akcininkių bendrovė „ON Media“. Pastaroji valdo kontrolinius dienraščių „Kauno diena“, Klaipėda“, „Sekundė“, savaitraščių „Vilniaus diena“ ir „Panevėžio balsas“ akcijų paketus.

Milijonai logistikos centrui Kauno rajone pradėtos „Gintarinės“ vaistinės logistikos centro statybos. Projekto vertė sudarys 22 mln. litų – tai viena didžiausių investicijų farmacijos rinkoje per pastaruosius

penkerius metus. Logistikos centre bus įrengta ir viena moderniausių Baltijos šalyse vaistų rinkimo linijų. Tai didžiausias „Gintarinės“ vaistinės grupės įmonių investicinis projektas.


Savas verslas

6

2 3

Projektai

7

SAVAITĖS KLAUSIMAS

1 5 4

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

54% 2. Taip, bet retai 21% 3. Dažniausiai mane aptarnauja tinkamai 19% 4. Nesu su tuo susidūręs 1% 5. Nekreipiu dėmesio į aptarnavimo kokybę 4% 1. Taip, dažnai

Ar susiduriate su neprofesionaliu aptarnavimu?

Telekomunikacijos įmonės „Bitė Lietuva“ ir „Swedbank“ atlikta klientų pasitenkinimo analizė parodė, kad klientų aptarnavimo spragos Lietuvos verslui kasmet kainuoja beveik 3 mlrd. litų, arba 10 proc. metinio šalies biudžeto. Didžioji dalis portalo ekonomika.lt skaitytojų sako susidūrę su neprofesionaliu aptarnavimu prekybos ir paslaugų sektoriuje.

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 270 skaitytojų.

Iššūkis – rasti gerą pardavėją Sunku rasti gerą darbuotoją

Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

■ Pasaulyje puikiai žino-

mo laisvalaikio ir sportinių batų prekės ženklo „New Balance“ produkcijos dar visai neseniai Lietuvoje nebuvo kur įsigyti. Vos prieš tris mėnesius šia avalyne pradėta prekiauti parduotuvėje „Springs“. Amerikiečių kompanija „New Balance“, įsteigta daugiau kaip prieš šimtmetį, savo veiklą pradėjo gamindama ortopedinius padus. Lydinti sėkmė įkvėpė ryžtis didesniam iššūkiui – pradėti gaminti profesonalius sportinius batus. „Anksčiau beveik visi profesionalūs bėgikai bėgiodavo „New balance“ sportbačiais“, – pasakojo viena iš parduotuvės „Springs“ įkūrėjų Justė Pupkevičiūtė. Greitai kintant batų gamybos technologijoms senieji modeliai tapo laisvalaikio batais. Todėl „New balace“ gaminamą avalynę galima suskirstyti į dvi kategorijas – laisvalaikio ir sportinius batus. Pastarieji gaminami pasitelkiant modernias technologijas.

Laikosi gaminimo tradicijų Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo J. Pupkevičiūtė, dalis

ĮDOMU

J. Pupkevičiūtės teigimu, atidaryti pirmą Lietuvoje parduotuvę, prekiaujančią „New Balance“ batais, paskatino maža avalynės pasiūla mūsų šalyje. Ruslano Kondratjevo nuotr. „New balance“ batų gaminami rankomis. Pavyzdžiui, JAV laikomasi tam tikrų principų. „Gamyklose dirba tik amerikiečiai, o daugiau nei 70 proc. visų medžiagų yra vietinės, neimportuojamos“, – atskleidė pašnekovė. Pasak J. Pupkevičiūtės, Anglijoje gaminami „New balance“ – šeimos verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Be to, kiekvienas darbuotojas atlieka savo vaidmenį. „Vienas žinos, kaip taisyklingai išpjauti raidę, kitas – kaip tą raidę apsiūti“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto „New Balance“ gaminami ne tik Anglijoje ar JAV. „Dalis

» Geras

pardavėjas turi mėgti kurti, norėti pasireikšti batų gaminama ir trečiosiose šalyse“, – teigė J. Pupkevičiūtė.

Kuklus asortimentas J. Pupkevičiūtės teigimu, atidaryti pirmą Lietuvoje parduotuvę, prekiaujančią „New Balance“ avalyne, paskatino maža batų pasiūla mūsų šalyje. „Lietuvoje mažas batų asortimentas, – teigė pradedančioji verslininkė. – Dar didesnė bėda – išsirinkti batus vyrams.“

Pasak merginos, galima rasti gerą daiktą, tačiau dažniausiai jis yra labai brangus. „Springs“ savininkai sako siūlantys kokybišką ir stilingą produktą „protingą“ kainą. „Mūsų tikslas yra, kad produktas būtų kokybiškas, skoningas ir jį būtų galima įsigyti už protu suvokiamą kainą“, – teigė J. Pupkevičiūtė. Pasak jos, „Springs“ parduotuvės klientas yra trisdešimtmetis, kuris aklai nesivaiko mados tendencijų. „Tai žmogus, žinantis, ko nori, ieškantis kokybės bei patogumo“, – kalbėjo pašnekovė.

„Springs“ parduotuvėje šiuo metu dirba du darbuotojai. J. Pupkevičiūtės teigimu, vienas iš didesnių iššūkių pradedant veiklą Lietuvoje buvo rasti pardavėją, kuris tikėtų verslu taip, kaip tiki savininkai. „Netikiu darbuotojais, kurie tik sėdi ir batus pardavinėja“, – prisipažino viena iš „Springs“ įkūrėjų. Pasak jos, geras pardavėjas turi mėgti kurti, norėti pasireikšti. „Sunku tokių rasti“, – savaitraščiui teigė verslininkė. J. Pupkevičiūtė pasakojo, kad ateityje „Springs“ parduotuvėje klientai galės įsigyti ne tik „New Balance“ batų. Jau artimiausiu metu palnuojama pradėti prekiauti dar vieno prekės ženklo avalyne. Verslininkė savaitraščiui prasitarė, kad tai bus vyriški batai, o ateinantį pavasarį, pasak jos, planuojama pristatyti dar du prekės ženklus, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo. „Springs“ parduotuvėje galima įsigyti moteriškų, vyriškų bei vaikiškų batų. Pastarųjų kainos prasideda nuo 189 litų. Tiek vyrams, tiek moterims pigiausia batų pora čia gali kainuoti 249 litus. Klientams, norintiems įsigyti rankų darbo batus,

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Būdamas malonus gali sužlugdyti verslą Gregas McKeownas metus rinko duomenis iš tūkstančio vadybininkų apie jų patirtį 100 didžiausių pasaulio įmonių. Jam buvo įdomu sužinoti, ką žmonės daro, kad pasiektų geriausią rezultatą savo darbe. Labiausiai nustebino, jog beveik pusė respondentų, kurie daug nepasiekė, darbe buvo malonūs.

Bernardinų sodas atvėrė vartus Vilniaus Sereikiškių parke – įkurtuvės. Praėjusį sekmadienį po ilgiau nei metus trukusių rekonstrukcijos darbų parkas pagaliau atvėrė vartus. Ieva Rupšytė

Kompanijų milžinių era 1937 metais Ronaldas Coase’as už darbą „The Nature of the Firm“ gavo ekonomikos Nobelio premiją. Autorius jau tada bandė patekti į juodąją korporacijų dėžę ir paaiškinti, kodėl yra reikalingos kompanijos. Trumpai kalbant, jos reikalingos tam, kad savo veiklą koordinuotų viduje ir mažintų sąnaudas, o ne veiktų tiesiogiai ekonomikos teoretikų giriamoje tobulos konkurencijos rinkoje.

Kas ne lyderis, tas... Pastaruoju metu kuriamos įvairios sėkmės mokyklos, lyderių klubai, lyderystės akademijos. Štai vienas pavyzdys iš tokios lyderystės akademijos: „...Taip pat Tau bus atskleistos įtakos darymo paslaptys, (...), išmoksi skaityti kūno kalbą, (...) išgirsi daugybę dar negirdėtų dalykų, kurie Tau padės įgyti lyderio sąvybių!“.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

S

ereikiškių parką, kuris nuo šiol vadinsis Bernardinų sodu, sunku atpažinti. Jis labai pasikeitęs. Parkas atgavo autentišką XIX a. pabaigos dvasią ir bruožus: atvirų ir uždarų erdvių sistemą su pievomis ir gėlynais, dailininko Alexanderio Strausso kurtą centrinę aikštę, alpinariumus, rožyną, tvenkinį, kuriame įrengtas plaukiojantis fontanas. Iš viso Bernardinų sode įrengti keturi fontanai, dvi vaikų žaidimų aikštelės su specialia minkštąja danga, jose veikia karuselės, yra sūpynės bei laipynės. Ke-

liose pievelėse vilniečiai galės rengti iškylas. 9 ha parko plote dalis takų skirta dviratininkams, atsirado ir specialūs dviračių stovai. Pasivaikščiojimo takams skirtas 18 tūkst. kvadratinių metrų plotas. Visi takai užpilti specialia pilko granito skalda, išvedžiotos naujos komunikacijos, sustatyti žibintai ir suolai. Parke veiks išskirtinė apšvietimo sistema – naujais šviestuvais ir prožektoriais galima apšviesti ne tik takus, bet ir medžius bei krūmus.

Darbus trikdė orai ir archeologiniai radiniai Anksčiau ketinta parką atidaryti vasarą, tačiau

vykdyti rekonstrukciją sutrukdė užsitęsusi žiema ir šaltas pavasaris. Be to, darbus beveik pusmečiui teko sustabdyti, kai archeologai 2012 metų viduryje parke atkasė anksčiau nežinomą buvusį Vilniaus miesto kvartalą, kuris buvo sugriautas vadinamojo tvano laikotarpiu. Čia buvo rasta miesto gynybinė siena, aptikta vėlesnių sienų liekanų. Archeologai iki šiol kasinėja vietą, kur, kaip manoma, yra buvusi senoji parko oranžerija. Ateityje, kai bus baigti archeologiniai tyrimai, parke ketinama pastatyti šildomą oranžeriją, kuri bus atkuriama pa-

gal senąsias nuotraukas. Tuomet Bernardinų sode galės atsirasti ir egzotiškesnių, ne vien Lietuvos klimatui tinkamų augalų ar medžių.

Rėmė Europos Sąjunga ir mecenatai Sereikiškių parko rekonstrukcijos darbai kainavo apie 18 mln. litų, iš jų 14 mln. skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 2 mln. – Vilniaus savivaldybė, dar 2 mln. – mecenatai. Darbus atlikusios bendrovės „LitCon“ direktorius Linas Piliponis sakė, kad įmonė didžiuojasi galėjusi prisidėti įgyvendinant reikšmingą Vilniaus miestui projektą. Pasak

Sereikiškių parko rekonstrukcijos darbai kainavo apie 18 mln. litų. Ievos Rupšytės nuotraukos

jo, parkas lankytojams turėtų tapti ne tik pasivaikščiojimo, pramogų, laiko leidimo vieta, bet ir puikia erdve gamtos įvairovei pažinti. „Mes neabejojame, kad parkas modernumu ir funkcionalumu prilygs daugeliui tokio pobūdžio Europos miestų parkų. Tikimės, kad rekonstruotas Bernardinų sodas pateisins vilniečių lūkesčius“, – sakė L. Piliponis.

Sode – daugybė augalų ir medžių Parką puošia gausybė augalų ir medžių. Specialiose sodo dalyse auga

kelių šeimų augalija – astriniai, erškėtiniai, migliniai, vėdryniniai ir kiti augalai. Botanikos sode įrengtas ir nedidelis baseinėlis su įdomia vandens augalų kolekcija – įvairiomis nendrėmis, švendrais, vandens vilkdalgiais, pupalaiškiais. Aplink botanikos sodą susodinti įvairūs krūmynai, suformuojantys tarsi atskirą nuo pramogų dalies zoną. Kaip ir dera tikram parkui su botanikos sodu, Bernardinų sode nuolat dirbs sodininkų brigada. Ji įsikurs atstatomuose ūkiniuose pastatuose.


Lietuvoje

8

TIK SKAIČIAI

10 Lt

Vilniaus savivaldybė svarsto siūlymą už metinį transporto bilietą senjorams, vyresniems nei 80 metų, mokėti 10 litų

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Atpigins tarptautinius skambučius

Lito likimas – politikų rankose

■ Europos Komisija priėmė

■ „Eurofi“ mokslinio foru-

nos bus uždrausti mokesčiai plačiausio užmojo per 26-erius už pokalbį atsiliepus į skambutį keliaujant po ES. Šiuo telekomunikacijų rinkos metu bendrovės linkusios reformos metus planą. taikyti papildomus mokesčius telefono skambučiams Priėmus aktų rinkinį, su- iš vartotojo šalies į kitas ES mažės biurokratinių kliūčių šalis. Įgyvendinus šiandieninį bendrovėms, bus apkarpyti pasiūlymą, bendrovės negavartotojų mokesčiai, suteikta lėtų fiksuotojo ryšio telefono naujų teisių ir naudotojams, ir skambučiams tarp ES šalių paslaugų teikėjams. taikyti didesnių įkainių negu Nuo 2014 metų liepos 1 die- skambučiams šalies viduje.

mo vadovas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentas Jacquesas de Larosiere‘as mano, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų.

Europos Komisija reformuoja telekomunikacijų rinką. Fotodiena.lt

Perdirbti atiduoda pramonė, bet ne gyventojai Gyvsidabrio atliekų turinčių lempų surinkimo rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau nedžiugina, kad lemputes perdirbti atiduoda šalies pramonė, o ne gyventojai. Alisa Bulybenko info@ekonomika.lt

L

iuminescencinių, kontaktinių fluorescencinių (taupiųjų) ir visų dujošvyčių lempų utilizavimas yra viena opiausių ekologinių problemų visoje Europos Sąjungoje. Neperdirbamos lempos, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, priskiriamos prie pavojingų atliekų ir turi žalingą poveikį aplinkai. Už tokių lempų surinkimą ir utilizavimą atsakinga bendrovė „Ekošviesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti dvigubai daugiau taupiųjų lempučių (80 proc.), nei Vyriausybės nustatyta surinkti per metus, tačiau didžiąją dalį jų atidavė pramonė. Surinktų lempų skaičius rodo, kad Lietuvoje bendras žmonių sąmoningumas dar nėra pakankamai orientuotas į aplinkosaugą, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Iš visų Lietuvoje surenkamų taupiųjų lempučių atliekų vos 5 proc. sudaro surinktos iš gyventojų. VšĮ „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės teigimu, žmonės dar nesu-

pranta, jog tokias lemputes būtina atiduoti, kad jos būtų saugiai utilizuotos, o ne mesti į bendrą šiukšlinę. „Čia, kaip ir bet kuriame mokymosi procese, reikia laiko. Mums svarbiausia perteikti gyventojams norą pasirūpinti pavojinga atlieka, o toliau viskas vyks natūraliai. Jau šiandien man šiek tiek smagiau nuvažiuoti prie ežero, nes matau, kad ten besiilsintys žmonės stengiasi šiukšles bent jau nunešti į tam skirtą vietą – tai dar ne masinis reiškinys, bet jau tampame atsakingesni“, – pastebi „Ekošviesos“ vadovas T. Ruželė. Tiesa, vien edukacijos nepakanka. Svarbu išplėtoti ir patogią surinkimo punktų infastruktūrą. Kad atliekos būtų sėkmingai surenkamos, turi būti kuo daugiau surinkimo vietų, tada yra didesnė tikimybė, kad akis užklius už specialaus konteinerio ar dėžės. Šiuo atžvilgiu bendrovė kelia sau vieną pagrindinių uždavinių – sukurti elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo infrastruktūrą Lietuvoje bei šviesti ir informuoti visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti tokias atliekas.

» Mums svarbiausia perteikti

gyventojams norą pasirūpinti pavojingomis atliekomis

„Plėtra reikalauja labai didelio finansavimo, tačiau manome, kad tai yra mūsų prioritetas, todėl su partneriais toliau sieksime, jog kiekviename mieste ir miestelyje būtų galimybė tinkamai atsikratyti pavojingų atliekų“, – priduria T. Ruželė.

Surenka nemokamai Kone kiekviename prekybos centre rastume baterijoms ar kitai smulkiai buitinei technikai skirtus specialius konteinerius. Netrukus bus įprasta matyti ir atskiras dėžes, į kurias bus galima dėti pavojingų lempų atliekas. Vietose, kur tokių surinkimo punktų dar nėra, aplinkosaugai neabejingų prekybos tinklų atstovai sudaro galimybę neveikiančią lemputę atiduoti tiesiog informacijos skyriuje. „Taupiąsias lemputes pirkėjas gali atiduoti mūsų parduotuvių informacijos skyriaus darbuotojams. Iki šių metų pabaigos planuojame parduotuvėse pastatyti specialias dėžes, į kurias gyventojai galės dėti nebeveikiančias taupiąsias lemputes ir kitą smulkią buitinę techniką bei baterijas“, – teigia Andrius Petraitis, „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas. Dauguma „Rimi“ parduotuvių taip pat jau turi specialias dėžes nebeveikiančioms taupiosioms

lemputėms bei baterijoms surinkti, o tose, kur jų dar nėra, atiduoti šias atliekas galima informacijos skyriuje.

Apsišviečia taupiosiomis lemputėmis Vis daugiau įmonių kaitrines lemputes keičiasi į taupiąsias. Tokie pokyčiai dar prieš 2,5 metų buvo įgyvendinti visuose „Iki“ prekybos centruose. Taupiąsias lemputes prieš metus pasirinkusi naudoti viršutinių drabužių bei namų teksti-

FAKTAI Taupiosios lemputės

••Prekybos tinkluose galima įsigyti įvairaus galingumo ir rūšių taupiųjų elektros lempučių, kurių kaina svyruoja nuo 5 iki 30 litų ••Taupiųjų lempučių per mėnesį vidutiniškai parduodama 9 tūkst. vnt., paprastųjų – apie 63 tūkst. vnt. •• Vienoje taupiojoje lemputėje esantis nedidelis gyvsidabrio kiekis (2–5 mg) sveikatai nėra pavojingas, tačiau į atliekų sąvartynus milžiniškais kiekiais patenkančios šios lemputės gali sukelti rimtų sveikatos problemų „Ekošviesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti dvigubai daugiau taupiųjų lempučių (80 proc.), nei Vyriausybės nustatyta surinkti per metus. Scanpix

lės produktų gamyba ir prekyba užsiimanti bendrovė „Vikada“ iškart pajuto naudą. „Lemputes keitėme ir taupumo sumetimais, ir todėl, kad nebetenkino kaitrinių lempučių kokybė – pastarosios labai dažnai perdega, o norėdami jas pakeisti patiriame papildomų išlaidų. Tam skyrėme apie 1,5 tūkst. litų. Visas bendrovės lemputes keičiant į taupiąsias neprireikė didesnių investicijų. Be to, jos atsipirko, tai jaučiame

iki šiol“, – teigia „Vikados“ ūkio skyriaus vadovas Andrius Gaidamavičius.

Renkasi paprastas lemputes Lyginant 2012-ųjų sausio– rugpjūčio taupiųjų elektros lempučių pardavimo prekybos tinkle „Maxima“ duomenis su tuo pačiu šių metų laikotarpiu, matyti, kad taupiųjų lempučių pardavimas išaugo dvigubai. Tiesa, jei lygintume taupiųjų ir netaupiųjų lempučių parda-

„Objektyviai žiūrint, visus prisijungimo prie euro zonos

vimą, keliskart daugiau nuperkama pastarųjų: taupiųjų nuperkama 9 tūkst. vnt. per mėnesį, o paprastųjų – 63 tūkst. vnt. „Jų kaina stipriai skiriasi. Nors taupiosios lemputės patikimesnės, padeda taupyti elektros energiją, be to, jų užtenka ilgiau, pirkėjams kaina yra labai svarbi. Todėl jie dažniau renkasi paprastas lemputes arba žemiausios kainos taupiąsias“, – sako Renata Saulytė, prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė. Ji tvirtina, kad taupiųjų lempučių pardavimas šokteli, kai yra vykdomos mažesnės kainos akcijos. Kadangi taupiosios lemputės nėra pigios, racionalūs pirkėjai laukia tokių akcijų, tada jų pardavimas šokteli net kelis kartus. Kad didėja taupiųjų lempučių populiarumas,

Lietuvoje

9

Viešasis interesas planuojant teritorijas

kriterijus šalis atitinka. Tačiau politinį sprendimą turėtų pasakyti jūsų finansų ministras Rimantas Šadžius“, –„Eurofi“ konferencijoje Vilniuje žurnalistams sakė J. de Larosiere‘as.R. Šadžius teigė manantis, kad svarbiausia yra integruotis. „Prisijungimas prie euro zonos nėra tiks tikslas, tai tam tikra priemonė Lietuvai pasiruošti integracijai į Europos ekonomiką“, – teigė R.Šadžius.

J. de Larosiere‘as: Lietuva gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų. Reuters

rodo ir prekybos tinklo „Iki“ pardavimo duomenys. Šiemet jų apyvarta (nuo metų pradžios iki šios dienos) yra 30 proc. didesnė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Taupiosios lemputės „Iki“ prekybos tinkluose pernai sudarė apie trečdalį visų parduodamų lempučių. Šiemet panašiai tiek pat parduota ir taupiųjų, ir netaupiųjų lempučių. „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė pastebi, kad intensyviausiai taupiosios lemputės buvo perkamos 2009–2010 metais, o pastaruoju metu pastebimai auga halogeninių ir LED lempučių pardavimas bei paklausa. Jos ryškios, turi daug atspalvių, lengviau pritaikomos prie

interjero ir apšvietimo, tad šiemet jų parduota dvigubai daugiau nei pernai ir keletą kartų daugiau nei užpernai. „Taupiosios lemputės sudaro daugiau nei trečdalį visų parduodamų lempučių. Jų populiarumas pradėjo augti anksčiau nei prieš porą metų, todėl pastaruoju metu stabilizavosi ir net šiek tiek mažėja. Pagrindinis jų pirkimo bumas buvo prieš dvejus trejus metus, todėl bendra šių ir 2011 metų dalis nelabai skiriasi“, – teigia R. Stanaitytė-Česnulienė. Daugiausia taupiųjų elektros lempučių parduodama tamsiuoju ir šaltuoju metu laiku, sausio–vasario mėnesiais. Pavasarį ir vasarą pardavimas krinta beveik perpus, o artėjant rudeniui vėl pradeda augti.

Vytautas Budnikas M. Romerio universiteto teisės magistras

» Visas bendrovės lemputes keičiant į

taupiąsias neprireikė didesnių investicijų. Be to, jos atsipirko, tai jaučiame iki šiol

■ Seimo birželio 27 d.

svarstytame Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisės akte ryžtasi apibrėžti viešojo intereso sampratą. Žinoma, tai įvardijama tik konkrečioje teritorijų planavimo srityje.

V. Budnikas: naivu tikėtis, kad viešasis interesas bus tinkamai apsaugotas priimant atitinkamą teisinį reguliavimą, kai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas viešai pasisakydamas niekina bei žemina Lietuvos teisinę sistemą. Fotodiena.lt

Minėto įstatymo projekto 8 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais jos poreikiais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetas, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimas, valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas, valstybei svarbūs projektai. Vertintinas drąsus Seimo žingsnis įstatyme nustatyti ir apibrėžti viešojo intereso sampratą, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas daugelyje nutarimų yra pabrėžęs, jog viešasis interesas yra dinamiškas ir kintantis. Ramybės neduoda svarstyto projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, kuriuose numatoma, kad viešasis interesas – tai valstybei svarbūs projektai bei valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas. Lieka neaišku, kas ir kaip nusprendžia, jog atitinkamas projektas yra valstybei svarbus arba ne. Taip pat neaišku, ar tikrai valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti reikalinga konkreti socialinė ar inžinerinė infrastruktūra. Šis dalykas, kaip ir daugelis kitų, tikriausiai paliekamas spręsti parlamento kompetencijai. Juk de iure gyvename teisinėje valstybėje, todėl visi tautai svarbūs sprendimai yra priimami per demokratiškai išrinktus atstovus. Tie patys tautos atstovai puikiai atspindėjo visuomenės nuomonę apie skalūninių dujų žvalgybą bei kitus numatomus energetikos projektus.

Viešasis interesas, kalbant apie teritorijų planavimą, yra itin svarbus. KT yra pažymėjęs, jog natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Šių objektų apsauga bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Toks teismo išaiškinimas leidžia teritorijų planavimą laikyti viešuoju interesu. Viešojo intereso įgyvendinimą užtikrina 2001 metais Lietuvos ratifikuota Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Šios konvencijos tikslas yra saugoti ne aplinką pačią savaime, o užtikrinti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Orhuso konvencija reglamentuoja visuomenės teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Tačiau iki 2010 metų ši teisė buvo ribojama dėl aplaidaus valstybės institucijų konvencijos traktavimo. Pati konvencija į lietuvių kalbą išversta su terminų vertimo netikslumais. Lietuvoje Orhuso konvencija ilgą laiką buvo vertinama kaip aplinkosaugos konvencija. Taip susiaurinta suinteresuotos visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų teisė ginti tai, kas yra susiję su visa aplinka. Nors esant neteisingam tarptautinės teisės akto vertimui į nacionalinę kalbą privaloma vadovautis origi-

nalo kalba, Lietuvoje teismų praktika buvo formuojama pagal lietuviškąjį Konvencijos vertimo variantą. Todėl Administracinių teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kur nevyriausybinių organizacijų teisės ginti viešąjį interesą buvo aiškinamos susiaurintai, t. y. tik aplinkosaugos kontekste. Paskelbus naują Konvencijos vertimą į lietuvių kalbą, daugelio administracinių bylų, net tų, kurių sprendimai jau įsiteisėję, nagrinėjimas buvo atnaujintas. Deja, minėtos naujas Orhuso konvencijos vertimo į lietuvių kalbą variantas iki šiol nėra paskelbtas nei Seimo, nei Aplinkos ministerijos tinklapyje. Pastarajame tėra nuoroda, jog Lietuva ištaisė buvusias klaidas. Naivu tikėtis, kad viešasis interesas bus tinkamai apsaugotas priimant atitinkamą teisinį reguliavimą, kai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas viešai pasisakydamas niekina bei žemina Lietuvos teisinę sistemą ir pabrėžia, jog nėra privaloma vadovautis tarptautinėmis Lietuvos sutartimis. Naivu būtų tikėtis ir teisinės valstybės principus atitinkančio naujo reguliavimo. Viešojo intereso apsaugos ir gynimo problematikos aktualėjimą Lietuvoje valstybėje akivaizdžiai rodo faktai, turintys didžiulę įtaką mūsų tautinei savimonei, galiausiai ir Lietuvos valstybingumui – tai nacionalinės kultūros paveldo naikinimas, masiniai žmogaus teisių, teritorijų planavimo pažeidinėjimai, savavališkos ir neteisėtos statybos nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose, stambaus masto valstybės (mokesčių mokėtojų) lėšų švaistymas ir pasisavinimas, lietuvių,kaip valstybinės, kalbos menkinimas.


Skaitmeninė karta

10

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Energetika

11

Mobiliosios programėlės atsiperka lėtai

FAKTAI Mobiliosios programėlės

••„Android“ platformai pasaulyje sukurta jau daugiau kaip 1 mln. mobiliųjų programėlių ••Nuo 2008 metų iš „Google Play“ įvykdyta apie 50 mlrd. atsisiuntimų ••„iOs“ platformai sukurta apie 900 tūkst. mobiliųjų programėlių

Sparčiai augantis išmaniųjų telefonų savininkų skaičius Lietuvoje, o kartu ir mobiliųjų programėlių populiarumas verčia įmones ar organizacijas ieškoti naujų bendravimo su klientais būdų. Vis dėlto akivaizdūs programėlių privalumai turi tam tikrų minusų. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

S

avaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti pašnekovai teigė, kad prieš metus įmonėms dar reikėjo pasakoti, kas yra mobilioji programėlė ir kokia jos vertė. Dabar dauguma jau žino ir pradeda galvoti, kada kurti savo programėlę. Elektroninio verslo ir programavimo paslaugas teikiančios įmonių grupės „NFQ“ direktoriaus Pauliaus Insodos teigimu, mobiliųjų programėlių skaičius Lietuvoje didėja, o jų rinka panaši į prekybos sektorių prieš 5 metus. „Atsiranda žmonių, bandančių nuveikti ką nors rimtesnio mobilio-

joje terpėje, tačiau iš to vis dar sunku išgyventi“, – pripažįsta P. Insoda. Pasak bendrovės „APP camp“ generalinio direktoriaus Tomo Martūno, didžiajai daliai verslininkų jau nereikia aiškinti, kas yra mobiliosios programėlės, dauguma supranta jų vertę. Vis dėlto, nors mobiliųjų programėlių populiarumas auga, įmonės dar nėra įsidrąsinusios masiškai jas kurti. P. Insodos teigimu, verslininkai, kurie investuoja į mobiliąsias programėles, įgyja konkurencinį pranašumą ir laimi.

Kainą lemia daug veiksnių Sunku nurodyti, kokia yra vidutinė mobiliosios programėlės kaina.

» Kaina priklauso nuo kūrimo laiko.

Tai gali trukti ir dieną, ir šešis mėnesius

Viskas priklauso nuo jos sudėtingumo, funkcionalimo, integracijų su kitomis sistemomis kiekio ir kitų kintamųjų. T. Martūno teigimu, jeigu įmonė nėra linkusi skirti bent 20 tūkst. litų, geriau visai į tai neinvestuoti. Programėlės kaina gali priklausyti ne tik nuo jos sudėtingumo, bet ir laiko, per kurį bus sukurta. Bendrovės „Applab“ direktorius Robertas Paužas sakė, kad programuotojai dažniausiai dirba už valandinį atlyginimą. „Kaina priklauso nuo kūrimo laiko, – tvirtino jis. – Tai gali trukti ir dieną, ir šešis mėnesius.“

Daug neišnaudotų nišų Įmonės, kurios yra susikūrusios mobiliąją programėlę, įgyja ne tik konkurencinį pranašumą. P. Insoda sakė, kad jos vis dažniau skiriamos mobiliajai komercijai. Pa-

sak „NFQ“ direktoriaus, anksčiau buvo kuriamos paprastos programėlės, o dabar atsiranda didelių investicijų reikalaujantys projektai, atskleidžiantys rimtesnį požiūrį į mobiliąją terpę. „Į tai investuoja ir tokie portalai kaip beta.lt, pigu.lt“, – teigė P. Insoda. Atrodytų, kad visos įmonės, kurios kuria mobiliąsias programėles, vienareikšmiškai gauna naudą. Teikiama nauda tarsi sudaro įspūdį, kad programėlių jau turėtų būti sukurta begalės. Tačiau pašnekovai tikino, kad yra dar daug neišnaudotų nišų. Pavyzdžiui, P. Insoda teigė, kad visiškai neišnaudota maisto užsakymo į biurą ar namus galimybė. „Jei užsakymų procesas būtų perkeltas į mobiliąją terpę, tai taupytų žmogiškuosius išteklius“, – apie mobiliųjų progra-

mėlių galimybes kalbėjo „NFQ“ vadovas. R. Paužas sakė, kad Lietuvos kurortų mobiliųjų programėlių, kurios siūlytų miesto svečiams, kur galima nueiti, pavalgyti ir panašiai, mažai.

Nedaug vartotojų Vis dar neišnaudotų nišų buvimą galima paaiškinti ir tuo, kad Lietuvoje yra palyginti nedaug vartotojų, tad mobiliosios prog-ramėlės ne taip greitai atsiperka. „Lietuvoje vartotojų skaičius nėra labai didelis, todėl ne itin greitai atsiperka investicijos“, – kalbėjo R. Paužas. Tiksliai pasakyti, kiek yra mobiliųjų programėlių vartotojų Lietuvoje, sunku. Galima tik apytiksliai nuspėti, kiek yra išmaniųjų telefonų turėtojų. „Sakyčiau, kad daugiau kaip 50 proc. visų telefonų turėtojų naudojasi

išmaniaisiais“, – bandė konkretizuoti R. Paužas. Jo teigimu, jeigu apytiksliai skaičiuojama, kad mobiliuosius telefonus Lietuvoje turi 2,5 mln. gyventojų, vadinasi, išmaniaisiais galėtų naudotis apie 1,5 mln. žmonių. Svarbu paminėti, kad mobiliosios programėlės kuriamos skirtingoms platformoms. Tai gali būti ir „Android“, „iOs“, skirtos „Apple“ telefonams. Nereikėtų pamiršti tokių platformų kaip „Blackberry“, „Windows Phone“. Dėl šios priežasties dar sunkiau suskaičiuoti ne tik kiek Lietuvoje yra išmaniųjų telefonų turėtojų, bet ir kiek apskritai šalyje sukurta mobiliųjų programėlių. „Pagrindinės programėlės Lietuvoje kuriamos „Android“ arba „iOs“ operacinėms sistemoms, – savaitraščiui sakė R. Paužas. – Bet „Android“ yra vienareikšmis lyderis.“

•• „Appstore“ iš viso įvykdyta apie 50 mlrd. atsisiuntimų

Pagrindinės aplikacijos Lietuvoje kuriamos „Android“ arba „iOs“ platformoms. Reuters

Ne visoms įmonėms – nauda Savaitraščio „Ekonomika. lt“ kalbintas T. Martūnas teigė, kad mobiliosios programėlės poreikis priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Jis išskyrė tris atvejus. Pirma, jeigu tai yra į klientą orientuota organizacija, mąstanti apie klientų patogumą – grįžtamąjį ryšį, lojalumo valdymą, savitarną. Antra, jeigu įmonė ar organizacija turi mobilių darbuotojų ir

nori verslo procesus padaryti efektyvesnius. Trečia, jeigu nori išsiskirti bei išnaudoti dideliu greičiu augantį komunikacijos kanalą „turint tikslą ateityje kituose kanaluose patirti mažiau išlaidų“. P. Insoda atkreipė dėmesį, kad daugėjant įmonių, kurios kuria mobiliąsias programėles, savo vaidmenį atlieka ir pavydas – kaimynas turi, todėl noriu ir aš. Vis dėlto jis pataria įmonėms pirmiausia atsakyti į klausimą, kokių

verslo ar viešų tikslų leis pasiekti programėlė, kokią prob-lemą ji išspręs ir kokius procesus optimizuos.

Bendravimo su klientais galimybė Šių metų pradžioje prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ pirmasis iš Lietuvoje veikiančių prekybos centrų susikūrė mobiliąją programėlę. Bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Virginija Semsienė

leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad mobilioji programėlė yra dar viena bendravimo su klientais g alimybė.„Didžiausia nauda mums yra tai, kad pirkėjas, naudodamasis programėle, jaustis patogiai“, – kalbėjo V. Semsienė. Pasak pašnekovės, kuo dažniau mobiliosios programėlės turėtojai ja naudojasi, tuo asmeniškesnė ji tampa. Iš to prekybos centras tik laimi ir įgyja lojalių klientų. „Swedbank“ šių metų

vasarą papildė interneto banko mobiliąją programėlę išmaniesiems telefonams nauja funkcija. Ją turintys vartotojai, papurtę telefoną, gali sužinoti savo einamosios banko sąskaitos likutį. „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė Lina Žemaitytė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė, kad sukurti banko mobiliąją programėlę paskatino augantis išmaniųjų telefonų savininkų skaičius.

VĮ Valstybės turto fondo Materialiojo turto viešas aukcionas Adresas Genių g. 13, Vilnius

Objekto paskirtis, plotas, kv. m, pradinis įnašas

„Pasaulinės prognozės numato, kad iki 2014 metų prisijungimo prie interneto mobiliaisiais įrenginiais skaičius pralenks prisijungimus asmeniniais kompiuteriais“, – teigė „Swedbank“ elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė. Ji neabejoja kad Lietuva juda šia linkme. „Sekdami, kaip auga išmaniųjų telefonų turėtojų skaičius, siūlome savo finansinius reikalus tvarkyti išmaniaisiais“, – sakė L. Žemaitytė.

Vilniaus g. 16 LT-01402 Vilnius tel. (8 5) 268 4999

Pradinė kv. m nuomos kaina per mėn., (Lt)

Ilgalaikio materialiojo turto apžiūros laikas

7,76

2013.09.20 10.00 val.

Negyvenamosios patalpos (patalpų indeksai 1-42, 1-43, 1-45, 1-46, 1-47, 1-86, 1-87, 1-95, 1-96; plotas 67,97 kv. m, pažymėjimas plane 1A1p); pradinis įnašas 1582,34 Lt/ 1914,71 Lt*.

9,39*

Papildoma informacija teikiama mob. tel.: 8-620 71725, atsakingas – Karolis Maželis, Turto valdymo skyriaus specialistas.

L.Sapiegos g. 12, Kaunas

Administracinės patalpos: indeksas 1-7 – 38,35 kv. m su 11,19 kv. m bendro naudojimo patalpų, iš viso – 49,54 kv. m; pradinis įnašas – 637,58 Lt/ 771,34 Lt*; indeksas 1-8 – 6,13 kv. m su 1,74 kv. m bendro naudojimo patalpų, iš viso – 7,87 kv. m; pradinis įnašas – 101,29 Lt/ 122,54 Lt*; indeksas 1-26 – 15,66 kv. m su 4,57 kv. m bendro naudojimo patalpų, iš viso – 20,23 kv. m; pradinis įnašas – 260,36 Lt/ 314,98 Lt*

4,29

2013.09.19 9.00-11.00 val.

5,19*

*PVM mokėtojams ir apmokestinamiesiems asmenims bei patalpoms, kurios LR teisės aktų nustatyta tvarka turi būti apmokestinamos PVM. **Pradinis įnašas – 3 mėnesių nuomos mokestis. Norint nuomotis dalį patalpų, pradinis įnašas turi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į nuomojamą plotą. Nelaimėjus nuomos konkurso, pradinis įnašas grąžinamas į nurodytą sąskaitą. Ilgalaikis materialusis turtas arba jo dalis nuomojama 3 metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės perdavimo kitam asmeniui. Paraiškų dalyvauti konkurse registracija vyks nuo 2013-09-18 iki 2013-09-25 (I-IV nuo 7:30 val. iki 16:30 val., V- nuo 7:30 val. iki 15:15 val., pietų pertrauka – nuo 11:30 val. iki 12:15 val.) Vilniaus g. 16, Vilnius, I aukšte, 103 kab., tel.: (8-5) 268 49 99, atsakingas Vida Rybnikovienė, raštinės vedėja. Papildoma informacija teikiama tel. 8 673 42 501 VTF pastatų komendantas Valdimantas Masaitis. Nuomos konkurso posėdis įvyks 2013-09-26, 8.30 val. Vilniaus g. 16, Vilniuje, I aukšte, 104 kab. Pradinį įnašą konkurso dalyviai sumoka į Valstybės turto fondo (įmonės kodas 110073154, PVM mokėtojo kodas LT100731515), A/s Nr. LT51 7044 0600 0044 3925, AB SEB banke. Su Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis galima susipažinti internetiniame tinklalapyje www.vtf.lt

Užsakymo Nr. 09-13-2013


Užsienyje

12

TIK SKAIČIAI

600 mln. 600 mln. eurų – tiek atsiėjo Italijoje nuskendusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ iškėlimo darbai

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Islandija nebenori Europos

Smukdė „Apple“

■ Islandijos užsienio

■ Investuotojams suabejojus, kad pristatyti produktai neišgalės atsikovoti prarastos išmaniųjų telefonų rinkos dalies, kompanijos „Apple“ akcijos krito daugiau nei 5 proc.

reikalų ministras Gunnaras Bragis Sveinssonas pranešė, kad jo šalis neribotam laikui stabdo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Euroskeptiška centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė parlamento rinkimus laimėjo balandžio mėnesį. Į savo

programą ji buvo įtraukusi siekį nutraukti derybas dėl šalies narystės ES. „Vyriausybė šiuo klausimu sutaria. Procesas sustabdytas, tačiau nenutrauktas. Pagerinsime bendravimą ir sustiprinsime ryšius su ES prie jos neprisijungę“, – kalbėjo ministras. Teigiama, kad didžiausią kliūtis narystei – žvejybos plotai.

Islandijai neįtinka ES siūlomos žvejybos kvotos. Scanpix

Kiek Šiaurės Korėjai kainuoja Vakarų baimė Čia nuolat ruošiamasi karui, todėl trūksta prekių. Visur kabo lyderio paveikslai, o per garsiakalbius skleidžiama propaganda. Pilna apleistų daugiabučių, tačiau valdžios rūmai tviska. Šiaurės Korėjos gyventojai niekada nesužinos, kad šiandien gyvena kaip romane „1984-ieji“. Karolis Birgilas karolis.birgilas@ekonomika.lt

Į

šią šalį visomis išgalėmis stengiamasi neįsileisti Vakarų pasaulio idėjų, taigi vienos geriausių XX amžiaus knygų, kuri išgarsino George’ą Orwellą, bibliotekose tiesiog nėra. Tai viena uždariausių rinkų pasaulyje, o režimas itin griežtai riboja atvykstančiųjų skaičių. Apie užsienio investicijas negali būti nė kalbos. Šalis beveik neeksportuoja pagamintų prekių. Tad iš ko gyvena Šiaurės Korėjos žmonės?

Stiprus iškasenų sektorius Visą savo gyvavimo laikotarpį Šiaurės Korėja gyveno iš žemės ūkio ir iškasenų. Pasibaigus Korėjos karui, šalys sutarė nutraukė ugnį ir Pietų Korėja nuo Šiaurės Korėjos ties 38 lygiagrete atsiskyrė siena, dar kitaip vadinama demilitarizuota zona. Šiaurinėje pusėje liko ne tokia derlinga žemė, tačiau po ja plyti vienas pagrindinių šalies pajamų šaltinių – naudingosios iškasenos. Seule veikiančio Šiaurės Korėjos resursų instituto atstovu teigimu, šalis gali pasigirti gausiais metalo rūdos, akmens anglies, klinčių ir

magnezito rezervais. Taip pat skaičiuojama, kad Šiaurės Korėjos gelmėse plytintys retųjų metalų klodai apytiksliai turėtų būti verti 6 trln. JAV dolerių. Būtent iškasenos sudaro daugiau nei penktadalį viso Šiaurės Korėjos eksporto, tačiau šis potencialas nėra išnaudojamas iki galo.

„Songun“ politika Ši strategija orientuota į tai, kad visi šalies resursai pirmiausia atitektų Šiaurės Korėjos armijai, o vėliau būtų perskirstomi kitoms institucijoms ir gyventojams. „Songun“ buvo pradėta taikyti dar 1960 metais, tačiau nebuvo įprasminta ideologinėse gairėse. 1994-aisiais šią politiką pradėta plėsti, armija pradėjo reikalauti daugiau išteklių dėl galimo pavojaus iš JAV ir siekio suvienyti abi Korėjas. Šalies kariuomenė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje, o karo pramonei skiriama daug metalo ir sunkiosios pramonės išteklių. Verta pažymėti, kad Jungtinių Tautų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Šiaurės Korėjoje karinę tarnybą atliko 1,19 mln. piliečių, kuriuos, savaime suprantama, išlaiko valstybė. Pusiasalyje yra nuolat

įvesta karinė padėtis, bent jau taip skelbiama per garsiakalbius šalies sostinėje Pchenjane. Sovietų Sąjungą sugriovė „mėlyni džinsai ir rokenrolas“, o Šiaurės Korėjoje prekių nepriteklius nebus pastebėtas dėl nuolatinio gyventojų bauginimo. Tam yra ir objektyvių priežasčių, nes demilitarizuota zona tarp abiejų Korėjų yra labiausiai ginklais saugoma teritorija pasaulyje, o gyventojų, dėvinčių karinę uniformą, skaičius nenusileidžia nacistinei Vokietijai. Stebint masyvius Šiaurės Korėjos karinius paradus, tai tampa akivaizdu. Vis dėlto tai tik išryškina dar vieną įdomų šalies ekonominį momentą.

Seni, kopijuoti ir „blogio“ automobiliai Sovietų Sąjunga buvo ne tik karinė, bet ir gamybinė Šiaurės Korėjos partnerė. Čia buvo atkeltos kelios automobilių, daugiausia skirtų kariuomenei, gamybos linijos. „Pyongsang Auto Works“ gamykloje buvo surenkami rusiški GAZ 69 visureigiai, ku-

riuos lietuviai dar vadina viliukais. Šie automobiliai buvo nukopijuoti nuo Antrojo pasaulio karo metais amerikiečių gamintų legendinių „Jeep Willy“. Vėliau šis modelis buvo atnaujintas ir pavadintas UAZ 469. Būtent šie modeliai riedėjo šiemetiniame Šiaurės Korėjos kariniame parade. UAZ 469 automobiliai naudojami išskirtinai armijos, o jų eksportas visiškai nepasiteisintų. Rusijoje jau gaminami atnaujinti „Hunter“ modeliai, kuriuos perka tik medžiotojai ir Rusijos milicija. Jau minėta gamykla gamino „Kaengsang 88“ modelį, kuris buvo identiška „Mercedes Benz 190“ kopija. Dėl prastos surinkimo kokybės šalis net nemėgino eksportuoti pigesnių kopijų. Apskritai nedaug gyventojų gali sau leisti įpirkti automobilį, o ir jo naudojimas gali būti kriminalizuojamas. 2007 metais dėl įtemptų santykių su Japonija lyderis Kim Jong Ilas įsakė konfiskuoti visus japoniškus automobilius. Ironiška, tačiau jo

karstas 2011-aisiais buvo vežamas „blogio ašies valstybėje“ pagamintu „Lincoln Continental“.

Neišnaudotas turizmas Per metus į šalį atvyksta 1–2 tūkst. užsienio svečių. Labai sunku prognozuoti,

kiek šis skaičius išaugtų, jei režimas sušvelnintų įvažiavimo taisykles. Kitose šalyse į turizmą žvelgiama kaip į svarbų vidutinio ir smulkiojo verslo pajamų šaltinį, o Šiaurės Korėjoje jis gali būti net nuostolingas

Analitikų teigimu, pastarasis modelis yra pernelyg brangus kylančioms rinkoms,

Užsieniečiai nėra įleidžiami be gidų. Šie pasakoja apie šalį, prižiūri, kad nebūtų filmuojami „netinkami“ vaizdai ir būtų laikomasi taisyklių. Įprastas maršrutas: autobusas – paminklas lyderiui – autobusas – viešbutis. Beatodairiškas rūpinimasis turistais yra apgaulingas, nes taip siekiama neparodyti kasdieninės Šiaurės Korėjos. Atvykėliai apgyvendinami prašmatniuose, bet tuščiuose viešbučiuose, valgydinami valgiais nukrautuose restoranuose, kur, be jų, kitų lankytojų nėra, demonstruojamos parduotuvės su netikrais vaisiais. Šioje šalyje sukurtas dirbtinis kelionės maršrutas, o apie pasivaikščiojimą po vietos parduotuves negali būti nė kalbos.

į kurias jis ir buvo orientuotas. „Apple“ tokiu sprendimu siekia atsakyti konkurentams „Samsung“ ir „Huawei“, kurie jau yra įsitvirtinę šioje rinkoje. Pigusis „iPhone“ modelis vis tiek yra brangesnis nei pastarųjų kompanijų siūlomos alternatyvos. Kompanijos akcijos, pasibaigus prekybai jomis, trečiadienį buvo atpigusios 5,4 proc.

13

Energetika ekonomikos augimą veikia labiau, nei tikėtasi FAKTAI Energetika ir ekonomika

••Ataskaitoje teigiama, kad dėl naujų energetikos šaltinių buvo sukurta 2,1 mln. darbo vietų

Naujasis „iPhone“ neįtikino vertybinių popierių rinkų. Scanpix

••Nuo 2007 metų gamtinių dujų gavyba padidėjo 58 proc., o kaina nukrito trimis ketvirtadaliais ••Darbo vietos apima tokias sritis kaip gręžimas, transportavimas, tam tikros gamybos sritys, ypač cheminių medžiagų

»

Šiaurės Korėjos gyventojai gali gauti atlyginimą, tačiau jis atiduodamas valdžiai Bedradarbiavimo svarba JAV Centrinės žvalgybos duomenimis, net 91 proc. pramonės prekių gamina valstybė. Gyventojai negali turėti nuosavo verslo, o prekės ir maistas yra išduodami naudojant Viešąją paskirstymo sistemą. Tiesa, Šiaurės Korėjos gyventojai gali gauti atlyginimą, tačiau jis atiduodamas valdžiai. Penktadienį, kai buvo spausdinamas šis laikraštis, Šiaurės ir Pietų Korėjos atnaujino bendradarbiavimą Kaesongo pramoninėje zonoje. Balandį maždaug 100 tūkst. darbuotojų buvo evakuoti iš šios zonos dėl branduolinio karo iš

Šiaurės Korėjos pusės grėsmės. Tai yra 66 kv. km ploto regionas, kuriame leidžiama veikti Pietų Korėjos gamykloms. Kaesongo gamyklose dirba maždaug 53 tūkst. Šiaurės Korėjos gyventojų, kurie turi specialių techninių gebėjimų ir gali laisvai kalbėti Seulo dialektu. Kasmet Phenjanas iš Pietų Korėjos už darbuotojų darbą gauna 90 mln. JAV dolerių atlygį. Nors Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas nuolat grasina branduolinėmis galvutėmis, panašu, kad būtent kapitalistinio pasaulio rinkos gali išlaisvinti šalies ekonominį potencialą.

FAKTAI Šiaurės Korėjos ekonomika

••Šiaurės Korėjos BVP vienam gyventojui yra 1,7 tūkst. JAV dolerių ••Šalies darbo jėga yra 10,7 mln. gyventojų ••Prekybos balansas siekia -1 mlrd. JAV dolerių

» Būtent iškasenos sudaro daugiau

nei penktadalį viso Šiaurės Korėjos eksporto, tačiau šis potencialias nėra išnaudojamas iki galo

Užsienyje

Teatralizuota įtampa tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pastarajai kasmet kainuoja milijardus. AFP

Dėl naujų energetikos šaltinių JAV buvo sukurta 2,1 mln. darbo vietų. Reuters

Tim’as Mullaney „USA Today“

■ Pagrindinės ekonomi-

nio konsultavimo įmonės teigia, kad didėjanti JAV naftos ir gamtinių dujų gavyba turi didesnę įtaką šios šalies ekonomikai, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus. Atrasti nauji vietinės naftos ir gamtinių dujų šaltiniai turi didesnę įtaką šalies ekonomikai, nei buvo prognozuojama iš pradžių ir, naujo tyrimo duomenimis, praėjusiais metais įdėjo daugiau nei 1200 JAV dolerių į vidutinės JAV šeimos asmeninių pajamų, likusių sumokėjus mokesčius ir apmokėjus būtiniausias sąskaitas, krepšelį. Kaip nurodo konsultacijų firma IHS trečiadienį paskelbto tyrimo medžiagoje, vietinės energijos gamybos šuolis padėjo sukurti 1,2 mln. tiesiogiai ar netiesiogiai su šia sritimi susijusių darbo vietų. Šis skaičius iki 2020-ųjų išaugs iki 3,3 mln., o naujosios energetikos indėlis į JAV šeimų pajamų, turimų atskaičius mokesčius, krepšelį viršys 2000 JAV dolerių kiekvienam šeimos ūkiui kasmet iki 2015-ųjų, teigia IHS. IHS skaičiai yra didesni nei nurodyta kitų ekonomistų, kurie taip pat mini svarbią skalūnų naftos ir dujų įtaką, išvadose. Įdiegtos naujos technologijos, tokios kaip hidraulinis uolienų ardymas ir horizontalus gręžimas, leido praktiškai išgauti anksčiau nepanaudotus naftos išteklius. Gamtinių dujų išteklius tai padidino 58 proc. nuo 2007 metų, gamtinių dujų kainą sumažino beveik trimis ketvirtadaliais, o praėjusiais metais šalyje buvo inicijuotos daugiau nei 120 mlrd. JAV dolerių vertės investicijos, teigia IHS.

Šį tyrimą iš dalies finansavo kelios energetikos ir gamybos pramonės grupės. „Visi, kas abejoja šių skaičių tikrumu, tiesiog nekreipia dėmesio, – sakė Johnas Larsonas, IHS viceprezidentas ir 13 autorių komandos, susidedančios iš įmonės energetikos, ekonomikos bei gamybos ir pramonės konsultavimo grupių, vadovas. – Jūs matote ir dujų, ir naftos srities gavybos rodiklius, kurie tai patvirtina.“ J. Larsonas teigė, kad didžiausias poveikis, kurį jaučia dauguma JAV namų ūkių, yra mažesnės elektros ir šildymo sąskaitos. Tai sudaro beveik 75 proc. namų ūkių sutaupytos sumos. Jis tikino, kad beveik 800 JAV dolerių iš šios sumos priskiriami žemesnei gamtinių dujų, naudojamų šildymui ir maisto gamybai, kainai. Didžiąją šio tyrimo dalį paremia vyriausybės duomenys. JAV Energetikos departamento duomenimis, gamtinių dujų kainos gyventojams nuo 2008 metų sumažėjo tarp 12 ir 32 proc. Tačiau elektros kainos vidutiniškai nežymiai padidėjo. J. Larsonas teigė, kad IHS panaudodama skaičius rėmėsi prielaidomis, kokias sumas būtų išleidę namų ūkiai, jei gamtinių dujų kaina JAV būtų likusi artima 2008 metų lygiui. Jis sakė, kad gamtinių dujų kainų lygis didžiojoje Europos dalyje yra tris kartus didesnis nei JAV, o Azijoje dujų kaina yra dar aukštesnė, nes čia nėra naujų tiekėjų. „Mažesnę elektros kainą atskleidžia ir kitų prekių kaina. Kai kurios šeimos gauna čekius už naftos ir dujų gavybą arba dirba bendrovėse, kurios transportuoja benziną arba užsiima tiekimu gręžimo bei vamzdynų tiesimo srityse“, – teigė jis.

Anksčiau IHS skaičiavo tik naujų dujų atsargų poveikį ir net nesistengė įvertinti skaičiais, kokį poveikį turi naujos naftos, trykštančios tokiose vietose kaip Šiaurės Dakota, ir „Eagle Ford“ skalūnai Teksase resursai. 2011-ųjų gruodį buvo teigiama, kad skalūnų dujų pramonėje 2010 metais buvo 600 000 darbo vietų. Kita ekonomikos konsultavimo įmonė „Moody‘s Analytics“ apskaičiavo, kad iš 2,7 mln. darbo vietų, atsiradusių JAV nuo 2002 metų iki 2012-ųjų, vienas milijonas buvo susijęs su skalūnų naftos ir dujų gręžinių gręžimu. „Su skalūnais susijusių darbo vietų didėjimas beveik keturis kartus viršijo 2009 metų „Moody‘s“ prognozę ir auga dvigubai sparčiau nei bendras ekonomikos lygis, nors dėl mažesnių gamtinių dujų kainų įdarbinimo srityje įsivyravo štilis, – teigia „Moody‘s“ ekonomistas Chrisas Lafakis. – Sunku pervertinti visa apimantį skalūnų revoliucijos indėlį į JAV ekonomiką.“ Surašymo biuro duomenimis, vidaus gavybos padidėjimas kerta žaliavinės naftos importui, kuris per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 19 proc. Tai sumažino nacionalinės prekybos deficitą 31,6 mlrd. JAV dolerių. Kaip praėjusį mėnesį pareiškė vyriausybė, 2011 metais JAV naftos ir dujų bendrovės padidino žaliavinės naftos ir kitus susijusius išteklius beveik 3,8 mlrd. barelių, t. y. padidėjimas sudaro 15 proc. ir yra didžiausias šuolis nuo tada, kai 1977-aisiais JAV energetikos informavimo administracija pradėjo skelbti aprobuotų išteklių įvertinimus.


Verslo švyturiai

14

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Į sėkmę nuo Šeškinės kalno Sakoma, kad geriausias pagalbininkas yra tas, apie kurio buvimą šalia nė nežinome. Būtent taip galima apibūdinti ir įmonę „Mediafon“, mat jos paslaugomis naudojamės net nesusimąstydami. Vilius Petkauskas

Keturi veiklos frontai

vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Apibūdinti koncerno „MG Baltic“ 2007 metais įsigytos „Mediafon“ veik-lą, neturint specialių nišos žinių, nelengva. A. Bab-

V

is dėlto neapsigaukite: nematomas toli gražu nėra nežinomas. Telekomunikacijų paslaugas Lietuvos ir užsienio klientams teikianti įmonė gali didžiuotis, kad tam tikruose segmentuose yra viena pagrindinių rinkos žaidėjų Europoje. „Veiklą pradėjome nuo pridėtinių telekomunikacijos paslaugų – ko gero, vienintelės vartotojui matomos mūsų veiklos dalies, – pasakoja „Mediafon“ įkūrėjas ir vadovas Arūnas Babrauskas. – Jei per televiziją matote trumpuosius numerius, įvairius balsavimus skambučiais ar SMS žinutėmis, didžioji to dalis yra mūsų verslas.“ Prieš 15 metų įsteigta „Mediafon“ yra viena didžiausių alternatyvių fiksuotojo telefono ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų Europoje. A. Babrauskui tiesiog kelyje gimusi idėja materializavosi į verslą, siejantį su daugiau kaip 100 tarptautinių ryšio operatorių.

rauskas, paprašytas papasakoti, kuo verčiasi jo vadovaujama įmonė, nenustemba, mat dažnam telekomunikacijų rinkos riešutai būna per kieti.

„Pirmiausia suteikiame technines galimybes organizatoriams – tai tos pačios balsavimui skirtos SMS žinutės ir pokalbiai“, – erdviame,

padėkų ir apdovanojimų kupiname kabinete pasakoja vadovas. Antroji veiklos sritis – tarptautinis skambučių tranzitas, kai iš užsienio

atkeliaujantys skambučiai pasiekia „Mediafon“ centrą ir yra perduodami Lietuvos operatoriams. „Apytiksliai skaičiuojant, kas trečias iš užsienio atė-

jęs skambutis keliauja per mus“, – išdidžiai pasakoja radiotechnikos ir elektronikos mokslus krimtęs vadovas. Trečiasis „Mediafon“ veiklos frontas – telefono numerio perkėlimo paslauga. Lietuvoje neseniai išpopuliarėjusią paslaugą taip pat teikia A. Babrausko vadovaujama įmonė. „Sėkmingai įsitvirtinome Gruzijoje, Moldovoje, Azerbaidžane ir Tunise, dar laukiame kelių konkursų rezultatų, – šypsosi vadovas. – Pasaulyje jau tampame gerai žinomi kaip savo srities specialistai.“ Ketvirtoji verslo kryptis dar tik pradeda leisti šaknis. Tai sukčiavimo prevencijos paslaugos. A. Babrausko teigimu, šiuo metu kuriamas skyrius, padėsiantis operatoriams nustatyti, ar skambučiai keliauja teisingais kanalais. „Mūsų veiklos sritys yra keturios. Jos turi tik vieną bendrą sąlyčio tašką – bendraujame su verslu, o ne pavieniais vartotojais“, – verslo subtilybėmis dalijasi „Mediafon“ vadovas.

15 FAKTAI „Mediafon“

••Įmonė įkurta prieš 15 metų – 1998 metais ••2013 metais pripažinta „Stevie Awards“ laimėtoju „Metų bendrovės telekomunikacijų sektoriuje“ kategorijoje. ••Bendradarbiauja su 30 skirtingų valstybių verslo partneriais ••Turi dukterines įmones Gruzijoje, Azerbaidžane ir Moldovoje

A. Babrausko vadovaujama įmonė bendradarbiauja su daugiau nei Ruslano Kondratjevo nuotr.

Vilniaus kalvose gimusi idėja Mėgstantiems save įtikinėti, esą konstruktyvioms idėjoms reikia atskiro pasiruošimo, vertėtų pasidomėti, kokia buvo vienos sėkmingiausių šalies įmonių pradžia. Paklaustas, ar karjera

CV

Arūnas Babrauskas

Iki studijų Vilniuje augo Utenoje Nuo 2004 metų yra Telekomunikacinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas 1993 metais Vilniaus universitete įgijo radiofizikos magistro laipsnį 15 metų vadovauja „Mediafon“

» Mėgstame

verkšlenti, kaip Lietuvoje blogai, o iš tikro gyvename puikioje šalyje, kupinoje išsilavinusių ir gerų žmonių

Verslo švyturiai

telekomunikacijų versle buvo netikėtas gyvenimo vingis, A. Babrauskas ramiai atsako, kad ne, ir priduria gerai atsimenantis, kaip gimė idėja. „Tiesą pasakius, mintis šovė leidžiantis nuo Šeškinės kalno. Esu baigęs atitinkamus mokslus, todėl norėjosi užsiimti veikla, susijusia su telekomunikacijomis“, – prisimena vadovas ir priduria, kad pirmoji idėja buvo noras sukurti klientams paslaugą, kuri leistų už prekes atsiskaityti telefonu. Sėkmingą „Mediafon“ raidą paaiškina labai konkretus A. Babrausko siekis – būti prizininku. „Vienas pagrindinių mano tikslų – veikiant vienoje ar kitoje srityje būti bent jau prizininku“, – sėkmės formule dalijasi prestižinio tarptautinio verslo apdovanojimo „Stevie Awards“ bronza neseniai apdovanotos įmonės vadovas. A. Babrausko užmojai neapsiriboja vien Lietuva. Vadovas pasakoja, kad tranzito sektoriuje šiuo metu atsilieka tik nuo „Teo“, tačiau sako, kad antra vieta – taip pat prizinė. Numerio perkėlimo srityje, vertinant pagal verslo mastą, „Mediafon“ užima trečią vietą Europoje. „Stengsimės, kad per artimiausius metus trečioje vietoje stabiliai būtume įsitvirtinę tik mes“, – ryžto nestokoja verslininkas.

Gyvename puikioje šalyje

Arūno Babrausko vadovaujama „Mediafon“ ne kartą prisidėjo prie labdaringos veiklos. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Su įvairiomis problemomis ir kasdieniame, ir profesiniame gyvenime susiduriame kone kasdien, tačiau ne visi sugebame įvertinti tokių trukdžių

menkumą. „Mediafon“ vadovas pasakoja esąs įsitikinęs, kad gyvename nuostabioje šalyje. „Mėgstame verkšlenti, kaip Lietuvoje blogai, o iš tikro gyvename puikioje šalyje, kupinoje išsilavinusių ir gerų žmonių. Mums tetrūksta daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“, – tvirtina A. Babrauskas. Panašu, kad tokį supratimą vadovas taiko ir savo verslo plėtros strategijoje. „Žinoma, pirmi žingsniai už Lietuvos ribų būna sunkesni dėl stereotipų, tačiau laiku ir kokybiškai suteikus paslaugas klientai nebesijaudina dėl mūsų kilmės, – dalijasi patirtimi A. Babrauskas. – Didžiuojuosi, kad būdama lietuviška kompanija savo produkciją parduodame visame pasaulyje.“ Paklaustas, kas lemia tarptautinės plėtros sėkmę, verslininkas tvirtina, kad dažniausiai daroma klaida – nesugebėjimas prisitaikyti prie vietos kultūros. A. Babrauskas pasakoja, kad neretai Lietuvos verslininkai mano, jog nuvažiavę svetur padarys geriau nei vietiniai. „Jei kurioje kultūroje yra daroma vienaip, tikriausiai vietiniams toks būdas priimtinas, – pasakoja vadovas ir priduria, kad nė vieno šalį prie verslo pritaikyti bandančio verslo nelydės sėkmė. – Mūsų pareiga – pritaikyti savo žinias ir technologines galimybes prie užsakovų poreikių.“

Pritraukia šeimiška aplinka Pasukus kalbą apie įmonės darbuotojus, A. Babrauskas kiek netikėtai prisipažįsta pirmenybę teikiantis ne ypač aukštai kvalifikacijai, o kūrybingumui ir motyvacijai. „Mediafon“ vadovo teigimu, kūrybingumo ir motyvacijos nenusipirksi, todėl tokie darbuotojai tampa didžiausia vertybe. „Nesupraskite klaidingai – kvalifikacija yra svarbi, tačiau motyvuotas žmogus daug greičiau pasiekia reikiamą kompetencijos lygį“, – aiškina verslininkas. Dažnai eskaluojama informacinių technologijų specialistų trūkumo problema „Mediafon“ taip pat nėra trukdis – įmonės vadovas teigia, kad šeimiška darbo aplinka padeda nesunkiai pritraukti reikiamus darbuotojus. „Visada sakau, kad darbdaviui sunku rasti gerą specialistą, tačiau geram specialistui dar sunkiau rasti gerą darbovietę“, – šypsosi A. Babrauskas. Užsiminus apie techninio išsilavinimo žmonių trūkumą, verslininkas atsako, kad negalima teigti, jog reikalingos kvalifikacijos žmonių nėra ruošiama. „Šis procesas vyksta, tačiau šiek tiek vėluoja. Be to, tuščių vietų nebūna – esant didelei paklausai, greitai formuojasi didelė pasiūla“, – sako „Mediafon“ įkūrėjas.

» Nesupraskite klaidingai – kvalifikacija

yra svarbi, tačiau motyvuotas žmogus daug greičiau pasiekia reikiamą kompetencijos lygį

Lengvo verslo nebūna Pokalbiui artėjant prie finišo tiesiosios, kalba pakrypsta apie verslo pradžią. Laisvalaikiu su šeima keliauti mėgstantis verslininkas pasakoja pradedantiesiems galintis patarti gerai įvertinti savo galimybes. „Pirmiausia reikia pagalvoti, ar turima reikalingų žinių, kad būtų galima įgauti pranašumą. Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas yra tai, jog verslas turi būti toks artimas širdžiai, kad būtų galima atsibusti ir užmigti apie jį galvojant“, – patirtimi dalijasi A. Babrauskas. Pašnekovas tikina, kad pradedantieji verslininkai turėtų suprasti viena: lengvo verslo nėra ir nebus. „Lengva ten, kur mūsų nėra, – sako A. Babrauskas. – Reikia nebijoti imtis veiklos, tačiau negalima ir šokti aukščiau bambos. Geriausia pradėti nuo Lietuvos ir tada pamažu augti.“ Paklaustas, kaip kovoja su kiekviename versle pasitaikančiais sunkumais, „Mediafon“ vadovas sako, kad yra tik vienas būdas – spręsti iškilusias problemas. A. Babrausko manymu, reikia išanalizuoti problemą, tačiau nepamiršti tuo pat metu veikti, nes dvejonės nieko neduoda, juk ne vienas verslas paskendo abejonių pelkėje. „Bet kokie pokyčiai yra skausmingi, bet jei su jais tvarkomasi iškart, pasekmės tik geresnės. Reikia tiesiog nebijoti“, – užtikrintai atsako „Mediafon“ vadovas.


Įdarbinti pinigai

16

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Aukštoji pensijų matematika

30 proc. sukauptų pajamų investicijoms skiriantys fondai siūlė 1,2 proc. vidutinę grąžą, o konservatyvūs fondai vidutiniškai klientų pajamas šiemet paaugino vos 0,04 proc.

Adata šieno kupetoje

Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa. Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei. FAKTAI Pensijų fondai

••Privačiuose pensijų fonduose jau sukaupta daugiau nei 5 mlrd. litų ••Didžiausias prieaugis – 9,06 proc. 2012–2013 laikotarpiu fiksuotas „Aviva Europensija plius“ fonde ••Daugiausia lėšų sukaupta „SEB Pensija 2“ fonde – daugiau nei 1 mlrd. litų ••Didžiausią prieaugį per trejus metus patyrė „Finasta“ Aktyvaus investavimo fondas – 22,45 proc.

Renkantis tinkamiausią pensijų fondą neįmanoma įvertinti visų rizikos faktorių. Scanpix

Vilius Petkauskas

Pakopa po pakopos

vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Šiuo metu Lietuvoje įteisinama trijų pakopų pensijų sistema. Pirmąja pakopa naudojasi kiekvienas dirbantis asmuo, privačiai nekaupiantis senatvės pensijos. Tai visi „Sodros“ klientai. Antroji – kaupimas pensijos fonduose. Trečioji pakopa primena ilgalaikį indėlį, kurį galima papildyti bet kada ir bet kokia suma. Nuo paprasto indėlio ji skiriasi tuo, kad atsiimti sukauptus pinigus galima tik sulaukus pensinio amžiaus. SEB banko šeimos finansų analitikė Julita Varanauskienė, paklausta, ar trečios pakopos pensijos fondus galima laikyti savarankišku lėšų taupymu, atsakė, kad iš dalies. „Galime patys nuspręsti, kiek savo lėšų

I

dėja parengti tokį straipsnį gimė neatsitiktinai. Nežinia kelintą kartą susidūręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą. Užduotis buvo kur kas sunkesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neturintieji ekonominio išsilavinimo gali nesunkiai pasiklysti procentų ir investavimo pasirinkimo galimybių jūroje. Negana to, nors kaupiamą pensiją privačiame fonde saugo įvairūs saugikliai, garantuotos apsaugos nuo tam tikrų trukdžių nėra.

» Pensijų sistemos pertvarka neįmanoma

iš esmės nereformavus „Sodros“

investuoti, kokiu periodiškumu, kokį fondą pasirinkti. Tolesnius investicinius sprendimus pagal iš anksto žinomą fondo strategiją priima fondo valdytojai“, – teigė J. Varanauskienė. Sutariama, kad kaupti pensiją trečiosios pakopos fonduose naudinga žmonėms, gaunantiems didesnes pajamas bei iki pensinio amžiaus dar turintiems gražaus laiko. Kiek sudėtingesnė antrosios pakopos pensijų fondų padėtis. Kadangi nenorima skirti didesnės milžiniškose skolose paskendusiai „Sodrai“ tenkančios mokesčių dalies, suteikiama galimybė dalį pensijos kaupti savo lėšomis, o valstybė už tai įsipareigoja motyvuoti priedu iš biudžeto. Nuo 2014 metų įsigaliosianti sistema, vadinama „2+2+2“, susideda iš trijų pensijos kaupimo šaltinių – 2 proc. dalis iš „Sodrai“ tenkančių mokesčių,

2 proc. iš gaunamų pajamų ir 2 proc. vidutinio bruto atlyginimo dydžio priedas iš valstybės biudžeto. Dar viena naujovė, skirta šalies demografinei padėčiai gerinti, yra tai, kad vienam iš tėvų, kuris gauna tėvystės / motinystės pašalpą, valstybė įsipareigoja skirti dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tiesa, verta pridurti, kad trijų dvejetų sistema pradės veikti tik 2016 metais, o iki tol galios analogiška „2+1+1“ sistema. Planuojama, kad nuo 2020ųjų iš „Sodros“ skiriama biudžeto dalis padidės iki 3,5 proc.

Rizikuoti apsimoka jauniems Kadangi antrosios pakopos pensijų fondai aktualesni didesnei visuomenės daliai, daugiau dėmesio naudingiausia skirti būtent jiems. Šiuo metu Lietuvoje yra net 30 tokio tipo fondų, kuriuos valdo 9

įmonės – 7 teikiančios finansų paslaugas ir 2 draudimo bendrovės. Fondų gausą galima paaiškinti tuo, kad gaunamas lėšas jie investuoja į skirtingos rizikos vertybinius popierius. Kiekviena pensijų fondus valdanti įmonė siūlo dar tris investavimo pakopas. Jauniausiems dalyviams siūloma iki 100 proc. kaupiamos sumos dalies investuoti į akcijas, kurios gali teikti didesnę grąžą, taigi ilgainiui ir sukaupti didesnę pensiją. Vidutinio amžiaus gyventojams rekomenduojama investicijoms skirti iki 70 proc. savo lėšų, o gyventojams, kuriems iki pensijos liko 7 ar mažiau metų, siūloma investuoti ne daugiau nei 30 proc. lėšų. Kaip ir galima tikėtis, didžiausia rizika atneša didžiausią pelną. Lietuvos banko duomenimis, per 7 šių metų mėnesius didelės rizikos pensijų fon-

duose laikomų lėšų prieaugis svyravo nuo 3,5 proc. „Swedbank pensija 5“ ir „SEB pensija 3“ fonduose iki 5,87 proc. „MB Extremo II“ fonde. Vidutinis tokių fondų pelningumas šiemet siekė 4,42 proc. Vidutinės rizikos fondai, kurie investuoja ne daugiau kaip 70 proc. siekiančią pensijos dalį, siūlo mažesnę grąžą, tačiau pasižymi ir mažesne rizika. Lietuvos banko duomenimis, šiuose fonduose pelningumas šiemet svyruoja nuo 0,58 proc. „Citadele pensija 2“ fonde iki 5,56 proc. „Aviva Europensija Ekstra“ fonde. Vis dėlto vidutinis tokio tipo fondų pelningumas nėra didelis – 1,75 proc., taigi visą uždarbį kartu su dar 0,25 proc. siekiančia jūsų sukauptų lėšų dalimi „suvalgė“ 2 proc. siekianti infliacija. Mažos rizikos ir konservatyvaus kaupimo fonduose laikomų lėšų prieaugis buvo nedidelis. Iki

Besirenkantiesiems pensijų fondą galima priminti, kad pasirinkus privatų fondą didesnė ar mažesnė sukauptų lėšų dalis bus investuojama vertybinių popierių rinkoje, todėl jos susidurs su visomis tokiose rinkose kylančiomis grėsmėmis. J. Varanauskienės teigimu, svarbu vertinti ne tik infliacijos įtaką, bet ir atkreipti dėmesį į kitas investicinės rizikos rūšis. „Egzistuoja vertybinių popierių pasirinkimo ir kainų kitimo, rinkų ir kredito, valiutų kursų svyravimo bei palūkanų normų rizikos, – žiniomis dalijosi ekspertė. – Žinoma, sie-

»

kiama suvaldyti rizikas, keičiant obligacijų dalį fonduose, jų trukmę, ir naudojant išvestines finansines priemones.“ Pašnekovė pridūrė, kad pensijų fondų investicijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Verta paminėti, kad jūsų gerovė priklauso ne tik nuo vertybinių popierių rinkos svyravimų, bet ir nuo tokių faktorių kaip fondo darbuotojų, disponuojančių jūsų lėšomis, kvalifikacija. Neįmanoma žinoti, ar fondo lėšomis disponuoja patyręs investavimo vilkas, ar visiškas naujokas. Telieka pasitikėti fondo kompetencija. Vis dėlto, nors egzistuoja rizika, kad sukauptos lėšos nuvertės, nereikėtų baimintis dėl pensijų fondų bankroto, mat jų veikla yra griežtai atskirta nuo juos valdančių įmonių.

Fondų gausą galima paaiškinti tuo, kad gaunamas lėšas jie investuoja į skirtingos rizikos vertybinius popierius

Įdarbinti pinigai

Pensijų fondus valdančių įmonių rinkos dalis Citadele investicijų valdymas 0,02% ERGO Life Insurance SE

Danske Capital investicijų valdymas

3% 3% AVIVA Lietuva

14%

Finasta Asset Management

DNB investicijų valdymas

9%

Swedbank investicijų valdymas

SEB investicijų valdymas

35%

29%

3% 4%

MP Pension Funds Baltic „Pensijų fondai bankrutuoti negali, gali bankrutuoti tik juos valdančios įmonės. Visas pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdančios įmonės ir laikomas depozitoriumuose, todėl net bankrutavus valdančiai įmonei pensijų fondų dalyviai ir

jų sukauptas turtas nenukentėtų“, – pasakojo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistas Audrius Šilgalis. Pašnekovas pridūrė, kad pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuo-

17 jama, pačios investicijos privalo būti išskaidytos, o veikla griežtai prižiūrima Lietuvos banko.

Sistema nieko verta? Klaidžiojant investicinio pasirinkimo miške teko susidurti ir su nuomone, esą savarankiška pensijų kaupimo sistema šiek tiek prasilenkia su realybe. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstanti socialinės politikos ekspertė Guoda Azgurdienė pasakojo, kad pensijoms kaupti skiriama per maža dalis „Sodros“ mokesčių. „Prasminga kaupti pensiją, kai kaupiama bent jau 5 proc. „Sodros“ įmokų, tačiau šiuo metu dalyvaujame sistemoje, kuri yra žemiau moksliškai įrodytos prasmingumo ribos“, – pasakojo daktaro laipsnį turinti ekspertė. Pašnekovė pridūrė, kad pensijų sistemos pertvarka neįmanoma iš esmės nereformavus „Sodros“. Paklausta, kodėl esminė socialinės apsaugos

reforma nėra vykdoma, ekspertė teigė, kad tai yra valios trūkumo ženklas. „Politikai nėra suinteresuoti daryti sprendimus, kurie turės naudos po 10–15 metų, nes norima rinkėjus patenkinti dabar, – tikino G. Azgurdienė. – Tai panašu į verslą, kuris nėra linkęs investuoti į įrangą, o ateities problemas palieka būsimam įmonės direktoriui.“ Turint omenyje dabartinių pensininkų padėtį bei senstančios populiacijos įtaką valstybės galimybėms mokėti orų pragyvenimo lygį užtikrinančias pensijas, tenka rinktis katę maišę, kurios spalvą sužinoti pavyks po kelių dešimtmečių. Vis dėlto vertėtų suvokti, kad nuo pasirinkto pensijos kaupimo būdo priklausys nemaža dalis gyvenimo, todėl šiam sprendimui patariama skirti bent jau ne mažiau laiko nei renkantis automobilį, o ne patikliai pasirašyti sutartį pasikliaujant gražiomis konsultantės akimis.


Išskirtinis interviu

18

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Nr. 21 2013 m. rugsėjo 16–29 d.

Inovacijos ne visada lemia geresnius rezultatus Technologijų pažanga, arba globalizacija, pradėjo keisti ilgai versle vyravusias normas. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

P

amažu pereiname prie verslo praktikos, kuri gali pateikti unikalų ir kartu vertingą produktą. Svarbūs tampa ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos reikia paskirstyti taip, kad būtų pasiekiamas didžiausias našumo lygis. Taip mano Baltic Management Institute (BMI) vizituojantis profesorius, Harvardo verslo mokyklos dėstytojas Robertas Austinas. Jį kalbino savaitraštis „Ekonomika.lt“.

?

Kaip verslas keičiasi šiomis dienomis? Kokias tendencijas įžvelgiate? Vos tik įvyko pramonės revoliucija, vadovai nuolatos bando suprasti, kokiais būdais pasiekti geriausius rezultatus, dirbti efektyviai. Taip atsirado tam tikri principai, kuriais remiantis galima dirbti sėkmingai, kelti pragyvenimo lygį šalyse. Geografija versle vis labiau praranda reikšmę. Kompanijos konkuruoja, nesvarbu, ar yra iš tos pačios šalies, ar ne. Mažėja geografijos reikšmė, transportavimo išlaidos.

Kitas veiksnys – paprasta, pigi ir lengva komunikacija. Šiais laikais ypač paprasta bendrauti su žmonėmis, kompanijomis iš bet kurios pasaulio vietos. Šie pokyčiai sukuria ir naujų nepatogumų. Vienas iš jų – laiko skirtumas, skirtingos laiko zonos. Be to, vis dažniau kompanijoms konkuruojant ne nacionaliniu, o tarptautiniu lygmeniu, natūraliai plečiasi konkurencijos laukas. Dėl to vis sunkiau yra išsiskirti iš konkurentų ir pasiūlyti unikalų produktą ar prekę. Aštrėjanti ir stiprėjanti konkurencija pasireiškia ne tik tarp kompanijų, bet ir tarp darbuotojų. Tam įtakos turi ir didėjanti žmonių populiacija Žemėje. Yra daugybė žmonių, pasižyminčių išskirtiniu talentu. Pavyzdžiui, jeigu tu Kinijoje pasižymi talentais, kurie būdingi vienam iš milijono žmonių, vadinasi, yra dar šimtai kitų tokių talentingų asmenų, kuriems gebėjimai priskiriami vienam iš milijono. Tai paprasta matematika. Internetas taip pat prisideda prie pokyčių. Atsiranda vis daugiau programų, siūlančių mokymus internete. Daugėja

Yra daugybė būdų ir daug vertės, kaip sąvokos, supratimo variantų. Vienas iš būdų – kompanijos bando padidinti savo produktų pardavimą, kartu su jais kurti pasakojimus, kurie pamažu žmonėms asocijuotųsi su tais produktais. Dažnai šiam tikslui pasiekti naudojama mada, stilius. Produktai tampa mada. Puikus pavyzdys – „Apple“ produkcija. Jos įsigydamas žmogus tarsi įgauna tam tikrą statusą, išsiskiria iš kitų. Svarbu atminti, kad žmonės, įsigydamas tam tikrą produktą, nori tapti išskirtiniai.

? R. Austinas: kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau sumažės tikimybė padaryti klaidų. Ruslano Kondratjevo nuotr.

ir nemokamų mokymo programų. Taip konkurencija tik stiprėja.

?

Gal galėtumėte išskirti svarbiausius principus, kuriais besivadovaudamos kompanijos varžosi tarpusavyje? Galima varžytis dviem būdais, tačiau rekomenduotina pasirinkti vieną. Arba kompanijos savo produktus siūlo pirkti, nes jie yra pigiausi, kitaip tariant, siūlo mažiausią kainą tam tikroje rinkoje. Arba pabrėžia prekės kokybę.

Nors atrodo labai paprasta, realybėje tai daug sunkiau pritaikyti. Dažnai kompanijos sumaišo šiuos būdus, nesusidėlioja prioritetų. Geriau apsispręsti ir koncentruotis ties vienu bruožu. Įdomus pavyzdys yra švedų baldų ir namų apyvokos prekių tinklas IKEA, nesenai atidaręs savo pirmąją parduotuvę ir Vilniuje. Jo strategija išsiskiria tuo, kad bandoma pabrėžti ir pigumą, ir prekių išskirtinumą,

stilingumą. Kalbant apie produktų ar paslaugų pigumą, šioje srityje iš tiesų labai sunku konkuruoti. Visada atsiras rinkų, kuriose tas prekes galima pagaminti mažesnėmis sąnaudomis, kur darbo jėga yra pigesnė. Čia matome aiškų lyderį – Kiniją. Būtent dėl to vis didesnis dėmesys skiriamas produktų išskirtinumui.

?

VKaip kelti produkto vertę, kad ji didintų pardavimo skaičių?

Kokių klaidų dažniausiai daro verslininkai?

Verslininkai dažnai mano, kad inovacijos yra vienintelis būdas produktyvumui ir efektyvumui kelti. Jos labai daug kainuoja, be to, gali neatsipirkti. Sakyčiau, per mažai orientuojamasi į produktų kokybę, jų vertės kėlimą. Todėl labai svarbu yra susidėlioti ir išsiskirti prioritetus bei kuo įmanoma tiksliau planuoti savo veiklą. Rodos, elementari tiesa, tačiau dažnai pamirštama, kad kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau sumažės tikimybė padaryti klaidų. Juk kuo vėliau klaida atrandama, tuo daugiau sąnaudų reikės ja ištaisyti.

Karjera

19

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online client - small software development and IT consultancy company, located in Vilnius, Lithuania, and servicing highly demanding clients in Scandinavia. As of today, we are searching for a talented and result-oriented

NET DEVELOPER to join our growing team in Vilnius office Responsibilities: • participate in initial stages of the project together with project manager(s) and the Client; • contribute to architectural vision of any system you work with; • work with the web projects such as CRM‘s, portals, intranet systems, business management systems and associated types of sophisticated tools to solve our Clients‘ problems; • have HTML/CSS specialists doing their part of the job in your projects; • have quality assurance specialists doing their part of the job in your projects; • work in a team of young, professional and passionate people; • work with well known, highly reputable and cheerful Clients. We are offering: • Non-hierarchical, significantly liberal and democratic organization; • Scandinavian mindset and environment; • Occasional trips to Scandinavia; • Pursuit for highest quality in every detail we do; • Fully paid qualification courses and industry events; • Best salary in the industry. From you we would expect: • MSSQL, T-SQL, ASP.NET, AJAX, jQuery, ASP.NET MVC, JavaScript knowledge and experience; • Software engineering and architectural patterns capability; • Object oriented programming capability and experience; • Detailedness, responsibility, passion for your work; • Good command of written and spoken English; • Foosball tolerance :) If you want to apply for this job, please, send us your CV and cover letter both in Lithuanian and English (note position name in the subject) to lina@cvonline.lt. Only chosen candidates will be informed. Confidentiality of your information is guaranteed.

CV-Online klientas – Suitsupply – sėkmingai veikiantis vyriškų drabužių tinklas, sparčiai besiplečiantis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Išskirtinės kokybės ir madingiausių modelių Suitsupply kolekcija skirta šiuolaikiniam žmogui. Tai kokybiški vyriški kostiumai, marškiniai ir kaklaraiščiai, sukirpti bei pasiūti geriausiose Europos ateljė. Šiandien įmonė ieško naujo komandos nario

PARDAVĖJO (-S) – KONSULTANTO (-ĖS) dirbti Vilniuje, parduotuvėje esančioje PC Europa. Mes tikimės, kad Jūs: • Turite “akį” madai; • Esate nuolatos pozityviai nusiteikęs ir paslaugus; • Mokate derinti eleganciją ir patirtį; • Esate drabužio dydžio, modelio ir spalvos parinkimo ekspertas. Mums taip pat svarbu, kad Jūs: • Mokate anglų ir rusų kalbas; • Turite darbo patirties prekybos srityje (mada, drabužiai). Ar tai Jūs? Mes norime Jus priimti į draugišką, profesionalų ir patyrusį mados ekspertų kolektyvą. Tai ne trumpalaikis darbas. Atėję pas mus Jūs turėsite galimybę augti profesinėje srityje, tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Jūsų pastangos bus dosniai atlygintos. Savo gyvenimo aprašymą nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu: jancyte@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV - Online klientas – UAB „Eurotradus“ – tarptautinėje rinkoje dirbanti vertimo ir lokalizavimo įmonė, veikianti nuo 2007 metų. Šiuo metu įmonė Vilniuje ieško

CV-Online klientas - Nordtext, UAB vertimų biuras, siūlantis platų vertimo ir lokalizavimo paslaugų spektrą į daugiau nei 60 kalbų. Šiuo metu kompanijai reikalingas

PROJEKTŲ VADOVO

PARDAVIMO VADYBININKAS

Darbo aprašymas: • Bendravimas su klientais (dažniausiai anglų kalba); • Vertimo ir lokalizavimo užsakymų priėmimas, jų analizė ir registravimas; • Užsakymų vykdymo kontrolė, bendravimas su vertėjais ir redaktoriais; • Įvykdytų užsakymų pateikimas klientams; • Kokybės kontrolės užtikrinimas.

Darbo aprašymas: • Vertimo ir lokalizavimo paslaugų pardavimas; • Klientų paieška – klientų atranka, paslaugų pristatymas, sutarčių sudarymas; • Dalyvavimas parodose ir įvairiuose renginiuose; • Bendradarbiavimas su kolegomis.

Reikalavimai: • Aukštasis išsilavinimas (pageidautina anglų filologijos ar anglų vertimo specialybės); • Panašaus darbo patirtis; • Greita orientacija, komunikabilumas, imlumas naujovėms ir technologijoms; • Labai geras lietuvi�� ir anglų kalbos mokėjimas (žodžiu ir raštu); • Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, darbo su vertimo atminties programomis patirtis (pvz., „Trados“ ir kt.). Įmonė siūlo: • Geras darbo sąlygas; • Darbą inovatyvioje kompanijoje; • Galimybę bendrauti su klientais iš įvairių pasaulio šalių. Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.

Reikalavimai: • Aukštasis universitetinis išsilavinimas (gali būti paskutinio kurso studentas); • Būtina darbo patirtis pardavimo srityje; • Puikios lietuvių ir geros anglų kalbos žinios; • Puikūs bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimo įgūdžiai; • Atsakingumas, vidinė motyvacija. Įmonė suteikia darbui reikalingas priemones (mobilusis telefonas, internetas, nešiojamasis kompiuteris. Apmoka už kurą ir automobilio amortizaciją, papildomą sveikatos draudimą. Nuotolinė darbo vieta (darbas iš namų, pageidautina Vilniuje arba Kaune) Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Kontrolinis sąrašas – atmintinė ieškant darbo 11. Užsiregistruokite ir įrašykite savo CV pagrindiniuose karjeros portaluose: lietuviškuose, jei ieškote darbo Lietuvoje, ir (arba) užsienio, jei ieškote užsienyje. 12. Kasdien lankykitės pagrindiniuose karjeros portaluose, peržiūrėkite darbo skelbimus, radę tinkamą iš karto siųskite savo CV su motyvaciniu laišku. Prieš siųsdami pakoreguokite CV taip, kad tiktų būtent šiam darbui. 13. Pasižymėkite, kada ir į kokią poziciją kandidatavote ( kam siuntėte savo CV). Galite išsisaugoti darbo skelbimus. Tai labai praverčia, kai jus kviečia į pokalbį dėl darbo. 14. Pasakykite savo draugams, artimiesiems, pažįstamiems ir kitiems jums gero linkintiems žmonėms, kad šiuo metu ieškote darbo. Ieškoti darbo – ne gėda, gėda – neieškoti darbo. „Perlipkite“ per save ir reklamuokitės. 15. Sudarykite savo „geidžiamiausių“ įmonių sąrašą, kuriose norėtumėte dirbti. Apsilankykite jų tinklapiuose – karjeros skyriuose. Gal kaip tik dabar jie ieško jūsų. Kai kurios įmonės

mielai priima kandidatų CV, net jei šiuo metu nesiūlo darbo. Todėl nusiųskite. 16. Prieš siųsdami CV „geidžiamiausioms“ įmonėms pakoreguokite CV taip, kad šis tiktų būtent konkrečiai bendrovei. 17. Jei Jūsų „geidžiama“ įmonė šiuo metu neieško naujo darbuotojo, t. y. nėra darbo skelbimo, vis vien galite nusiųsti savo CV su stipriu motyvaciniu laišku. Įmonės tinklapyje paieškokite asmens, susijusio su personalu ar sprendimų priėmimu, el. pašto. info@...lt paštą naudokite tik kraštutiniu atveju, kai nėra kitų kontaktų. 18. Motyvacinis laiškas padeda atkreipti dėmesį, jei jis parašytas nuoširdžiai ir yra pritaikytas konkrečiam darbo pasiūlymui. Turėti ir naudoti vieną šabloninį motyvacinį laišką – klaida. Dar didesnė klaida – neturėti motyvacinio laiško. 19. Jei siunčiate CV, bet nesulaukiate kvietimų ateiti į pokalbį – keiskite CV, motyvacinį laišką; naudokite kitas darbo paieškos priemones. 20. Socialiniai tinklapiai taip pat geras darbo paieškos kanalas. „LinkedIn’as“ – skirtas

bendrauti profesiniu lygmeniu. Susikurkite jame profesionalų profilį. 21. „LinkedIn’e“ sukurta nemažai įvairių grupių, kurios skirtos darbo ir darbuotojų paieškai. Paieškokite jums tinkamų darbo sričių grupių, aktyviai jose dalyvaukite, sekite naujienas. Jus dominantis darbo pasiūlymas gali atsirasti bet kurią minutę. 22. Kaip atrodo jūsų „Facebook“ profilis? Tai labai svarbu, nes personalo specialistai kartais tinkamų kandidatų ieško šiame tinkle. Pasistenkite atrodyti profesionaliai, neatsižadėti savo asmenybės. 23. Nebijokite ir neignoruokite personalo paieškos arba atrankos kompanijų darbo pasiūlymų. Dažnai kandidatai nesiunčia savo CV vien todėl, kad personalo atranką įmonė patikėjo agentūrai, o skelbime nėra nurodytas įmonės pavadinimas. Nebijokite kandidatuoti į tokius skelbimus – nepraleiskite savo šanso. 24. Galite nusiųsti savo CV pagrindinėms personalo paieškos arba atrankos kompanijoms ne pagal konkretų darbo skelbimą, bet su prierašu, kokio darbo ieškote. Šios įmonės kaupia kandidatų CV duomenų bazes: gali būti, kad jūsų CV kada nors ištrauks iš stalčiuko ir pateiks įmonei, ieškančiai būtent jūsų.

25. Spauda. Spaudoje galite rasti sau tinkamų darbo pasiūlymų. Taip pat patys galite įdėti skelbimą, kad ieškote darbo. Jei publikuosite skelbimą – gerai apgalvokite kiekvieną žodį. 26. Kol ieškote apmokamo darbo – savanoriaukite, užsiimkite aktyvia visuomenine ar kita veikla. Gera jaustis naudingam. Padėkite kitiems nelaukdami padėkos. 27. Asociacijos ir organizacijos taip pat gali padėti susirasti svajonių darbą. Apskritai, kalbėkite. Kalbant lengviau randami sprendimai. Su savimi taip pat galima pasikalbėti, bet kelios galvos geriau nei viena. 28. Ieškokite originalių sprendimų, pvz., sukurkite savo tinklapį – CV, paruoškite ir siųskite garso ar vaizdo motyvacinį įrašą ir pan. 29. Nuolat (kasdien) tikrinkite savo el. paštą. Kaip įmanoma greičiau sureaguokite į darbdavio užklausas. 30. Jei jums skambina nežinomas numeris – vis tiek pakelkite telefono ragelį. Gal tai darbdavys! Jei dėl kokių nors priežasčių negalėjote atsiliepti, kuo skubiau perskambinkite: to nepadarę prarandate galimybę gauti darbą. Ir nesiųskite žinutės su klaustuku... O kaip jūs ieškote darbo?



Ekonomika.lt 131