Lietuvos baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. Pirmoji knyga

Page 1

Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Albertas Milinis, Aurelijus Gutauskas, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Marijus Šalčius, Simona Žižienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI TEISĖ. Specialioji dalis

Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Albertas Milinis, Aurelijus Gutauskas, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Marijus Šalčius, Simona Žižienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI

T E I S Ė SPECIALIOJI DALIS

Pirmoji knyga

1


VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Albertas Milinis, Aurelijus Gutauskas, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Marijus Šalčius, Simona Žižienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI

T E I S Ė SPECIALIOJI DALIS

Pirmoji knyga Vadovėlis

Kaunas, 2021


Recenzentai: Prof. dr. Jonas Prapiestis, Vilniaus universitetas Partnerystės prof. dr. Gintaras Goda, Vilniaus universitetas Redaktoriai: Prof. dr. Edita Gruodytė Prof. dr. Olegas Fedosiukas Autoriai: Dr. Albertas Milinis – 1, 2 skyriai Prof. dr. Edita Gruodytė – 3, 4, 14 skyriai Prof. dr. Aurelijus Gutauskas – 5, 6 skyriai Simona Žižienė – 7, 13 skyriai Prof. dr. Olegas Fedosiukas – 8, 12 skyriai Dr. Neringa Palionienė – 9, 10 skyriai Marius Kuzminovas – 11, 14 skyriai Marijus Šalčius – 11 skyrius

Vadovėlis apsvarstytas ir rekomenduotas leidybai Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto posėdyje 2021 m. birželio 30 d. (protokolo Nr. 1 BTPI-7) ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto tarybos posėdyje 2021 m. liepos 5 d. (protokolo Nr. TF-TA-I-21-05T). Antras, pataisytas ir papildytas leidimas Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-467-482-2 (spausdintas) ISBN 978-609-467-483-9 (spausdintas) ISBN 978-609-467-484-6 (internetinis) ISBN 978-609-467-485-3 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674853

© Edita Gruodytė, 2021 © Olegas Fedosiukas, 2021 © Albertas Milinis, 2021 © Aurelijus Gutauskas, 2021 © Neringa Palionienė, 2021 © Marius Kuzminovas, 2021 © Marijus Šalčius, 2021 © Simona Žižienė, 2021 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2021


TURINYS PRATARMĖ. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 Albertas Milinis

I skyrius NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 1. Nužudymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 1.1. Bendras nužudymo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 1.2. Nužudymo objektas ir nukentėjusysis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 1.3. Nužudymo subjektas ir kaltės forma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 1.4. Nužudymo sudėties materialumas ir priežastinis ryšys . . . . . . . . . . . . . . . 25 1.5. Nužudymų sudėčių rūšys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 1.5.1. Pagrindinė nužudymo sudėtis – nužudymas be kvalifikuojančių požymių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 1.5.2. Kvalifikuoto nužudymo samprata ir požymiai. . . . . . . . . . . . . . . . . 31 1.5.2.1. Nužudymo objektyviuosius požymius apibūdinančių kvalifikuojančių požymių inkriminavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32 1.5.2.2. Nužudymo subjektyviuosius požymius apibūdinančių kvalifikuojančių požymių inkriminavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39 1.5.3. Nužudymas, numatytas BK 130, 131 straipsniuose, padarytas esant aplinkybėms, mažinančioms jo pavojingumą. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 1.5.3.1. Nužudymas, padaromas kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos . . . . 47 1.5.3.2. Naujagimio nužudymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50 2. Neatsargus gyvybės atėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53 2.1. Neatsargus gyvybės atėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53 2.1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . . . 54 2.1.2. Kvalifikuoto neatsargaus gyvybės atėmimo apibūdinimas . . . . . . . . . . . . 56 3. Sukurstymas nusižudyti, privedimas prie savižudybės, padėjimas nusižudyti. . . . . . . . 62 3.1. Sukurstymas nusižudyti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62 3.2. Padėjimas nusižudyti. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65 3.2.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 65 Albertas Milinis

II skyrius NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS SVEIKATAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68 1. Sunkūs sveikatos sutrikdymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69 1.1. Sunkus sveikatos sutrikdymas be kaltininko atsakomybę kvalifikuojančių ir privilegijuojančių požymių bei kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (pagrindinė ir kvalifikuota sudėtis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69 1.1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 71 1.1.2. Kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo samprata ir požymiai . . . . . . . . 74 2.1. Privilegijuotas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. . . . . . . . . . . . . . . . 77 2.1.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 78 2.3. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. . . . . . . . . . . . . . . . . . 79 3


2.3.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 80 2.2.2. Kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo sudėtis . . . . . . . 81 2. Nesunkūs sveikatos sutrikdymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83 2.1. Nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo . . 83 2.1.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 85 2.1.2. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikuotos sudėtys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 3. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas . . . . . . . . . . . . . . 88 3.1. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas . . . . . . . . . . . . 88 3.1.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 89 3.1.2. Kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis . . 92 Edita Gruodytė

III skyrius NUSIKALTIMAI, PAVOJINGI ŽMOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI . . . . . . . . . . . . 99 1. Neteisėtas abortas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 1.1. Bendras neteisėto aborto nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . 100 1.2. Kontraindikacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 1.3. Neteisėto aborto subjektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102 1.4. Neteisėto aborto padarymo vieta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 1.5. Kvalifikacija pagal sutaptį. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105 2. Privertimas darytis neteisėtą abortą. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106 2.1. Bendras BK 143 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . 106 2.2. BK 143 straipsnio ypatumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107 3. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei . . . . . . . . . . . . . . 108 3.1. Bendras BK 144 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . 109 3.2. Subjekto ypatumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112 4. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas . 115 4.1. Bendras BK 145 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . 115 4.2. BK 145 straipsnio 1 dalies atribojimas nuo 2 dalies . . . . . . . . . . . . . . . . 117 Edita Gruodytė

IV skyrius NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS LAISVEI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120 1. Neteisėtas laisvės atėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras BK 146 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . 1.2. BK 146 straipsnį kvalifikuojantys požymiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. BK 146 straipsnio ypatumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Prekyba žmonėmis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1. Bendras prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . 2.2. Įstatymų galiojimo laike ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.3. Aukos priklausomumas ir pažeidžiamumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.4. Prekybos žmonėmis santykis su kitomis BK normomis . . . . . . . . . . . . . . . 3. Išnaudojimas priverstiniam darbui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.1. Bendras išnaudojimo priverstiniam darbui nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . 4. Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis. . . . . . . . . . . . . . . 4

121 121 122 124 125 126 131 132 134 136 136 140


4.1. Bendras BK 1472 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . 5. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.1. Bendras BK 148 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas. . . . . . . . . . . . 5.2. BK 148 straipsnio santykis su kitomis BK normomis . . . . . . . . . . . . . . . .

140 142 143 144

Aurelijus Gutauskas

V skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ŽMOGAUS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO LAISVEI IR NELIEČIAMUMUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . 147 1. Išžaginimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 149 1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 149 1.2. Fizinis smurtas kaip išžaginimo požymis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 151 1.3. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą kaip išžaginimo požymis. . . . . . . . . 154 1.4. Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip išžaginimo požymis. . . . . . . . . . . 157 1.5. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle kaip išžaginimo požymis . . . . . . . 159 1.6. Išžaginimo subjektas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162 1.7. Išžaginimo subjektyvieji požymiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163 1.8. Išžaginimo baigtumo momento nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 165 1.9. Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 167 1.9.1. Išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe (BK 149 str. 2 d.) . . . . . . . . . 167 1.9.2. Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.) ir mažamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 4 d.). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 170 2. Seksualinis prievartavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 172 2.1. Bendra seksualinio prievartavimo baudžiamoji teisinė charakteristika . . . . . . . . 172 2.2. Kitokio fizinio sąlyčio būdo identifikavimo kriterijai . . . . . . . . . . . . . . . 174 2.3. Seksualinis prievartavimas, įvykdytas mažamečiui ir nepilnamečiui . . . . . . . . . 179 2.4. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kvalifikavimas pagal sutaptį. . . . . . . . . 180 2.5. Išžaginimų ir seksualinių prievartavimų kvalifikavimas kaip tęstinių nusikaltimų . . . . 182 2.6. Seksualinio prievartavimo nusikalstamos veikos atskyrimas nuo jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184 3. Privertimas lytiškai santykiauti. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 185 3.1. Bendras normos apibūdinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 186 3.2. Pasinaudojimas priklausomumu ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas. . . . . . . . 188 3.3. Privertimo lytiškai santykiauti baigtumo problema. . . . . . . . . . . . . . . . 190 3.4. Privertimo lytiškai santykiauti normos santykis su išžaginimu, seksualiniu prievartavimu ir seksualiniu priekabiavimu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191 4. Lytinės aistros tenkinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 192 4.1. Bendra normos baudžiamoji teisinė charakteristika. . . . . . . . . . . . . . . . 193 5. Seksualinis priekabiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 196 5.1. Bendra seksualinio priekabiavimo baudžiamoji teisinė charakteristika . . . . . . . . 196 5.2. Seksualinio priekabiavimo kaip baudžiamojo nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 198 6. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 201 6.1. Bendras straipsnio apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 201 7. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 203 7.1. Bendras straipsnio apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 203

5


Aurelijus Gutauskas

VI skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI. . . 207 1. Šmeižimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendroji normos charakteristika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.2. Šmeižimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. BK 154 ir 236 straipsniuose numatytų veikų atskyrimas. . . . . . . . . . . . . . 1.4. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimas. . . . . . . . . . . . . . . . 2. 155 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

208 208 208 213 213 214

Simona Žižienė

VII skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VAIKUI IR ŠEIMAI . . . . . . . . 215 1. Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.2. Vaiko pagrobimas kaip veika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. Naujagimių sukeitimas kaip veika. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Vaiko pirkimas arba pardavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. Vaiko palikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5. Vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones . . . . . . . . . . . 5.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6. Vaiko įtraukimas girtauti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 7. Vaiko išnaudojimas pornografijai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9. Vengimas išlaikyti vaiką. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

215 216 217 219 220 221 226 226 228 228 231 231 233 233 234 235 238 238 244 244

Olegas Fedosiukas

VIII skyrius NUSIKALTIMAI ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMUI . . . . . . . . . 249 1. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 1.2. Įsibrovimo neteisėtumas ir būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. Subjektyvieji požymiai ir jų įtaka veikos kvalifikavimui. . . . . . . . . . . . . . . 2. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

251 251 252 253 254 254


2.2. Asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo neteisėtumas. Alternatyvių veikų sampratos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.3. Subjektyvieji požymiai ir jų įtaka kvalifikuojant veiką. . . . . . . . . . . . . . . 3. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, atskleidimas ar panaudojimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.1. Bendras nusikaltimų, numatytų BK 167 ir 168 straipsniuose, sudėčių apibūdinimas. . . 3.2. Informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą rinkimo, paskelbimo ar panaudojimo neteisėtumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.3. Subjektyvieji požymiai ir jų įtaka veikos kvalifikavimui. . . . . . . . . . . . . . .

255 257 258 259 262 266

Neringa Palionienė

IX skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI IR SĄŽINĖS LAISVEI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 268 1. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės. 270 1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 270 1.2. Diskriminavimo dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės kaip veikos samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 272 1.3. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už diskriminavimą atribojimas. . . . . 274 1.4. Kvalifikavimo ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 275 2. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimas ir veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 277 2.1. Bendras nusikaltimų, numatytų BK 170, 170¹ straipsniuose, sudėčių apibūdinimas . . . 278 2.2. BK 170, 170¹ straipsnių subjekto ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 280 2.3. Kurstymas kaip įstatymo uždrausta veika. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 281 2.4. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas . . . . . . . . . . . . . 285 2.5. Kvalifikavimo ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 286 3. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas . . . . . . . 288 3.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 289 3.2. BK 170² straipsnio sudėčių apibūdinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 291 4. Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes. . . . . . . . . . . . . . . . 293 4.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 293 4.2. Valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos – kas tai? . . . . . . . . . 295 Neringa Palionienė

X skyrius NUSIKALTIMAI ASMENŲ RINKIMŲ TEISĖMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO, EUROPOS PARLAMENTO BEI SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ AR REFERENDUMŲ TVARKAI, POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO TVARKAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 297 1. Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 1.2. Nukentėjusiojo samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. Papirkimo samprata BK 172 straipsnyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

299 299 301 304 7


1.4. Nusikalstami padariniai pagal BK 172 straipsnio 2 dalį . . . . . . . . . . . . . . . 1.5. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už rinkimų ar referendumo teisių ir tvarkos pažeidimus atribojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkimų ar referendumo dokumento panaudojimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1.Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . 3. Neteisingas rinkimų balsų suskaičiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 4. Rinkimų ar referendumo dokumento sunaikinimas, sugadinimas, pagrobimas arba paslėpimas. 4.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 5. Neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas. . . . . . . . . . . . . 5.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 5.2. Alternatyvių veikų sampratos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

306 307 310 310 313 314 315 316 318 318 320

Marius Kuzminovas, Marijus Šalčius

XI skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS. 325 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas. . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras BK 176 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas. . . . . . . . 1.2. BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai. . . . . . . . . . . 1.3. BK 176 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai. . . . . . . 1.4. Priežastinis ryšys tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo ir kilusių padarinių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.5. BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos specialusis subjektas . . . . . . . 2. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

326 327 329 330 332 334 338

Olegas Fedosiukas

XII skyrius NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI NUOSAVYBEI, TURTINĖMS TEISĖMS IR TURTINIAMS INTERESAMS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 342 1. Vagystė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras vagystės nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . 1.2. Vagystės dalykas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. Pagrobimo samprata ir laikino svetimo turto užvaldymo problema . . . . . . . . . . 1.4. Vagystės baigtumo nustatymas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.5. Atviroji vagystė (BK 178 str. 2 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.6. Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.7. Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.8. Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.9. Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies vagystė (BK 178 str. 2 d.). . . . . . . . . 1.10. Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) . . . 1.11. Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 str. 3 d.) . . . . . . . . 1.12. Didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.13. Nedidelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 4 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

344 344 345 349 351 352 353 356 356 358 359 360 361 362


2. Plėšimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 363 2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 364 2.2. Fizinis smurtas kaip plėšimo požymis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 365 2.3. Grasinimas kaip plėšimo požymis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 366 2.4. Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip plėšimo požymis. . . . . . . . . . . . . 367 2.5. Plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.), šaunamąjį ginklą ar sprogmenis (BK 180 str. 3 d.) . . 368 2.6. Plėšimo normos santykis su normomis, kriminalizuojančiomis fizinį ir psichinį smurtą. 370 3. Radinio pasisavinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 371 3.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 371 3.2. Pasisavinimo neteisėtumo aiškinimas atsižvelgiant į civilinių įstatymų nuostatas . . . . 373 4. Turto prievartavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 375 4.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 375 4.2.Turto prievartavimo dalykas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 376 4.3. Turtinės pretenzijos neteisėtumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 378 4.4. Psichinės prievartos galimos formos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 380 4.5. Turto prievartavimo atribojimas nuo plėšimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . 382 4.6. Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, sunaikinant ar sugadinant turtą (BK 181 str. 2 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 385 4.7. Laisvės atėmimas kaip turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis (BK 181 str. 2 d.). 386 4.8. Turto prievartavimas, padaręs didelę turtinę žalą (BK 181 str. 2 d.), didelės vertės turto ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių prievartavimas (BK 181 str. 3 d.) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 387 4.9. Turto prievartavimo normos konkurencija su kitomis BK normomis ir jos įveikimas . . 388 5. Sukčiavimas ir turtinės žalos padarymas apgaule . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 390 5.1. Bendras sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . 391 5.2. Sukčiavimo dalyko ir veikos požymiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 392 5.3. Apgaulės samprata. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 394 5.4. Sukčiavimo ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo kriterijai. . . . . . . . . . . . 398 5.5. Sukčiavimo atskyrimas nuo mokesčių slėpimo. . . . . . . . . . . . . . . . . . 401 5.6. Bendras turtinės žalos padarymo apgaule (BK 186 str.) nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 402 5.7. Turtinės žalos padarymo apgaule ir sukčiavimo normų santykis . . . . . . . . . . . 404 5.8. Turtinės žalos padarymo apgaule kvalifikavimas atsižvelgiant į padarytos žalos dydį . . . 405 6. Manipuliavimas sporto varžybomis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 405 6.1. Bendras manipuliavimo sporto varžybomis nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . 406 7. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis . . . . . . . . . . . . . . . . . 409 7.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 410 7.2. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema . . . . . . . . . . . . 411 7.3. Veikos kvalifikavimas atsižvelgiant į padarytos žalos dydį . . . . . . . . . . . . . 413 8. Patikėto turto pasisavinimas ir išvaistymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 413 8.1. Bendras pasisavinimo ir iššvaistymo nusikalstamų veikų sudėčių apibūdinimas . . . . 414 8.2. Turtas ir turtinė teisė kaip pasisavinimo ir iššvaistymo dalykas . . . . . . . . . . . 415 8.3. Pasisavinimo samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 417 8.4. Ar laikinas patikėto turto užvaldymas laikytinas pasisavinimu?. . . . . . . . . . . 419 8.5. Iššvaistymo samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 420 8.6. Neatsargaus iššvaistymo problema. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 423 8.7. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimas pasisavinimo ir iššvaistymo bylose. 424 8.8. Pasisavinimo ir iššvaistymo kvalifikavimas atsižvelgiant į turto ar turtinės teisės vertę. 426 9. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas . . . . . . . . . . . . . . . 427 9.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 427 9.2. Kaltės nustatymo specifika. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 429 9


9.3. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo klasifikacija pagal turto vertę. 9.4. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi arba realizavimo normos (BK 189 str.) santykis su nusikaltimo slėpimo (BK 237 str.) ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 str.) normomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10. Neteisėtas praturtėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 11. Nusikalstamas turto sunaikinimas ar sugadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11.1. Bendras turto sunaikinimo ar sugadinimo sudėčių apibūdinimas. . . . . . . . . . 11.2. Turto sunaikinimas ir sugadinimas kaip kitų nusikalstamų veikų požymis . . . . . . 11.3. Turto sunaikinimo ir sugadinimo kvalifikuotosios sudėtys. . . . . . . . . . . . .

431 431 433 433 437 438 440 441

Simona Žižienė

XIII skyrius NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI. . . . . . . . . . . . 444 1. Autorystės pasisavinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.2. Autorystės pasisavinimo dalykas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.3. Autorystės pasisavinimas kaip veika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1.4. Privertimas kaip veika. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.2. Neteisėtas atgaminimas kaip veika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.3. Komercinių tikslų samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.4. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už neteisėtą atgaminimą atribojimas . . 2.5. Neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas arba laikymas kaip veika. . . . . . . . . . . 3. Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimas arba pakeitimas . 3.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Neteisėtas autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos priemonių pašalinimas. . . 4.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.2. Išimtinių patento savininko teisių pažeidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.2.1. Nusikaltimo dalykas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.2.2. Išimtinės patento savininko teisės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.3. Išimtinių dizaino savininko teisių pažeidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.3.1. Nusikaltimo dalykas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.3.2. Išimtinės dizaino savininko teisės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.4. Juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas . . . . . . . . . .

445 446 447 449 451 453 454 454 456 457 458 461 462 463 464 466 466 468 468 469 470 470 471 472

Edita Gruodytė, Marius Kuzminovas

XIV skyrius NUSIKALTIMAI ELEKTRONINIŲ DUOMENŲ IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ SAUGUMUI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 474 1. Virtualaus nusikaltimo padarymo vieta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 475 2. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 477 10


2.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 2.2. Dalykas – elektroniniai duomenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.3. Poveikis elektroniniams duomenims: veikos ir būdai . . . . . . . . . . . . . . . 2.4. Žala, priežastinis ryšys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2.5. Kvalifikuojantis požymis – specialusis dalykas (BK 196 str. 2 d.). . . . . . . . . . . 3. Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas . . . . . . . . . . . . . 3.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 3.2. Nevieši elektroniniai duomenys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.3. Elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas . . . . . . . . . . . . . . . . 3.4. Kvalifikuojantis požymis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5. Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5.2. BK 1981 straipsnio santykis su kai kuriomis kitų BK skyrių normomis . . . . . . . . 6. Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6.2. Nusikaltimo dalykas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6.3. BK 1982 straipsnio veikos ir būdas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

477 479 481 484 486 487 487 488 489 492 493 498 498 502 504 504 506 508

11


PRATARMĖ Gerbiami skaitytojai, džiaugiamės pristatydami atnaujintą baudžiamosios teisės specialiosios dalies vadovėlio pirmąjį tomą. Atnaujintas vadovėlis praturtintas nauja teismų praktika, pasikeitusiomis baudžiamojo kodekso normomis, papildomais autorių pamąstymais, nors pati vadovėlio koncepcija nepasikeitė. Trijų Lietuvos teisės mokyklų – VDU, MRU ir VU autorių kolektyvo tikslas – parengti būtent vadovėlį, skirtą ne plačioms mokslininkų diskusijoms, bet studentams, perkopusiems baudžiamosios teisės bendrosios dalies barjerą ir pradėjusiems studijuoti atskirus specialiosios dalies skyrius. Rengiant vadovėlį buvo stengiamasi ne tik suteikti teorinių žinių apie konkrečių nusikalstamų veikų sudėtis, bet ir parodyti, kaip šios normos taikomos įvairioms praktinėms situacijoms. Todėl vadovėlyje, prieš pateikiant atskirų nusikalstamų veikų koncepcinį apibūdinimą ir aiškinant konkrečius jų požymius, formuluojamos situacinės fabulos su klausimais, kaip reikėtų jas vertinti, ar jos atitinka nusikalstamos veikos požymius, ar teisingai asmuo apkaltintas ar, atvirkščiai, išteisintas, ar pagrįstai jam inkriminuotas vienas ar kitas kvalifikuojantis požymis ir pan. Tikimės, kad toks medžiagos pateikimo metodas studentams leis pajusti baudžiamosios teisės normų veikimo mechanizmą ir šiek tiek „pabūti“ tyrėjais, prokurorais, advokatais ir teisėjais, kurie nuolat susiduria su būtinumu atsakyti į tokius ar panašius klausimus. Kartu tikimės, kad šios fabulos taps aktyvaus studentų aptarimo objektu seminarų ir diskusijų metu. Vadovėlyje taip pat buvo stengiamasi pateikti tinkamų pavyzdžių iš realios teismų praktikos, parodyti, kaip teismai motyvavo vieną ar kitą nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą. Kiekvieno skyriaus pabaigoje suformuluoti klausimai, padėsiantys studentams pasitikrinti, ar pavyko perprasti svarbius temos aspektus. Malonių akimirkų ir prasmingų atradimų studijuojant įdomią baudžiamosios teisės specialiąją dalį. E. Gruodytė, O. Fedosiukas

12


Albertas Milinis

I skyrius NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI

Nusikaltimai žmogaus gyvybei yra tokia nusikalstamų veikų visuma, kurių rūšinis ir tiesioginis objektas yra pats žmogus kaip gamtos kūrinys, homo sapiens ir jo gyvybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 19 straipsnis skelbia, jog žmogaus gyvybę saugo įstatymas. Vadinasi, teisė į gyvybę yra prigimtinė, konstitucinė ir pamatinė žmogaus teisė, nuo kurios priklauso ir žmogaus galimybė įgyvendinti visas kitas jam suteikiamas teises bei naudotis jomis ir laisvėmis. Baudžiamajame įstatyme nužudymo sąvoka nepateikta, o baudžiamosios teisės doktrinoje nužudymas apibrėžiamas kaip neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas – tai neteisėtas gyvybės atėmimas, priešingu atveju būtų neįmanoma atriboti nužudymo nuo teisėto kito asmens mirties sukėlimo atvejų, kai tai padaroma karo arba ginkluoto konflikto metu, tačiau nepažeidžiant kariavimo taisyklių, būtinosios ginties (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 str.), būtinojo reikalingumo (BK 31 str.), mokslinio eksperimento (BK 35 str.) atveju arba vykdant profesinę pareigą (BK 30 str.). Nužudymas – tai gyvybės atėmimas kitam žmogui. Gyvybės atėmimas pačiam sau nesudaro nei nužudymo, nei kurio nors kito nusikaltimo sudėties, nes įstatymų leidėjas tokios veikos apskritai nekriminalizuoja. Kito žmogaus privedimas prie savižudybės arba padėjimas jam nusižudyti nekvalifikuojami kaip nužudymas, o sudaro savarankiškas nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėtis, numatytas BK 133 ir 134 straipsniuose. Nužudymas – tai tyčinė veika. Tyčinė kaltės forma yra skiriamasis požymis, atribojantis nužudymą nuo kitų veikų, kurių sukeliamos nusikalstamos pasekmės yra tapačios – atimama gyvybė kitam žmogui. Šių veikų, kurios padaromos esant neatsargiai kaltės formai, galiojantis įstatymas nužudymu nelaiko ir tokia nuostata yra pagrįsta – šie nusikaltimai iš esmės skiriasi nuo nužudymų kaltės forma, turiniu, motyvų pobūdžiu ir kt., o tai lemia pavojingumo laipsnį. Galiojančiame 2000 m. BK visi nusikaltimai žmogui yra klasifikuojami atsižvelgiant į tiesioginį objektą, todėl atsakomybė už nusikaltimus žmogaus gyvybei numatoma atskirame XVII kodekso skyriuje (BK 129–134 str.). Senajame BK visi nusikaltimai, kurių tiesioginis objektas – žmogaus gyvybė, išskyrus privedimą prie savižudybės, 13


I skyrius

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

buvo įvardijami kaip nužudymai ir įtvirtinti atskirame BK skirsnyje, apimančiame nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui (BK 104–133 str.). BK numatytos nužudymo sudėtys pagal sunkumo ir pavojingumo laipsnį klasifikuojamos į pagrindines, arba be kaltininko atsakomybę kvalifikuojančių ir privilegijuojančių požymių (BK 129 str. 1 d.), ir kvalifikuotas (BK 129 str. 2 d.). Kvalifikuojantys ir privilegijuojantys požymiai – iš esmės atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės (BK 59, 60 str.), kurios įstatyme nurodytos kaip būtini sudėties požymiai. Be pagrindinės ir kvalifikuotos nužudymo sudėties, BK yra numatyti ir du leng­ vesnio nužudymo, esant įstatyme išskirtoms lengvinančioms aplinkybėms, atvejai (BK 130–131 str.), kuriems būdinga tai, kad abiem atvejais veika yra padaroma kaltininkui esant ribotai pakaltinamam ir todėl negalinčiam iki galo tinkamai suvokti savo veiksmų bei jų kontroliuoti. Įstatymas to nenurodo, bet kai kurios situacijos iš esmės gali sukelti riboto pakaltinamumo būseną.

1. NUŽUDYMAS

BK

14

129 straipsnis. Nužudymas 1. Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24)


1. Nužudymas

Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)

1.1. Bendras nužudymo sudėties apibūdinimas Nužudymo sudėtį apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visuma. Objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius sudaro: nužudymo objektas – žmogaus gyvybė, individo – homo sapiens biologinė būklė, kai jis jau yra gimęs ir dar nemiręs, dalykas – kito žmogaus kūnas (organizmas), veika – neteisėtas fizinis ar psichologinis poveikis kito žmogaus organizmui (objektyviai nužudymas įmanomas ir aktyviais veiksmais, ir neveikimu). Padariniai – nukentėjusiojo mirtis (materialioji nusikaltimo sudėtis). Tarp kaltininko ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, būtent dėl kaltininkų veiksmų (ar neveikimo) kylantis padarinys, o ne atsitiktinis kaltininko ar trečiųjų asmenų veikos padarinys. Subjektas – fizinis asmuo, sulaukęs 14 metų. Už nužudymus, esant lengvinančioms aplinkybėms, baudžiamoji atsakomybė kyla 16 metų sulaukusiam asmeniui, esančiam ypatingos būsenos (fiziologinio afekto, motinai, esančiai gimdymo nulemtos būsenos). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – pakaltinamumas ir tyčinė kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia). Kaltininkas supranta, kad daro neteisėtą fizinį poveikį kito žmogaus organizmui, supranta, kad dėl to bus atimta gyvybė kitam žmogui, ir šių padarinių nori, arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia mirčiai kilti.

1.2. Nužudymo objektas ir nukentėjusysis Į ligoninę pateko sunkios būklės mergina. Ligoninėje buvo nustatyta, kad merginos būklė nulemta komplikacijų, išsivysčiusių dėl padaryto chirurginio aborto padarymo. Tiriant įvykį paaiškėjo, kad buvęs chirurgas merginos prašymu už sutartą atlygį savo namuose atliko operaciją, kurios metu buvo nutrauktas merginos nėštumas, dėl ko komplikavosi jos būklė. Ar kėsinimasis į žmogaus vaisių iki gimdymo pradžios yra nužudymas? Kvalifikuokite chirurgo veiką. Sugyventiniams girtaujant savo namuose kilo konfliktas, kadangi vyras įtarė sugyventinę neištikimybe. Po konflikto padauginusi alkoholio sugyventinė atsigulė į lovą ir tą pačią akimirką mirė nuo per didelio alkoholio kiekio kraujyje sustojus širdžiai. Vyras, būdamas visiškai girtas ir negalėdamas užmiršti, kad sugyventinė galimai yra jam neištikima, nutarė ją nužudyti. Paėmęs virtuvinį peilį ir priėjęs prie lovos dūrė penkis kartus sugyventinei į kaklo ir pilvo sritis nežinodamas, kad ji jau yra mirusi. Kaip turėtų būti kvalifikuojama sugyventinio veika? 15


I skyrius

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

P., keršydamas draugui už dideles skolas, kurių jau nebesitikėjo atgauti, nusprendė jį nužudyti. Tamsiu paros metu, pasislėpęs laiptinėje, laukė jo sugrįžtant iš darbo, tačiau dėl blogai apšviestos patalpos suklydo ir smogė peiliu ne skolininkui, o jo kaimynui, kuris dėl durtinės žaizdos krūtinėje ligoninėje mirė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui P. teisinosi, kad kaimyno nužudyti nenorėjo, tiesiog dėl blogai apšviestos laiptinės jo nepažino ir smogė peiliu manydamas, kad tai jo draugas. Kvalifikuokite P. veiką. Nužudymo objektas yra kito žmogaus gyvybė, individo – homo sapiens biologinė būklė, kai jis jau yra gimęs ir dar nemiręs. Asmens gimimo momentą reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.3 straipsnis ir LR vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas, tačiau šių teisės normų aktų funkcinė paskirtis nėra susijusi su baudžiamąja teisine žmogaus gyvybės apsauga. Baudžiamasis kodeksas žmogaus teisę į gyvybę gina nuo gimdymo pradžios. Kėsinimasis į žmogaus vaisių iki gimdymo pradžios nėra nužudymas, o abortas (BK 142 str.) arba sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.). „Mirties momentas – laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba kai negrįžtamai nutrūksta visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veikla.“1 Kėsinimasis į mirusį žmogų (apie tai nežinant) yra pasikėsinimo į netinkamą dalyką atvejis, kuris laikomas pasikėsinimu nužudyti (BK 22 str., BK 129 str.). Nukentėjusiuoju yra pripažįstamas žmogus kaip biologinė, o ne kaip socialinė būtybė, todėl įtakos veikos kvalifikavimui neturi jokios fizinės ar socialinės nukentėjusiojo savybės (amžius, sveikatos būklė, tautybė, rasė, socialinė padėtis ir pan.). Išimtis – asmens einamos LR Prezidento arba Lietuvoje esančio kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo pareigos, nes kėsinimasis į jų gyvybę laikomas nusikaltimu valstybei, kurio vienas iš požymių yra gyvybės kitam žmogui atėmimas, tačiau šiais atvejais veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK XVI skyriaus straipsnį, o nužudymas kaltininkui atskirai nėra inkriminuojamas. Klaida dėl nukentėjusiojo asmenybės nekeičia nužudymo kvalifikacijos.

1.3. Nužudymo subjektas ir kaltės forma Du draugai T. ir M. drauge važiavo taksi automobiliu, kuriame tarp jų kilo ginčas. T. išsitraukė sulankstomą peilį ir grasindamas M. jį nužudyti paprašė pažįstamą taksi vairuotoją sustoti. Išlipant iš automobilio, T. dūrė M. peiliu į širdies sritį. Nuo patirto sužalojimo M. mirė vietoje. Kokia tyčia konstatuotina T. veiksmuose? L., kuris jau 10 metų užsiiminėjo viena iš kovinio sporto šakų – Muay Thai – tailandiečių boksu, viešoje vietoje, restorano patalpose, iš pykčio tyčia vieną 1

16

Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Valstybės žinios, 1997-04-09, Nr. 30–712, 2 str. 6 d.


1. Nužudymas

kartą kumščiu smogė į K. kairę veido pusę, nuo to K. parkrito, atsitrenkė pakaušiu į grindis ir nuo patirtų sužalojimų parkritus mirė. L. specialiai trenkė K. į galvą, K. to nesitikėjo. L. norėjo fiziškai pakenkti K., nors K. mirties gal ir nenorėjo. Kvalifikuokite L. veiksmus. Tarp R. ir A. įvyko konfliktas, viską matė P. Konfliktas, kurio metu A. patyrė galvos traumą, nebuvo intensyvus. R. siekė „nuvyti“ A. nuo stalo, nes šis nekviestas prisėdo prie R. ir P., taip pat dėl atsibodusių jo kalbų. Jokio rimto nesutarimo ar pykčio tarp šių asmenų nebuvo. R. smūgiu neturėjo tikslo padaryti kokią nors žalą A., bet norėjo tik jį pagąsdinti, t. y. imituoti smūgį, tačiau netikėtai pataikė jam į veidą. Tokią įvykio versiją patvirtino ir liudytojas P. Smūgio sudavimo metu R. viena koja buvo įtvare, taigi jo judėjimo galimybės buvo ribotos; smūgį jis sudavė stovėdamas, viena ranka atsirėmęs į vieną ramentą, kita ranka laikydamas antrą ramentą (suduoti tikslingą smūgį tokia poza yra ganėtinai sudėtinga). Laikykite, kad R. suduoto smūgio jėga buvo sąlyginai nedidelė, dėl jo A. nebuvo praradęs sąmonės, griuvo dešine koja užkliuvęs už stalo atramos horizontalios dalies, taigi mirtiną traumą patyrė ne tik dėl suduoto smūgio, bet ir dėl kitų nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių sąveikos. Kvalifikuokite R. veiksmus. Traktorininkas darbo metu vairuodamas traktorių privažiavo prie prekybos kiosko ir ėmė be jokios priežasties užkabinėti žmones. Šiems įspėjus, jog bus iškviesta policija, jis pagrasino juos „nudėsiantis“, sėdo į traktorių ir ėmė vaikyti žmones. T., bėgdamas nuo traktoriaus, pasislėpė už stulpo. Traktorininkas nukreipė traktorių į stulpo pusę ir įvažiavo į stulpą. Nuo smūgio stulpas lūžo pusiau. Nulūžusioji dalis krisdama mirtinai sužalojo T. Kokia tyčia veikė traktorininkas? Kaip kvalifikuotumėte veiką, jei T. nebūtų miręs, o patyręs sunkų sveikatos sutrikdymą? Išgertuvių metu A. susiginčijęs su nukentėjusiuoju R. šoko iš vietos ir pasakė, kad jį nužudysiąs. A. nuėjo į virtuvę, atidarė kelis stalo stalčius, kol pagaliau išsirinko aštriausią peilį. Grįžęs į kambarį, dūrė R. į širdies sritį. Nukentėjusysis liko gyvas tik todėl, kad namuose buvusi jo žmona nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo išgabentas į ligoninę. Kaltinamojo veiką kvalifikuosite kaip pasikėsinimą nužudyti ar pagal realiai atsiradusius padarinius, t. y. kaip atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymą? Broliai A. ir M. paskolino draugui 25 000 eurų. Suėjus skolos grąžinimo terminui, draugas pinigų negrąžino, vengė pokalbių ir susitikimų. Praradę viltį atgauti pinigus, broliai susitarė nužudyti draugą iš broliui A. priklausančio pistoleto „Makarov“. Broliai pasitiko draugą prie namo, kuriame šis gyveno. Brolis A. šovė į nukentėjusįjį du kartus – krūtinę ir galvą – ir jį nužudė. Sulaikius įtariamuosius abu buvo apkaltinti nužudymu. Brolis M. neigė savo kaltę, nes jis nieko

17


I skyrius

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

nenužudęs, jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Kvalifikuokite kiekvieno iš brolių veikas. K. ir S. girtavo pas draugą R. namuose, kuris įtarinėjo, jog jo žmona yra neištikima su kaimynu. Sugėrovai per langą pamatė į savo namus grįžtantį kaimyną ir sumanė jį pagąsdinti, kad šis laikytųsi atokiau nuo draugo žmonos. Sugėrovai, panaudoję prievartą, į savo automobilį įsisodino kaimyną ir, nusivežę į atokią miško aikštelę, užrišo akis, grasino, kad jeigu šis dar kartą priekabiaus prie draugo žmonos, paliks pririštą miške prie medžio ir jam blogai baigsis, taip pat sudavė po keturis smūgius į pilvo ir kojų sritis, dėl ko kaimynui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tuo metu R., išlipęs iš automobilio, laikydamas rankoje peilį, priėjo prie kaimyno ir smogė penkis kartus į krūtinės sritį, padarydamas daugybinius vidaus organų sužalojimus, nuo kurių jis mirė. Kvalifikuokite kiekvieno iš draugų atliktas veikas. Du keturiolikmečiai draugai, siekdami pamokyti bendramokslį dėl to, kad šis neva juos apšmeižė esant narkomanais ir vagimis, sudavė jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą. Nuo padarytų sužalojimų visumos nukentėjusysis mirė. Kaip turėtų būti kvalifikuojami draugų veiksmai? Pagrindinės ir kvalifikuotos nužudymo sudėties subjektas yra pakaltinamas fizinis asmuo, sulaukęs 14 metų amžiaus. Už nužudymus, esant lengvinančioms aplinkybėms, baudžiamoji atsakomybė kyla pakaltinamam, 16 metų sulaukusiam asmeniui, esančiam ypatingos būsenos (fiziologinio afekto, motinai, esančiai gimdymo nulemtos būsenos). Nužudymas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma, tačiau tyčia gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Tyčios esama tuomet, kai asmuo supranta, kad daro neteisėtą fizinį ir psichologinį poveikį kito žmogaus organizmui, supranta, kad dėl to bus atimta gyvybė kitam žmogui, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia mirčiai kilti (netiesioginė tyčia). Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas nori tokių padarinių (mirties). PAVYZDŽIUI, „V. V. ir M. J. 2004 m. liepos 23 d., apie 22.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti Z. turtą, pastarajam dėl apsvaigimo nuo alkoholio esant bejėgiškos būklės, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. sudavė pagaliu bei kumščiais apie 67 smūgius į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, taip padarė kraujosruvas galvos, krūtinės ląstos, nugaros, kojų srityse, paviršinius daugybinius odos nubrozdinimus, krūtinkaulio bei dešiniųjų IV, V, VI, VII, VIII, taip pat kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, krūtininio III stuburo slankstelio ištiestinį lūžį. Dėl to išsiliejo kraujas dešiniojoje krūtinplėvės ertmėje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nutrūko nugaros smegenys ir, išsivysčius trauminiam šokui bei ūmiai mažakraujystei, nukentėjusysis mirė. Šie sužalojimai patvirtina, kad nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, V. V. ir M. J. 18


1. Nužudymas

(abu mušė ne tik kumščiais, bet ir pagaliu į įvairias, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias, kūno vietas) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai, ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia).“2 Netiesioginės tyčios atveju kaltininkas padarinių nesiekia, tačiau leidžia jiems kilti. Pavyzdžiui, vertinant įvairių konfliktų metu atimtą gyvybę, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į intensyvų smurtavimą ir didelį trauminių poveikių skaičių, peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį, abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pavyzdžiui, girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. Konflikto metu vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) teismų praktikoje taip pat paprastai pripažįstamas netiesiogine tyčia padarytu nužudymu. Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti. Kita vertus, kiekvienas toks atvejis vertintinas individualiai, atsižvelgiant į unikalią byloje esančių aplinkybių visumą. Yra pavyzdžių, kai nenustačius stipraus smūgio į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat nustačius, kad kaltininkas tokiu elgesiu po padarytos veikos nerodė abejingumo galimiems pavojingiems padariniams (gaivino nukentėjusį asmenį, padėjo jam atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir pan.), veika buvo perkvalifikuota iš tyčinio į neatsargų gyvybės atėmimą3. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes4.

2 3

4

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276/2006. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74788/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019, Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-511/2020. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167693/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-511/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020.

19


I skyrius

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

Tyčia taip pat gali būti neapibrėžta (nekonkretizuota). Dažniausiai tokia tyčios rūšis konstatuojama tais atvejais, kai asmuo elgiasi chuliganiškai. Pavyzdžiui, mėto į nukentėjusįjį kietus, sužeisti galinčius daiktus, muša, spardo ir taip elgdamasis numato įvairių padarinių galimybę, t. y. nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Kai veikiama nekonkretizuota (neapibrėžta) tyčia, kaltininko atsakomybė kyla už realiai atsiradusias pasekmes. PAVYZDŽIUI, „Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 9 d., nuo 9.00 iki 10.00 val., bute <…> tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė F. O. į galvos kairę pusę, taip padarė durtinę-pjautinę kairės galvos pusės žaizdą su galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių bei kairės akiduobės viršutinės sienelės sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko F. O. mirė. Taip tyčia jį nužudė. <…> Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad A. M., peiliu smogdamas F. O. į galvą, suvokė, kad šiuo veiksmu kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę. Tarp A. M. veiksmo – smūgio peiliu į galvą (beje, jo būta labai stipraus, nes peilio geležtė įsmigo 9 cm ir nulūžo) ir padarinių – F. O. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes jis peiliu smogė F. O. į galvą tyčia, suvokė, kad tuo veiksmu gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar atimti jam gyvybę, ir vienodai norėjo šių padarinių, todėl turi atsakyti už kilusius padarinius – F. O. nužudymą.“5 Kaltininko tyčios rūšies nustatymas svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, nes šiuo atveju kaltininkas siekia nukentėjusiojo mirties, kuri neįvyksta tik dėl visiškai nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Tyčios apibrėžtumas yra vienas svarbiausių kriterijų sprendžiant klausimą, ar asmens veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas nužudyti, ar pagal realiai kilusius padarinius. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine

5

20

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2009.


1. Nužudymas

neapibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti6. Nagrinėjant nužudymo subjektą, svarbu aptarti ir bendrininkavimo nužudant atvejus, t. y. kai darant šią nusikalstamą veiką dalyvauja du ir daugiau susitarusių asmenų, kurie gali būti pripažinti nužudymo subjektais atsižvelgiant į anksčiau aptartus amžiaus ir pakaltinamumo reikalavimus. Susitarimas nužudyti gali įgauti bet kokią formą – žodinę, rašytinę, išvadą apie tokio susitarimo egzistavimą galima padaryti ir iš konkliudentinių veiksmų. Toks susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikaltimo padarymo stadijoje – tiek rengiantis, tiek ir kėsinantis neteisėtai atimti gyvybę kitam žmogui. Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis.7 Kvalifikuojant asmenų, bendrininkavusių nužudant, veikas, laikomasi tokių nuostatų: kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (vykdymo bendrininkais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas galimas ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu.8 Jei visi bendrininkai dalyvavo atimant nukentėjusiojo gyvybę (buvo vykdymo bendrininkai), jų veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 129 straipsnio dalį ir punktą su nuoroda į BK 24, 25 straipsnius. PAVYZDŽIUI, Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-74449/2020 sprendė, kad „<...> veikdami bendrininkų grupe Č. N. ir J. S. sudavė smūgius R. M. į galvą, o J. S. ir į kitas kūno vietas. R. M. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Jau išdėstyti įrodymai patvirtina ir konflikto priežastį, ir eigą, patvirtina ir R. M. sužalojimų mechanizmą, ir kiekvieno nuteistojo suduotų smūgių skaičių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas. Nors išankstinio susitarimo nužudyti R. M. nebuvo, tačiau susitarimas smurtauti prieš nukentėjusįjį nuteistiesiems kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, o būtent suderintu smurtiniu elgesiu. Konfliktas įvyko tarp nukentėjusiojo ir J. S., kuris reikalavo atiduoti, padovanoti radijo imtuvą, automobilį ir pan. Tam prieštaraujant tarp jų įvyko susistumdymas. Be to, nors, kaip skunde nurodo Č. N., jų santykiai buvo geri, tačiau R. M. priekaištavo ir Č. N., jog į jo namus atsivedė draugą, kuris elgiasi įžūliai. Šis konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Jo metu Č. N. rankomis sudavė du, o J. S. rankomis ir kojomis sudavė septynis 6

7

8

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115788/2020. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167693/2019. Ibid.

21


I skyrius

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

smūgius R. M. į galvą, taip pat J. S. sudavė dar ir ne mažiau kaip 15 smūgių į kitas jo kūno vietas. Tiek Č. N. sudavus pirmą smūgį R. M. į veidą, nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant grindų, tiek J. S. suduodant tiek rankomis, tiek kojomis nugriuvusiam nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, o Č. N. suduodant dar vieną smūgį į nukentėjusiojo galvą, matant vienas kito smurtinius veiksmus, abu nuteistieji suvokė, kad šiais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti R. M. sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę, bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams. Tarp Č. N. ir J. S. smurtinių veiksmų ir padarinių – R. M. mirties – yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji buvo nusikaltimo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia.“9 Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Organizatoriaus, tiesiogiai dalyvavusio atimant žmogaus gyvybę, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. PAVYZDŽIUI, „Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu A. D., R. B., M. S. nuteisti pagal BK 24 straipsnio, BK 25 straipsnio atitinkamas dalis bei BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už bendrininkavimą nužudant iš savanaudiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad A. D., nutarusi nužudyti savo buvusį vyrą G. D., parinko nusikaltimo vietą ir laiką, už 1000 litų pasamdė nusikaltimo vykdytojus M. S. ir R. B., kurie nužudymą įvykdė. Teisėjų kolegija nutarė, kad nepaisant to, jog organizatorė A. D. veikė ne dėl savanaudiškų paskatų, net turėjo materialinių išlaidų, ji suorganizavo nužudymą už atlyginimą, pasamdydama nusikaltimo vykdytojus, t. y. suvokdama, kad vykdytojus skatins veikti materialinės naudos siekimas. Vykdytojai nužudė G. D. dėl savanaudiškų paskatų, taip padarydami kvalifikuotą nužudymą. Visi nusikaltimo bendrininkai padarė vieną nusikaltimą, todėl jų veiksmai kvalifikuojami pagal tą patį BK specia­liosios dalies straipsnį ir jo punktą.“10 Jeigu šią nusikalstamą veiką padaro nusikalstamas susivienijimas, visiems jo nariams inkriminuojamas ne tik BK 129, bet ir BK 249 straipsnis. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys11. Ši taisyklė taikoma, kai neįmanoma nustatyti, kas atėmė gyvybę aukai, kai 9 10 11

22

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-74-449/2020. Kauno apygardos teismo 2001 m. birželio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2002. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167693/2019.


Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Albertas Milinis, Aurelijus Gutauskas, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Marijus Šalčius, Simona Žižienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI TEISĖ Specialioji dalis Pirmoji knyga Vadovėlis Lietuvių kalbos redaktorė Vita Siaurodinienė Dizainerė maketuotoja Rasa Švobaitė 2021 08 06. Tiražas 50 egzempliorių. Užsakymo Nr. K21-039 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT–44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt