Varonis Širdies kuzdesiai
Eilėraščiai
Kaunas,2024
Varonis
Širdies kuždesiai
Eilėraščiai
Išleido
Vytauto Didžiojo universitetas
K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt
Užsakymo Nr. K25-003
Viršeliui panaudota iliustracija iš https://tenstickers.lt
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
ISBN 978-609-467-639-0
© Sigitas Kadiša, 2024 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2024
Skiriu visiems mieliems skaitytojams, jaučiantiems panašius širdies kuždesius
Reiškiu nuoširdžią padėką knygelės konsultantui Arturui Klementavičiui
Nuotr. iš https://mediakatalogas.lt
Anotacija
Varonio poezijos ketvirtoji knyga Širdies kuždesiai – tai širdies dainos Tėvynei (pirmoji dalis) ir mylimoms ar žavingoms moterims (antroji dalis). Knygą autorius skiria visiems mieliems skaitytojams, jaučiantiems panašius širdies kuždesius. Abi dalis jungia romantinis pakilumas, gilūs susižavėjimo ir dėkingumo j ausmai, tikėjimas ir idiliškos ateities vizijos. Tėvynei skirtuose eilėraščiuose a utorius kalba dainiaus balsu , o moteriai skirtoje lyrikoje atsiskleidžia trapaus, meilės idealais nenusiviliančio žmogaus vidinis monologas ir padėkos žodžiai Jai (Moteriai). Poetinės išraiškos požiūriu abi knygos dalys parašytos ta pačia stilistika, jose gausu panašių poetizmų ir įvaizdžių.
Pirmoje knygos dalyje autorius kalba su Tėvynės dvasia (nors ir nenaudodamas šios metaforos) bei su tauta. Šio pokalbio išeities taškas – iš praeities pareinanti garbinga protėvių, bočių, didžiavyrių kova už Lietuvos laisvę. Čia autorių matome kaip maironiškos ir kudirkiškos tradicijos tęsėją. Praeities dimensija šiame pokalbyje yra bene pagrindinė. Praeitis aktualizuojama kaip tautos susitelkimo ir išlikimo priemonė . Tėvynės dvasia esanti garbingos praeities nešėja. Ji didina tautos ryžtą apginti savo žemę ir laisvę. Šis požiūris , dabartinių pasaulinių grėsmių akivaizdoje , gali atrodyti atgyvenęs – juk savo jėgomis atmušti Rytų slibiną Lietuvai (kaip ir atskiroms Europos šalims) būtų neįmanoma. Tačiau autorius apdainuojamas ryžtas apsiginti yra labai svarbus akstinas būtent šiandieną. Jis kreipia skaitytojus ir politikus į kitus veiksmus – telktis bendri ems europinės savigynos veiksmams, spausti tiek vietinius, tiek Europos politikus, žiniasklaidą ir visuomenes, kelti diplomatines, politines bei praktines in iciatyvas, siekiant atgrasyti ir sužlugdyti priešą , net jei tai būtų europinės gerovės sąskaita.
Tėvynei skirtoje lyrikoje gausu istorinių užuominų, motyvų, vaizdinių. Apdainuojama Žalgirio mūšio reikšmė, minima Kernavė, karalius Mindaugas, Žygimanto Augusto meilė Barborai . Panaudojami mitologiniai motyvai – minimas Praamžius („mes sudarom Praamžiaus kariauną“), plėtojama Perkūno kosminė vizija ( Dangus žaižaruoja žv a igždžių akimis ). Į vieną trejybę sujungiami Daukantas, Maironis ir Kudirka ( Kokia Tu gimtine esi nuostabi ). Mistinės reikšmė suteikiama Dariaus ir Girėno Lituanikos žygdarbiui ( Lietuvos Ikarai ) bei jo naujausiam tęsiniui – Aurimo Valujavičiaus Lituanikos žygdarbiui įveikiant tą patį Atlantą, tik jau bangomis (Yris po yrio).
Atskiro dėmesio verti eilėraščiai , skirti pokario partizanų fenomenui ir kovai su „sovietų pekla“ ( Miško broliai ). Emociškai ir meniškai vienas stipriausių pirmo jo
skyriaus eilėraščių – Veržės tuntai žvėrių . Tai Maironio poemų kanonais parašytas kūrinys ( šešios trumpos eilutės posmelyje), išsiskiriantis grakštumu, taiklumu ir melodingumu – jį skaitydamas tarsi pasineri į muzikos tėkmę.
Antr oji pokalbio su Tėvyne dimensija yra laisvė. Ji glaudžiai persipina su praeities motyvais , todėl šį skyrių galima vadinti himnu Tėvynės laisvei. Tauta kviečiama tapti
savo Tėvynės kūrėja ( Meilės lietus ) ir linkima Lietuvai dar tūkstantį metų tęsti sakalės skrydį ( Tūkstantį metų ).
Treč oji dimensija yra Tėvynės dang us ir padangė, t. y. gamtos grožis. Autorius perbėga per metų laikus ( Tau dainių liaupsės išlietos ), semiasi įkvėpimo kūrybai iš žydrynės dangaus ir mažo paukštelio čiulbėjimo ( Sklando paukščiai aukštai ). Prisiminęs vaikystėje patirtus gamtos kerus („naktį aukso ragu muzikuoja delčia, ir primena bučinį pirmą“), autorius atranda juose dvasinio gėrio pradus: „Grožio pievas vaikystėj išbraidom smagias – jos vėliau gėrio kelią mums lemia“ ( Vaikystės pasaka ). Tačiau į šią idilę kitame eilėraštyje įsiterpia ekologinis nerimas, išreikštas dangaus šiukšlinimo metafora: „Mūs pasaulis – toks mielas, gražus, ypatus – jau ne oru, o plastiko dulkėm alsuoja“ ( Slaptingas dangau ).
Skaitytoją gali intriguoti rinkinio titulinio eilėraščio klausimas. Manyčiau, kad jo ieškoti reikėtų antroje dalyje. Ši dalis veikiausiai nulėmė rinkinio pavadinimą Širdies kuždesiai . Joje apdainuojamos meilės spalvos. Kadangi titulinio eilėraščio požymiai nėra aiškiai išskirti, įsitraukęs skaitytojas gali pats atrasti ir pasirinkti, kuris eilėraštis jam tampa šio rinkinio centru . Aš tokiu rinkčiausi eilėraštį Meilės godos , būtent dėl meilės spalvų kaip atraminės sąvokos („Aš gėrėsiuosi meile spalvota“). Je i jo nebūtų , veikiausiai rinkčiausi Meilei tarkime „Vivat“!
O meilės spalvų šiame rinkinyje gausu :
1) Ilgesys ir godos – „Prasideda diena, bet ji man nemiela, nėr sieloje pilnatvės –vien chaosas“ ( Sielos ilgesys );
2) Išblėsusios meilės spalvos ( Gražių prisiminimų traukinys );
3) Meilės prabudimas – „Pajutau – myliu tik Tave vieną, su Tavim noriu skęst vandenyne žvaigždžių“ ( Merkės vasaros vakaras šiltas );
4) Sielų giminystė – „Šiandien Dievui atsiimu skundą, sielą Jis pagaliau išvalys“ ( Dėl Tav ę s, dėl Tav ę s juk gyventa );
5) Meilė mamai: „Motulės dvasia – Dievo sodo šventoji“ ( Motul ė s dvasia );
6) Taikingų ir mielų moterų žavesys, jų vidinio pasaulio grožis ( Augustei , Pasakų fėja , Švelnus dėkingumas, Gražiausia iš visų (skirtas Evelinai) , Į padangę šviesią (skirtas Viktorijai);
7) M ylimosios grožis: „Esi kaip gėlė – stebuklingai graži, gražesnė net už Afroditę“ ( Esi kaip gėlė );
8) Nemari meilė – legendinės Jūratės ir Kastyčio meilės alegorija eilėraštyje Amžina meilė .
Pažymėtini du geometriniai eilėraščiai – akrostichai. Vienas jų yra laisvasis
akrostichas, skirtas Robertui Keturakiui ( Poetui Robertui Keturakiui atminti ) , prisimenant asmenybę, kurios „poetinis stotas taurus mums spindės kunigaikštiška siela“. Antrasis išsiskiria įžambia ašimi – tai įstrižinis akrostichas (Į padangę šviesią ) .
Svarbūs eilėraščių minties ir jausmo papildiniai – vaizdai, simboliniai bei alegoriniai paveikslai. Jie tarsi užbaigia eilėraštį, leidžia jį išgyventi g iliau ir atsidusti su pilnatvės ir aiškumo pojūčiu.
Pasiklausykime širdies kuždesių....
Konsultantas
Arturas Klementavičius
Energetikos ir termoinžinierijos mokslų daktaras
1 Sidabro (lot.).
I dalis.
Teviške, Tevyne
Tėviške, Tėvyne, mylima esi, Tavo lobių skrynią pildome visi. Tau lig žemės lenkias mylintis žmogus, Kilsim į padanges – vėjas palankus.
Mūsų darbas – tau, Tėvyne, Tavo žmogui skirtas jis. Sklęsim į dangaus žydrynę, Pildysim šalies viltis. ***********************
Tau laimės, Tėvyne, gana kiek turi, Svarbiausia – kad laisvėj gyventum. O laimę tau kursim bičiulių būry, Ne aukso – tai bent jau argentum. 1
Lietuvių elektra varomas sklandytuvas. Nuotr. iš https://delfi.lt
2 Gegužė.
Metai Naujieji skrieja pas mus
Metai Naujieji skrieja pas mus, Jie pažadėjo – saulėti bus.
Sausis, vasaris bėga ledu, Sniego privarė – grožio apstu.
Kovas, balandis kvepia žeme, Laimė jau sklando – gaudyt eime!
Gegė, 2 birželis kvies žaluma –Džiugesį kelia pražysdama.
Liepa, rugpjūtis slėniuos, laukuos Šilumą pūtė be atvangos.
Rugsėjis, spalis mus atgaivins, Derliaus kraitelę gausią priskins.
Lapkritis, gruodis kąs šalnomis, Šerkšną mums rodys, snigs viltimis.
Metai jau baigias, beldžias Nauji, Sukasi laikas Dievo glėby.
Kaunas
2023 m. kovo 5 d.
Nuotr. iš https://dienoshoroskopas.lt
Tevynes meile
Tėvynės meilė plieskia širdyse, Nustelbia ji visus vargus ir baimes. Su laisve, nepalaužiama dvasia Gyvensim ir didžiuosimės labai mes.
Mums skaisčiai šviečia žuvusių šviesa, Ji kviečia laisvės židinį kūrenti, Kad žmonės čia su didvyrių drąsa Galėtų bočių žemėje gyventi.
Mums nuožmūs vėjai ryžto nestabdys Su pergalėm į naują dieną žengti, O protėvių garbingų pavyzdys Leis smegduobių, akivarų išvengti.
Tėvyne, kiekviena diena gražėk, Užuovėją suteik, prasmingą būtį. Brangiausia širdyje esi, tikėk –
Dėl tavo laisvės ryšimės net žūti.
Kaunas 2023 m. kovo 11 d.
Nuotr. iš https://mlaikas.lt
Tu, tik tu, mana Tevyne
Tavyje, brangi Tėvyne, Saulė šviečia man skaisčiau. Tavo širdį apkabinęs, Dvasią protėvių jaučiau.
Prie žaizdų tavų prigludęs, Sielos skausmą pajuntu. Priešai, daug sūnų pražudę, Tau paliko daug randų.
Tavo praeitį atminęs, Sopulius skaudžius regiu. Tu esi, miela gimtine, Uostas laisvės karžygių.
Daug kančių kely patyrei –Drasko širdgėla karti.
Tavo narsūs didžiavyriai Bus gyvi manoj širdy.
Amžiams jiems suteik nakvynę, Garbę laisvės švyturių.
Tau linkiu nebūt, Tėvyne, Arena kovų žiaurių.
Auk kaip perlas vandenyne, Savo meilę tau skiriu.
Tu, tik tu, mana Tėvyne, Man – brangiausia, ką turiu.
Kaunas
2023 m. kovo 12 d.
Kryžius „Žuvusiems už tėvynę“. Nuotr iš https://kacergines.lt
Tau dainiu liaupses išlietos
Mezga pavasario saulė skaisti Žalią peizažo megztinį. Žvalgos beržų pumpurai išskleisti, Skleidžiasi grožis gimtinės.
Kopia saulužė į dangų aukštyn, Beldžias į langą Velykos. Dūžta margučiai spalvingi. Kažin, Meilė neduš, ją sutikus?
Perskrodžia paukščiai pūkus debesų, Šviečia žiedynais kaštonai Džiaugsmo krūtinėje tyro gausu, Žaros pudruojas raudonai
Puošias alyvos kvapniaisiais žiedais, Vasara laimina dieną Gandras sodyboje stypčios rytais, Džiugins keleivį kiekvieną.
Joninių laužas padangę laižys, Pinsim vainiką kupliausią Šiąnakt paparčiai žaismingai pražys, Žiedo ieškoti keliausim.
Upės pakriaušėje nendrės siūbuos, Rudeniui veidą parodžius.
Naktys paknopstom atneš daug žvarbos, Vėjai ims švilpaut po sodžių.
Paukščiai jau skrieja tolyn į pietus, Švinta liepsnelėm moliūgai.
Vėlinės atgena vėjus rimtus, Bočiai – širdy, mes jų liūdim.
Tėviškės žemę aplanko žiema, Tamsą praskaidrins Kalėdos. Lietuva, tėviške, tu – mylima, Tau dainių liaupsės išlietos.
Kulautuva 2023 m. kovo 14 d.
Kokia tu, gimtine, esi nuostabi
Kokia tu, gimtine, esi nuostabi –Išpasakot eilės negali, Tačiau tu visa stebuklingai telpi Į širdį, jos meilės kertelę
Čia oš ąžuolų šimtamečių giria, Kad Vytauto pergales mena, Kai jis su pulkais įnirtingam kare Parklupdė neprietelį seną.
Čia šniokš sraunios upės, kaip plukdė kadais Žygimanto meilę Barborai Jis mylimą kvietė švelniausiais vardais, Jiems laimės linkėjo bajorai
Čia tėviškės audros su bočių šauksmu
Sužadino Daukanto dvasią Istoriją su lietuvybės dvelksmu Jis guldė į poringę plačią.
Tėvynės varpai suskambėjo širdy Tautos atgimimo poeto –Kudirkos čia žodžiai, širdim ištarti, Tešvies žmogui krašto mylėto.
Padangių šviesa nusileido čionai Į dainiaus Maironio krūtinę. Jo posmuos atgijo tautos milžinai, Išgarsinę žygiais Tėvynę.
Kokia tu, gimtine, esi nuostabi –Vien Dievas apreikšti tegali. Tu žmogų į šviesą, į tiesą stiebi, Tad, Dieve, palaimink šią šalį!
Kaunas
2023 m. kovo 17 d.
Paminklas Lietuvos ir Lenkijos valdovui Žygimantui Augustui. Pasvalys. Aidos Garastaitės nuotr. iš https://sa.lt
Dangus zaizaruoja zvaigzdziu akimis
Dangus žaižaruoja žvaigždžių akimis –Akim visagalio Perkūno. Jos buvo ir bus visada su mumis, Mieliausios jos mirksinčios būna
Dangau begalini, tu toks nuostabus, Kaip dieviško prado sukurtas, Todėl vieną kartą pamirškim stabus –Perkūnas – tai protėvių turtas
Jis nenusileidžia pasaulio dievam, O gal kai kuriuos ir pranoksta Tik veidrody mūsų senovės kreivam Jis lyg antraeilis iššoksta
Tačiau Parikūnas 3 – skaisti Visata, Jos jėgos, energijos pilnos Gyvuos jos per amžius, gyvuos visada, Primindamos įvaizdį kilnų.
Nes srauniosios upės, greiti viesulai Gyvybę iš Viešpaties gauna.
Ir mes – paprasti ir garbingi šulai Sudarom Praamžiaus kariauną.
Mums lemta plasnot ant eikliųjų žirgų Į šviesą, į tiesą, į grožį.
Energija juk spinduliuoja žmogus, Kai dieviška meilė jį puošia.
Kaunas
2023 m. kovo 21 d.
Tarantulos ūkas. Nuotr. iš https://mediakatalogas.lt
3 Perkūnas, visko parikiuotojas.
Mano Tevyne
Mano Tėvyne, Žeme didi, Tu – deimantinis Lobis širdy.
Švyturiu būki Žmogui kely.
Skelbsime šūkį –Laisvė šaly!
Laiminsim rytą Tavo dienos.
Didvyriai kritę Ją karūnuos.
Ženki į priekį, Šviesą mums skleisk.
Pergalių siekį
Ledlaužiu leisk.
Plazdančios širdys Sėkmę plukdys, Džiugesiu girdys, Tamsą sklaidys.
Mano Tėvyne, Meilės šalie.
Laisvę apgynę, Kelrodėm plieks.
Kaunas
2023 m. kovo 23 d.
Nidos (Urbo kalno) švyturys. Nuotr. iš https://delfi.lt
Tavo, Tevyne, meile širdy
Tavo, Tėvyne, meilė širdy Man vis skaisčiau suliepsnoja. Tau – meilės žodžiai, karštai ištarti, Kelią į pergales kloja.
Puoškis, dabinkis mūsų darbais, Mes tau linkėsime laimės. Tėviškę brangiąją mylim labai, Ji dėl šios meilės ir laikės.
Krašte gimtasis, šviesk viltimis, Neški ryžtingai į tolius. Net ir svetur būsim tau artimi, Grįšim Tėvynėn, pas brolius.
Lietuva, motin, mano širdie, Būki graži ir laiminga. Tau niekada nesakysim sudie. Labas! – džiaugsmingai sutinkant.
Kaunas 2023 m. balandžio 3 d.
Nuotr. iš https://urtestekstile.lt
Tevynes balsas
Tėvynės balsas skardena širdy. Sakyk, lietuvi, ar tu jį girdi? Ar bočių žygiai neliks užmaršty, Ar būsim su jais mes tvirti?
Išgirsk, ką šnabžda gynėjai šalies –Jie tavo širdį per kančią palies, Drąsos, stiprybės krūtinėn įlies –Dėkingi jiems būsim išties
Dangaus netemdys tuntai debesų, Sklaidysim miglą, kad būtų šviesu. Prireiks tam ryžto ir valios visų, Pavyks mums – tuo tikras esu
Tėvynės balsas nemirs niekada, Girdės jį aiškiai jaunoji karta: Tėvynės laisvė – gyvybės verta, Kraujy ji sruvens visada.
Kaunas 2023 m. balandžio 15 d.
Nuotr. iš https://pries100metu.kaunomuziejus.lt