Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžiai

Page 1

Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir pavyzdiniai modeliai

Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė, Ilona Kiaušienė, Rasa Pakeltienė

EUROPOS ŠALIŲ TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMO GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ ANALIZĖ IR PAVYZDINIAI MODELIAI


VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė, Ilona Kiaušienė, Rasa Pakeltienė

EUROPOS ŠALIŲ TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMO GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ ANALIZĖ IR PAVYZDINIAI MODELIAI Mokslo studija

Kaunas, 2021


Recenzentės: Prof. dr. Ligita Šimanskienė (Klaipėdos universitetas) Dr. Živilė Gedminaitė-Raudonė (Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas) Mokslo studija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto darbuotojų susirinkime 2021 m. vasario 9 d. (protokolo Nr. 86), Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslo komisijos posėdyje 2021 m. vasario 15 d. (protokolo Nr. 4) ir Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdyje 2021 m. balandžio 24 d. (protokolo Nr. T-13/2021, išrašo Nr. B-13) Autorės: Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė Doc. dr. Ilona Kiaušienė Doc. dr. Rasa Pakeltienė Doc. dr. Gintarė Vaznonienė

Autorinis mokslinis darbas finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, pagal projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ (Nr. 35BV-KK-18-1-06620-PR001) ir VDU, ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto nuosavų lėšų.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-467-488-4 (spausdintas) ISBN 978-609-467-489-1 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674891

© Vilma Atkočiūnienė, 2021 © Ilona Kiaušienė, 2021 © Rasa Pakeltienė, 2021 © Gintarė Vaznonienė, 2021 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2021


TURINYS LENTELIŲ SĄRAŠAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11 ĮVADAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12 1. TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMO PRIELAIDOS . . . . 15 1.1. Trumposios maisto tiekimo grandinės organizavimo koncepcija . . . . . . . . . . . . . . 15 1.2. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių nauda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28 1.3. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių formos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 1.4. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymosi dėsningumai. . . . . . . . . . . . . . . . 43 1.5. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo sėkmės veiksniai ir iššūkiai . . . . . . 50 2. EUROPOS ŠALIŲ TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMO GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ TYRIMO METODIKA. . . . . . . . . . . . . . 53 2.1. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių vertinimo kriterijų identifikavimas ir pagrindimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 2.2. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių atranka ir lyginamoji analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64 3. EUROPOS ŠALIŲ TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMO GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ VERTINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67 3.1. Europos šalių, atrinktų kaip gerosios praktikos pavyzdžiai, žemės ūkio ir kaimo vystymosi ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67 3.2. Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76 3.3. Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių infrastruktūros gerosios praktikos pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 108 3.4. Lietuvos trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118 3.5. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdiniai modeliai. . . . . . . . . . . . . . . . . 134 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 157 LITERATŪRA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163 SUMMARY. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 173

3


LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. TMTG atstumą ir lokalumą charakterizuojantys aspektai 2 lentelė. Organizavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo, vietos maisto sistemos organizavimo principų sugretinimas 3 lentelė. Kriterijai, leidžiantys palyginti ir vertinti TMTG pagal pardavimo formas 4 lentelė. Verslo modelių „Verslas verslui“ (B2B), „Verslas vartotojui“ (B2C) ir „Verslas viešajam sektoriui“ (B2G) skirtumų palyginimas 5 lentelė. TMTG organizavimo sėkmės veiksniai ir trikdžiai 6 lentelė. Bendrieji TMTG organizavimo GPP kriterijai ir subkriterijai 7 lentelė. TMTG organizavimo GPP valorizacijos kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 8 lentelė. TMTG organizavimo GPP vertės kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 9 lentelė. TMTG organizavimo GPP organizacinės / institucinės sistemos kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 10 lentelė. TMTG organizavimo GPP valdymo kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 11 lentelė. TMTG organizavimo GPP pardavimų kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 12 lentelė. TMTG organizavimo GPP socialinio darnumo kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 13 lentelė. TMTG organizavimo GPP aplinkosauginio darnumo kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 14 lentelė. TMTG organizavimo GPP ekonominio darnumo kriterijaus ir subkriterijų pagrindimas 15 lentelė. Užsienio šalių TMTG organizavimo atrinktų GPP charakteristikos 16 lentelė. Tuinderij De Stroom ūkius charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 17 lentelė. Pieno ūkį „Birkenhof & Uster plus“ Šveicarijoje charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 18 lentelė. Ūkį „Rožių vila“ Ukrainoje charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 19 lentelė. Jautienos augintojų kooperatyvą „Llyn“ Didžiojoje Britanijoje charakterizuojantys kriterijai ir s ubkriterijai 20 lentelė. Brin d’Herbe ūkius Prancūzijoje charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 21 lentelė. Barycz Valey karpių ūkius Lenkijoje charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 22 lentelė. Madrenatura ūkį Italijoje charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 23 lentelė. Šeimos ūkį „Juhas“ charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 24 lentelė. Biodinaminį kooperatyvą „De wassende maan“ charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 25 lentelė. TMTG organizavimo GPP vertinimo lyginamieji kriterijai 26 lentelė. Žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“ charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 4


Lentelių sąrašas

27 lentelė. Vilkės ūkį charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 28 lentelė. Audronės Ispiryan ūkį charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 29 lentelė. Jastramsko ūkį charakterizuojantys kriterijai ir subkriterijai 30 lentelė. Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkį charakterizuojantys kriterijai 31 lentelė. Lietuvos gerosios praktikos pavyzdžių vertinimas 32 lentelė. Bendra žemės ūkio ir maisto pramonės matrica: 4 įžvalgos 33 lentelė. Veiksniai, lemiantys maisto produktų biologinę vertę trumpojoje maisto tiekimo grandinėje 34 lentelė. Trumposios maisto tiekimo grandinės ekonominio, aplinkos ir socialinio darnumo kriterijai 35 lentelė. Tiekimo grandinės strategijos komponentai (pagal Cohen, Roussel, 2005) 36 lentelė. „Žaliųjų“ sprendimų įgyvendinimo galimybės organizuojant TMTG 37 lentelė. Vietos maisto bendrystės erdvių paslaugos ir veiklos

5


PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. TMTG sukuriama socialinė nauda 2 pav. Tausojančio vartojimo sukuriamo poveikio sritys 3 pav. Gerosios praktikos modelis 4 pav. „Benchmarking“, arba gerosios praktikos siekimo metodo, siekiant TMTG kokybės taikymo nauda 5 pav. Regiono maisto produktų gamybos ir vartojimo sistemų sąveikos 6 pav. Bendras žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės funkcinis modelis 7 pav. Žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės formos – ūkininkų turgus – konstravimo modelis 8 pav. Žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės modelio konstravimo kryptys 9 pav. TMTG funkcijos ir jų poveikis 10 pav. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių tipai pagal erdvės kriterijų 11 pav. Kooperacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos, plėtojant trumpąją maisto tiekimo grandinę, modelis 12 pav. Maisto tiekimo „nuo lauko iki stalo“ vertės grandinė 13 pav. Ūkio atsparumo tipai ir potencialios rizikos 14 pav. Maisto bendrystės centrų (erdvių) funkcijos 15 pav. Vietos maisto bendrystės erdvės atliekamos funkcijos 16 pav. TMTG organizacinių tipų, kuriuos taikant diegiami skirtingi pardavimų modeliai, žemėlapis

6


PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ARTIMI VARTOTOJAI (angl. Close consumer) – vartotojai, kurie be tarpininkų įsigyja produktus ir paslaugas tiesiogiai iš ūkio arba ūkininkų turgaus. ATSAKINGA GAMYBA (angl. Responsible production) – tokia gamyba, kai siekiama ne tik ekonominio efektyvumo, bet ir kuo mažesnio neigiamo gamybos proceso ir naudojamų žaliavų poveikio aplinkai (Dėl nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės..., 2010). AUKŠTOS BIOLOGINĖS VERTĖS MAISTO PRODUKTAI (angl. High biological value food products) – tai maisto produktai, kuriuose yra didelis kiekis biologiškai aktyvių junginių: vitaminų, nepakeičiamųjų amino rūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų ir kt. BENDRAKŪRA (angl. Co-creation) – gamintojo ir kliento bendradarbiavimu grindžiami abiejų šalių pokyčiai, išplečiantys vienas kito veiklos ribas, t. y. procesai, kuriuos galima vadinti mokymusi, tobulėjimu, bendros veiklos ar produkto vystymu – visa, kas didina bendrai sukuriamą pridėtinę vertę. BENDRIEJI (MASINĖS GAMYBOS PRODUKTŲ) VARTOTOJAI (angl. General (Mass production) consumers) – vartotojai, kurie vartoja masinės gamybos produktus, teikia prioritetą greitam aptarnavimui. BENDRUOMENĖS REMIAMAS ŽEMĖS ŪKIS (angl. Community-Supported Agriculture) – ūkis plėtojamas dalinantis rizika tarp ūkininko ir vartotojo (Komisijos ataskaita Europos..., 2013); ūkyje planuojami, auginami ir gaminami žemės ūkio ir maisto produktai atsižvelgiant į vartotojų bendruomenės poreikius ir juos įtraukiant į sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, kai valgytojų bendruomenės nariai prieš sezono pradžią moka produkcijos prenumeratos mokestį. EKONOMIŠKAS UŽSAKYMO KIEKIS (angl. Economic order quantity) – tai optimalus arba mažiausiai išlaidų reikalaujantis užsakomų produktų kiekis. GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDYS (angl. Good practice example) yra realaus pasaulio pavyzdys (atvejis), taikomas kaip metodas arba technika, kurio rezultatai yra geresni už kitų pasiektus rezultatus tam tikroje veikloje, situacijoje ir pan. (IEE, 2012). IDEALUS VIETOS MAISTO SISTEMOS MODELIS (angl. The ideal model of the local food system) apima lokaliai organizuotą tinklinę veiklą, kurioje visa sistema veikia darniai konkretaus geografinio vieneto mastu, apimdama žemės ūkį, maisto produktų gamybą, perdirbimą, pardavimus, vartojimo prieigų kūrimą ir palaikymą, patį vartojimą ir šalutinių išteklių bei bioatliekų racionalų panaudojimą. INOVACIJA (angl. Innovation) – naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, sukūrimas, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius, be kita ko, siekiant padėti spręsti visuomeninius uždavinius, taip pat sudaryti sąlygas įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, patvirtintą Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatu Nr. KOM (2010) „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. 7


Pagrindinių sąvokų žodynėlis

MAISTO BENDRYSTĖS CENTRAI (angl. Food Hubs) – įmonė, koordinuojanti vietinių ir regioninių maisto produktų tiekimo grandinės grandžių sujungimą, produktų gamybą, saugojimą, perdirbimą, logistiką, prekybą ir vartojimą (pagal Komisijos ataskaita Europos..., 2013), gamintojų ir vartotojų švietimą bei bioatliekų racionalų panaudojimą. MAISTO VERTĖS GRANDINĖ (angl. Food value chain) – 1) susijusių verslo veiklų (funkcijų) – nuo pirminės žemės ūkio gamybos iki konkretaus galutinio maisto produkto pardavimo vartotojui – seka, kurių tikslas yra maisto produkto vertės didinimas; 2) abipusė naudinga partnerystė tarp visų maisto produkto gamybos ir pardavimo vartotojui proceso dalyvių, iš jų kiekvienas prisideda ir dalinasi žiniomis, informacija, įgūdžiais ir patirtimi siekiant pagerinti (išskirti iš kitų) galutinį produktą, geriau nei konkurentai patenkinti vartotojų poreikius. MAISTO PRODUKTŲ RINKOS DYKUMĖJIMAS (angl. Food market desertification) – rinkos degradacija, kurią lemia šviežių, vietos, didelės biologinės vertės produktų stoka; sukelia gamybos, perdirbimo ir prekybos kapitalo koncentracija, kuri lemia masinės produkcijos dominavimą; rinkos įvairovės ir gyvybingumo nykimas, kurį lemia vartotojų elgsenos pokyčiai, ypač susiję su kultūrinio identiteto praradimu. REGIONINIS PRODUKTAS (angl. Regional product) – produktas (prekė ar paslauga, renginys, tradicija, reginys (kraštovaizdis), besiremiantis vietos ištekliais, turintis išskirtines, ilgą laiką puoselėtas savybes, kurios padeda nustatyti produkto kilmę, akcentuoja tam tikrus kultūrinio paveldo ypatumus ir nurodo regioninio produkto paplitimo arealą. SOCIALINIS ŪKININKAVIMAS (angl. Social farming) – novatoriška ir ekonominiu požiūriu tvari veikla, sujungianti daugiafunkcį žemės ūkį, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vietos lygmeniu; socialinis ūkininkavimas padeda užtikrinti specialiųjų poreikių asmenų gerovę ir socialinę integraciją žemės ūkio produktų gamybos procese, kai taikoma įvairi praktika ar veikla, susijusi su priežiūra, socialine reintegracija, nepalankioje padėtyje esančių asmenų mokymu ir reabilitacija ar specialiųjų poreikių asmenų mokymu. Socialinis ūkininkavimas leidžia sunkumų patiriantiems asmenims atkurti ryšį su gamybine veikla ir gamta, prisideda prie jų gerovės, sveikatos gerinimo ir socialinės įtraukties, t. y. palengvina mokymąsi, didina savigarbą, padeda grįžti į darbo rinką ir skatina dalyvauti viešajame gyvenime (Willems, 2012). Šiai veiklai apibūdinti vartojami ir kiti terminai: ūkininkavimas sveikatos labui (angl. Farming for health), ekologiška priežiūra (angl. Green care), žalioji terapija (angl. Green therapies). TIESIOGINIS PARDAVIMAS (angl. Direct sales) – ūkininko prekių pardavimas vartotojui tiesiogiai, be pardavėjų tarpininkų. TIESIOGINIAI PARDAVIMAI VIEŠBUČIAMS, RESTORANAMS IR KITOMS MAITINIMO ĮMONĖMS (angl. Horeca sales) – įmonės ir įstaigos – vietos viešbučiai, mokyklos, darželiai, restoranai, turizmo sodybos ir kt., teikiančios apgyvendinimo ir (arba) žmonių maitinimo vietos maisto produktais paslaugas. (Food Foresight, 2020). TRUMPOJI MAISTO TIEKIMO GRANDINĖ (TMTG) (angl. Short food supply chain) – tai žiedinės ekonomikos principais grindžiama maisto gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas, vykdomi palyginti nedidelėje geografinėje zonoje (teritorijoje), tarpininkų skaičius grandinėje yra minimalus (arba jų nėra), gamintojas ir galutinis vartotojas tiesiogiai sąveikauja ir keičiasi informacija, žiniomis. TRUMPOSIOS MAISTO TIEKIMO GRANDINĖS RINKODARA (angl. Marketing of short food supply chain) – betarpiškais, nuolat tobulinamais gamintojų santykiais su 8


Pagrindinių sąvokų žodynėlis

vartotojais grindžiama tiekimo grandinės veikla, kurios pagrindinis bruožas yra produkto vertės ir vartojimo prasmės kūrimas, gebėjimas tiekti maistą suteikiant personalizuotą informaciją, leidžiant vartotojui pačiam spręsti apie maisto produktų kokybę ir patrauklumą, remiantis savo žiniomis, patirtimi ar vaizduote. TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMAS (angl. Short food supply chain organization) – daugialypis procesas, apimantis TMTG tikslų ir veiklų numatymą, dalyvių įsitraukimą, bendradarbiavimą ir grandinės dalyvių funkcijų pasiskirstymo vienovę, taip pat harmoningus santykius grandinės viduje ir išorėje, išreikštus formalizuotomis valdymo struktūromis, pardavimų formomis, kontraktais ir kitais susitarimais, nedarančiais žalos ūkininkams / gamintojams ir vartotojams. ŪKININKŲ TURGUS (angl. Farmers’ markets) – vieta, kurioje vietiniai ūkininkai prekiauja savo ūkyje pagamintais produktais; fizinės rinkos, kuriose ūkininkai gali išsinuomoti prekystalį ir tiesiogiai parduoti savo produkciją vartotojui (Komisijos ataskaita Europos..., 2013); vietos produktų pardavimų koordinavimo mechanizmas, kuris funkcionuoja maisto grandinėse, skatinamas istoriškai įsišaknijusios tam tikrų produktų (prekių) rūšių pasiūlos ir vartojimo įpročių. VIEŠASIS PIRKIMAS (angl. Public procurement) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, 1996). VIETOS MAISTO PRODUKTAS (angl. Local food product) – tai produktas, gaminamas vietoje ar regione, parduodamas kuo arčiau vartotojų, kai pardavimo vieta yra artimiausia vieta, iki kurios vartotojas gali nuvykti; produktas parduodamas vietos mažmeninėje parduotuvėje arba lauko turgavietėje pagal sutartį su vietos gamintoju; vartotojams siūlomas dėl vienos ar kelių išskirtinių savybių, (pvz., skonio, šviežumo, labai geros kokybės, kultūrinės motyvacijos, vietos tradicijų), kurias lemia produkto gaminimas tam tikroje vietovėje. VIETOS ŪKININKAVIMAS (angl. Local farming) – žemės ūkio ir maisto produktų gamyba siekiant produkciją parduoti per daug nuo gamybos vietos nenutolusioje teritorijoje. VIETOS PRODUKTŲ MAŽMENININKAS (angl. Local product retailer) – asmuo ar įmonė, prekiaujanti santykinai nedideliais kiekiais vietos gamintojų prekėmis tam tikroje teritorijoje ne perparduoti, o naudoti ar vartoti. VIETOS MAISTO SISTEMA (angl. Local food system) yra bendradarbiavimo tinklas, sujungiantis tvarią žemės ūkio produkcijos ir maisto gamybą, perdirbimą, paskirstymą, vartojimą ir bioatliekų tvarkymą, siekiant sustiprinti aplinkos, ekonominę ir socialinę sveikatą tam tikroje geografinėje vietovėje (Kneafsey ir kt., 2013); TMTG socialinė infrastruktūra, apimanti kompleksą objektų, veiklų ir jų procesų, taisyklių ir strategijų, užtikrinančių tvarų žemės ūkio ir maisto išteklių naudojimą gaminant ir parduodant vietos produktus, tvarkant bioatliekas, kuriant tam tikros teritorijos gamintojų ir vartotojų ryšius, atsakomybę, palaikant sveikatą ir gerovę. ŠVARESNĖ GAMYBA (angl. Cleaner production) – švaresnė gamyba yra nuolatinis integruotas prevencinės aplinkos apsaugos strategijos taikymas procesams, gaminiams ir

9


Pagrindinių sąvokų žodynėlis

paslaugoms, siekiant padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti riziką žmonėms ir aplinkai (Berezovskij, Kliopova, 2020). TAUSOJANTIS VARTOJIMAS (angl. Sustainable consumption) – toks vartojimas, kai vartotojas renkasi prekę ar paslaugą, atsižvelgdamas ne tik į kainą, bet ir į prekės ar paslaugos poveikį aplinkai, socialines jos pagaminimo sąlygas, siekia išteklius taupančio vartojimo (Dėl nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės..., 2010). VERSLAS VERSLUI (angl. Business to business) – verslo modelis, kuriuo TMTG dalyviais tampa ne tik patys gamintojai, bet ir platintojai, tarpininkai ir verslo partneriai, kurie ne tik gamina, parduoda produktus, bet ir keičiasi, dalijasi informacija, užmezga interaktyvius santykius, į kuriuos vėliau įtraukiami ir klientai – trumposios maisto tiekimo grandinės produktų vartotojai. VERSLAS VARTOTOJUI (angl. Business to customer) – verslo modelis, reiškiantis, kad TMTG produktai tiesiogiai pasiekia galutinius vartotojus, tikslinę auditoriją, kuriai jie ir yra skirti. VERSLAS VIEŠAJAM SEKTORIUI (angl. Business to governance) – verslo modelis, per kurį siekiama formalizuotų susitarimų tarp viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, siekiant užtikrinti palaikančią, darnią ir skaidrią politinę, teisinę aplinką reglamentuojančią ir reguliuojančią trumpųjų maisto tiekimo grandinių rinką.

10


SANTRUMPŲ SĄRAŠAS B2B – verslas verslui B2C – verslas vartotojui B2G – verslas viešajam sektoriui GP – geroji praktika GPP – gerosios praktikos pavyzdys RMS – regiono maisto sistema TMTG – trumpoji maisto tiekimo grandinė VMS – vietos maisto sistema

11


ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (toliau TMTG) mokslinėje literatūroje apibūdinamos įvairiai, TMTG nagrinėjama skirtinguose kontekstuose, dėl to mokslininkų ir praktikų požiūris į TMTG organizavimą daugialypis. Mokslininkai, analizuodami TMTG organizavimą ir jam būdingus bruožus, teigia, kad TMTG organizavimo apibrėžtis priklauso nuo to, kaip pati TMTG suvokiama. Galima daryti prielaidą, kad TMTG organizavimas siejamas su tuo, kaip ją įvardija tam tikri mokslininkai. TMTG yra apibrėžiama kaip inovacija (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic et al., 2018), judėjimas (Renting et al., 2012), tinklas (Galli, Brunori, 2013; Spilková et al., 2013), grandinė (Schmid et al. 2014; Koutsou et al., 2015), sistema (Richards, 2015; Jarzębowski, Bezat, 2018), kanalas (Aubert, Enjolras, 2016), schema (Konečný et al., 2016), procesas (Jarzębowski, Bezat, 2018). TMTG judėjimas sukuria savotišką „piliečių maisto tinklą“, nes jis prisideda prie miesto ir kaimo santykių pertvarkymo (Renting ir kt., 2012). „Trumpa grandinė“ apima skirtingus veiklos modelius, pradedant nuo tiesioginio produktų pardavimo ūkiuose iki realių vartotojų ir gamintojų grupių bendro valdymo formų, konkuruojant tarpusavyje, siekiant patenkinti bendrą poreikį sutrumpinti atstumą (fizinį, pažintinį ir kultūrinį) tarp gamybos ir vartojimo sektorių (Farmers and Short Chain..., 2013). Mokslinėje literatūroje (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic ir kt., 2018) pateikiami trumposios ir ilgosios maisto tiekimo grandinių modeliai, gamintojų ir vartotojų bendruomenių partneryste pagrįstos vietos maisto sistemos nėra tik teorinės, – jos sėkmingai pritaikytos ir funkcionuoja praktiškai ne viename regione. TMTG vystymo strategijos yra apibrėžtos ir reglamentuojamos įvairiuose Europos dokumentuose. 2014–2020 m. ES Kaimo plėtros politikos dokumentuose akcentuojama TMTG svarba vietos rinkų vystymuisi palaikyti (Local..., 2012; Europos..., 2013; Augère-Granier, 2016; Europos Komisija, 2020). ES reglamente Nr. 1305/2013 pabrėžiama, kad TMTG atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ekonomiką (Europos..., 2013). Dokumentuose pabrėžiama, kad TMTG neturėtų įsiterpti daugiau nei vienas tarpinis gamintojas ar perdirbėjas. Po 2013 m. BŽŪP svarbiausias tikslas – smulkių ūkių konkurencingumo skatinimas skirtinguose lygiuose, įskaitant vietos rinkas (Augère-Granier, 2016). Politinis dėmesys vis labiau fokusuojamas į TMTG produkcijos ženklinimą, t. y. remiantis Žemės ūkio produktų kokybės schemų reglamento 55 straipsniu1 išskiriamas vietos produktų išskirtinumo palaikymas (Agricultural..., 2012). Svarbiu akcentu dokumentuose tampa geografinio atstumo tarp ūkio ir vartotojo apsibrėžimas – tai turėtų būti nuo 20 iki 100 km. (Kneafsey ir kt., 2013). ES šalių narių TMTG atvejų analizė atskleidė, kad iš 118 nacionalinių ir regioninių kaimo plėtros programų apie 300 000 ūkių turėtų gauti paramą dalyvauti TMTG schemose, gamintojų grupėse ir organizacijose ir taip plėtoti TMTG ir vietos rinkas. Europos Sąjunga (pagal ES Reglamentą Nr. 1305/2013), įgyvendindama kaimo plėtros politiką, vartoja tokią trumpųjų tiekimo grandinių apibrėžtį 1

12

Agricultural Product Quality Scheme Regulation 2012. Prieiga per internetą (2020 12 22): http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:343:0001:0029:en:PDF


Įvadas

(Europos..., 2013): „tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius, skaičius.“ Europos Komisijos paskelbtoje Žaliojo kurso strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (2020) pažymima, kad pagrindinė tvarios maisto tiekimo grandinės varomoji jėga yra moksliniai tyrimai ir inovacijos. Inovacijų stokojama pradedant pirmine žemės ūkio gamyba ir baigiant vartojimu. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės gali svariai prisidėti kuriant ir diegiant inovacijas. TMTG funkcionuojančios kooperacija ir bendradarbiavimu pagrįstose vietos maisto sistemose gali mesti iššūkį visuomenėje įprastoms maisto tiekimo grandinėms. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė „Inno Food HUB“, kurios veiklą koordinuoja Bioekonomikos plėtros fakulteto, Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto mokslininkai, įgyvendina projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra.“2 Bendradarbiaujant su šaltalankius, pluoštines kanapes ir vaistinius augalus auginančiais ir TMTG plėtojančiais ūkininkais, konsultantais, sprendžiamas Lietuvos žemės ūkio sektoriui, ūkininkams ir vartotojams aktualus klausimas – kaip veiksmingai organizuoti biologiškai vertingų produktų trumpąsias tiekimo grandines ir kokiomis priemonėmis ūkininkai ir kiti suinteresuotieji galėtų užtikrinti vietos rinkų plėtrą. Mokslo studijos tikslas – išanalizavus Europos šalių TMTG organizavimo gerosios praktikos pavyzdžius, identifikuoti pavyzdinius TMTG organizavimo modelius. Mokslo studijos uždaviniai: 1. Apibendrinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo teorinius aspektus. 2. Pagrįsti Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių tyrimo metodiką. 3. Įvertinti Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžius. 4. Apibrėžti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo modeliams būdingus elementus. 5. Numatyti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerinimo ir vietos rinkų plėtros galimybes. Pasirinkti gerosios praktikos pavyzdžių analizės ir gerosios praktikos siekimo (angl. Benchmarking) metodai padėjo sukaupti naujų žinių apie TMTG organizavimą, kurios gali prisidėti prie spartesnio jų ir vietos rinkų vystymosi Lietuvoje. Mokslinis naujumas. Išnagrinėjus, susisteminus ir apibendrinus mokslinę literatūrą ir kitus informacijos šaltinius, mokslo studijoje: 1. patikslinta trumpųjų maisto tiekimo grandinių samprata; 2. sugretinti organizavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo ir vietos maisto sistemos organizavimo principai; 3. išskirti svarbiausi maisto tiekimo grandines apibūdinantys požymiai ir vystymosi dėsningumai;

2

Projektas, kurio Nr. 35BV-KK-18-1-06620-PR001, finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

13


Įvadas

4. pagrįsta TMTG sukuriama nauda, galimas poveikis susietas su darnaus vystymosi koncepcijos dedamosiomis, bioekonomikos vystymu ir kaimo plėtra; 5. identifikuoti TMTG organizavimo sėkmės veiksniai ir trikdžiai; 6. remiantis TMTG organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių vertinimo kriterijais ir subkriterijais, įvardytos sėkmingai funkcionuojančių trumpųjų maisto tiekimo grandinių charakteristikos; 7. pagrįstas biologiškai vertingų produktų tiekimo grandinių organizavimo poreikis; 8. aprašyti pavyzdiniai TMTG modeliai. Pirmoje mokslo studijos dalyje analizuojamos trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo prielaidos: koncepcija, nauda, formos, funkcionavimo sėkmės veiksniai ir iššūkiai. Antroje dalyje pateikiama Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių vertinimo metodika, o trečioje dalyje – atlikta Europos šalių ir Lietuvoje esančių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir vertinimas, parengti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo modeliai. Prieinama prie bendros išvados, kad tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje TMTG organizavimas pasižymi panašiomis charakteristikomis: taikomos labai įvairios produktų pardavimo formos; aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų (verslo, pilietinė visuomenė, viešasis sektorius); nedidelė iniciatorių lyderių grupė, dominuoja pasidalytoji lyderystė ir tinklinis valdymo tipas; kolektyvinis mokymasis ir komunikacija, dalyvaujančių TMTG lojalumas; organizuojant TMTG svarbus interneto veikimas ir IT naudojimas. Už pagalbą ir vertingus patarimus mokslo studijos rengėjai dėkoja prof. dr. Ligitai Šimanskienei, dr. Živilei Gedminaitei-Raudonei, Rimantui Čiūtui, Saulei Serafinienei, prof. dr. Daliui Serafinui ir kitiems Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė „Inno Food HUB“ nariams.

14


1. TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMO PRIELAIDOS Pirmajame skyriuje nagrinėjama trumpųjų maisto tiekimo grandinių (toliau TMTG) ir jų organizavimo samprata moksliniu, praktiniu požiūriais. Taip pat atskleidžiama ir pagrindžiama trumpųjų maisto tiekimo grandinių nauda ne tik tiesioginiams TMTG dalyviams (ūkininkams / gamintojams, tiekėjams, pardavėjams, perdirbėjams, vartotojams), bet ir plačiajai visuomenei ir ją supančiai aplinkai. TMTG nauda aptariama socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais, identifikuojamos TMTG pardavimų formos, strategijos bei TMTG funkcionavimo sėkmės veiksniai ir iššūkiai.

1.1. Trumposios maisto tiekimo grandinės organizavimo koncepcija Trumposios maisto tiekimo grandinės (toliau TMTG) samprata tiek moksle, tiek praktikoje (daugiausiai politiniame lygmenyje) diskutuotina ir įvairialypė. Skirtinguose šaltiniuose TMTG apibrėžiamos įvairiai, nors dažnai kalbama apie tuos pačius procesus, tokius kaip sutrumpinti produkcijos kelią „nuo lauko iki šakutės“, sujungti maisto tiekimo grandinės grandis, užtikrinti komunikaciją tarp maisto produktų gamintojų ir vartotojų. Nėra aiškaus ir paprasto „trumpos maisto tiekimo grandinės“ ar „vietos maisto“ apibrėžimo, kuris būtų taikomas labai skirtingose vietos maisto gamybos, perdirbimo, rinkodaros ir paskirstymo Europos valstybių sistemose. Trumpa maisto tiekimo grandinė nėra tik mada, net ir tuo metu, kai ekonomikos krizė susilpnina namų ūkių perkamąją galią, o vartotojo dėmesys vis labiau nukrypsta į maisto saugą. Viena vertus, jei TMTG laikysime kaip rinkodaros formą, ji tampa įrankiu palaikyti vietos maisto vartojimą, taip pat reaguoti į augančią natūralių, geros kokybės maisto produktų paklausą. Kita vertus, tai leidžia ūkininkui, kuris dažniausiai dalyvauja tik žaliavų gamyboje, pirmoje žemės ūkio ir maisto grandinės grandyje, atgauti savo aktyvų vaidmenį maisto „sistemoje“, gaunant tinkamą kainą už savo pagamintus produktus ir garantuojant rinkos galimybes (paklausą) (Farmers and short chain..., 2013). Analizuojant TMTG, svarbu atskirti, kas būdinga vietos ir kas būdinga globalioms maisto produktų vertės grandinėms. Galima išskirti tokias TMTG tyrimų tematikas: 1. TMTG samprata ir jos ypatumai (Schmid ir kt., 2014; Benedek, Balázs, 2015; Aubert, Enjolras, 2016a, b; Todorovic ir kt., 2018); 2. TMTG rūšys, ypatybės, struktūra ir verslo modeliai (Petropoulou, 2016; Chiffoleau ir kt., 2016); 3. TMTG tyrimuose taikomų tyrimo metodų charakteristikos, įvairovė ir jų pagrįstumas (Spilková ir kt., 2013; Richards, 2015; Oostindie ir kt., 2016; Aguiar ir kt., 2018; Todorovic ir kt., 2018); 4. gamintojų / ūkininkų vaidmuo TMTG (Mastronardi ir kt., 2015; Lutz ir kt., 2017); 15


1. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo prielaidos

5. galimas TMTG poveikis visuomenei, ekonomikai ir aplinkai (Canfora, 2016; De Fazio, 2016); 6. vartotojų lūkesčiai ir prioritetai TMTG (Giampietri ir kt., 2016); 7. TMTG sukurta daugybė mokslinių tyrimų programų, kurios suteikia plačią įgyvendintų TMTG atvejų sampratą (Kneafsey ir kt., 2013; EIP-AGRI focus group, 2015); 8. TMTG produktų paskirstymo ir logistikos klausimai mažai tirti, tačiau tampa vis svarbesni žemės ūkyje kaip atskira paslaugų rūšis (Duleba, 2006); 9. TMTG operacijų aprašymas ir optimizavimas (Todorovic ir kt., 2018); 10. TMTG valdymo / organizavimo ypatumai ir problemos (Martino, Fritz, 2010; Schmid ir kt., 2014; Mastronardi ir kt., 2015; Oostindie ir kt., 2016; Jarzębowski, Bezat, 2018 ir kt.). Sparčiai besikeičiantys vartotojų poreikiai, inovacijos žemės ūkyje, gamybos ir vartojimo tendencijos paskatino ieškoti maisto paskirstymo alternatyvų, kuriose vartotojų poreikius atitiktų produkcijos kokybė ir produkto geografinė kilmė arba teritorinis lygmuo (vietos, regioninis, nacionalinis), kuriame produkcija realizuojama (Fendrychová ir kt., 2013). Pagal Folkerts ir Koehorst (1997), maisto tiekimo grandinė apibrėžiama kaip tarpusavyje susijusių suinteresuotųjų maisto vartotojų, glaudžiai bendradarbiaujančių ūkininkų ir įmonių, siekiančių valdyti prekių ir paslaugų srautus žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinėje, visuma. Marsden ir kt. (2000) teigė, kad būtina sąlyga apibrėžiant TMTG yra ne tai, kiek kartų produktas keičia savininką (tarpininką) ar atstumas, kuriuo jis gabenamas, o tai, kad produktas pasiekia vartotoją suteikdamas personalizuotą informaciją. Informacija leidžia vartotojui užmegzti užtikrintus ryšius ir susieti produktus su gamybos vieta ir potencialiai susijusių žmonių vertybėmis bei naudojamais gamybos metodais. Produktų diferenciacija, jei vartotojams pateikta informacija laikoma vertinga, leidžia gaminiams nustatyti didesnę kainą. Vengrijos mokslininkai Zsófia Benedek, Bálint Balázs (2015) teigė, kad viešajame diskurse vietos maistas dažniausiai suvokiamas priešingai nei pramoninis. Smulkioji žemdirbystė ir pardavimai laikomi TMTG plėtros pagrindu. Jungtinėje Karalystėje TMTG yra alternatyva ilgoms globalizuotoms maisto grandinėms ir tampa vis svarbesnė maisto tiekimo tinkluose. Trumpos maisto tiekimo grandinės gali būti pokyčių variklis ir būdas padidinti tvarumą, pasitikėjimą, lygybę ir augimą žemės ūkio, maisto, verslo, socialinės, sveikatos ir kaimo politikos srityse (Galli, Brunori, 2013). Krishnan ir kt. (2019) nuomone, maisto gamybos globalizacijos poveikis padarė didelę įtaką maisto tiekimo grandinių struktūrai. Padidėjo maisto tiekimo grandinių sudėtingumas ir atstumai, kuriais maistas vežamas vartotojams. Tai daro neigiamą poveikį aplinkai, maisto kokybei ir maisto gamybos tvarumui. Būtent šios priežastys lėmė, kad vis daugiau dėmesio skiriama TMGT ir jų infrastruktūrai – vietos maisto sistemoms. Daug lemia ir vartotojų motyvacija pirkti vietoje pagamintą maistą, nes tai labiau atitinka vietos vartotojų kokybės poreikius ir sveikatos standartus, tačiau dėl mažos masto ekonomijos ir palyginti didelių logistikos išlaidų vietos maisto gamintojai negali būti pakankamai konkurencingi maisto tiekimo grandinėse. 16


1.1. Trumposios maisto tiekimo grandinės organizavimo koncepcija

Pagal Prancūzijos žemės ūkio ministerijos apibrėžimą, TMTG – tai komercinis kanalas, kurio tikslas yra plėtoti tiesioginį pardavimą, kai tiekimo grandinėje tarp gamintojo ir vartotojo yra ne daugiau kaip vienas tarpininkas (Aubert, Enjolras, 2016a). Kaip teigė Fendrychová ir kt. (2013), Konečný ir kt. (2016), Čekijoje TMTG buvo sukurtos kaip viena iš pakaitinių „tradicinių formų“ maisto paskirstymo galimybių ir vartojimo srityje. Fendrychová ir kt. (2013) pažymėjo, kad TMTG gali būti suvokiamos ir kaip bendradarbiavimo tinklai, kurie laikomi priemonėmis, galinčiomis sušvelninti Europos žemės ūkio restruktūrizavimo padarinius ir padėti mažiems žemės ūkio gamintojams, t. y. jiems jungiantis / kuriant bendradarbiavimo tinklą lengviau įgyvendinti TMTG. Graikijoje, pagal Koutsou ir kt. (2015), TMTG yra alternatyva ilgoms maisto grandinėms ir sudaro galimybes burtis kooperatyvams, siekiant pagerinti ūkininkų konkurencinę padėtį rinkoje. TMTG yra grandinės, kuriose svarbus geografinis atstumas, mažas, palyginti su įprasta maisto tiekimo grandine, tarpininkų skaičius, tačiau dalyvauja ūkininkai, kooperatyvai, gamintojai, didmenininkai, mažmenininkai ir vartotojai. Todorovic ir kt. (2018) teigė, jog Serbijoje TMTG yra alternatyva tradicinėms tiekimo grandinėms, kuriose tarp gamintojo ir vartotojo yra tik keletas tarpininkų, gamintojas nuo vartotojo yra ir (arba) nedideliu geografiniu atstumu. Terminas „trumpas“ sutelktas į tarpininkų skaičiaus sumažinimą ir reiškia „tiesioginį“ kelią. Kaip jau buvo pastebėta analizuojant žemės ūkio ir maisto produktų sektorių, gamybos vieta ir vartojimo geografija yra ypač svarbūs TMTG dėl daugelio aspektų. Vienas iš jų – lokalizacijos veiksniai, t. y. natūralios gamtos sąlygos, įskaitant klimatą, dirvožemį, augalų ir gyvūnų veisles, būdingas konkrečiai vietovei, lemiančius produktų ypatumus ir tvirtą teritorinį tapatumą. Erdvės atžvilgiu TMTG yra traukos zonos aptarnavimo spindulys, kuriuo TMTG vertė ir prasmė apie gamybos vietovę ir gamintojus perduodama vartotojams, esantiems ne gamybos regione ir galbūt neturintiems asmeninės to regiono produktų vartojimo patirties. TMTG zonos dydis išreiškiamas ploto ir spindulio rodikliais, o vartotojų migracijos rodikliai rodo svarbiausius įtakos zonų migracijos elementus – vartotojus, pinigus ir produktus. Pagal Schmid ir kt. (2014), Nyderlanduose, Prancūzijoje, Italijoje TMTG buvo įkurtos lygiagrečiai su įprastomis (tradicinėmis) maisto grandinėmis, jos yra svarbiausios besiformuojančiuose maisto tinkluose, kurie nuolat funkcionuoja kaip alternatyva globalizuotam žemės ūkio maisto modeliui. Reali TMTG reikšmė įvairioms socialinėms grupėms, organizacijoms ar teritorijoms skiriasi. Tai apima tam tikras TMTG savybes ir su jomis susijusias vertybes. Egzistuoja įvairios TMTG trumpumą, lokalumą apibrėžiančios charakteristikos (1 lentelė). Fizinis atstumo mažinimas ir žingsnių skaičiaus mažinimas nebūtinai sutampa: iš tikrųjų yra maisto tiekimo grandinės, esančios geografiškai arti, bet turinčios daug tarpinių žingsnių. Taip pat yra tiekimo grandinės, kuriose ūkininkas tiesiogiai parduoda galutiniam vartotojui už šimtų ar net tūkstančių kilometrų.

17


1. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo prielaidos

1 lentelė. TMTG atstumą ir lokalumą charakterizuojantys aspektai Autorius

Šalis

TMTG charakteristikos atstumo, lokalumo aspektais

Galli ir Bruno- Jungtinė ri (2013) Karalystė

- Socialinis atstumas reiškia gamintojo ir vartotojo (jei jie nėra tas pats asmuo) galimybę bendrauti ir dalytis ne tik informacija apie produkto kilmę, gamybos būdą ir tvarumą, bet ir apie gamintojo bei vartotojo tapatumą, vertybes ir etiką. Tarpininkų TMTG nėra arba jų yra labai mažai. - Fizinis atstumas – tai distancija, dažniausiai matuojama kilomet­ rais ar myliomis, kuria produktas buvo transportuojamas nuo gamybos iki pardavimo vietų Short Food ES šalys TMTG yra grandinės, kurias identifikuoja ūkininkai, gali derinti suSupply sijusius maisto produktus ir kurių tarpininkų skaičius tarp ūkininko Chains...(2013) ir vartotojo turėtų būti minimalus arba, idealiu atveju, jo neturėtų būti Schmid ir kt. Nyder- Prekyba tiesiogiai iš ūkininko vartotojui; (2014) landai, - tiesioginis daugiausia regioninių produktų pristatymas vartotoPrancūzija, jams (kontaktas su gamintojo internetiniu ar aptarnaujamu tinklu); Italija - tiesioginis pristatymas vartotojams ir kai kuriems vietiniams restoranams ir parduotuvėms (internetu); - sumažintas fizinis atstumas (pagrindinė informacija apie ūkius pateikiama internete); - vietos maistas vietiniam paskirstymui (ne daugiau kaip 40 km nuo prekybos centro); - regioninis maistas (ne vietos) Schmitt ir kt. Šveicarija - Maisto mylių matavimas; (2015) - rankų, kurios gamina produktą prieš pasiekant vartotoją, skaičius sudaro ilgį socialinio tinklo terminologijoje; - dalyvių skaičius ir tiekėjų skaičius vienoje TMTG Todorovic ir Serbija TMTG – tai maisto gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas, kt. (2018) kurie vykdomi palyginti nedidelėje geografinėje zonoje (teritorijoje) ir / arba tarpininkų skaičius grandinėje yra minimalus Carbone (2018)

Italija

Short Food Jungtinės Supply Chains Tautos For Promoting Local Food On Local Markets (2020)

TMTG ekonominė veikla grindžiama pagal atstumą tarp veikėjų / institucijų vietinėje aplinkoje arba mažoje apibrėžtoje teritorijoje - TMTG siekiama sumažinti „atstumą“ tarp žemės ūkio ir galutinio vartojimo, tiesiogiai susieti ūkininkus su vartotojais; yra neišspręstų ekonominių, aplinkos ir socialinių klausimų bei nepatenkintų poreikių; - tiekimo grandinės sutrumpinimas gali būti aiškinamas trimis skirtingais požiūriais: fizinio atstumo tarp ūkininko ir galutinių vartotojų sumažinimas; žingsnių skaičiaus sąsajoms tarp ūkininkų ir galutinių vartotojų stiprinti sumažinimas; kultūrinio ir socialinio artumo tarp ūkininkų ir vartotojų padidėjimas

Pastaba: sudaryta autorių.

Schmid ir kt. (2014), remdamiesi minėtų šalių (Olandija, Prancūzija, Italija) pavyzdžiais, išskyrė TMTG požymius, atskleidžiančius takoskyrą tarp įprastinės ir klasikinės trumposios maisto grandinės: 18


1.1. Trumposios maisto tiekimo grandinės organizavimo koncepcija

gebėjimas resocializuoti (atnaujinti buvusių produktų gamybą, pritraukti buvusius vartotojus) arba sufasuoti maistą tokiu būdu, kad vartotojams būtų suteikiama galimybė nuspręsti dėl vertės santykio su maistu remiantis jų pačių žiniomis, kultūra, patirtimi ir pan.; • gamintojų ir vartotojų supratimas kalbant apie maisto kilmės svarbą; • naujų ryšių užmezgimas, pasiūlos ir paklausos derinimas, kuris susieja kainą su kokybės kriterijais (pagerina ūkio ir teritorijos, kaip kokybiško maisto šaltinio, įvaizdį); • maisto gamintojo ir vartotojo santykio, pasitikėjimo akcentavimas, o ne tik paties produkto rūšies sureikšminimas. Prancūzų agronomas Malassis (1973) tiekimo grandinę apibūdino kaip suinteresuotųjų (firmų ir vyriausybių) ir operacijų (gamyba, platinimas, finansavimas) rinkinį, prisidedantį prie produkto (ar produktų grupės) formavimo ir perkėlimo į paskutinį vartojimo etapą. Jei ilgos tiekimo grandinės grandžių sumažinimas sutrumpina produkto kelią žemės ūkio ir maisto produktų sistemoje, mes galime kalbėti apie trumpąją grandinę. Jeigu nėra tarpininkų, sukuriama tiesioginė prieiga prie galutinės rinkos, ir tokiu atveju trumpa grandinė sutampa su vadinamuoju „tiesioginiu pardavimu“, kai vartotojas ar kiti suinteresuotieji, pavyzdžiui, restoranai ar mažmeninės prekybos vietos, tiesiogiai, be kitų tarpininkų, bendrauja su ūkiu. Remiantis Malassio (1973) koncepcija, ilgoje ar trumpoje grandinėje pagrindiniai analizės elementai yra produktų, maršrutų, suinteresuotųjų ir operacijų identifikavimas bei reguliavimo mechanizmai: suinteresuotųjų elgesys, rinkų veikimas, kainų formavimas. Ši didžiulė formų, motyvų ir praktikos įvairovė, kuri gali sutrumpinti grandinę, gali būti apibrėžta kaip „alternatyvūs maisto tinklai“. Mokslininkai Martino, Fritz (2010), Schmitt ir kt. (2016), remdamiesi Italijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės TMTG pavyzdžiais išskyrė, jog ekonominėje dimensijoje vyrauja penki TMTG požymiai: • prieinamumas vartotojams pagal siūlomą kainą; • pridėtinės vertės paskirstymas kaip bruožas, susijęs su TMTG indėliu į vietos ekonomiką kaip teisingos pridėtinės vertės ir pelno paskirstymas tarp TMTG dalyvių; • ekonominė plėtra – TMTG kaip priemonė, kuri daro įtaką stiprinant vietos ekonomiką ir užimtumo lygį; • efektyvumas, kurį atspindi pristatymo išlaidos; • atsparumas infrastruktūros sutrikimams, paklausos sutrikimams, kainų nukrypimams ir pan. Maisto tiekimo grandinės aplinkosaugos dimensijoje priskiriami požymiai tarša ir maisto švaistymas. Atstumas vykdant vieną užsakymą daro didelę įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekiui, todėl tikslinga tirti įvairių maisto produktų paskirstymų poveikį aplinkai, o numatytieji scenarijai būtų įvertinami remiantis galimu nuvažiuotu atstumu, naudojant išmetamųjų teršalų vertinimo kriterijus. Tvari maisto sistema turėtų būti pagrįsta efektyviu išteklių naudojimu bei švaresnės gamybos principais, kur stengiamasi gamybos procesus planuoti taip, kad kuo mažiau būtų daroma žalos aplinkai. Maisto tiekimo grandinėse socialinę dimensiją apibūdina šie požymiai: • klientų elgesys, išreikštas pačių klientų; • noras mokėti už tokias paslaugas ir užmegzti tiesioginius ryšius su maisto gamintojais. Pagal sveikatos sritį socialinėje dimensijoje išskirti tokie požymiai kaip maisto sauga 19


1. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo prielaidos

ir maisto kokybė. Maisto sauga ir maisto kokybė yra du terminai, apibūdinantys maisto produktų charakteristikas ir gamintojų reputaciją, taip pat galimą pristatymo paslaugą. Maisto saugą paprastai galima apibrėžti kaip užtikrinimą, kad maistas nepadarys žalos vartotojui, kai jis bus paruoštas ir (arba) vartojamas kaip numatyta. Platinimo kontekste maisto sauga susijusi su teisėmis ir sąlygomis maistui pristatyti ir laiku apdoroti, kylančiomis problemomis bei jų kontrole. Maisto kokybę galima apibūdinti kaip tinkamumą vartoti, ir ji yra susijusi su pasitikėjimu, kuris galėtų būti pagrįstas tiesioginiais ir netiesioginiais arba formaliais bei neformaliais santykiais. Lenkijos mokslininkai Jarzębowski, Bezat (2018) įvardijo pagrindinį TMTG požymį – tai siekis kiek įmanoma sumažinti grandinės dalyvių skaičių, t. y. nuo ūkininko iki perdirbėjo arba vartotojo. Benedek ir Balázs (2015) nurodė tokius TMTG požymius: • vietinių gamintojų, populiarinančių vietos maisto produktų asortimentą, skaičius; • vartotojų pasiskirstymas pagal jų vartojimo pobūdį, įpročius ir pan., t. y. vietos gyventojų vartotojų potencialas. Schmitt ir kt. (2016) ir Todorovic ir kt. (2018), aptardami Serbijos TMTG, išskyrė tokius jos požymius: • geografinis artumas, reiškiantis geografinę vietovę, kurioje gaminami maisto produktai ir (arba) platinami; • įsitraukusių dalyvių ekonominis gyvybingumas, lyginant su pirminio žemės ūkio produktų gamintojais; • glaudūs santykiai, socialinės sąveikos tarp gamintojų ir vartotojų bendruomenės; • aplinkos tvarumas. Čekijos atveju Fendrychová ir kt. (2013) ir Konečný ir kt. (2016) TMTG įvardijo tokius vystymosi požymius: • lokalizacija ir TMTG produktų platinimo, pardavimo forma; • demografiniai rodikliai (augantis kooperatyvų skaičius); • prioritetiniai produktai ir produktų grupės; • ūkininkų kooperatyvai fokusuojasi į specializuotą produktų asortimentą; • vartotojų kooperatyvai orientuoti į platų produktų tiekimą (pvz., įvairių šalių, išskirtiniai produktai). Lietuvos atveju TMTG samprata yra taip pat įvairialypė, remiasi atskirų asmenų subjektyvia nuomone. TMTG suvokiama pagal įvairius asmens patyrimus, susijusius su maisto produktų įsigijimu, santykiu su gamintojais ir pan. Lietuvos atveju TMTG siejami su tiesioginiais pardavimais ūkininkų turguje, pakelėje ar atvežant maisto krepšelius į vartotojų namus. Parduodami maisto produktai charakteruojami kaip švieži ir ekologiški, užmegztas geras maisto augintojo ir gamintojo kontaktas su pirkėjais. Taip pat pabrėžiama nauda vartotojui (gauna šviežią, kokybišką, šalia užaugintą maistą už mažesnę kainą) ir nauda ūkininkui (atsisakę tarpininkų, iš savo produkcijos gali uždirbti daugiau). Lietuvoje bene populiariausia agrarinio žodyno sąvoka yra trumpoji maisto grandinė, kuri iššifruojama taip: žemės ūkio produkcija vartotojams turėtų patekti kuo šviežesnė, tiesiai iš ūkininkų, be tarpininkų, prekybininkų ir perdirbėjų, kurie pasiima didžiausią pelną iš maisto gamybos ir tiekimo proceso.“3 3

20

Ar „neužtrumpins“ prekybos tinklai maisto grandinės? Prieiga per internetą (2020 12 21): http://


Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė, Ilona Kiaušienė, Rasa Pakeltienė

Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir pavyzdiniai modeliai Mokslo studija Kalbos redaktorė Marytė Židonienė Dizainerė maketuotoja Rasa Švobaitė 2021 09 03. Tiražas 15 egz. Užsakymo Nr. K21-041 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt