__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

Tadas Vadvilavičius Aurelija Stelmokienė

TAMSIĄJA TRIADA

PASIŽYMINTYS VADOVAI:

pa

ken

neįm

ano

ma

ką apie juos mano pavaldiniai?

o gal efektyvu

čia

ma


Vytauto Didžiojo universitetas

Tadas Vadvilavičius, Aurelija Stelmokienė

TAMSIĄJA TRIADA PASIŽYMINTYS VADOVAI: KĄ APIE JUOS MANO PAVALDINIAI? (neįmanoma, pakenčiama, o gal efektyvu) Monografija

Kaunas, 2020


Recenzentai: prof. dr. Ligita Šimanskienė, Klaipėdos universitetas  prof. dr. Aidas Perminas, Vytauto Didžiojo universitetas    Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros posėdyje 2020 m. spalio 5 d. (protokolo Nr. 17-1) ir Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2020 m. spalio 5 d. (protokolo Nr. 59-1). 

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-467-468-6 (spausdintas) ISBN 978-609-467-467-9 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674679 @ Tadas Vadvilavičius, 2020 @ Aurelija Stelmokienė, 2020 @ Vytauto Didžiojo universitetas, 2020


TURINYS PRATARMĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 SĄVOKŲ ŽODYNAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 2. TAMSIOJI TRIADA – KAS TAI? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 2.1. Atskirų tamsiosios triados asmenybės savybių pristatymas . . . . . . . . . . . . . . . 15 2.1.1. Makiavelizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 2.1.2. Narcisizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 2.1.3. Psichopatija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20 2.2. Tamsiosios triados modelio pristatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 3. AR TAMSIOJI TRIADA SUDERINAMA SU VADOVAVIMU? . . . . . . . . . . . . . . . 33 3.1. Tamsiąja triada pasižyminčių vadovų ypatumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 3.2. Tamsiąja triada pasižyminčių vadovų vadovavimo stilius . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 3.2.1. Tamsiosios triados asmenybės savybių ir transformacinio vadovavimo sąsajos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.2.2. Tamsiosios triados asmenybės savybės ir kiti pilno diapazono vadovavimo modelio vadovavimo stiliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3.3. Tamsiąja triada pasižyminčių vadovų vadovavimo pasekmės . . . . . . . . . . . . 3.3.1. Tamsiųjų vadovų vadovavimo pasekmių kategorijos . . . . . . . . . . . . . . 3.3.2. Pilno diapazono vadovavimo modelyje akcentuojamos vadovavimo pasekmės, siejamos su tamsiaisiais vadovais . . . . . . . .

44 54 62 64 66

4. PAVALDINIŲ NUOMONĖS APIE VADOVĄ, PASIŽYMINTĮ TAMSIĄJA TRIADA, SVARBA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81 4.1. Į pavaldinius orientuota vadovavimo perspektyva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81 4.1.1. Pavaldinių asmenybės charakteristikų vaidmuo vertinant tamsųjį vadovą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82 4.1.2. Z kartos pavaldinių ypatumai vertinant tamsųjį vadovą . . . . . . . . . . . 86 4.2. Kultūriniai skirtumai vertinant tamsųjį vadovą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91

3


5. METODOLOGINIAI IŠŠŪKIAI IR SPRENDINIAI TYRINĖJANT TAMSIOSIOS TRIADOS IR VADOVAVIMO SĄSAJAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107 5.1. Tamsiosios triados vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107 5.2. Vadovus, pasižyminčius tamsiąja triada, aprašančių scenarijų kūrimas ir tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 116

6. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 129 SANTRAUKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 133 SUMMARY . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135 PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 137

4


PRATARMĖ Nuo pat vadovavimo psichologijos pradžios vadovavimas buvo labiau suvokiamas kaip reiškinys, po kuriuo slepiasi tik pozityvūs dalykai – teigiamos vadovo asmenybės savybės, sklandus vadovavimo procesas ar trokštamos vadovavimo pasekmės. Vis dėlto vis dažniau mokslinėse publikacijose ir viešojoje erdvėje galima išgirsti ir apie destruktyvų vadovavimą, tamsiąsias vadovų savybes, netinkamą jų elgesį ir negatyvias šio elgesio pasekmes darbuotojams bei organizacijai. Vadovavimo proceso „romantizavimas“ (priskiriant vadovavimui tik pozityvius aspektus) iki šiol trukdo aiškiai pamatyti ir kitą, tamsiąją, vadovavimo pusę, kuri visada buvo ir greičiausiai bus neatsiejama vadovavimo dalis. Smalsumas iš arčiau pažvelgti į tamsiąją vadovavimo pusę atvedė mus prie beveik 5 metus trukusių mokslinių tyrinėjimų, kurių metu buvo formuluojami probleminiai klausimai, ieškoma atsakymų įgyvendinant tyrimus, diskutuojama, dalinamasi atradimais su mokslininkų ir praktikų bendruomenėmis, patirta nemažai iššūkių ir džiaugsmų. Visas savo žinias ir patirtį apie pavaldinių suvokiamą tamsiųjų vadovo asmenybės savybių įtaką vadovavimui, jo vertinimui, sąsajoms su vadovavimo stiliais, vadovavimo pasekmėmis, kilusius metodologinius iššūkius ir atrastus jų sprendinius mes sudėjome į šią monografiją. Kiekvienas skyrius yra „savarankiškas“ ir atsako vis į kitą mūsų iškeltą klausimą apie tamsiąja triada pasižyminčius vadovus, tad tikime, jog šią monografiją skaitantis asmuo, ar tai būtų mokslininkas, praktikas, ar studentas, ras tai, ko ieško. Galiausiai tikimės, kad ši monografija taps skaitytojų kūrybiniu įkvėpimu tirti mažiau analizuotas vadovavimo psichologijos sritis. Ji taip pat yra įrodymas, kad remiamas studentų smalsumas gali duoti vertingų vaisių. Už tai, kad ši monografija išvydo dienos šviesą, esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie jos atsiradimo galbūt to net nežinodami. Esame dėkingi akademinei bendruomenei (ypač šios monografijos recenzentams), kurios nariai savo idėjomis, įžvalgomis ir klausimais praplėtė mūsų akiratį, atskleisdami tai, ko patys tamsiajame vadovavime nepamatėme ar praleidome. Dėkojame Lietuvos mokslo tarybai už skirtą paramą įgyvendinant studentų mokslinius tyrimus, kurie leido įgyti vertingos patirties ir buvo postūmis nesustoti, o Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedrai – už finansinę paramą išleisti šią monografiją. Galiausiai didžiausią padėką skiriame visiems savanoriams tiriamiesiems, kurie dalyvavo mūsų tyrimuose. Kaip ir bet kurie psichologijos mokslo tyrėjai, nebūtume nieko padarę be jūsų. Per retai, o gal per tyliai sakome jums „Ačiū“, tad šią monografiją dedikuojame jums.

Autoriai

5


SĄVOKŲ ŽODYNAS 1. Hipotetinis vadovas – scenarijuje (stimulinėje eksperimento medžiagoje) aprašomas tam tikromis charakteristikomis pasižymintis vadovas. 2. Pilno diapazono vadovavimo modelis – vadovavimo modelis, kuris aprašo tris vadovavimo stilius: transformacinį, transakcinį ir vadovavimo nebuvimą (angl. Laizzes-faire) (Avolio, Bass, 2004): 2.1. Transakcinis vadovavimo stilius – tai toks, kai vadovas savo veikloje pavaldiniams duoda daug nurodymų, siekia juos kontroliuoti prižiūrėdamas veiklą ir norėdamas išlaikyti status quo (Stare et al., 2013; Avolio, Bass, 2004). Transakcinis vadovas – tai toks, kuris stipriai išreiškia transakcinį vadovavimo stilių. 2.2. Transformacinis vadovavimo stilius ­– kai vadovai sugeba įkvėpti pavaldinius siekti bendrų tikslų, kelia iššūkius, mentoriauja jiems, naudoja tiek palaikymą, tiek intelektinį pavaldinių stimuliavimą (Stare, Pezdir, Boštjančič, 2013; Avolio, Bass, 2004). Transformacinis vadovas – tai toks, kuris stipriai išreiškia transformacinį vadovavimo stilių. 2.3. Vadovavimo nebuvimo stilius (angl. Laissez-faire) – toks vadovavimas, kai vadovas yra pasyvus, neįsitraukiantis, vengia priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę (Antonakis et al., 2003; Avoli, Bass, 2004). 3. Tamsioji triada – asmenybės savybių modelis, kurį sudaro trys savybės: Makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatija (Paulhus, Williams, 2002): 3.1. Makiavelizmas – asmenybės savybė, dažniausiai apibūdinama kaip pragmatiškas, ciniškas ir amoralus požiūris į supančią aplinką; polinkis siekti naudos tik sau; emocinis šaltumas ir empatijos trūkumas, o dar dažniau – kaip polinkis manipuliuoti kitais, siekiant ilgalaikės naudos sau (Paulhus, Williams, 2002, Jonason, Webster, 2010). Makiaveliškas vadovas pasižymi stipriai išreikštu Makiavelizmu. 3.2. Narcisizmas – asmenybės savybė, dažniausiai apibūdinama kaip manymas, jog asmuo visada teisus, neklystantis, pasižymintis išskirtiniais gebėjimais ir nuopelnais; pasižymi noru būti žavėjimosi ir meilės objektu; manymas, jog asmuo yra idealaus grožio ir pasižymi neribota sėkme (Paulhus, Williams,

7


Sąvokų žodynas

2002; Jonason, Webster, 2010). Narcisistiškas vadovas pasižymi stipriai išreikštu narcisizmu. 3.3. Psichopatija – asmenybės savybė, dažniausiai apibūdinama kaip sąžinės, gailesčio ir empatijos nebuvimas, emocinis šaltumas, impulsyvumas, asocialus elgesys, jaudinančių potyrių siekimas, prasta elgesio kontrolė (Paulhus, Williams, 2002; Jonason, Webster, 2010). Psichopatiškas vadovas pasižymi stipriai išreikšta psichopatija. 4. Tamsusis vadovas pasižymi stipriai išreikštomis visomis tamsiosios triados asmenybės savybėmis.

8


1. ĮVADAS Apie negatyvius dalykus esame linkę kalbėti ir domėtis mažiau, tačiau šių dienų aktualijos, ypač vadovavimo (netinkamas vadovų elgesys su darbuotojais, interesų konfliktų ir pinigų plovimo skandalai, negebėjimas adekvačiai reaguoti į pokyčius, rūpinimasis savo interesais kitų sąskaita ir pan.), verčia pradėti galvoti ir apie tai. Destruktyvių vadovų sukeltos neigiamos pasekmės generuoja didžiules išlaidas: įvardijamos neigiamos pasekmės darbuotojams, organizacijai ir net valstybei (pvz., darbuotojų patiriamos sveikatos problemos, padidėjusi darbuotojų kaita, sumažėjęs darbuotojų kūrybiškumas, motyvacija, komandos produktyvumas, inovacijų stygius (Westover, 2020 m. gegužės 27 d. „Forbes“). Ir nors buvome įpratę vadovą laikyti „saule“ organizacijoje, verta atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurie vadovo postą užimantys asmenys pasižymi tamsiosiomis charakteristikomis. Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai turi sugebėti identifikuoti šias charakteristikas atrankų, karjeros planavimo, vertinimo procesų metu ir koreguoti siūlydami vadovų tobulinimo programas. Vis dėlto praktikai pasigenda empiriniais įrodymais pagrįstų rekomendacijų atlikti šias veiklas ir laukia mokslininkų įžvalgų. Svarbu pripažinti, kad neigiami vadovavimo aspektai vis dar sulaukia nepakankamo tyrėjų dėmesio. Tarp svarbiausių 1990–2017 metų laikotarpio vadovavimo darbų pasaulyje negatyvioji vadovavimo pusė analizuojama tik dešimtadalyje straipsnių, kuriuose retai kada ieškoma sąsajų su dominuojančiomis vadovavimo teorijomis (Zhu ir kt., 2019). Tuo tarpu Lietuvoje situacija dar prastesnė – negatyviajai vadovavimo pusei skiriama itin mažai dėmesio. Galima rasti vos keletą tyrimų, kuriuose tik iš dalies analizuojamas darbuotojų suvokiamas iš vadovų patiriamas psichologinis smurtas (pvz., Vėbraitė, Pajarskienė, Andruškienė, Jurgutis, 2013a; Vėbraitė ir kt., 2013b; Pajarskienė, Jankauskas, Venckienė, Žalnieraitienė, 2012; Mikutytė, 2008; Astrauskaitė, Notelaers, Medišauskaitė, Kern, 2015), seksualinis priekabiavimas (Čeponytė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2019), mobingas (Vveinhardt, 2009), bei pavienių magistro darbų, pvz., aprašančių etiško vadovavimo ir Makiavelizmo sąsajas (Žickytė, 2017). Todėl tamsiojo vadovavimo analizė įvardijama kaip svarbi ateities tyrimų kryptis (Zhu ir kt., 2019). Mokslininkai

9


1. ĮVADAS

skatinami tyrinėti tamsiąsias vadovų asmenybės savybes, netinkamą jų elgesį ir su tuo susijusias pasekmes darbuotojams ber organizacijai. Įdomu tai, jog piktavališki tamsieji bruožai iš pradžių buvo analizuojami atskirai skirtingose mokslo kryptyse. Psichopatija domėjosi teismo, narcisizmu – taikomoji klinikinė, o Makiavelizmu – socialinė / asmenybės literatūra (Furnham ir kt., 2014). Vis dėlto šias tris tamsiosios triados asmenybės savybes sieja dvi pagrindinės charakteristikos – beširdiškumas / šiurkštumas ir manipuliavimas (Jones, Figueredo, 2013), tik jos pasireiškia skirtingu būdu – per šaltus, agresyvius ar kontroliuojančius tarpasmeninius santykius (atitinkamai Makiavelizmas, psichopatija ir narcisizmas) (Dowgwillo, Pincus, 2017). Todėl 2002 m. L. D. Paulhus ir M. K. Wiliams pasiūlė tamsiosios triados modelį, kuriame psichopatiją, narcisizmą ir Makiavelizmą kvietė analizuoti kartu. Tamsiosios triados asmenybės modelis (Paulhus, Williams, 2002) įvardijamas kaip vienas pagrindinių teorinių modelių, kuriuo remiantis gali būti vertinama tamsioji vadovo asmenybės pusė. Atliktų tyrimų rezultatai (pvz., Jonason, Slomski, Partyka, 2012) patvirtina, jog asmenys, pasižymintys itin išreikštomis Makiavelizmo, psichopatijos ir narcisizmo savybėmis, yra linkę siekti vadovaujančių pozicijų ir dažnai sėkmingai jas užima. Vis dėlto tyrimų, kurie analizuotų vadovų tamsiosios triados asmenybės savybių ir pozityvių vadovavimo stilių bei teigiamų pasekmių sąsajas, itin reta, nors pripažįstama, jog tokia analizė būtų vertinga (Zaccaro ir kt., 2018; Arnold, 2017). Iš tiesų galima rasti kur kas daugiau tyrimų, nagrinėjančių tamsiosios triados asmenybės savybių sąsajas su kitais konstruktais asmenybės ar socialinės psichologijos srityse, pvz., sąsajos su Didžiojo penketo asmenybės modeliu (Paulhus, Williams, 2002; Vernon, Villani, Vickers, Harris, 2008) ar seksualiniu elgesiu (Jones, Olderbak, 2014; Jonason, Girgis, Milne-Home, 2017). Tuo tarpu Lietuvoje tamsioji triada analizuojama itin retai, pvz., E. Mockaitytė (2015) ir J. Laukytė (2019) tyrė mokinių ir studentų akademinio nesąžiningumo sąsajas su tamsiosios triados asmenybės savybėmis, o Endriulaitienė ir kolegės (2018) – tamsiosios triados asmenybės savybių ir nuostatų apie rizikingą vairavimą sąsajas. Taigi tiek užsienyje, tiek Lietuvoje tamsiosios triados modelis dažniausiai nagrinėjamas netinkamo elgesio kontekste, tačiau pasigendama žinių apie tamsiąją triadą vadovavime. Kalbant apie ateities vadovavimo tyrimų poreikį, įvardijamos ne tik aktualios tematikos, bet ir pageidaujamos tyrimų procedūros, metodai. B. J. Avolio, F. O. Walumbva ir T. J. Weber (2009) teigimu, vadovavimo psichologijos tyrimuose per dažnai naudojamas koreliacinio tyrimo planas. D. Eden (2017) pabrėžia, kad mokslininkai turėtų dažniau apsvarstyti eksperimento ar kvazieksperimento

10


įgyvendinimo galimybes organizacijose, nes tik šie tyrimo metodai leidžia kalbėti apie priežasties ir pasekmės ryšį. Be to, remiantis į pavaldinius orientuota vadovavimo perspektyva, pavaldiniai buvo pasiūlyti kaip reikšmingi vadovo / vadovavimo vertintojai (Oc, Bashshur, 2013; Stelmokienė, Endriulaitienė, 2015). Pradėta domėtis ne tik vertinamų vadovų, bet ir vertintojų – pavaldinių charakteristikų svarba prognozuojant subjektyvaus vadovavimo vertinimo rezultatus ir vadovavimo pasekmes (Shamir, 2007; Carsten ir kt., 2019). Taigi, tamsieji vadovai organizacijoms brangiai kainuoja, tačiau patikimos informacijos, kaip tvarkytis su šia didėjančia vadovų grupe, praktikai teigia nesulaukiantys. Mokslinėje literatūroje taip pat akcentuojama šios vadovavimo psichologijos tematikos (ypač negatyvių vadovų / vadovavimo ir pozityvių pasekmių sąsajų analizės) plėtros svarba. Todėl siekiant atliepti įvardytus naujumo ir aktualumo aspektus, monografijoje pristatomi net kelių tyrimų (daugiausia kvazieksperimentų) apie tamsiosios triados asmenybės savybėmis pasižyminčių vadovų vertinimą rezultatai. Pagrindinis jos tikslas – atskleisti, ką apie tamsiąja triada pasižyminčius vadovus (jų asmenybės ypatumus, vadovavimo stilių ir vadovavimo pasekmes) mano jų pavaldiniai bei patys kaip vertintojai, besiskiriantys savo charakteristikomis. Pirmiausia monografijoje supažindinama su tamsiosios triados asmenybės savybėmis ir jas siejančiu modeliu remiantis mokslinės literatūros apžvalga. Tada pateikiamos įžvalgos iš atliktų tyrimų apie vadovo tamsiosios triados asmenybės savybių ir vadovavimo sąsajas, apžvelgiant tamsiųjų vadovų ypatumus, su tamsiaisiais vadovais siejamus pilno diapazono vadovavimo modelio vadovavimo stilius ir pozityvias vadovavimo pasekmes. Dar vienas skyrius skirtas pavaldinių kaip itin populiarios vadovų vertintojų grupės specifikai atskleisti, atkreipiant dėmesį į jų asmenybės charakteristikų, amžiaus / kartos ir priklausymo tam tikrai kultūrai vaidmenį vertinimo rezultatams. Galiausiai pasidalinama patirtais metodologiniais iššūkiais ir atrastais sprendiniais tyrinėjant tamsiosios triados ir vadovavimo sąsajas. Kiekvienas poskyris užbaigiamas pagrindine žinute skaitytojui, o paskutiniame monografijos skyriuje suformuluotos apibendrinamosios išvados, įvardyti tyrimų ribotumai ir pasiūlytos rekomendacijos praktikams bei ateities moksliniams tyrimams. Prieduose taip pat galima rasti monografijoje pristatytų tyrimų aprašymą, jų rezultatų aprobacijos įrodymus ir naudotą stimulinę medžiagą. Tikimasi, kad ši monografija bent iš dalies praskleis šydą, dengiantį neigiamą vadovavimo pusę, kuri siejama su tamsiosiomis vadovo asmenybės savybėmis ir jų vertinimu. Taigi, skaitytojai galės nuspręsti, ar tamsioji triada ir vadovavimas yra neįmanomas, pakenčiamas, o gal efektyvus derinys.

11


1. ĮVADAS

LITERATŪRA 1. Arnold, K. A. (2017). Transformational leadership and employee psychological wellbeing: A review and directions for future research. Journal of Occupational Health Psychology, 22(3), 381. 2. Astrauskaite, M., Notelaers, G., Medisauskaite, A., & Kern, R. M. (2015). Workplace harassment: Deterring role of transformational leadership and core job characteristics. Scandinavian Journal of Management, 31(1), 121–135. 3. Avolio, B. J., Walumbwa, F. O., & Weber, T. J. (2009). Leadership: Current theories, research, and future directions. Annual review of psychology, 60, 421–449. 4. Carsten, M. K., Bligh, M. C., Kohles, J. C., & Wing-Yan Lau, V. (2019). A follower-centric approach to the 2016 US presidential election: Candidate rhetoric and follower attributions of charisma and effectiveness. Leadership, 15(2), 179–204. 5. Čeponytė, M., ir Žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2019). Jaunų suaugusiųjų subjektyviai suvokto seksualinio priekabiavimo patyrimo, atsako į seksualinį priekabiavimą ir seksualinio priekabiavimo pasekmių analizė. Visuomenės sveikata, 2(85), 35–45. 6. Dowgwillo, E. A., & Pincus, A. L. (2017). Differentiating dark triad traits within and across interpersonal circumplex surfaces. Assessment, 24(1), 24–44. 7. Eden, D. (2017). Field experiments in organizations. Annual Review of Organizational Psychology and Organizational Behavior, 4, 91–122. 8. Endriulaitienė, A., Šeibokaitė, L., Žardeckaitė-Matulaitienė, K., Markšaitytė, R., & Slavinskienė, J. (2018). Attitudes towards risky driving and Dark Triad personality traits in a group of learner drivers. Transportation research part F: traffic psychology and behaviour, 56, 362–370. 9. Furnham, A., Richards, S., Rangel, L., & Jones, D. N. (2014). Measuring malevolence: Quantitative issues surrounding the Dark Triad of personality. Personality and individual differences, 67, 114–121. 10. Jonason, P. K., Girgis, M., & Milne-Home, J. (2017). The exploitive mating strategy of the Dark Triad traits: Tests of rape-enabling attitudes. Archives of sexual behavior, 46(3), 697–706. 11. Jonason, P. K., Slomski, S., & Partyka, J. (2012). The Dark Triad at work: How toxic employees get their way. Personality and individual differences, 52(3), 449–453. 12. Jones, D. N., & Figueredo, A. J. (2013). The core of darkness: Uncovering the heart of the Dark Triad. European Journal of Personality, 27(6), 521–531. 13. Jones, D. N., & Olderbak, S. G. (2014). The associations among dark personalities and sexual tactics across different scenarios. Journal of Interpersonal Violence, 29(6), 1050–1070.

12


14. Laukytė, J. (2019). Studentų akademinio nesąžiningumo sąsajos su moralės pagrindais ir tamsiosios triados asmenybės bruožais. Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija 2019. Vilnius, Vilniaus universitetas. 15. Mikutytė, I. (2008). Ligoninėje dirbančių slaugos specialistų patiriamo psichologinio smurto valdymas. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas, LSMU. 16. Mockaitytė, E. (2015). Paauglių kūrybiškumo, akademinio sąžiningumo ir tamsiosios triados asmenybės bruožų sąsaja. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas, VDU. 17. Oc, B., Bashshur, M. R. (2013). Followership, leadership and social influence. The Leadership Quarterly, 24(6), 919–934. 18. Pajarskienė, B., Jankauskas, R., Venckienė, R., ir Žalnieraitienė, K. (2012). Psichologinio smurto ir socialinės darbo aplinkos veiksnių sąsajos Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų ir bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo vietose. Visuomenės sveikata, 59(4), 47–58. 19. Paulhus, D. L., & Williams, K. M. (2002). The dark triad of personality: Narcissism, Machiavellianism, and psychopathy. Journal of research in personality, 36(6), 556–563. 20. Shamir, B. (2007). From passive recipients to active co-producers: Followers‘ roles in the leadership process. Follower-centered perspectives on leadership: A tribute to the memory of James R. Meindl, 9–39. 21. Stelmokienė, A., ir Endriulaitienė, A. (2015). Vadovavimo efektyvumo vertinimas: psichologiniai aspektai. Monografija. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas. 22. Vėbraitė, I., Pajarskienė, B., Andruškienė, J., ir Jurgutis, A. (2013a). Veiksmų, kuriais siekiama mažinti psichologinį smurtą Vilniaus ir Klaipėdos darbo vietose, dažnis. Visuomenės sveikata, 1, 91–97. 23. Vėbraitė, I., Pajarskienė, B., Andruškienė, J., ir Jurgutis, A. (2013b). Psichologinį vadovo, kolegos ar įstaigoje nedirbančių asmenų smurtą patyrusių darbuotojų atsakas į smurtą. Higienos instituto Profesinės sveikatos centras, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas. Visuomenės sveikata, 4(63), 53–57. 24. Vernon, P. A., Villani, V. C., Vickers, L. C., & Harris, J. A. (2008). A behavioral genetic investigation of the Dark Triad and the Big 5. Personality and individual Differences, 44(2), 445–452. 25. Vveinhardt, J. (2009). Mobingas kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose diagnozavimas siekiant gerinti Lietuvos organizacijų klimatą. Daktaro disertacija. Kaunas, VDU. 26. Westover, J. H. (2020, May 27). How much are toxic leaders costing your business. Forbes: Prieiga per internetą: https://www.forbes.com/sites/forbescoachescouncil/2020/05/27/ how-much-are-toxic-leaders-costing-your-business/#7428dfdc51c6.

13


1. ĮVADAS

27. Zaccaro, S. J., Green, J. P., Dubrow, S., & Kolze, M. (2018). Leader individual differences, situational parameters, and leadership outcomes: A comprehensive review and integration. The Leadership Quarterly, 29(1), 2–43. 28. Zhu, J., Song, L. J., Zhu, L., & Johnson, R. E. (2019). Visualizing the landscape and evolution of leadership research. The Leadership Quarterly, 30(2), 215–232. 29. Žickytė, R. (2017). Darbuotojų suvokiamo idealaus vadovo sąsajos su subjektyviai vertinamu etišku vadovavimu ir makiavelišku vadovo asmenybės bruožu. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas.

14


2. TAMSIOJI TRIADA – KAS TAI?

2.1. Atskirų tamsiosios triados asmenybės savybių pristatymas Kaip teigia evoliucinės psichologijos atstovai, per visą žmonijos istoriją žmogus įgijo gausybę psichologinių mechanizmų / schemų (pvz., asmenybės savybes), kurios padėjo prisitaikyti prie kintančios aplinkos, joje sėkmingai išlikti iki šių dienų, o vertingiausi mechanizmai buvo perduodami iš kartos į kartą (Van Vugt, Grabo, 2015; Van Vugt, Ronay, 2014). Evoliucinės psichologijos atstovų teigimu, tamsiosios asmenybės savybės per evoliuciją išliko todėl, kad buvo (ir yra) vertingos žmogaus prisitaikymui ir išlikimui, todėl galima teigti, jog šios asmenybės savybės yra natūralios, o jų išvengti neįmanoma (Pilch, 2020). Mokslininkai jau santykinai seniai pradėjo domėtis tamsiąja asmenybės puse. Pirmasis geriausiai žinomas susidomėjimas tamsiąja asmenybės puse įvyko dar XIX a. pab. – XX a. pr., kai psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas savo veikale pirmą kartą pristatė narcisizmą, tačiau kaip tam tikros asmenybės raidos stadiją (Freud, 1914), kuri laikui bėgant modifikavosi ir keitėsi iki dabar žinomos narcisizmo, kaip asmenybės sutrikimo ir / ar savybės sampratos. Vis dėlto vėliau mokslinėje literatūroje pradėta skirti daugiau dėmesio tokioms asmenybės savybėms kaip Makiavelizmas, narcisizmas ir psichopatija, kurios buvo sujungtos į vieną asmenybės modelį, pavadintą tamsiąja triada. Tačiau prieš pradėdami tyrinėti asmenybės modelį, apžvelkime atskiras jį sudarančias savybes.

2.1.1. Makiavelizmas Viena seniausių tamsiųjų asmenybės savybių yra Makiavelizmas. Jis siejamas su XVI a. Nikolo Makiavelio kūriniu „Princas“. Po daugiau nei keturių amžių Ričardas Christie pastebėjo, kad knygoje apie politikų naudojamas strategijas aprašomas elgesys turi nemažai sąsajų su kasdieniu žmogaus elgesiu. Kartu su

15


2. TAMSIOJI TRIADA – KAS TAI?

kolega Florencu Geis jis ne tik aprašė pačią Makiavelizmo koncepciją (kurią pavadino knygos autoriaus garbei), bet ir sukūrė instrumentą, kaip matuoti šią asmenybės savybę (Christie, Geis, 1970). Pagrindinė Makiavelizmo charakteristika yra manipuliacija kitais žmonėmis, naudojant apgaudinėjimą, meilikavimą, emocinį atsiskyrimą (kuris leidžia nejausti kaltės padarius, pvz., ką nors neetiško), siekiant gauti asmeninės naudos sau, dažnai net ir prieš manipuliuojamo žmogaus valią (Paulhus, Williams, 2002; Wilson, Near, Miller, 1996; Jakobwit, Egan, 2006; Belschak, Den Hartog, Kalshoven, 2015). D. R. Forsyth, G. C. Banks ir M. A. McDaniel (2012) pateikia tris esminius bruožus, kurie apibūdina makiavelišką asmenybę (arba Makiavelizmą): 1) įsitikinimas, kad manipuliavimas yra efektyvi priemonė susidoroti su žmonėmis; 2) ciniškas požiūris į žmones; 3) moralinis įsitikinimas, kad tikslų pasiekimas yra aukščiau už visus principus ir priemones. Būtent polinkis manipuliuoti kitais prieš žmogaus valią suvokiamas ir vertinamas kaip netinkamas elgesys, todėl Makiavelizmas įvardijamas kaip tamsioji asmenybės savybė. Be manipuliavimo kitais, Makiavelizmas taip pat susijęs su neetišku elgesiu, vagystėmis, korupcija, apgaudinėjimu, patyčiomis, o tai iš dalies irgi galėtų būti vertinama kaip tam tikra manipuliacijos forma (Tang, Chen, 2008; Myung, Choi, 2017; Pilch, Turska, 2015). Makiavelizmas siejamas ir su fizine ir / ar verbaline agresija, tačiau Fatima (2016) kelia idėją, kad agresijos naudojimas Makiavelizmu pasižymintiems asmenims gali būti nenaudingas darant poveikį kitiems, kadangi šie asmenys poveikį dažniausiai daro būtent per socialines interakcijas su kitais, naudoja „minkštąsias“ poveikio priemones, pvz., bendradarbiavimą, įtikinėjimą, loginį argumentavimą ir kt. Vis dėlto siekdami asmeninės naudos ir sugebėdami tai gauti, Makiavelizmu pasižymintys asmenys bijo būti socialiai atstumti (Kircaburun, Jonason, Griffiths, 2018), o šią idėją galima grįsti tuo, jog esant atstumtiems, kur kas sunkiau daryti įtaką ir veikti kitus asmenis. Tad Makiavelizmą galima apibūdinti kaip tokią asmenybės savybę, kuri pasižymi polinkiu siekti naudos per įvairias socialines interakcijas su kitais asmenimis, nesirūpinant moralinėmis ar etinėmis veiksmų pasekmėmis. Vis dėlto ir tamsoje galima rasti šviesos šaltinį. Makiavelizmas kaip asmenybės savybė gali padėti asmenims būti vertinamiems kaip chameleonai, kurie geba aktyviai ir lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius, juos supančius asmenis ir taip pakeisti situaciją savo naudai (Forsyth, Banks, McDaniel, 2012; Deutchman, Sullivan, 2018). Teigiama, kad stipriai išreikštas Makiavelizmas žmonėms padeda sukurti teigiamą įspūdį, sužavėti aplinkinius ir tuo pasinaudoti siekiant savo tikslų (Fatima, 2016; Hudek-Knežević, Kardum, Mehić, 2016; Forsyth, Banks,

16


2.1. Atskirų tamsiosios triados asmenybės savybių pristatymas

McDaniel, 2012). Makiavelizmu pasižymintys asmenys yra linkę priiminėti sprendimus atsižvelgdami į laukiamas praktines pasekmes, tikėdamiesi maksimalios galimos naudos ir iš principo linkę emociškai neįsitraukti į sprendimų priėmimą, dėl ko priimami sprendimai dažniau būna objektyvūs (Zeigler-Hill, VoNk, 2015; Forsyth, Banks, McDaniel, 2012; Boddy, 2010; Stead, Fekken, 2014). Taigi, nors Makiavelizmas ir siejamas su manipuliavimu, korupcija ir pan., jis taip pat gali būti vertinamas kaip „šviesių atspalvių“ turinti asmenybės savybė. Žvelgiant iš organizacijos perspektyvos, Makiavelizmu pasižymintys asmenys dažniausiai pasiekia subjektyviai suvokiamos sėkmingos karjeros, ypač kai organizacijos struktūra yra lanksti, vyrauja mažai biurokratijos (Forsyth, Banks, McDaniel, 2012), kadangi tokiose organizacijose lengviau daryti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką. Makiavelizmu pasižymintys asmenys elgiasi su kolegomis direktyviai, t. y. linkę daugiau nurodinėti, įsakinėti, net nebūtinai užimdami vadovo pareigas (Pilch, Turska, 2015). A. Drory ir M. U. Gluskinos (1980) taip pat pabrėžia, kad Makiavelizmu pasižymintys asmenys mažiau rūpinasi aplinkinių emocine būsena, dėl to jie gali būti vertinami kaip beširdžiai. Kaip darbuotojai Makiavelizmu pasižymintys asmenys mažiau patenkinti darbu ir dažniau jame vagiliauja (Aziz, May, Crotts, 2002), dėl to gali sumažėti jų darbo efektyvumas ir nukentėti organizacija, nors tiesioginių įrodymų vis dar trūksta (Belschak, Den Hartog, Kalshoven, 2015). Apžvelgus Makiavelizmą galima teigti, kad ši asmenybės savybė, kuri pasižymi tokiomis charakteristikomis kaip manipuliavimas, ciniškas požiūris į žmones, polinkis gauti asmeninės naudos sau, puikiai atitinka tamsiosios asmenybės įsivaizdavimą. Kartu, nepaisant negatyviosios, Makiavelizmas turi ir šviesiąją pusę, pvz., Makiavelizmu pasižymintys asmenys linkę priimti objektyvesnius sprendimus, lanksčiau reaguoti į situacijas, geba sužavėti kitus. Visgi svarbu pripažinti, kad Makiavelizmu pasižymintys asmenys siekia savo tikslų netinkamais būdais: apgaudinėdami, priimdami neetiškus sprendimus, kartais net naudodami agresiją, o Makiavelizmu pasižymintys darbuotojai ir vadovai gali būti laikomi neefektyviais, nesirūpinančiais aplinkiniais.

2.1.2. Narcisizmas Narcisizmas kaip asmenybės struktūra psichologijoje pradėta analizuoti jau XIX a. pab. Paul Näcke darbuose, tačiau labiausiai ją XX a. pradžioje išpopuliarino Zigmundas Froidas. Visgi, kaip ir buvo minėta, Z. Froidas narcisizmą naudojo

17


2. TAMSIOJI TRIADA – KAS TAI?

klinikiniame kontekste, apibūdindamas tai kaip tam tikrą asmenybės vystymosi stadiją, būdingą kūdikiams. Įdomu tai, kad pirmųjų užuominų apie narcisizmą galima aptikti ir senojoje graikų mitologijoje, kur pasakojama apie vaikiną Narcizą, kuris taip įsimylėjo savo atspindį, jog tai jį nuvedė į mirtį (Rustin, 2019). Nors graikų mitologijoje aprašomas Narcizas tiesiogiai neapibūdina narcisizmo kaip asmenybės sutrikimo ar savybės, mokslininkai dažnai teigia, kad graikų mitologija buvo savotiškas įkvėpimo šaltinis psichologijos mokslo atstovams sukurti ir plėtoti narcisizmo apibrėžimą. Meilė sau ir žavėjimasis savimi yra tipiškiausias apibūdinimas, kurį galima aptikti populiariojoje literatūroje, kai kalbama apie narcisizmą (O`Boyle et al., 2012). Itin stiprus meilės sau jausmas gali būti siejamas ir su narcisistinės asmenybės sutrikimu, kuris įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK). Vis dėlto narcisizmas gali būti apibūdinamas ir kaip asmenybės savybė, kuri tam tikru išreikštumo lygiu būdinga visiems asmenims. Mokslinėje literatūroje išskiriami du narcisizmo tipai – grandiozinis (angl. grandiose) ir pažeidžiamasis (angl. vulnerable) (Czarna, Dufner, Clifton, 2014; Campbell, Miller, 2011; Vize, Lynam, Collison, Miller, 2018), nors mokslininkai vis dažniau kalba ir apie daugiau galimų narcisizmo tipų (žr. Crowe, Lynam, Campbell, Miller, 2019). Grandiozinis narcisizmas yra susijęs su nerealistiniu savęs įsivaizdavimu, stipria orientacija į save ir kitų negerbimu, žemu kuklumu ir polinkiu dominuoti prieš kitus (Campbell, Miller, 2011; Vize, Lynam, Collison, Miller, 2018). Pažeidžiamasis narcisizmas yra susijęs su drovumu, nerimu, negatyviomis emocijomis, hiperjautrumu kritikai, pripažinimo siekiu, o labiausiai – su nesaugiu grandioziškumu (Campbell, Miller, 2011; Dickinson, Pincus, 2003; Vize, Lynam, Collison, Miller, 2018). Vis dėlto moksliniuose tyrimuose dažniau vyrauja bendrinis narcisizmo kaip asmenybės savybės apibrėžimas, kuriuo bus vadovaujamasi ir šiame darbe. Mokslinėje literatūroje narcisizmas kaip asmenybės savybė pristatomas per grandiozinį savęs matymą, didelį susirūpinimą savo įvaizdžiu, siekį būti dėmesio centre, polinkį vadovauti kitiems ir rodyti savo pranašumą prieš kitus (HudekKnežević, Kardum, Mehić, 2016; Lee et al., 2013; Deutchman, Sullivan, 2018; Ghorbani, Watson, Zarei, Chen, 2017; Forsyth, Banks, McDaniel, 2012). Aprašant šią asmenybės savybę šiek tiek plačiau, galima išskirti tokius narcisizmo bruožus kaip manymas, jog asmuo visada teisus, neklystantis, pasižymintis išskirtiniais gebėjimais ir nuopelnais; noras, kad jais žavėtųsi ir mylėtų; manymas, jog jie yra idealaus grožio ir pasižymi neribota sėkme; buvimas pernelyg jautriems kritikai (Chung, Charles, 2016; Amiri, Behnezhad, 2017; Forsyth, Banks, McDaniel, 2012; Boddy, 2010). Atsižvelgus į narcisizmui būdingą perdėtą orientaciją į save, nenuostabu, kad jis laikomas tamsiąja asmenybės puse, tačiau narcisizmui būdinga

18


Tadas Vadvilavičius, Aurelija Stelmokienė TAMSIĄJA TRIADA PASIŽYMINTYS VADOVAI: ką apie juos mano pavaldiniai? (neįmanoma, pakenčiama, o gal efektyvu) Monografija

Redaktorė Auksė Gasperavičienė Viršelio autorius Tadas Vadvilavičius Maketuotoja Aurelija Labašauskienė 2020 11 13 Tiražas 100 egz. Užsakymo Nr. K20-121 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt Spausdino „Vitae Litera“ leidykla Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt


Profile for Vytautas Magnus University

TAMSIĄJA TRIADA PASIŽYMINTYS VADOVAI: ką apie juos mano pavaldiniai?  

TAMSIĄJA TRIADA PASIŽYMINTYS VADOVAI: ką apie juos mano pavaldiniai?  

Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded