Page 1

VILMA Ž YDŽIŪ NAITĖ

MOKSLININKO INTELEKTINĖ LYDERYSTĖ AUKŠTAJAME MOKSLE: POREIKIS, VEIKSNIAI IR IŠŠŪKIAI


V Y TAU TO D I DŽI OJ O U N I V ER S I T E TA S

VILMA Ž YDŽI Ū NAITĖ

MOKSLININKO INTELEKTINĖ LYDERYSTĖ AUKŠTAJAME MOKSLE: POREIKIS, VEIKSNIAI IR IŠŠŪKIAI M O N O G R AFIJA

KAUNAS, 2019


Recenzentės: Prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė (socialiniai mokslai, edukologija), Vytauto Didžiojo universitetas Doc. dr. Lina Kaminskienė (socialiniai mokslai, edukologija), Vytauto Didžiojo universitetas Prof. dr. Monika Petraitė (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), Kauno technologijos universitetas Dr. Austėja Landsbergienė (socialiniai mokslai, edukologija), „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos bei „Six Senses“ International Preschool steigėja Dr. Rasa Katilienė (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), Vadybos konsultavimo įmonės Katiliene.eu steigėja ir vadovė, verslo konsultantė ir asmeninė trenerė Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto posėdyje 2018 m. lapkričio 6 d. (protokolo Nr. 7, išrašo Nr. 7-2), Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2018 m. lapkričio 20 d. (protokolo išrašo Nr. 38-1).

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-467-378-8 (spausdintas) ISBN 978-609-467-377-1 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094673771 © Vilma Žydžiūnaitė, 2019 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2019


DEDIKACIJA Šią monografiją skiriu mokslininkams, atkakliai besidarbuojantiems įvairių disciplinų (mokslo sričių ir krypčių) aukštojo mokslo erdvėje ir be geografinių, socialinių, religinių bei kitokių mano neįvardytų galimų ribų ir / ar apribojimų. Visiems mokslininkams, kurie dalijasi su pasauliu svarbia žinia – patiriamu intelektiniu malonumu vykdant mokslinę veiklą ir drąsa tai daryti. Malonumas patiriamas mokslininkams skaitant, mokantis ir mąstant. Tai yra sudėtingas minties darbas, kuris nebūtinai yra vertingas visuomenei. Bet mokslo sukeliami iššūkiai įkvepia ne tik mokslininkus, o ir visuomenę, vadinasi, didina poreikį mokytis ir dalytis žinojimu. Kai turime daugiau žinojimo ir žinių, atsiranda gilesnė ir nuostabą kelianti paslaptis, skatinanti mokslininkų bei visuomenės mintijimą giliau skverbtis į nežinios pasaulį. Drąsa, kai mokslininkai nesijaudina, jog gautas mokslinis atsakymas, grįstas mokslo tyrimų rezultatais, gali pasirodyti nuviliantis, nes ir toks rezultatas yra įkvepiantis. Mokslininkai šį intelektinį nusivylimą priima su malonumu bei lūkesčiu ir keliauja pirmyn, atversdami naujus mokymosi kelionės puslapius, keldami naujus klausimus dėl naujo „keistumo“ (at)radimo ir naujų paslapčių (su)radimo. Visus mokslininkus, be išimties, jungia daugybinės ir įvairialypės ignoravimo, abejonių, netikrumo patirtys, kurios yra ypač svarbios, nes veda juos per visą intelektinę kelionę link kompetentingumo, kurio turtinimas neturi pabaigos.


PADĖKA Dėkoju Dievui, savo gerajam Tėvui, leidusiam man pereiti iššūkių praturtintą patirtinį kelią, rengiant šią monografiją. Visą knygos rengimo laikotarpį buvau Jo vedama. Dėkoju, Viešpatie. Dėkoju recenzentėms, kurios pirmosios perskaitė monografiją „nuo… iki“ ir pateikė komentarų bei kritikos. Jų dėka šios monografijos turinys ir jo detalės sudaro bendrą visumą ir atstovauja mokslinei minčiai. Visos penkios recenzentės buvo parinktos tikslingai: jos kaip mokslininkės turi lyderystės teorijos, tyrimų ir jų įgyvendinimo, administracinės ir vadybinės veiklos patirčių bei praktikos. Dėkoju tyrimo dalyviams ir dalyvėms – mokslininkams ir mokslininkėms, kurie sutiko duoti interviu, skyrė savo laiką atviram pokalbiui, dalijosi mintimis, apdovanojo įžvalgomis ir buvo orūs savo moksliniame buvime. Ši naujoji mano mokslinė minties kelionė nebūtų įmanoma be Vytauto Didžiojo universiteto kolegų mokslininkų ir mano šeimos paskatinimų. Šie žmonės buvo mano motyvatoriais, mentoriais, patarėjais, konsultantais, kritikais, drąsintojais, įkvėpę sekti savo moksline svajone – rašyti apie mokslininko būtį per intelektinę lyderystę aukštajame moksle. Dėkoju!


TUR INYS Pratarmė / 9 Įvadas / 19 I. AUKŠTOJO MOKSLO, KURIAME MOKSLININKAI ĮGYVENDINA INTELEKTINĘ LYDERYSTĘ, NAUDA IR VERTĖ   /  67 II. INTELEKTINĖS MOKSLININKO LYDERYSTĖS POREIKIS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE   /  87 III. MOKSLININKO INTELEKTINĖS LYDERYSTĖS ĮGYVENDINIMO VEIKSNIAI: ASMUO, KOMANDA IR INSTITUCIJA   /  112 IV. IŠŠŪKIAI MOKSLININKO INTELEKTINEI LYDERYSTEI AUKŠTAJAME MOKSLE   /  143 V. MOKSLININKO INTELEKTINĖ LYDERYSTĖ MOKSLO TYRIMŲ SKLAIDOJE   /  202 Literatūra / 242 Apie autorę   /  268 Iš recenzenčių atsiliepimų   /  272 Santrauka / 276 Summary / 311


PR ATAR MĖ – Girdėjau, dirbi universitete. O ką jame dirbi? – Esu mokslininkė. Darau tyrimus. – Ar normalų darbą dirbi, pavyzdžiui, mokai studentus? – O mokslinis darbas yra „nenormalus“? – Tai tu pasakyk, ar dirbi bent jau dėstytoja? – Taip, dėstau, bet tai nėra visa mano mokslinė veikla, tai yra tik dalis mano veiklos laiko universitete. – Ką jau jūs ten dirbate… (2017 m. gegužės mėn.) *** – Ką veiki? – Rašau straipsnį. – Aš klausiu, ką veiki? – Rašau straipsnį. – O savo straipsnio negali parašyti, kai normalius darbus namuose padarysi? (2016 m. vasario mėn.)

Howard’as Gardner’is 1995 m. savo knygoje apie lyderystės anatomiją1 išreiškė viltį, kad ateityje užtikrinsime atsakingą lyderystę, jei galėsime suprasti ir nemistifikuoti ją sudarančių procesų, o lyderystė, pagrįsta tyrimų rezultatais, eis koja kojon su moraliniais principais. Lyderystė šiandien yra ypatingo populiarumo sulaukęs terminas, reiškinys, procesas, diskusijų ir tyrimų objektas. Vis labiau atsitraukiama nuo „kietosios“ lyderystės sampratos, kurioje ji tapatinama su vadovavimu, ir susitelkiama į lyderystę kaip autonomišką fenomeną, kuris yra kontekstualus, situatyvus, takus ir nuolat besikeičiantis. Jau 2015 m. buvo publikuotos 1 246 knygos, kurių pavadinimuose buvo vartojamas lyderystės terminas. Pasaulyje po keturias naujas knygas lyderystės 1

Gardner, H. (1995). Leading Minds: An Anatomy of Leadership. New York: Basic Books.

–9–


tema siūloma kiekvieną dieną. Vien tik Amazon galima rasti 57 136 knygas, kurių pavadinime yra lyderystės terminas (Iarocci, 2015). Kodėl lyderystė šiandien tampa vis aktualesnė? Galima būtų įvardyti kelias priežastis: Gyvename skubančiame ir takiame pasaulyje, kuriame reflektavimas, ryšių ir sąveikų formavimas bei dialogai yra esminiai intelektiniai procesai, o jiems būtina morali ir išmintinga lyderystė. Žmonės yra laisvi reikšti nuomones lyderystės tema, tačiau ypač vertinamos ekspertų, t. y. žmonių, kurie yra lyderių ugdytojai ir tyrinėtojai bei „įgyvendintojai“, nuomonės. Skaitytojai turi skirtingus požiūrius į lyderystę, todėl knygų įvairovė apie ją yra svarbi, nes skaitytojai atstovauja skirtingoms veikloms ir mokslo sritims bei turi skirtingas patirtis. Knygų autoriai patys save publikuoja2 viešojoje internetinėje erdvėje, nes savipublikavimo procesas yra nesudėtingas ir nebrangus arba visai nekainuojantis3. Lyderystės praktika nuolat plėtojasi ir atsiskleidžia naujai, nes šio fenomeno tyrimams taikomi modernūs neuromokslų, evoliucinės biologijos ir elgsena grįstos ekonomikos konceptai. Nėra apribojimų, kaip lyderystė gali ar turi būti apibūdinta ir / ar apibrėžta. Yra terminai, pavyzdžiui, meilė, teisingumas, laimė, sėkmė, gailestingumas, orumas, kurie neturi tikslaus apibrėžimo. Tokiems terminams priklauso ir lyderystė. Modernios lyderystės studijos ir tyrimai charakterizuojami dviem inovacijomis, pagrindžiančiomis šio fenomeno aktualumą pažangiems tyrimams: Tarptautiškumas – nuo XX a. vidurio lyderystė buvo laikoma dėstomu ir studijuojamu dalyku, teorine sąranga ir praktiniu taikymu, prasidėjusiu Šiaurės Amerikoje, iš kurios šis fenomenas „iškeliavo“ į visas pasaulio šalis. Todėl Amerikos nuostata į lyderystę padarė poveikį pasauliui ir, vice versa, t. y. pasaulinė lyderystės sampratų, tyrimų, praktinių patirčių įvairovė, darė ir daro poveikį šio fenomeno raidai, pritaikomumui bei takumui Amerikoje. Taigi, lyderystės fenomenas gyvuoja be geografinių ir mokslinių apribojimų. 2 Angl. Self-publishing. 3 Save publikuojančių autorių internetinėje erdvėje padaugėjo nuo 2008 iki 2013 m. (buvo publikuota 458 564 knygos, kurių pavadinimuose buvo lyderystės terminas) 437 proc. (Iarocci, 2015).

– 10 –


Tarpdiscipliniškumas – lyderystę matant ne tik kaip psichologijos, sociologijos ar vadybos autonomišką fenomeną, jis peržengė monodiscip­ linos ribas ir tapo priimtinas visoms mokslo sritims bei kryptims ar disciplinoms, moraline ir etine visuma, veikla darbo rinkoje, versle ir akademinėje plot­mėje. Su lyderystės terminu iš esmės susipažinau, kai 2005 m. parengiau pirmąją moks­lo monografiją 4 apie slaugytojų komandinio darbo kompetencijas ir jų tyrimo metodologiją. Ši mokslo monografija grindžiama mano pirmosios 2003 m. apgintos socialinių mokslų srities edukologijos mokslo krypties disertacijos apie komandinio darbo kompetencijų edukacinę diagnostiką ir jų plėtojimą, rengiant slaugytojus5, tyrimu ir rezultatais. Tačiau tuokart, tiesą pasakius, lyderystė nebuvo man aktualus tyrimo objektas. Ją mačiau kaip kompetenciją, gebėjimą, savybę arba įgūdį, kuris turi kontekstą – konkrečią komandą, sudarytą iš kelių narių, taikančių turimas kompetencijas ir formuojančių naujas konkrečios komandos kompetencijas bei siekiančių vieno tikslo. Specifinius lyderystės fenomeno tyrimus vykdau nuo 2007 m., kai pradėjau antrosios doktorantūros studijas Suomijoje6 ir 2015 m.7 apgyniau antrąją sveikatos mokslų srities slaugos mokslo krypties disertaciją apie slaugos skyrių vadovų taikomus lyderystės stilius ir priimamus sprendimus etinių dilemų atvejais. Ši monografija, kurią laikote rankose, skirta lyderystei, yra ketvirtoji. Trijose prieš tai publikuotose monografijose – dvi su bendraautoriais8 ir viena autorinė9  – į lyderystės fenomeną žvelgta teoriškai ir empiriškai skirtingais kontekstais – mokyklos, sveikatos priežiūros ir slaugos bei aukštojo mokslo. Intelektinės mokslininko lyderystės tyrimams skyriau trejus pastaruosius metus (2015–2018 m.), per kuriuos atlikti trijų etapų tyrimai: pirmajame 4 Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija slaugytojų veiklos požiūriu. Kaunas: Judex. ISBN 9955-581-45-X. 5 Disertacija apginta 2003-11-28 Kauno technologijos universitete. 6 Kuopio ir Tamperės universitetuose. 7 Disertacija apginta 2015-06-12 Tamperės universitete (Suomijoje). 8 Cibulskas, G. ir Žydžiūnaitė, V. (2012). Lyderystės vystymosi mokykloje modelis. Vilnius: Lodvila. ISBN 978-9955-786-57-3; Žydžiūnaitė, V. (Ed.), Jurgilė, V., Rutkienė, A. ir Tandzegolskienė, I. (2017). Intellectual Leadership of a Scientist in Higher Education Schools of Lithuania: Mission, Activities, Values, Roles, and Visibility. Vilnius: Vaga. ISBN 978-5-415-02459-9. 9 Žydžiūnaitė, V. (2015). Leadership Styles in Ethical Dilemmas. Reasons, actions and consequences when head nurses make decisions in ethical dilemmas. University of Tampere: Tampere University Press. ISBN 978-951-44-9844-2 (pdf ), ISSN 1456-954X; ISBN 978-951-44-9843-5 (Print), ISSN-L 1455-1616, ISSN 1455-1616.

– 11 –


etape (2015–2016 m.)  – kiekybinis, antrajame ir trečiajame (2016–2017 ir 2017–2018 m.) – kokybiniai. Kiekybinio tyrimo visi rezultatai ir antrojo etapo kokybinio tyrimo dalis rezultatų yra paskelbta monografijoje anglų kalba10. Naujoje monografijoje, kurią laikote rankose, pateikiami originalūs, dar iki šiol nepublikuoti teorinių ir empirinių tyrimų duomenys. *** Lyderystę galime studijuoti įvairiai: praktikuodami, stebėdami, kalbėdami, skaitydami ir rašydami. Mokslininkams kalbėti apie lyderystę yra lengviausias šio fenomeno studijavimo kelias. Jie apie lyderystę kalba paskaitose, seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse, diskusijose, medijose. Mokslininkai padeda besimokantiesiems ir visuomenei ne tik suprasti lyderystę, bet ir ją praktikuoti, nes didžioji dalis visuomenės yra susidomėję lyderiais ir lyderyste. Sakykime, neretas žmogus per savo gyvenimą yra bent trumpai diskutavęs arba išklausęs nuomonę apie gerą ir blogą lyderystę. Paaugliai vertina savo tėvų arba mokytojų lyderystės įgūdžių adekvatumą, o darbuotojai stebi, kaip kolega darbe yra skiriamas į aukštesnes pareigas, arba visuomenė vertina, kaip renkamas naujas politinis lyderis. Taigi lyderystė yra reiškinys, susijęs su daugelio žmonių darbotvarke. Raginu jus rinktis knygas apie lyderystę, nes jų skaitymas pastūmėja kelti sau iššūkius, o kartu atskleidžia, išplečia ir netgi paneigia turimas prielaidas apie lyderystės sąsajas su vadovavimu, lyderio garbinimu, paklusnumu lyderiui ar sekimu lyderio autoritetu. Skaitymas apie lyderystę neturi apsiriboti knygomis. Laikraščiai ir žurnalai yra pirminiai šaltiniai, kuriuose galima skaityti lyderystės istorijas. Kai kitą sykį paimsite į rankas laikraštį, paskaičiuokite, kiek kartų paminimas terminas lyderystė ar lyderis. Dauguma studentų pripažįsta, kad šie terminai dažnai mirga straipsniuose apie verslą ir politiką, bet būna nustebę, kai lyderio ar lyderystės terminus perskaito straipsniuose apie sportą, meną ar mokslą. Tuomet studentai išsako nuomonę, kad ne verslo ar politikos kontekstuose lyderio ir lyderystės terminai turėtų būti susiję su asmens karjera. Tačiau tokia studentų nuomonė juk nėra baigtinė, o lyderystės terminas neturi griežto apibrėžimo, reiškiančio suvaržymus. Lyderystė susijusi 10 Žydžiūnaitė, V. (Red.), Jurgilė, V., Rutkienė, A. ir Tandzegolskienė, I. (2017). Intellectual Leadership of a Scientist in Higher Education Schools of Lithuania: Mission, Activities, Values, Roles, and Visibility. Vilnius: Vaga. ISBN 978-5-415-02459-9.

– 12 –


su lankstumu, adaptyvumu, kaita, išmintimi, vertybėmis, moralumu ir daug kitų fenomenų bei terminų, kurie nėra statiški ir nekintantys. Todėl lyderystę studijuoti yra įdomu ir prasminga. Dar vienas lyderystės istorijų šaltinis yra filmai. Tačiau toks mano pateiktas pavyzdys nereiškia, kad filmai apie lyderystę kuriami tikslingai. Ne. Kalbu apie tai, kad kiekvieną filmą žiūrėdami galime surasti lyderystės pamokų. *** Rašyti apie lyderystę yra iššūkis. Skaitydama mokslo publikacijas apie lyderystę neretai vis dar randu nuostatas, kurias galima apibūdinti tokiomis metaforomis: „morka ir lazda“, arba „bausk ir apdovanok“, „šlovė ir turtas“, „vienodi matricos langeliai“, „tvarkingi stalčiukai“. Tačiau aš noriu rašyti apie lyderystę kitaip, t. y. nestandartiškai, netipiškai, o man tai reiškia studijuoti aplinkas, kontekstus, remtis patirtimis ir jas iškomunikuoti tyrimo dalyvių lūpomis. Būtent tokia nuostata įgyvendinta šioje monografijoje. *** Esame linkę vertinti ir garbinti tik tuos lyderius, kurie yra matomi oratoriai. Beje, vieniems iš jų kalbas rašo komunikacijos specialistai, o kiti su visuomene komunikuoja per savo parašytas knygas, dienoraščius, prisiminimus, memuarus, straipsnius ar dalyvaudami laidose. Skaitytoją tokie tekstai, pasisakymai domina, nes juose lyderiai dalijasi savo dilemomis, abejonėmis, baimėmis, rūpesčiais ir kitais jausmais, kai tenka priimti sprendimus. Būtent jausmų išsakymas jungia lyderį-kalbėtoją, arba autorių, ir / ar konkretaus teksto autorių su skaitytoju, kuris per tekstą suvokia, jog pripažintas lyderis yra toks pat žmogus, kaip ir kiti. Mokslininkai nesidalija rašomuose moksliniuose tekstuose savo emocijomis, išgyvenimais, abejonėmis, nes jie parengiami atstovauti ne savo personalijai, o mokslui, ir kurti mokslo produkciją, kurioje vyrauja objektyvumas, patikimumas, nors kuriant ir atliekamas Sizifo darbas, neįmanomas be ilgų valandų eksperimentavimo, skaitymo, mąstymo, reflektavimo, rašymo, analizės ir t. t. Mokslininko darbas nėra praktinis ir jis nėra tiesiogiai skirtas darbo rinkai ir / ar vartotojui. Tačiau turime pripažinti, kad darbo rinka neišgyvena be mokslo rezultatais grįstų įrodymų, kurie padeda didinti praktikos kokybę, t. y. darbo rinka be mokslo negali siekti ir plėtoti aukščiausių praktikos standartų. Ir nesvarbu, kokia tai veikla. Iki praktinio veiksmo įgyvendinimo

– 13 –


vyksta bandymai, grįsti tyrimais. Taigi nemaža mokslininko intelektinė veiklos dalis yra nematoma aplinkiniams. Todėl visuomenei sunku suvokti ir įsisąmoninti, kad intelektinė mokslininko veikla yra VEIKLA ir ji yra sudėtinga dėl originalumo, autentiškumo, nepakartojamumo, t. y. mokslininko veikla yra nekopijuojama, bet kuriama. Dėl šios veiklos uždaro pobūdžio visuomenėje gali formuotis prasilenkianti su tikrove nuostata, kad mokslininkai nesunkiai dirba, nes jiems nereikia dirbti fizinio darbo, o intelektinis darbas yra pramoga ir malonumas. Aš, kaip monografijos autorė, galiu paantrinti, kad intelektinis darbas yra protarpinis malonumas, nes mokslinėje kūryboje vyksta mintijimu grįsti atradimai, o mokslininkas yra nugrimzdęs į nuolatinius svarstymus, reflektavimus, abejones, analizes ir t. t. Toks darbas yra ne tik sunkus, reikalaujantis valios ir atkaklumo, nors retkarčiais išgyvenamas ir intelektinis malonumas, nes dėl studijavimo įsisąmoninama daugiau ir giliau, suprantama išsamiau ir plačiau nei iki tolei. Tad malonumas mokslininko intelektinėje veikoje yra susijęs su nuolatiniu at(si)vėrimu, atradimais ir nenutrūkstamu mokymusi. Todėl mokslininkai niekuomet nejaučia žinių, intelektinių įgūdžių ir mokymosi pertekliaus, o išgyvena nuolatinį žinojimo ribotumą, kuris skatina nepertraukiamai mokytis, skaityti, mąstyti ir tirti. *** Jei į intelektinę lyderystę žvelgiame paviršutiniškai, ji atrodo paprasta ir nesudėtinga. Mokslininko manymu, intelektinė lyderystė yra kažkas, ką jis daro kiekvieną dieną, – sudėtinga apibūdinti, bet ją atpažįsta kiekvienas tuomet, kai patiria. Lyderystę svarbu kiekvienam mokslininkui patirti asmeniškai, o kiekvienam šios monografijos skaitytojui ją suprasti autentiškai. Suprasti intelektinę mokslininko lyderystę, reiškia skirti kantrybės ir laiko skaitymui, įdarbinti vaizduotę ir užduoti sau klausimą apie tai, ar stereotipinė nuostata apie neįdomią ir / ar nesudėtingą mokslininko intelektinę veiklą turi tyrimų rezultatais grįstų įrodymų. Turiu viltį, kad ši monografija išsklaidys stereotipines skaitytojų nuostatas ir prisidės prie pagarbos mokslininkui bei jo orumo stiprinimo suvokiant, kad kiekvienas mokslininkas yra intelektinis lyderis, o intelektinė lyderystė yra daugiadimensė. Kai kalbu ar rašau apie intelektinę mokslininko lyderystę, pirmiausia turiu galvoje veikimą (dėstymą, tyrimų atlikimą), matymą  / stebėjimą,

– 14 –


kalbėjimą(si), skaitymą ir rašymą. Mokslininkai ne tik išmoksta, kaip būti geriausiems mano paminėtais penkiais aspektais, bet išmoksta ir kaip geriau integruoti tai į darnią filosofinę mokslinio veikimo visumą. Nemaža dalis mokslininkų, rašančių apie lyderystę, yra susipažinę su lyderystės tyrimais – kartais tiesiogiai, o kartais netiesiogiai, nes patys neatlieka lyderystės tyrimų. Nemaža jų dalis yra baigę psichologijos, sociologijos, istorijos, politikos mokslų ar vadybos studijas arba vykdo konsultavimo, mokymo, projektų vadybos veiklas. Tačiau juos visus sieja smalsumas sužinoti apie lyderystės procesus ir troškimas padėti kurti pasaulį kaip geresnę vietą gyventi, veikti ir kurti. Lyderystės tyrėjai yra nepataisomi svajotojai, įsisenėję optimistai ir beviltiški romantikai, kurie yra susitelkę mokslo klasteriuose, asociacijose, tyrimų tinkluose, akademinėse įstaigose. Tikiu, kad lyderystė savo esme yra fundamentaliai svarbi žmogiškoji patirtis, kuri gali paveikti kasdienę mūsų gyvenimo ir elgsenos kokybę. Tai sakau ne dėl to, kad turiu mokslo tyrimų rezultatais grįstų įrodymų. Beje, rasti mokslinių įrodymų apie lyderystės įtaką, o juo labiau apie intelektinės mokslininko lyderystės įtaką ar indėlį yra be galo sudėtinga ir toks mano teiginys skaitytoją gali nustebinti. Tai sakau dėl to, kad remiuosi savo daugiau nei dešimties metų patirtimi, sukaupta atliekant tyrimus, skaitant pranešimus, vedant paskaitas lyderystės tema. Mano turima įvairialypė patirtis rodo, kad lyderiai ar jų grupės turi didelę įtaką įtraukiant žmones į veiklas, siekiant kokybės bet kurioje srityje, skatinant entuziazmą, keliant darbuotojų moralę, t.  y. lyderis visuomet yra savotiškas veiklos modelis, bet nestandartizuotas ir nepakartojamas, nes kiekvieną sykį jam reikia rasti autentiškus veikimo būdus. Mokslininko kaip intelektinio lyderio veikloje autonomiškumo ir bendruomeniškumo (tinkluose, akademinėse asociacijose, aukštosiose mokyklose ir pan.) pusiausvyra yra iššūkis, nes tenka nemažai laiko skirti svarstymams, diskusijoms, pagrindimams, kadangi tik tokiu intelektiniu keliu formuojami įtikinami ir pagrįsti argumentai. Mokslininko intelektinė lyderystė nėra tik mokslininko asmeninių ambicijų patenkinimas. Mokslininkui tenka perkainoti savo asmeninius principus ir suvokti misiją, kuri orientuota į intelektinį atstovavimą mokslui lokaliai, globaliai ir glokaliai. * * * Monografija, kurią laikote rankose, skirta mokslininkui, tiksliau – mokslininko intelektinei lyderystei. Vartoju bendrinę sąvoką mokslininkas, nedalydama

– 15 –


mokslininko būties ir veiklos į moterišką ir vyrišką, nes mokslininko kūryba, veikla, mąstymas, reflektavimas ir kita intelektinė veikla, visų pirma, yra autentiško mąstymo ir unikalios patirties procesai. Suprantu, kad psichologai čia turėtų argumentų oponuoti, ir jų nenuneigiu. Tačiau šioje knygoje laikausi nuostatos, kad mokslininko veikla neskirstoma pagal lytį, rasę, seksualinę orientaciją ar užimamą statusą konkrečioje institucijoje. Taip pat atkreipiu skaitytojo dėmesį ir į tai, kad šioje monografijoje atstovauju tiems mokslininkams, kurie kuria, tiria ir veikia akademijoje, t. y. aukštojo mokslo erdvėje. Šioje monografijoje siekiau tikslo atstovauti tik tiems mokslininkams, kurie ne tik turi įgytą mokslo kvalifikaciją patvirtinantį diplomą, bet ir yra aktyvūs mokslinėje veikloje ir kūryboje, t. y. tiria, publikuoja, dėsto, skleidžia informaciją ir atstovauja akademinei veiklai. Laikausi nuostatos, kad intelektinė mokslininko lyderystė sujungia asmenybę (kokia mokslininko asmenybė, kuri leidžia jame visuomenei ir aplinkai matyti intelektinį lyderį?), rezultatus (kokie mokslininko pasiekimai, kurie jį daro intelektiniu lyderiu?), poziciją (kuri aplinka leidžia veikti mokslininkui kaip intelektiniam lyderiui?) ir procesą (kaip mokslininkai atlieka veiklas, kurios formuoja juos kaip intelektinius lyderius?). * * * Gyvendama Lietuvoje ir turėdama asmenine patirtimi grįstas galimybes lyginti mano tėvynės ir užsienio valstybių, į kurias lygiuojamės, kalbėdami apie aukštojo mokslo kokybę, požiūrius į mokslininką, tegaliu pasakyti, kad kol kas Lietuvoje ypatingai nepopuliaru ir nemadinga kalbėti apie mokslininkus. O išsivysčiusiose Vakarų šalyse laikomasi nuostatos, kad mokslininko veikla yra viena patraukliausių, nes jos metu asmuo turi galimybę mokytis, augti, kurti ir prisidėti prie valstybės gerovės intelektiniu indėliu, aukščiausio lygmens intelektiniais įgūdžiais, kurie įgyjami ir nuolat tobulinami bei plėtojami per nuolatinį ir atkaklų mokslininko minties darbą. Taigi, ši monografija yra apie mokslininkus ir jų būtį, kuri pristatoma per mokslininko intelektinę lyderystę, jos poreikį, iššūkius ir sklaidą. Tai knyga apie mokslininko veiklą, kurioje yra įdarbinta mintis ir kasdien, be išimties, dirbamas minties darbas. Tokie darbai nematomi, nes jie apima tylos laiką reflektuojant, skaitant, rašant, klausantis, stebint, analizuojant, apibendrinant, interpretuojant, t. y. kuriant, remiantis mokslo tyrimų įrodymais.

– 16 –


Kiekvienas mokslininkas savo veikla kuria autentišką intelektinės lyderystės filosofiją, kuri remiasi nematoma ar neišreikšta lyderystės teorija11, t. y. teorija, kuri yra nepublikuota, bet kiekvieną dieną rašoma paties mokslininko vykdomomis intelektinėmis veiklomis. Viliuosi, kad šios monografijos tekstas bus priimamas ne kaip formalių tikslių apibūdinimų, teorinių ir filosofinių pagrindimų apie intelektinę mokslininko lyderystę paieškos, bet paskatins skaitytoją keisti supratimą apie mokslininko veiklą ir padės susiformuoti asmeninę filosofiją apie intelektinę mokslininko lyderystę. Turiu lūkestį, kad skaitytojo asmeninis reflektavimas prisidės prie tolesnio lyderystės fenomeno plėtojimo ir giluminio supratimo didinimo. *** Išnašos šioje monografijoje turi prasmę ir reikšmę. Jos yra svarbios, nes suformuotos siekiant kelių tikslų: i)  neperkrauti pagrindinio teksto informacija; ii) tikslinti ar praplėsti, arba paaiškinti tekste pateiktą informaciją, terminus, prasmes, svarstymus, idėjas; iii) suformuoti prielaidas skaitančiajam pamatyti knygos autorės tekstą įvairiapusiškai, multidiscipliniškai, tarpdiscipliniškai ir kontekstualiai. Monografiją sudaro pratarmė, įvadas, penki skyriai ir literatūros sąrašas. Kiekviename iš penkių skyrių siekiau suteikti balsą patiems mokslininkams, t. y. tyrimo dalyviams, ir savo, kaip monografijos autorės, teoriniais svarstymais, įžvalgomis ir apibendrinimais neužgožti šio balso. Skaitytojas pastebės, kad skirtinguosese knygos skyriuose kai kurios potemės atsikartoja. Tai nėra klaida. Vadinamasis „atsikartojimas“ man, kaip knygos autorei ir mokslininkei, buvo atradimas, nustebimas ir galimybė realistiškiau suvokti mokslininko būtį aukštojo mokslo erdvėje. Tad temų ar potemių tęstinumas kituose kontekstuose tik parodo, kad mokslininko veikloje nėra griežtų ribų ir radikaliam konkretumui bei kategoriškumui čia ne vieta. Knyga suformuota remiantis konstruktyvistine kokybinės turinio analizės versija, t.  y. indukcinės latentinės kokybinės turinio analizės metodologija, kuri atstovauja tyrimo dalyvių balsui. Šios metodologijos taikymas sudaro galimybes temoms iškilti iš tyrimo duomenų12. Tad ir knygos skyrių pavadinimai 11 Angl. Implicit leadership theory. 12 Taikomoje tyrimo metodologijoje šie komponentai vadinami subkategorijomis ir kategorijomis.

– 17 –


yra susiję su tyrimo duomenimis, todėl kartais skaitant gali kilti minčių, jog skyriaus turinys prasilenkia su pavadinimu. Iš tiesų yra ne taip. Tyrimo dalyviai skyriaus temos kontekste išreiškia savo patirtimi grįstas nuostatas, nuomones, kurioms per gyvenamąją patirtį moksle suteikia prasmę. Linkiu prasmingo skaitymo ir savojo, autentiško intelektinės mokslininko lyderystės apibūdinimo ir apibrėžties formavimo reflektuojant. Pagarbiai Vilma Žydžiūnaitė

– 18 –


ĮVADAS Akademinė revoliucija aukštajame moksle, įvykusi praeito šimtmečio antrojoje pusėje, neturi precedento savo apimtimi bei įvairove. Gerai suprasti šį nesibaigiantį ir dinamišką procesą nebuvo ir vis dar nėra lengvas uždavinys. Šiuo metu vykstanti aukštojo mokslo kaita yra ne mažiau dramatiška nei mokslo universiteto Vokietijoje iškilimas XIX a., o po jo ir kitose šalyse fundamentaliai perprojektuotas universiteto pobūdis pasaulio mastu. Akademiniai pokyčiai XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje yra platūs globaliu mastu ir apima aukštojo mokslo institucijas bei jose dirbančius mokslininkus. Pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo sistemos atkakliai kovoja su įvairovės poveikiu ir turi nuspręsti, kurios grupės vis dar nėra įtrauktos ir neturi tinkamos prieigos prie aukštojo mokslo (Biggs ir Tang, 2007). XXI a. pradžioje aukštasis mokslas tapo verslu. Daugelyje šalių studentai šiandien turi konkuruoti dėl savo vietos universitetuose ir visose šalyse įstoti į aukšto lygio universitetus tampa vis sunkiau. Universitetai kovoja dėl statuso ir reitingų, vyriausybės ar privataus finansavimo (Bloom, Canning ir Chan, 2005). Konkuravimas yra ir išlieka jėga akademijoje bei gali daryti poveikį mokslo ir studijų produkcijos pranašumui, o kartu gali įnešti indėlį į priklausymo akademinei bendruomenei jausmą bei aukštojo mokslo misijos ir tradicinių vertybių jame nykimą (Bosma, Acs, Eutio, Coduras ir Levie, 2008). Aukštųjų mokyklų istorijos patvirtina, kad turėdamos studijų ir mokslo įsipareigojimus jos yra visuomenės gerbiamų etikos vertybių stiprintojos ir viešintojos. Atitinkamai etiniai įsipareigojimai turi aukštąsias mokyklas charakterizuoti kaip ekonominius veikėjus visuomenėje ir akademines mokslininkų ir studentų bendruomenes, kurios ištikimos etinėms ir akademinėms vertybėms (Douglass, 2005). Erozijos rizika čia gali lemti aukštojo mokslo statuso menkėjimą. Praeitis turi būti naudojama kaip išteklius aukštosioms mokykloms prisitaikant prie aukštojo mokslo paradigmos kaitos, orientuojantis į vaidmenis, organizavimą ir funkcionavimą. Tam reikalingi veiksmai instituciniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Šiame kontekste iškyla poreikis instituciniam,

– 19 –


nacionaliniam ir tarptautiniam dialogui dėl etinių ir akademinių vertybių problemų bei siekimui priimti naujas galimybes aukštųjų mokyklų veiklai ir kaitai. Toks dialogas yra svarbus, nes etiniai sprendimai aktualūs ne tik tuomet, kai diskutuojamos aukštojo mokslo studijos ir mokslinis darbas, bet ir kai diskutuojami politikos, sporto, medijų ir korporatyviniai (verslo) klausimai (Banks, 2005). *** Globalizacija XXI a. padarė giluminį poveikį aukštajam mokslui; ji yra rea­ lybė, suformuota didėjančios pasaulio ekonomikos, naujos informacijos ir komunikacinių technologijų integralumo, tarptautinių žinių tinklų iškilimo, stiprėjančio anglų kalbos vaidmens moksle ir kitų jėgų, kurios kontroliuoja akademines aukštojo mokslo institucijas (Bologna Declaration, 1999). XX a. įvykiai išryškino globalaus konteksto svarbą. Anglų kalbos kaip dominuojančios mokslo kalbos iškilimas mokslinėje komunikacijoje neturi precedento nuo to laiko, kai lotynų kalba dominavo akademijoje viduramžių Europoje. Kai kam (aukštojo mokslo institucijoms, mokslininkams) aukštojo mokslo globalizacija siūlo patrauklias naujas galimybes studijoms ir tyrimams, neribojant jų nacionaliniais suvaržymais. Kitiems gi ši kryptis atrodo kaip nacionalinės kultūros ir autonomijos puolimas. Abiem atvejais nuomones išreiškiančios aukštojo mokslo institucijos ir mokslininkai yra teisūs (Bramwell ir Wolfe, 2008). Keli milijonai studentų, didelis skaičius tyrėjų ir mokslininkų bei universitetų juda pasaulyje laisvai, todėl yra stiprus tarptautinio bendradarbiavimo ir sutarimų poreikis. Bet sutarimai dėl tarptautinių etalonų tinkamai vertinant nepažįstamas užsienyje įgytas kvalifikacijas nelengvai pasiekiami (Böhm, Davis, Meares ir Peace, 2002). Universitetai visuomet buvo veikiami tarptautinių krypčių ir tendencijų bei konkrečiu laipsniu darė įtaką platesnei tarptautinei bendruomenei akademinės institucijos, mokslininko ir mokslo tyrimų lygmenimis. Tarptautiškumas  – aukštojo mokslo politikų bei programų, kurias įgyvendina universitetai ir vyriausybės tam, kad atlieptų globalizaciją, įvairovė. Šie procesai apima studentų siuntimą studijuoti užsienyje, universitetų miestelių įkūrimą užjūryje ar įsitraukimą į konkretaus tipo tarpinstitucines partnerystes (Böhm et al., 2002). Informacijos ir komunikacijos technologijos sukūrė universalias priemones, leidžiančias kontaktuoti per atstumą bei paprasčiau komunikuoti. Kartu ši kaita padėjo sukoncentruoti leidėjų, duomenų bazių ir kitų pagrindinių šaltinių savininkiškumą stipriausiuose universitetuose ir

– 20 –


multinacionalinėse kompanijose, kurių dauguma yra įsikūrusi išsivysčiusioje (pažangioje) pasaulio dalyje. Tarptautiškumas buvo ir išlieka labai reikšmingas regioniniu ir tarptautiniu aukštojo mokslo erdvės lygmeniu. Bolonijos procesas ir Lisabonos strategija Europoje yra aiškiausi tarptautinio įsitraukimo pavyzdžiai, sujungiantys daugiau nei 40 šalių į savanoriškus procesus, įgalinant kaitai Europos aukštojo mokslo erdvę. Šie pavyzdžiai13 tapo nuoroda ir informacija panašioms pastangoms, nesvarbu, kokioje pasaulio šalyje. Per pastarąjį dešimtmetį matomas studijų programų ir aukštojo mokslo institucijų, kurios veikia tarptautiniu mastu, kiekybinis „sprogimas“. Kataras, Singapūras ir Jungtiniai Arabų Emyratai yra pavyzdinės šalys, kurios išmintingai sustiprino tarptautiškumą kaip reikšmingą nacionalinių aukštojo mokslo politikų dalį: siekdami praplėsti aukštojo mokslo prieinamumą lokaliai studentų populiacijai jie nusamdė prestižinius užsienio universitetus sukurti lokalius universitetinius miestelius, kad aukštasis mokslas taptų švietimo ir ugdymo centru šalies regionams. Tačiau neturtingiausioms pasaulio šalims ir ribotus išteklius turinčioms aukštojo mokslo institucijoms galimybės įsitraukti į tarptautinės dimensijos įgyvendinimą gali būti, o ir išlieka ypač ribotos (Bosma et al., 2008). Pastaraisiais dešimtmečiais nelygybė tarp nacionalinių aukštojo mokslo sistemų šalyse didėja. Akademinis pasaulis visuomet buvo charakterizuojamas centrais ir periferijomis. Stipriausiais universitetais tampa tos aukštosios mokyklos, kurių mokslininkai vykdo įrodymais pagrįstus ir patikimus tyrimus, taip pelnant meistriškumo ir pranašumo reputaciją. Rangų lentelės ir produkcija sudaro didžiąją pasaulinio mokslo rezultatų dalį (Bloom et al., 2005). Tarp centro ir periferijos dinamikos egzistuoja didėjanti įtampa. Besivystančios šalys dažnai trokšta pasaulinio lygio ir tradicinių universitetų lygių galimybių (Cross ir Pickering, 2008). Akademinių institucijų ir laipsnį teikiančių studijų programų reitingai prisideda prie šios įtampos. Tarptautiniai reitingai garbina universitetus, kuriuose vartojama anglų kalba kaip pagrindinis dėstymo ir studijavimo bei mokslinio (tyrimų) (iš)komunikavimo priemonė ir kurie turi platų disciplinų (mokslo ir studijų krypčių) pasirinkimą 13 ENLACES Lotynų Amerikoje; harmonizavimo strategijos plėtojimas Afrikos Sąjungoje; Brisbeno komunikato iniciatyva, kurios ėmėsi dvidešimt septynios šalys Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose; švietimo ministrų diskusijos Azijos pietryčiuose.

– 21 –


Vilma Žydžiūnaitė

MOKSLININKO INTELEKTINĖ LYDERYSTĖ AUKŠTAJAME MOKSLE: POREIKIS, VEIKSNIAI IR IŠŠŪKIAI Monografija

Redaktorė Danguolė Kopūstienė Maketuotoja Silva Jankauskaitė 2019 03 14 Tiražas 40 egz. Užsakymo Nr. K19-017 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt Spausdino „Vitae Litera“ leidykla Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt

Profile for Vytautas Magnus University

Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai  

Vilma Žydžiūnaitė

Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai  

Vilma Žydžiūnaitė

Advertisement