Spalis | 2017
šiame numeryje #Gyvasžodis
Miglė Anušauskaitė. Linksmai apie „linksmą mokslą“
1
Tema / Greimo metai
Vaidenė Grybauskaitė. Didžiojo mąstytojo paieškos
3
Įvykis
Edita Loiba. Sparnus išskleidė Bibliotekininkų angelas Vaidenė Grybauskaitė. Dovana, išaugusi į Valstybingumo centrą
6 8
6
Šiandien aktualu
Birutė Railienė. Personalinės bibliografijos rodyklės šiandien: naujovių ir tradicijų santykis
10
Nauji leidiniai
Ilona Čiužauskaitė. Praradimais paženklinta Antano Baranausko asmeninė biblioteka 14 Iš bibliotekų praeities
Panevėžio krašto knygų saugyklų valymas nacių okupacijos metais. Parengė Raimundas Klimavičius, iš vokiečių kalbos vertė Dalija Tubelienė
17
Sukaktys
Dalia Cidzikaitė. Savo žodžiu sutraukiantis minias
22
Pokalbis
Aušra Kiudulaitė: „Iliustruotojui svarbiausia – geras tekstas“ (Kalbėjosi Viktorija Pukėnaitė)
8
26
Kūrėjai ir jų darbai
Kęstutis Šapoka. Subtilusis aukštaitis
30
Gerosios patirtys
Loreta Liutkutė. Su teptuku rankose – krašto ženklų paieškos
32
KRONIKA
35
Mūsų kalendorius
2017 gruodis. Parengė Gražina Rinkevičienė
41
26 Panaudotos Algimanto Sakalausko (6), Dominyko Zurlio (8) nuotraukos ir Aušros Kiudulaitės iliustracija iš knygos „Draugystė ant straublio galo“ (26)
Redakcija
Redakcijos kolegija
Jūratė Bičkauskienė (vyr. redaktorė) Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Vaidenė Grybauskaitė (kronikos redaktorė) Loreta Pakalniškienė (bibliografijos redaktorė) Kostas Stankevičius (dizaineris) Jolanta Jūrėnienė (kompiuterininkė)
Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė dr. Laura Juchnevič
VirŠeliuose
Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ
Pirmame: Angelų kalvoje (Trakų r.) ankstyvą šių metų rudenį sparnus išskleidė Bibliotekininko globos angelas (autoriai Algimantas Sakalauskas ir Ričardas Grekavičius). Danguolės Banevičienės nuotrauka Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – merginos iš Platelių (Plungės r.) apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Žemaičių pagrindinės drabužių spalvos: raudona, mėlyna, žalia, balta. Kiekvienas drabužis (skepeta, kiklikas, sijonas) vis kitos spalvos. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų
#gyvasžodis
Linksmai apie „linksmą mokslą“ Piešti komiksų knygą („Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semio tika“ – Red.) yra labai smagu. Galvoti, kaip paprastai perteikti teoriją, mėginti papasakoti vieno žmogaus – lietuvių ir prancūzų semiotiko Algirdo Juliaus Greimo – gyvenimo istoriją. Tvarkyti nupieštus puslapius ir atlikti taisymus – nuobodu, bet reikalinga. Tačiau galiausiai ateina momentas, kai reikia parašyti įvadinį žodį, o gal spaudos pranešimą arba šiaip atsakyti į klausimą: „Kodėl piešei šią knygą?“ Knygos pradžioje dar mažas Greimas su tėvais svečiuojasi pas jų draugus. Prie stalo vyksta pokalbis apie gyvenimo prasmę, bet ilgainiui pastebima, kad kiekvienas atsakymas, vos pasakytas, nuskamba tarsi per menkai. Panašiai ir atsakymas į klausimą, kodėl piešiau šią knygą, vis nuskamba kažkaip nesąžiningai. Nupiešiau šią istoriją, nes manau, kad reikia „populiarinti semiotiką jaunimui“? Nes gavau Kultūros tarybos paramą? Nes svarbu būtent taip papasakoti apie Greimo gyvenimą? Nes šiais laikais mes Lietuvoje esame labai ... (įrašyti norimą žodį), o knyga „Dr. Kvadratas“, tegul ir maža dalimi, bet vis tiek prisideda prie to, kad būtume labiau ... (įrašyti kitą norimą žodį)? Atsakymai gal ir geri, bet sukonstruoti retrospektyviai. Juk aš pati puikiai žinau, jog mano praeityje nebuvo momento, kad būčiau atsisėdusi, nusistačiusi gyvenimo prioritetus, nusprendusi –
Miglė Anušauskaitė. Vygaudo Juozaičio nuotr.
štai komiksų knyga apie Greimą atitinka vieną iš tų prioritetų, ir tik tada kibusi į darbą. „Norėjau ir nupiešiau“, – būtų gal sąžiningiausias atsakymas, bet neskamba kilniai. Be to, kodėl tuomet kitiems turėtų būti įdomu tai, ką aš besilinksmindama nupiešiau?
1
Semiotiką pats Greimas yra pavadinęs linksmu mokslu. Tačiau tai kontrastuoja su dažnu žmonių įsitikinimu – esą tai sausas, neįdomus mokslas. Semio tika yra teorija, griežtas metodas, bet ir malonumas skaidyti kultūrinius reiškinius į detales, analizuoti jų santykius, atrasti po jais slypinčias struktūras. Tai – džiaugsmas įvaldyti teorinius įrankius, naudoti juos, kritikuoti ir atrasti juos sukūrusį žmogų. Taigi ir aš, galvodama, kaip piešti Greimą, ieškojau vaizdinių elementų, kurie būtų jo atributai nuo pat vaikystės iki senatvės. Akiniai ir ūsai – puiku, betgi nepieši ūsuoto mažamečio. Tad lieka plaukai, ausys, veido forma – tai, kas išlieka kūnui besikeičiant. Ir dar kas nors ryškaus, bet truputį išgalvota – pavyzdžiui, antakiai, kuriuos jau mažam Greimui pripaišiau baltus ir storus. Panašiai ir su charakterio bruožais. Kuriuos pasirinkti akcentuoti? Kurie išlieka nepakitę, kurie dingsta, kurie atsiranda – o gal neatsiranda, gal visada glūdėjo kokiu nors keistu pavidalu? Greimas buvo rimtas ir mėgo tvarką. Bet taip pat buvo veržlus ir jaunatviškas. Turėjo gerą humoro jausmą, nepakentė nemoksliškų disciplinų, su savotišku sentimentalumu ilgėjosi „tikrumo“. Ir, žinoma, ne tik tai. Ar Greimo daugialypumą turėčiau priimti rimčiau negu kitų dėl to, kad jis buvo žymus mokslininkas? Kiek to galima sudėti į komiksą, ką galiu sau leisti prigalvoti? Knygos veikėjas Greimas išaugo remiantis prisi minimais, biografijomis ir autobiografijomis, laiškais ir nuotraukomis. Bet jame esama nemažai ir manęs pačios, kartais į jo lūpas įdedu man pačiai doktoran tūros studijose (arba gyvenime) kylančius klausimus. Greimas kalbasi su draugais ir intelektiniais prieši ninkais, ginčijasi apie teorijas, svarsto, kaip analizuoti meilę, dvejoja, kaip atskirti prasmingus dalykus nuo visiškai nereikšmingų. Kultūrinius reiškinius – romanus, filmus, architek tūrą – galima analizuoti klausiant, ką autorius norėjo
tuo pasakyti. Arba galima klausti – kokius jausmus man tai sukelia? Arba – kaip tai atspindi laikotarpio istorines sąlygas, žmonių santykius? Greimo semio tikoje atsiribojama nuo šių klausimų ir siekiama kultūrinius reiškinius analizuoti su moksliniu griež tumu, pradedant nuo paties reiškinio struktūros. Iš kokių elementų sudarytas pastatas, koks jų sąryšis? Kokie motyvai pasikartoja literatūros kūrinyje, kaip jie koreliuoja su gilesniais teksto lygmenimis? „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ yra linksma knyga, bet piešdama ją nenorėjau prarasti mokslinio griežtumo. Todėl naudojausi savo užrašais iš semiotikos studijų, Greimo ir kitų autorių tekstais, o tuomet nupaišytus puslapius duodavau peržiūrėti prof. Kęstučiui Nastopkai, kad patikrintų, ar nepri vėliau klaidų, ar kažko svarbaus nepraleidau. Siekiau padaryti jei ne semiotikos vadovėlį, tai bent įdomų įvadą, nuo kurio atsispyrus galima nerti gilyn į be galo įdomų šios disciplinos pasaulį. Nors semiotikoje kūriniai analizuojami neatsi žvelgiant į jų kontekstą, piešiant šią knygą kontekstas man buvo itin svarbus. Kokių idėjų veikiamas Greimas sukūrė savo semiotiką, kokios minties mokyklos tuo metu buvo populiarios Europoje, kas jam oponavo? Idėjos neatsiranda tuščioje vietoje, o stebėti jų sąryšius – ne ką mažiau įdomu negu analizuoti paskirą kūrinį. Ar semiotika yra naudinga gyvenime? At sakyčiau: tiesiogiai tai ne. Bet gal taip ir neturi būti? Bent jau man labiausiai pravertė dalykai, kurių visai nesitikėjau atnešiant tiesioginės naudos. Gyvenimas su semiotika – turtinges nis, keistesnis, analitiškesnis. Įkrautas energijos ir naujų minčių – kartais netgi tokių keistų, kaip nupiešti knygą apie semiotiką. Miglė Anušauskaitė
Miglės Anušauskaitės piešiniai
2
Lietuvių kalbos instituto sociolingvistikos studijų doktorantė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotoja
tema / greimo metai
Didžiojo mąstytojo paieškos
A. J. Greimas 1979 m. buvo atvykęs į sostinę – Vilniaus universitete skaitė paskaitų ciklą. Viktoro Kapočiaus nuotr. © Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Vaidenė Grybauskaitė
„Prasmės problema pasikeitė, kadangi niekas jau nesidomi prasme. Nei gyvenimo prasme, nei žmonijos prasme. Tai tada gaunasi toks beprasmingas gyvenimas ir prasmės neieškantys žmonės.“ Šie Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) žodžiai jau beveik visus metus girdimi iš įvairių žiniasklaidos priemonių – 2017-ieji paskelbti pasaulinio garso semiotiko, kalbotyrininko ir mitologo A. J. Greimo metais. Mokslininko 100-osios gimimo sukakties minėjimo Lietuvoje ir pasaulyje programa išties įspūdinga: tai pavasarį vykęs iškilmingas šios sukakties minėjimas Vilniaus rotušėje, visus metus rengtos tarptautinės konferencijos, parodos, paskaitos, leidžiamos knygos (moksliniai leidiniai ir vertimai, tarp jų JAV Purdue universiteto profesoriaus Thomo Brodeno parašytos A. J. Greimo biografijos I dalis), mūsų šalyje išleisti pašto ženklas ir net proginė sidabro moneta.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblio teka, parengusi projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“, visą spalio mėnesį irgi kvietė į šiam iškiliam semiotikui skirtus renginius: dokumentinio filmo „Cherchez Greimas“ (režisierius Rytis Zem kauskas) peržiūrą, interaktyvios kilnojamosios pa rodos „Pasaulis semiotiko akimis“ (kuratorė Gintautė Žemaitytė) pristatymą, įvairias edukacines paskaitas, konferenciją Lietuvos ir užsienio lituanistams. Minint 90-ąsias A. J. Greimo metines, žurnale „Tarp knygų“ (2007, Nr.1, p. 24–32) buvo spausdinta Petronėlės Grybauskienės parengta A. J. Greimo biobibliografija.
Sukūrė visuotinai reikšmingą mokyklą Greimo metų minėjimas – gera proga tarptauti niu mastu aktualizuoti patį A. J. Greimą, pristatyti jį ir jo darbus didesniam visuomenės ratui, o Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros
teorijos centrui (plėtojančiam lietuvio sukurtos semiotikos mokyklos idėjas ir vykdančiam semio tikos magistro studijų programą Lietuvoje, taip pat inicijavusiam šios sukakties įtraukimą į UNESCO atmintinų datų sąrašą) – patikrinti savo darbų ir projektų svarbą. Algirdas J. Greimas yra didžiulio masto figūra, tačiau Lietuvoje jis gal ir nėra taip plačiai žinomas ar suprantamas. Pasak A. J. Greimo semiotikos ir lite ratūros teorijos centro vedėjo prof. habil. dr. Arūno Sverdiolo, tai yra vienintelis lietuvis, kuris XIX–XX a. sukūrė pasaulyje reikšmingą mokslo metodologiją arba mokyklą. Jos darbai yra tęsiami: 9 pasaulio vals tybėse veikia 19 Greimo vardu pavadintų semiotikos centrų. Ši humanitarinė disciplina dėstoma ir kai kuriuose universitetuose. „Mes iš viso neturime tokio masto precedentų ar kitų tokių analogiškų atvejų“, – vertina A. Sverdiolas. 3
Nacionalinėje bibliotekoje rengtuose A. J. Greimui skirtuose renginiuose dalyvavo Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro darbuotojai (iš kairės): prof. habil. dr. A. Sverdiolas, dr. J. Levina ir prof. habil. dr. K. Nastopka. Vygaudo Juozaičio nuotraukos
1944 m. emigravęs į Vakarus, mokslininko kar jerą A. J. Greimas pradėjo kaip leksikografas, vėliau nuo domėjimosi žodžių reikšmėmis perėjo prie bendrosios prasmės problemos, sukūrė mokslinę prasmės aiškinimo teoriją. Šios teorijos pagrindus išdėstė veikaluose „Struktūrinė semantika“ (1966), tęsė – „Apie prasmę“ (1970), „Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos“ (1976), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976).
4
1917 m.
1919 m.
1934–1935 m.
1936–1939 m.
1939 m.
1940–1942 m.
1942–1944 m.
1944 m.
1948 m.
Greimų šeima grįžo į Lietuvą
Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete
Mokėsi Grenoblio universitete (įgijo filologijos licenciatą)
Atliko tarnybą Lietuvos kariuomenėje
Gyveno Šiauliuose, mokytojavo, dėstė lietuvių ir prancūzų kalbas
Gyvendamas Kaune, dalyvavo antinacinio judėjimo veikloje
Pasitraukė į Vakarus
Sorbonos universitete apgynė daktaro disertaciją
Pažinti kaip semiotiką ir mitologą Patraukli priemonė susipažinti su A. J. Greimu, profesoriaus nuomone, yra pokalbiai su Sauliumi Žuku (publikuojami 2017 m. pasirodžiusioje knygoje „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ (I tomas)). „Tai yra to slenksčio įveikos priemonė, raktas, kuris leidžia atrakinti“, – vertina A. Sverdiolas. Prof. habil. dr. K. Nastopka savo ruožtu siūlė pradėti nuo veikalo „Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos“. Arba skaityti „Apie netobulumą“: „Tai labai žmogiška,
Kovo 9 d. gimė Tuloje (Rusija)
Lietuvos tyrėjai dar turi atrasti A.J. Greimas parašė aštuonias knygas prancūzų kalba ir devynias – lietuvių kalba, pusė jų skirtos mito logijos tyrimams. Lietuvių kultūrai svarbi jo eseistika, straipsniai išeivijos spaudoje įvairiais visuomenės, kultūros ir politikos klausimais. A. Sverdiolo teigimu, A. J. Greimo lietuviški tekstai „nepaprastai plastiški, jų visas paviršius kaip dailininko darbas, tapyba, kur daug sluoksnių vienas ant kito, tiesiog žaižaruoja. Juos galima skaityti vis iš naujo, citatos – daugiaprasmiškos“. Svarbūs ir A. J. Greimo laiškai (susirašinėjimas su Aleksandrai Kašubiene, laiškai Arvydui Šliogeriui, Jonui Aisčiui, Broniui Sa vukynui), daug pasakantys apie jo paties asmenybę. Šiandien dar vis renkamas mokslininko rašytinis pa likimas, ieškoma straips nių, spausdintų išeivijos spaudoje. A. J. Greimą dar turi atrasti lituanistikos tyrėjai, imtis išsamesnių šio susirašinėjimo tyrimų.
Tai, ką jis rašė prancūziškai, buvo skirta mokslui, akademinei bendruomenei, tai – daug aukštesnis slenkstis. Apie A. J. Greimo tekstus ir jų vertimus buvo kalbėta ir Nacionalinėje bibliotekoje sureng toje konferencijoje „Algirdas Julius Greimas Lie tuvoje, pasaulyje ir mokykloje“. Pasak A. Sverdiolo, A. J. Greimo prancūziški tekstai daugiasluoksniai, labai daug terminijos, abstrakčių daiktavardžių, verčiant į lietuvių kalbą, sunku rasti atitikmenis, o tam reikia daug intelektualinių pastangų. Tam tikra prasme vertimo problemos parodo ir mūsų humanitarinių, taip pat socialinių mokslų būklę. Profesoriaus teigimu, lietuvių teorinės kalbos ištekliai yra nepakankami, trūksta gebėjimo ter minologiškai mąstyti. A. Sverdiolo žodžiais, Tomo Venclovos praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje atliktas vertimas – mažiausiai paskaitomas, darbų rinktinės, kurią išvertė Rolandas Pavilionis (1989), – geresnis, bet nepakankamai. Naujesni vertimai (pvz., Kęstučio Nastopkos) jau natūralesni – per tuos dešimtmečius lietuvių kalba įgijo tam tikrą terminologinį potencialą.
šilta knyga.“ Dr. Jūratė Levina, kalbėdama apie semiotikos prieinamumą, siūlė atsiversti paties K. Nastopkos knygas: „Literatūros semiotika“, Išsprūstanti prasmė“ – ten labai aiškiai ir suprantamai parodomi semiotiniai metodai. A. J. Greimas įdomus ir kaip mitologas, senųjų tikėjimų tyrėjas. Svarbiausi jo mitologijos tyrinėjimai išleisti dviem tomais: „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990). Pasak paties A. J. Greimo, „mitologija skiriasi nuo tiksliųjų mokslų
Trikalbės parodos „Pasaulis semiotiko akimis“ kūrybinė grupė. Ketvirta iš kairės – parodos kuratorė G. Žemaitytė. Manto Bartaševičiaus nuotraukos
1949–1958 m.
1958–1962 m.
1965 m.
1966 m.
1971 m.
1976 m.
1979 m.
1979–1990 m.
1992 m.
Dėstė Ankaros ir Stambulo (Turkija) universitetuose
Paryžiuje Socialinių mokslų aukštųjų studijų mokykloje pradėjo vadovauti semiolingvistinių tyrimų grupei ir bendrosios semantikos seminarui
Studijoje „Struktūrinė semantika“ išdėstė semiotinės teorijos pagrindus
Lankėsi sovietinėje Lietuvoje, skaitė paskaitas
Studijoje „Maupassant: teksto semiotika“ suformulavo praktinius semiotinės analizės principus
Lankėsi Vilniaus universitete, skaitė paskaitų ciklą
Mitologijos tyrinėjimus apibendrino knygose „Apie dievus ir žmones“ ir „Tautos atminties beieškant“
Vasario 27 d. mirė Paryžiuje. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse
Sukakties atgarsiai pasaulyje A. J. Greimo 100-metis minimas ir pasaulyje: surengtos konferencijos Bagdade (Irakas), San Paule (Brazilija), Limoje (Peru), Romoje (Italija), Vroclave (Lenkija). Paryžiuje gegužės mėnesį vyku sioje konferencijoje „Greimas šiandien. Struktūros ateitis“ jos dalyviams buvo pateiktas A. J. Greimo eseistikos vertimas į prancūzų kalbą. K. Nastopkos teigimu, jis padarė didelį įspūdį: „Šie tekstai įdomūs ne vien lietuviams.“ Renginio atidarymo proga Paryžiaus merijoje buvo parodytas spektaklis pagal A. J. Greimo tekstus. Prancūzų aktorė Dominique Frot, remdamasi jo darbais „Apie netobulumą“, „Intelektualinės autobiografijos bandymas“, „Apie karvių melžėjas“, parašė scenarijų ir parengė vienos valandos spektaklį. Jį planuojama parodyti (prancū zų kalba, su subtitrais) ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Tai – dar viena galima pažintis su didžiuoju mąstytoju A. J. Greimu. Pažvelgti į visuotines problemas semiotiko akimis siūlė ir Paryžiuje, Aukštojoje socialinių mokslų mo kykloje (viename iš jos filialų formavosi Paryžiaus semiotikos mokykla), pristatyta interaktyvi paroda „Le monde vu par un sémioticien“ („Pasaulis semio tiko akimis“). Ši trikalbė (lietuvių, prancūzų ir anglų kalba) Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir gausios kūrybinės grupės parengta paroda šiuo metu veikia Nacionalinėje bibliotekoje. Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduoto jas dr. Arūnas Gelūnas viename renginių pasidžiaugė Greimo metų sėkme. Jo teigimu, vykę renginiai ir didelis susidomėjimas jais rodo, koks prasmingas buvo A. J. Greimo sugrįžimas. Belieka pridurti, kad mums dar reikės pažinti A. J. Greimą kaip rezistentą, analitiką, intelektualą, kuriam rūpėjo Lietuvos ir jos kultūros ateitis.
Išvyko dėstyti į Aleksandriją (Egiptą)
Parodoje buvo sukurta instaliacija „Semiotizatorius“, „semiotizuojami“ objektai: A. J. Greimo laiškas, vynas ir šuo Rudis.
tuo, kad jos objektas yra ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai, ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“. Šiuose jo tekstuose semiotikos metodas ir gyvas ryšys sujungiami su autentiška kaimo buitimi. Tai nėra lengvai skaitomi tekstai, ir kol kas didesnio atgarsio Lietuvoje jie nesulaukė (gal kiek plačiau jais naudojosi Gintaras Beresnevičius).
5
Danguolės Banevičienės nuotr.
Įvykis
Sparnus išskleidė Bibliotekininkų angelas Ant Angelų kalvos Būdos kaime Trakų apylinkėse, dar žinomos kaip Tūkstantmečio ženklų takas, rugsėjo 10-ąją – paskutinę VIII sakralinės muzikos festivalio „Skamba giesmės Angelų kalvoje“ dieną – buvo pašventintas bibliotekininkus globojantis angelas.
Bibliotekininkus sutelkė ir bendram tikslui su vienijo idėjos autorė – Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Bane vičienė. Kaip sako pati Danguolė, idėja pastatyti Bibliotekininko globos angelą kilo prieš kelerius metus. Su šio angelo koncepcija buvo supažindinta Lietuvos bibliotekų bendruomenė. Sulaukta dide lio susidomėjimo ir palaikymo. Lėšų rinkimas, ko gero, buvo lengviausia šio projekto dalis. Jos angelui suplaukė iš įvairiausių Lietuvos kampelių: aukojo bibliotekininkai, bibliotekų bendruomenės nariai, pavieniai asmenys, skaitytojai. Iš viso surinkta 4553 eurai, iš kurių 4200 buvo panaudota skulptūrai, o likusieji bus skirti angelo priežiūrai. Sumanymas ėmė materializuotis, kai buvo sukurtas angelo eskizas. „Sužavėjo, kad jis mo dernus, tačiau tuo pat metu išlaiko savo ange lišką pavidalą. Iškeltas ant ąžuolinio obelisko, jis sklendžia virš kalvos taip lengvai, tarsi tuoj pakiltų“, – džiaugėsi D. Banevičienė.
Sukurtas profesionalių meistrų rankomis Angelo koncepciją išplėtojo vienas žymiausių Lietuvos tautodailininkų medžio skulptorius Algi mantas Sakalauskas. Angelo figūrą išliejo tautodai lininkas kalvis Ričardas Grekavičius. 6
Savo stilistika skulptūra išsiskiria iš kitų An gelų kalvoje apsigyvenusių angelų, stogastulpių ir koplytstulpių. Ažūrinis metalinis angelas stovi ant metalinio rutulio, simbolizuojančio Žemę. Sparnuose – du simboliai: žvaigždė – tai šviesa, tikslo siekimas, kryptingumas; knyga simbolizuoja pirmapradį žinių ir informacijos šaltinį, iš to kylančią tiesą. Lentelėje prie skulptūros įrašyti Vinco Kudirkos žodžiai iš „Tautiškos giesmės“ puikiai iliustruoja šio angelo misiją ir palinkėjimą visiems bibliotekininkams: „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!“
Trys priežastys įprasminti Bibliotekininkų angelas gimė, pirmiausia, iš pasididžiavimo ir pagarbos šiai profesijai. Juk dar III a. pr. Kr. gyvavo Aleksandrijos biblioteka. Joje dirbo mokslininkai ir kūrėjai, tarp kurių buvo Apo lonijus, Eratostenas, Zenodotas, Kalimachas, sudaręs bibliotekos katalogą ir taip sukūręs pirmąjį dabarti nio katalogavimo modelį. Bibliotekininko profesija sena ir garbinga, todėl neramu, kad šiam vardui kyla pavojus išnykti. Bibliotekos tampa žinių ir informa cijos centrais, o bibliotekininkai – žinių ir inovacijų vadybininkais, informacijos ir komunikacijos srautų valdymo specialistais ar pan.
Antra – angelas gimė iš vie Per specialiai surengtą šventę Trakų rajono savivaldybės viešosios nybės. Bibliotekininkai palaiko bibliotekos direktorė Danguolė Banevičienė (su mikrofonu) pristatė nuo šiol bibliotekininkus globosiantį angelą. Editos Kairaitienės nuotr. vieni kitus įvairiuose darbuose. To įrodymas – gana greitai su rinkta angelo statybai reikalinga pinigų suma. Trečia – angelas gimė iš noro atiduoti duoklę šį darbą dirbantiems žmonėms. Bibliotekose tiek daug atsidė jusių savo veiklai žmonių. Šios aplinkybės ir paskatino įpras minti bibliotekininko vardą. Bibliotekininkų angelas buvo pašventintas bendromis tikin čiųjų maldomis. Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikoje buvo laikomos šv. Mi šios už Angelų kalvos skulptūrų dovanotojus ir kūrėjus. Naujo sios skulptūros šventės dalyvius sveikino Angelų kalvos įkūrimo Angelo dovanotojai: iniciatorės Dominyka Dubauskaitė-Semionovė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Akmenės rajono savivaldybės Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, „Angelų kalvos viešosios bibliotekos bibliotekininkai viešosios bibliotekos bibliotekininkai žinios nešėjo“ statulėlės laureatas prof. dr. Libertas Klaipėdos rajono savivaldybės Alytaus Jurgio Kunčino viešosios Klimka. Jono Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekos bibliotekininkai
Gerokai pranoko pirminį sumanymą Angelų kalva – tai 2009 m. pradėta kurti sakrali erdvė, kurią dabar jau puošia 40 angelų skulptūrų. Pradinis šio sumanymo postūmis buvo įprasminti Lietuvos tūkstantmetį ir Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos 600-ąsias įkūrimo metines. Ant Būdos kaimo kalvos turėjo apsigyventi 10 angelų – kiekvienam šimtmečiui po vieną, tačiau noras kurti atvirą, dvasingam laisvalaikiui skirtą ir krikščioniškąsias vertybes puoselėjančią erdvę buvo toks stiprus ir vienijantis, jog jau pirmaisiais metais rezultatas viršijo lūkesčius – kalvoje iškilo 18 ąžuolinių skulptūrų. Angelų skulptūras šiai vietai kuria garsūs Lietuvos ir užsienio menininkai, savo darbais įkūnijantys angelų dovanotojų mintis bei angelų nešamas žinias. Savo angelą turi mokytojai, policininkai, kariškiai, specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai ir kt. Nuo šiol jį turi ir Lietuvos bibliotekininkai. Taigi, jeigu lankysitės Trakuose ar senosios sos tinės apylinkėse, būtinai užsukite į Angelų kalvą. Ji yra Trakų–Rykantų kelio antrajame kilometre ties posūkiu į Būdos kaimą. Nuo kalvos atsiveria Trakų ežerai, didinga pilis, Užutrakio dvaras. O, žvelgiant iš paukščių skrydžio, kalva ir greta esantys ežerai tarsi primena sparnus išskleidusį angelą: Galvės, Lukos (Bernardinų) ir Totoriškių ežerai sudaro kūną ir kojas, Skaisčio ir Akmenos ežerai – išskleistus sparnus, o Angelų kalva tampa angelo galva. Edita Loiba
Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos bibliotekininkai Balkus Mindaugas Birštono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bibliotekininkai Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos LBD skyrius Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkai Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kauno apskrities viešosios bibliotekos bendruomenė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir UAB „Eurivila“ Kazlų Rūdos savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos bibliotekininkai
bibliotekininkai Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kaimo padalinių bibliotekininkai Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Lietuvos aklųjų bibliotekos bendruomenė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bibliotekininkai Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojai Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos bibliotekininkai Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos bibliotekininkai Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos bibliotekininkai Pikčiūnienė Laima Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Prienų rajono savivaldybės Just. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkai
Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Raseinių rajono savivaldybės Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos bibliotekininkai Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Trakų pradinės mokyklos bibliotekininkė Audrė Butiutienė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos bibliotekininkai Ulčinas Antanas Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos LBD skyrius Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos bibliotekininkai Visagino miesto savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai
7
Įvykis
Dovana, išaugusi į Valstybingumo centrą Netilpusieji į renginį galėjo jį stebėti ekrane. Renatos Surovec nuotr.
Simboliška, kad Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, esančioje šalia Seimo rūmų, kur 1990 m. buvo atkurta šalies Nepriklausomybė, spalio 11 d. atidarytas Valstybingumo centras, o jo pagrindu tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio padovanota asmeninės bibliotekos dalis. Ateityje ji gausės. Atidaryto centro paskirtis – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demok ratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo. Tai savo sveikinimo kalboje akcentavo Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Kalbėdamas apie šio įvykio svarbą, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. Andrius Vaišnys pasidalijo šia proga kilusiomis „reflek sijomis – visuomenine, moksline ir asmenine“. Visuomeninė refleksija prasideda nuo pavyzdžio, nuo valstybės žmogaus, lyderio pavyzdžio, kai jis dalijasi ir pa rodo, ką skaitė, kuo domėjosi. Tiems, kurie nori sužinoti, atsiranda galimybė pažinti fondus. Valstybingumo centras yra ne tik studijų vieta – čia suteikiama galimybė įsigilinti į asmenybę, dalyvavusią kuriant valstybę, vadovavusią tam atkūrimui. „Galime ne tik skaityti V. Landsbergio autorines knygas, kurių temos įvairuoja nuo muzikos, politikos iki satyros, bet ir tas, kurias jis skaitė. Tai svarbu tyrėjams“, – kalbėjo A. Vaišnys. 8
Asmeninė refleksija profesoriui kilo apžiūrėjus centro atidarymo proga Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojų parengtą parodą, skirtą 2016 m. Laisvės premijos laureatui prof. V. Landsbergiui, ir prisiminus tuos laikus, kai su V. Landsbergiu buvo aptarinėjami Seimo isto rijos kūrimo klausimai, sprendžiama, kaip parodyti valstybės istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tarpukario Seimo laikų. „Mes, būdami mokslininkai, tyrėjai, žinome, kad istorija galiausiai sudėlioja taškus į vietą, o tuos taškus lengviau pabrėžti, kai matai galimybę tirti“, – mokslinio aspekto reikšmę priminė A. Vaišnys. Džiaugdamasis, kad ši idėja realizuojama ir dovanotos knygos čia gyvens toliau, prof. V. Landsbergis dėkojo biblio tekos vadovybei ir savo žmonai Gražinai Ručytei-Landsber gienei, kuriai vis rūpėjo, kad „su tom krūvom knygų reikia ką nors daryti“. „Galų gale, jeigu kas domėsis ir vartys [šią biblioteką], pamatys visokių įdomių dalykų. Žinote, laikai keičiasi, ateina naujos kartos, nauji interesai, ir kartais, kas buvo neįdomu, pasidaro vėl įdomu, kas buvo mažiau svarbu, staiga tampa svarbu, – dalijosi mintimis V. Landsbergis. – Ir tų knygų bus daugiau, čia – tik pradžia, jų dar pilni namai“.
Prieš pasirašant V. Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinio perdavimo Nacionalinei bibliotekai dovanojimo sutartį. Manto Bartaševičiaus nuotr.
V. Landsbergis dalijasi mintimis apie savo knygų kolekciją. Renatos Surovec nuotr.
G. Ručytė-Landsbergienė ir V. Landsbergis. Dominyko Zurlio nuotr.
Tarp profesoriaus dovanotų knygų ne tik jo paties parašytos, kurių jau yra apie pusantro šimto, bet ir jo šeimos, tėvų kauptos ar jiems dovanotos. Biblio tekai perduotoje beveik 2 tūkst. vienetų kolekcijoje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų suomių ir kitomis kalbomis. V. Landsbergis prisipažino esąs žmogus, kurį galima vadinti knygiumi, jis mėgsta turėti KNYGĄ – jam ne pakanka „kokios nors kasetės ar kokio kištuko“. Beje, jis nėra skaitęs visų savo bibliotekos knygų – kaip teigė profesorius, kartais užtenka tik atsiversti, paskaityti do minančią vietą, juk gauti informacijos gali ir pavartęs. Nacionalinei bibliotekai profesorius patikėjo išsaugotą retą plokštelę – joje Vytauto Marijošiaus diriguojamas simfoninis orkestras 1942 m. Berlyne atlieka Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“. „Aš ją labai branginau, niekam neskolinau, bet čia atidaviau, neprapuls“, – sakė profesorius, daug savo tyrimų ir darbų skyręs Čiurlionio temai. Be jau minėtų knygų, kurias galima suskirstyti teminėmis grupėmis: politika, diplomatija, muziko logija, tautosaka, čiurlioniana, prof. V. Landsbergio kolekciją sudaro periodika, natos, kartografijos leidi niai, garso ir vaizdo įrašai, yra meno albumų. Renginį vedęs Nacionalinės bibliotekos Informa cijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašins kas šmaikštavo: „Būna renginių, kurie pritraukia žmonių, plačiai nuskamba, tačiau ilgainiui apie juos lieka tik asmeniniai prisiminimai, o būna renginių, susijusių su privačiais, asmeniniais daiktais, tačiau turinčių valstybinę reikšmę.“ Būtent toks ir buvo dar vieno valstybingumo centro (prieš metus Lietuvos Respublikos Prezidentūroje duris atvėrė Valstybės pažinimo centras) atidarymas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Lands bergio asmeninės bibliotekos perdavimas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Vaidenė Grybauskaitė
Profesoriai A. Vaišnys (kairėje), R. Gudauskas ir V. Landsbergis. Dominyko Zurlio nuotr.
9
in this issue Miglė Anušauskaitė. Merrily About a Merry Science
1
During the whole of October the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania hosted events devoted to the centenary of the famous Lithu anian and French semiotician Algirdas Julius Greimas. The semiotician, journalist and author of comics Miglė Anušauskaitė talks about the context of the origin of her newest book Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika (“Dr. Tetragon. Greimas and His Semiotics”), which she also introduces in the article. Greimas once called semiotics “a merry science”; therefore, Anušauskaitė thought it highly important to attempt to interest as many people as possible in semiotics.
Vaidenė Grybauskaitė. Discovering Greimas
3
Lithuania and the world is commemorating the centenary of the semioti cian and linguist Algirdas Julius Greimas. On this occasion, 2017 has been proclaimed the Year of Greimas. The author of the article, by drawing on semioticians’ evaluations, attempts to survey at least part of Greimas’s creative heritage. Likewise, the world’s semioticians to this day are trying to “discover” Greimas and translators, to properly translate his works from French (Greimas spent the major part of his life in France).
Edita Loiba. The Library Angel has Spread His Wings
6
The sacral space adjacent to Trakai, the Hill of Angels, which is becoming a new tourist destination, has been enriched with another sculpture: in the early autumn, the Librarians’ Angel created by folk artists was set there. The project initiator is the Director of the Public Library of Trakai Municipality Danguolė Banevičienė. The community of Lithuania’s librarians had been actively supporting the initiative by donating more than 4553 euros.
Vaidenė Grybauskaitė. A Donation that Grew into the Statehood Centre 8 The chairman of the Supreme Council – Reconstituent Seimas Prof. Vy tautas Landsbergis has donated part of his personal library, which made the foundation for the Statehood Centre established at the National Library on 11 October. The donation contains books, periodicals, printed music, cartographic publications, sound and video records collected by Landsbergis’s family and his parents or those donated to them – about two thousand items overall.
Birutė Railienė. Indexes of Personal Bibliographies Today: Innovations and Tradition
10
The article is primarily for bibliographers: Dr. Birutė Railienė from the Wro blewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences analyzes changes in bibliographers’ work and the role of the bibliographic record in electronic catalogues and databases during the Internet era. Her major focus is on creating a personal bibliography and she presents the order of consecutive actions applied when doing this task. What is the relation between the popular online individual profiles and traditional bibliographic indexes? What are the drawbacks of methodologies for constructing bibliographic indexes observed by Lithuanian bibliographers? These and other issues are addressed to in this article.
Ilona Čiužauskaitė. Antanas Baranauskas’s Personal Library Marked by Deficiencies
14
Research of personal libraries has been increasingly gaining momentum. Dr. Ilona Čiužauskaitė, the literature and textology specialist, introduces the book Antano Baranausko asmeninė biblioteka (“The Personal Library of Antanas Baranauskas”). The authors of this study about the library of the poet, linguist, translator, mathematician and priest Antanas Baranauskas (1835–1902) are the book science specialist Dr. Inga Liepaitė and the muse ologist, the Director of the Antanas Baranauskas and Antanas VienuolisŽukauskas Memorial Museum, Antanas Verbickas. Among the survived books of Baranauskas’s library, there are thirty-seven, the belonging of which to this library is not questioned. The author of the article considers this study a valuable book complying to all the requirements for a research publication.
Purges of Book Repositories in the Panevėžys Region During the Nazi Occupation Period
17
This publication prepared by the project manager at the Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library of Panevėžys County Raimundas Klimavičius is for those who love reading archival documents. It presents a document with numerous comments which addresses a time period in the history of this county library celebrating its 95th anniversary this year and its performance under the Nazi occupation during World War II. The document is preserved at the Central State Archive of Ukraine. It provides factual information about the situation with libraries and cultural institu tions during the war not only of the Panevėžys County but also with libraries which operated in the Panevėžys Region and even political preferences of the general public rendered by Nazi Germans. (Prepared by Raimundas Klimavičius, translated from German by Dalija Tubelienė)
Dalia Cidzikaitė. Drawing Crowds by His Words
22
This issue’s “Anniversaries” heading is devoted to the 80th anniversary of the famous Lithuanian expatriate figure Tomas Venclova. The article by Dr. Dalia Cidzikaitė presents thoughts of those who participated at the event held at the National Library. They share insights about Venclova as a poet, academician, publicist, intellectual, social reviewer as well as a man both of all the nations and the periphery.
Aušra Kiudulaitė: “What an Illustrator Needs Most is a Good Text”
26
A talk with a promising artist and book illustrator Aušra Kiudulaitė. She did the illustrations for the book Laimė yra Lapė (“Happiness is a Fox”), which won the Domicėlė Tarabildienė Prize in the elections organized by the Lithuanian branch of IBBY as well as several prizes at exhibitions for book illustrators in Italy, South Korea and United Arab Emirates. (Interviewed by Viktorija Pukėnaitė)
Kęstutis Šapoka. The Subtle Aukštaitian
30
The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is proud of having found proper spaces for a number of works donated by Lithuania’s artists or those which had been specially designed for the Library. The art critic Dr. Kęstutis Šapoka introduces one of the most professional creators of the expressionist art of the second half of the 20th century Leopoldas Surgailis (1928–2016) as well as a work typical for his oeuvre of paintings, Penki muzikantai (“Five Musicians”) (1978). According to Šapoka, the painting could be interpreted as “a particularly significant work of painting of the Lithuanian expressionist school, a caricature of the Soviet realism or reality alternative to the folklore tradition.”
Loreta Liutkutė. In Search for the Region’s Landmarks with a Painter’s Brush
32
In March–October 2017 there was the educational project Krašto ženklai (“The Region’s Landmarks”) carried out by the Public Library of Klaipėda Municipality with the purpose to provide more awareness for people about the region’s history and develop their creative potential. The project’s outcome went beyond the expectations – the initiative had been joined by several hundred of Klaipėda’s citizens of various age, educational background and social status. The article presents comments by participants of educa tional and plein air sessions about the possibility to practice in art-making with the assistance of professional artists. The project will be of substantive benefit to the Library itself: part of the art works will be exhibited at its branches and their digitized copies will be presented online in the virtual art gallery of the Klaipėda Region. Some of the works will be given to the Library as a donation. Translated by Tomas Auškalnis
ISSN 0868-8826
„Tarp knygų“ archyvas
Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.
2017 Nr. 10 (705) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2017 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2017 10 27 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 550 egz. Užs. nr. 13366 Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius
Tarp knygų (In the world of books) No 10 (705) 2017 Martynas Mažvydas National Library of Lithuan ia Monthly. Published in Lithuan ian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2017 Address: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lithuania tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt