Kultūra: kaip ją vartosime – gurkšniais ar po lašelį?

KULTŪRA:

KAIP JĄ VARTOSIME – GURKŠNIAIS AR PO LAŠELĮ?

„Lietuva 2050“: kokie ir kur būsime po kelių dešimtmečių? kuriomis kryptimis vystysis Lietuvos valstybė? Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo parengti ir Seimui 2023 m. pateikti šią valstybės pažangos strategiją. Lietuvai patiriant globalius pokyčius viešosios politikos, verslo, technologijų ir inovacijų, mokslo ir švietimo srityse, būtina numatyti šalies ateities viziją, prie kurios įgyvendinimo aktyviai prisidėtų jos piliečiai. Be daugybės ilgalaikėje perspektyvoje įvairiose gyvenimo srityse kilsiančių iššūkių, valstybė sprendžia ir „kultūros, meno, tapatybės klausimus“*.

Jei gatvėje sutiktų praeivių paklaustume „kas jums yra kultūra, kiek ji svarbi“, gautume atsakymų margumyną. Ir nenuostabu, kad šį „žmogaus santykį su savimi, visuomene ir aplinka, apimantį individo ir visuomenės savivoką, tapatybę, gyvenimo būdą“, kaip aiškinama „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, kiekvienas suvokiame savaip – remdamiesi turimu išsilavinimu, išsiugdytais dvasiniais poreikiais ir... piniginės turiniu. Skirtingus atsakymus pateikė ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje diskusijoje dalyvavę žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo žmonės: „viešoji gėrybė“, „visa, ką sukūrė žmogus“, „regimoji mūsų nepriklausomybės forma“... Kartu jie svarstė, kodėl Lietuvoje susidarė gana ryški regioninė, socialinė „kultūros vartojimo“ atskirtis.

Lietuvos bibliotekos, tapusios patraukliais bendruomenių kultūrinio gyvenimo židiniais, aktyviai prisideda prie įvairaus pobūdžio atskirties mažinimo. Įgyvendindamos iniciatyvą „Biblioteka visiems“, šį rudenį į savo erdves jos įsileido socialinio projekto „Draugystė veža“ dalyvius, kurie sugriovė bet kokius stereotipus apie negalią, kaip socialinės atskirties priežastį. Arba kitas pavyzdys, kai vien su knygų pasauliu susijęs renginys (mugė) išauga į kelias dienas trunkantį visą miestą sujudinantį festivalį „Inkultūracija“. Jo organizatoriams norisi palinkėti, kad šis kultūros perdavimą iš kartos į kartą apibūdinantis žodis nulemtų klaipėdiečių renginio gyvavimą ne vieną dešimtmetį, užliedamas miestą vis didesne kultūros banga.

Bet kultūros ateities nebūtų be praeities. Vienas iš valstybės išsivystymą parodančių reiškinių – spausdintinė knyga. 2022ieji – proga prisiminti prieš 500 metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilniuje, išspausdintą pirmąją knygą.