Tai nutiko spalį. Parengė Vaidenė Grybauskaitė

MĖNESIAI IR DIENOS TAI NUTIKO SPALĮ

5 d.Šią dieną UNESCO iniciatyva minima Tarptautinė mokytojų diena, siekiant atkreipti dėmesį į ypač svarbų pedagogų darbą ir kelti mokytojo prestižą. Tądien ir Lietuvoje sveikinami mokytojai, įvertinami jų pasiekimai. Šiemet Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtose iškilmėse buvo apdovanoti Metų mokytojai, įteiktos Meilės Lukšienės, Lituanistinio švietimo mokytojo (pedagogo) premijos. Šią dieną verta pamąstyti ir apie vis labiau menkstantį mokytojo autoritetą: darbas sunkus, reikalaujantis ir kūrybiškumo, ir kritinio mąstymo, ir gebėjimo bendrauti, tačiau menkai mokamas, todėl jauni žmonės vengia rinktis šią profesiją. Lietuvoje vis labiau juntamas tiksliųjų mokslų, taip pat lietuvių, anglų kalbų mokytojų trūkumas. Meilės Lukšienės premija apdovanotas Kauno rajono pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas. Vygaudas Juozaitis 7 d.Tarptautinė šypsenos diena, švenčiama jau daugiau nei 20 metų – nuo 1999-ųjų. Minima spalio pirmąjį penktadienį. Švęsti Šypsenos dieną pasiūlė JAV grafikos dizaineris Harvey’is Ballas (1921–2001) iš Masačusetso valstijos, vienos draudimo kompanijos užsakymu sukūręs firminį šypsenėlės ženklą, kuris turėjo pradžiuginti darbuotojus po susijungimo su kita įmone, – geltoną saulytę su taškeliais-akimis ir šypsena. H. Ballas pakvietė žmones dalintis šypsenomis, daryti gerus darbus ir džiuginti kitus. Šis ženklas labai greitai išpopuliarėjo, tapo nuoširdumo, draugiškumo išraiška. Įdomu, kad pats autorius už savo darbą gavo tik 45 dolerius, o šypsenėlei paplitus pasipelnyti negalėjo, nes nepasirūpino ženklo patentavimu.

12 d.Tądien prieš 530 metų Ispanijai tarnavęs jūrininkas Kristupas Kolumbas (1451–1506) išsilaipino vienoje Bahamų salų. Nuo tada jis tapo žinomas kaip Amerikos atradėjas. Vietos indėnai aravakai salą vadino Guanahani, o K. Kolumbas ją pavadino San Salvadoru. Šios salos atradimo diena laikoma oficialia Amerikos atradimo data. Vėliau šis keliautojas atrado Kubą, Haitį. Leidęsis į kelionę remdamasis netiksliais apskaičiavimais, jis manė, kad plaukiant į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio galima rasti trumpą jūrų kelią į Indiją. Iš viso K. Kolumbas surengė keturias keliones per Atlanto vandenyną. Viena vertus, jūrininko atradimai turėjo didelę istorinę reikšmę, kita vertus, po jo kelionių prasidėjo Amerikos žemyno kolonizacija. Po Ispanijos įsitvirtinimo salose daugelis vietos indėnų buvo išvežti kaip vergai, kiti išmirė užsikrėtę atvykėlių atvežtomis ligomis, kurioms neturėjo imuniteto.

Sebastiano del Piombo. Kristupo Kolumbo portretas, 1519 m. 19 d.Prieš 140 metų Subartonyse, Varėnos rajone, gimė Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), lietuvių rašytojas, politikos veikėjas, redaktorius. V. Krėvė 1908 m. baigė Kijevo universitetą, čia parašė mokslinį darbą „Indoeuropiečių tėvynė“. 1918–1920 m. buvo atkurtos Lietuvos valstybės konsulas Azerbaidžane, o 1940 m. – vadinamosios Liaudies vyriausybės ministras. 1944 m. V. Krėvė pasitraukė į Vakarus, nuo 1947 m. gyveno ir dirbo JAV. Rašytojas buvo daugiabriaunė asmenybė, jį žavėjo ir V. Krėvė apie 1954 metus. Fotografas nežinomas. lietuvių mitologija bei išmintis, ir Rytų Publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas kultūra, ypač domino ryškių istorinių as- Maironio lietuvių literatūros muziejuje BY-NC-ND menybių, atsidūrusių dramatiškose situacijose, likimai. 1997 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė Vinco Krėvės premiją, teikiamą kas ketveri metai. O šiemet rašytojo gimtinėje įteikta pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija – ji skirta istorikui, publicistui Bernardui Gailiui už knygą „Kraujo kvapas“, kurioje apmąstomos patriotizmo, kovos ir išdavystė temos.

20 d.Pasaulinė vertybių diena minima spalio trečią ketvirtadienį, todėl šiemet ji prisiminta 20 dieną. Tai puiki proga pagalvoti apie tikrąsias vertybes, stengtis jomis vadovautis. Vertybes pradedame ugdytis (ar jos ugdomos) nuo pat mažų dienų šeimoje, vėliau – mokykloje, visuomenėje. Vertybės mus motyvuoja, skatina veikti, dažnai tampa priežastimi, kodėl darome tai, ką darome. Šiandienos susiskaldžiusiame pasaulyje būtent vertybės gali padėti suvienyti bendraminčius, bendruomenes įveikti visas mus skiriančias kliūtis, kurti stipresnes visuomenes ir vieningesnį pasaulį, imtis teigiamų pokyčių. Pasaulinę vertybių dieną koordinuoja savanoriai. Šių metų šventės tema – bendruomenės vertybės.

24 d.Minima Jungtinių Tautų (JT) diena – tądien įsigaliojo JT Chartija. Minėti JT dieną 1971 m. paragino JT Generalinė Asamblėja. Po Antrojo pasaulio karo įkurtos organizacijos pagrindinis tikslas – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti taikius tautų santykius ir tarptautinį bendradarbiavimą, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms. Šiuo metu JT organizacijai priklauso 193 valstybės. Jei iškyla grėsmė taikai, JT suteikiama teisė imtis įvairių priemonių, įskaitant ir karinių, steigti taikos palaikymo misijas. Tačiau Rusijos karo veiksmai Ukrainoje parodė, kad JT veikla nėra pakankamai efektyvi. JT nesugebėjo įvesti tvarkos ir Somalyje, o per Srebrenicos skerdynes Bosnijoje nužudyta 8000 vyrų ir jaunuolių. JT struktūroms metami kaltinimai neracionaliai naudojant išteklius, turint išpūstus personalo etatus, taip pat dėl korupcijos, Jungtinių Tautų Organizacijos vėliava. Wikimedia.org prastos vadybos. 25 d.Šią dieną prieš 100 metų gimė Jurgis Gaižauskas (1922–2009) – kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas, dar vadintas kaimo kapelų patriarchu. Jis sukūrė per 1200 instrumentinių ir vokalinių įvairių žanrų kūrinių: nuo choro ir solistams skirtų dainų, instrumentinių pjesių, muzikos teatrams iki simfonijų, operų. Iki šiol populiari kompozitoriaus 1968 m. sukurta pirmoji nacionalinė opera vaikams „Buratinas“. J. Gaižauskas, dėstydamas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, konservatorijoje, išugdė nemažai mokinių, tarp jų – kompozitorius P. Dikčius, T. Makačinas, M. Novikas, A. V. Raudonikis. Nuo 1965 m. buvo respublikinių dainų švenčių dirigentas, konsultatas, kaimo kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ entuziastas.

Kompozitorius Jurgis Gaižauskas (kairėje) su žmona Sofija ir kompozitorius Konradas Kaveckas Palangoje, 1973 m. Fotografas Bernardas Aleknavičius. Publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje BY-NC-ND

28 d.Prieš 110 metų gimė lietuvių tapytoja Marija Cvirkienė (1912–2004). Dailės mokėsi Kauno meno mokykloje pas Petrą Kalpoką, Adomą Galdiką. Baigusi studijas, nuo 1935 m. dalyvavo parodose. Kartu su vyru rašytoju Petru Cvirka daug keliavo po Vakarų Europą. Sukūrė nemažai peizažų, iš kurių ryškiausi „Pavasarį prie Nemuno“ (1938), „Po lietaus“ (1959), „Pajūryje“ (1971), taip pat portretų, teminių kompozicijų. M. Cvirkienė priklausė

Marija Cvirkienė. Natiurmortas, 1982 m. Publikuota „E. paveldas“, saugoma Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje BY-NC-ND Marija Cvirkienė. Autoportretas, 1937 m. Publikuota LIMIS © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 1938 m. įkurtai Lietuvos moterų dailininkių draugijai. Per Antrąjį pasaulinį karą su P. Cvirka pasitraukė į Alma Atą, gyveno Maskvoje. 1945 m. grįžo į Vilnių, pirmą personalinę parodą surengė 1962 m. Kaune. Dailininkės darbai impresionistiški, kameriniai, lyriški. Vis dėlto galima sakyti, kad M. Cvirkienės kūryba tiek sovietmečiu, tiek vėliau tyrinėta mažokai. Tapytojos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus. 2000 m. ji apdovanota Gedimino ordino Riteriu kryžiumi. 30 d.Prieš 115 metų Klaipėdos apskrityje gimė teisininkas ir istorikas Martynas Brakas (1907–2000), jaunesnysis kito žinomo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo – dailininko Adomo Brako brolis. Gimnazijoje Martynas susidomėjo jūrų skautų veikla, prisidėjo prie šios skautų organizacijos įsteigimo Klaipėdoje. Kadangi Brakų šeima bendravo su Vydūnu, kreipėsi į pastarąjį dėl lietuviškesnio pavadinimo. Vydūnas, prisiminęs skautų šūkį „Budėk!“, pasiūlė vadintis „budžiais“ (iš čia ir burinės jachtos pavadinimas „Budys“). M. Brakas Londone, Berlyne, Kelne studijavo teisę, 1939 m. Berlyne dalyvavo derybose dėl Lietuvos valstybės laisvosios ekonominės zonos Klaipėdos uoste. 1944 m. pasitraukė į Daniją, porą metų ten buvo Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. 1952 m. apsigyvenęs JAV, 1954–1964 m. buvo Lietuvos laisvės komiteto Niujorke narys ir vienas Lietuvos atstovų Pavergtųjų Europos tautų seime. M. Brakas parengė studijų rinkinį (anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis) „Mažoji Lietuva“ (1976), parašė „Mažosios Lietuvos politinę ir diplomatinę istoriją“ (1995).

M. Brakas ėjo ir Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pirmininko pareigas.

31 d.Reformacijos diena – tą dieną prieš 505 metus, 1517 m., vienuolis augustinas Martinas Lutheris prie Vitenbergo (Vokietija) katedros durų prikalė 95 tezes. „Iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“ jis norėjo paskatinti diskusiją apie nuo Biblijos nutolusias bažnytines praktikas (pvz., indulgencijų pardavinėjimą). Vienuolis reikalavo Bažnyčios apsivalymo nuo visko, kas neatitinka Kristaus mokymo. Tačiau vietoj diskusijų kilo konfliktai, Bažnyčia susiskaldė. Ši diena laikoma Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusią didžiąją dalį Europos, pradžia. Kita vertus, reformacija ne tik keitė Bažnyčios sampratą, bet ir buvo reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Nuo 2018 m. Reformacijos diena yra įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.

Vaidenė Grybauskaitė. Lithuania and UNESCO: Benefits as well as a Possibility to Generate Ideas 2

There has been a longtime cooperation between the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and the Lithuanian National Commission for UNESCO. The autumn of this year saw the first UNESCO Week, which was held at the National Library. On 19–23 September, the Library’s spaces held meetings, interviews, workshops, discussions, presentations of research studies and lectures on various subjects topical for this education, science and culture organization of the United Nations, among which, there were the impact on culture and natural heritage by climate change, urbanization, the society’s digital resistance, artificial intelligence challenges, etc. This publication is a survey by a reporter of Tarp knygų about the discussion ‘Lithuania and UNESCO: how are membership possibilities exploited?’

An Inclusive Society 4

What will the situation with culture be in Lithuania in 2050? A study conducted by the Lithuanian Council for Culture showed that the consumption of culture by the Lithuanian population was distributed very unevenly. How to reduce the regional, social, economic and cultural divide in Lithuania? This publication presents thoughts by famous Lithuanian culture figures about how to make culture more inclusive and accessible. It was the topic that the Director of the National Art Gallery Dr Lolita Jablonskienė discussed with the architectural historian Prof. Dr Marija Drėmaitė, the architect Algirdas Kaušpėdas, the musicologist and the culture manager Asta Pakarklytė, the mentor of educators at the Sokratus lyceum at the Vytautas Magnus University Miša Jakobas and the Director of the Lithuanian National Museum of Art, the former Minister of Culture and Ambassador to UNESCO Dr Arūnas Gelūnas. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Quickstep on One Foot, Inaccessible Cheese and Other Stories 9

For a number of years, Lithuanian public libraries have been working with users with a great variety of individual needs: related to autism spectre disorder or hearing, visual or mobility impairment. Therefore, it is sensible that the event series ‘Finding Possibilities’, initiated by the Department for the Affairs of the Disabled Under the Ministry of Social Security and Labour and devoted to introducing the personal assistant service to the general public, was organized at libraries. In September–October, there were meetings with disabled people and their personal assistants at the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library, the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library, the Panevėžys County Gabrielė PetkevičaitėBitė Public Library, the Alytus Jurgis Kunčinas Public Library and the Marijampolė Petras Kriaučiūnas Public Library. This publication presents open, inspiring and stereotypedestroying people’s stories. (Prepared by Ramunė Balčikonienė) Violeta Černiauskaitė. A Convenient Tool for Managing Information and Knowledge 13

There is a special function in the knowledge economy, that of standards. Their application in appropriate areas, including librarianship and information sciences, help ensure interoperability. In 2022, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, with the purpose to raise awareness of the standardization of fields of information sciences and documentation urgent for libraries, published ‘List of Lithuanian Information and Documentation Standards’. The chief researcher and expert at the Library’s Information and Communication Sciences Department Dr Violeta Černiauskaitė writes about why this List helps and introduces portals of standards and their drafts as well as news about standards of the field in question. Aušra Navickienė. Discoveries of the Skaryna Studies and Commemorations of Anniversaries in the Lithuanian Academia 15

This year marks the 500th anniversary of the first printed book in the Grand Duchy of Lithuania – Mažoji kelionių knygelė (‘Little Traveller’s Book’) – produced in a printing house established by Francysk Skaryna (1470 – before 29 January 1552) in Vilnius in 1522. In this publication Aušra Navickienė, Professor at Vilnius University’s Department of Book, Media and Publishing Studies, surveys some research related to this printer’s activity and reminds us of commemorations of this figure of the Renaissance culture, which began in the 20th century. She points out that, throughout this year, Lithuania actively celebrates the anniversary of the first printed book in the Grand Duchy of Lithuania, and that the peak was reached in September, when the international research conference ‘Francysk Skarina and the Renaissance Book Culture: Skaryna’s Little Traveller’s Book Turns 500' was held.

Kęstutis Šapoka. Chameleon’s Colours 20

In this publication, the chief methodologist and researcher at the Communication and Marketing Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania the art critic Dr Kęstutis Šapoka tells about the 1978–1982 photographs from the archive of the ELTA news agency preserved at the Library’s Music and Visual Arts Unit, which represent the soviet propaganda culture. He discusses the semantic and compositional structure of the photo essay as well as its ideological patterns and the captured ‘natural’ reality. By applying the principle of contrast, Šapoka suggests to have a look at the alternative facet of the time period in question, i.e., the underground art. The author concludes that, though both propaganda photo essays by ELTA and samples of the art of that time drew on the same reality, the results in these cases were cardinally opposite.

Rasa Praninskienė. The Seimas Reading Room is Open to the Public 24

The history of the Seimas of the Republic of Lithuania counts back more than a hundred years. And what about its Library? Its origins also reach back to the same point of time, but it is obvious that there were pauses in the history of its operation, when Lithuania was incorporated into the Soviet Union. During that time, the Library of the Seimas underwent various developments of its activities and structure. The publication is about what services of the Seimas reading room are most popular currently, who its readers are and what books and exceptional documents it can be proud of.

Commemoration of Vytautas Landsbergis’ 90th Anniversary 29

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania commemorated the 90th anniversary of its friend, a visitor to its events and author of concepts for its exhibitions, the first leader of the reestablished Lithuanian state Vytautas Landsbergis. This commemoration included several events (a screening of a new film devoted to Landsbergis, exhibitions of photographs and an interview with him published on YouTube), and the commemoration itself was held at the National Library: on 18 October, the celebrant was congratulated by numerous Lithuanian politics, social, science and culture figures as well as relatives and intimates.

Translated by Tomas Auškalnis