biblioterapijos sostine

ŠEŠTĄ KARTĄ BIRŠTONAS TAPO BIBLIOTERAPIJOS SOSTINE

Spalio viduryje biblioterapijos entuziastai tradiciškai renkasi į Birštoną – šių metų spalio 14 d. kurhauze vyko 6-oji biblioterapijos šventė „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Konferencijoje dalyvavo iš Lietuvos ir Latvijos atvykę 132 įvairių sričių specialistai: bibliotekininkai, psichologai, logopedai, pareigūnai, dirbantys su nuteistaisiais.

Sveikindami renginio dalyvius, Birštono merė Nijolė Dirginčienė ir Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto vadovas prof. dr. Rimantas Kočiūnas pabrėžė biblioterapijos svarbą šiam kurortiniam miestui, jo žmonėms ir visai Lietuvai. Kultūros ministerijos atstovė Rūta Lazauskaitė ministro Simono Kairio vardu Birštono viešosios bibliotekos direktorei, Lietuvos biblioterapijos asociacijos (LBA) valdybos narei Alinai Jaskūnienei, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos darbuotojai Linai Dubauskienei, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjai, LBA valdybos narei dr. Daivai Janavičienei įteikė padėkas. Anot gavusiųjų padėkas, džiugina ne tiek asmeninio indėlio pripažinimas, kiek biblioterapijos reikšmingumo įvertinimas.

Konferencijoje, kurią moderavo prof. dr. Jūratė Sučylaitė, perskaityti septyni pranešimai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojos Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė pranešime „Biblioterapija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“ aptarė bibliotekoje vykdomas biblioterapines veiklas: projekto „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ administravimą ir vykdymą; pokalbių apie biblioterapiją ciklą Nacionalinės bibliotekos TV studijoje; „Skaitytojų klubo“ veiklą; atliktą tyrimą ir paskelbtą mokslinį straipsnį apie skaitymo rekomendacijas išgyvenantiems atskirtį pandemijos metu; užsimezgusius ryšius su Nacionaliniu vėžio institutu.

Vilniaus universiteto docentė dr. Jurgita Girčienė ir studentė Miglė Damijonaitytė pranešime „Biblioterapijos paslaugos Lietuvos bibliotekose: esamybė ir siekiamybė“ pristatė 2022 m. atliktą tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kokios biblioterapijos paslaugos teikiamos šalies viešosiose bibliotekose ir tokių paslaugų plėtros poreikius. Anketas užpildžiusių 65 viešųjų bibliotekų atstovai nurodė, kad biblioterapijos paslaugų paklausa viršija pasiūlą.

Skaitymo ir kūrybinio intuityvaus rašymo poveikį pranešime „Parašykime vieni kitiems laiškus“ nagrinėjo Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) kultūrinių veiklų kuratorė Janina Vileikienė. Pranešėja priminė

Renginys, kuriame dalyvavo daugiau kaip šimtas specialistų, vyko Birštono kurhauze.

Pasakojimų kūrimo pagal metaforinius paveikslėlius dirbtuvės.

garsinių skaitymų paslaugos istoriją LAB, pakomentavo paslaugos tikslinės grupės – silpnaregių ir neregių – aptarnavimo ypatybes. Papasakojo, kaip kilo idėja garsiniams skaitymams pasirinkti garsių asmenybių publikuotus meilės laiškus ir jais remiantis vesti pokalbius. Projekto renginių dalyviams ypač patiko intriguojanti kūrybinio rašymo užduotis – vieni kitiems parašyti meilės laiškus.

Ekspresyviame pranešime „Kitokia depresijos biblioterapija“ psichologas psichoterapeutas Timas Petraitis pasidalijo įžvalgomis, kilusiomis skaitant Matto Haigo „Kodėl verta gyventi“ (Reasons to Stay Alive) ir Thomo Moore’o Care of the Soul. Jis atkreipė dėmesį į visuomenėje egzistuojantį požiūrį, esą depresija – tokia liguista būsena, kurios reikia kuo greičiau atsikratyti. Tačiau pranešėjas perspėjo: kuo labiau ją siekiama nusimesti, tuo ji labiau ima priešintis. Psichologas siūlė įsiklausyti į depresijos patirtį ir išgyventi ją jos drastiškai nenaikinant.

Biblioterapinio darbo patirtimi Panevėžio pataisos namuose dalijosi E. Mezginaitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė L. Dubauskienė. Tarp 85 proc. nuteistųjų skaitymas – populiari laisvalaikio forma. Čia įsteigtas skaitytojų klubas, skatinantis asmeninį tobulėjimą, įkurta biblioterapijos knygų lentyna, vyksta paskaitos, regiami susitikimai su specialistais profesionalais. L. Dubauskienė pabrėžė, kad darbas pataisos namuose reikalauja subtilumo, atidos, empatijos. Pataisos namuose vykdomos biblioterapinės „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programos užsiėmimų (glostymo, apsikabinimo) metu lavinami ar atgaivinami socialinę atskirtį patiriančių asmenų pojūčiai.

Apie poezijos terapiją, kaip darbo su nuteistaisiais metodą, kalbėjo muzikos terapeutė Iluta Dreimane iš Liepojos universiteto. Pranešėja teigė, kad meno terapija visame pasaulyje pasitelkiama teistumą turinčių asmenų socializavimui. I. Dreimanės Liepojos kalėjime atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad poezijos terapija skatina nuteistųjų kūrybinę saviraišką, lavina gebėjimą bendradarbiauti, tinkamai reikšti jausmus ir mintis, mažina izoliacijos jausmą, didina savivertę. Pranešėjos teigimu, Latvijoje dažniau taikoma muzikos ar dailės terapija, o biblioterapija nėra plačiai žinoma. Todėl ji džiaugiasi galėdama konsultuotis pas prof. J. Sučylaitę, kuri jai padeda atlikti tyrimus ir rengti baigiamąjį magistro (poezijos terapijos) darbą.

J. Girčienė ir geštalto psichoterapeutė Daiva Žukauskienė parengė pranešimą „Knygos gali padėti greičiau susivokti ir keistis: biblioterapijos taikymas geštalto praktikoje“. Pranešimo autorių teigimu, geštaltas – labai kūrybinga terapija. Skaitymas pasitelkiamas sesijose (garsiai ar tyliai skaitomos ištraukos iš grožinės literatūros knygų) arba siūloma knygą skaityti namuose ir ją aptarti per susitikimus. Ši praktika praplečia žmogaus savivoką, skatina būti savimi.

Konferencijos metu vyko ir praktiniai kūrybinių terapijų metodų taikymo užsiėmimai. Vokologijos terapijai vadovavo kompozitorė, muzikos terapeutė, grupės „CinAmonas“ vakalistė, LRT radijo laidų vedėja Laura Budreckytė. Susirinkusieji turėjo galimybę patirti, kaip paprasta vokalo technika siekiama išlaisvinti emocijas, atsipalaiduoti. Pasakojimų kūrimo pagal metaforinius paveikslėlius dirbtuves vedė psichologė psichoterapeutė, LBA valdybos narė Donata GrakauskaitėŠličienė. Toks kūrybinis darbas su kortelėmis stimuliuoja fantaziją, padeda kurti santykį su pasauliu, aplinka, artimaisiais atspindinčias istorijas.

Biblioterapija aktuali bet kuriai socialinei grupei, nes tai – pažinti save ir pagerinti gyvenimo kokybę padedantis metodas. Juk knygų skaitymas ir gydo, ir ramina, ir suteikia žinių, ir moko, kaip save mylėti, mylėti kitus, pasaulį ir gyvenimą.