KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

BIRŽAI

Ekspozicija Mekui ir Miltiniui. Rugsėjo 22 d. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro struktūriniame padalinyje įvyko parodos „Apie draugystę, laimę ir gyvenimo pamokas“, skirtos Jono Meko metams ir gimimo 100mečiui bei Juozo Miltinio 115osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymas. Ji veikė iki spalio 29 d.

Tai pirmas toks renginys Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro istorijoje: visuomenei pristatyta konkreti J. Meko archyvo dalis – 7 aktoriaus ir režisieriaus Juozo Miltinio laiškai, rašyti J. Mekui 1957–1960 ir 1967 m.

Parodoje buvo galima išvysti ir J. Meko režisieriui dovanotas knygas apie klasikinį ir šiuolaikinį pasaulio teatrą anglų ir prancūzų kalbomis su brolių Mekų ir A. Meko žmonos Polos ChapelleMekas dedikacijomis bei autografais. Taip pat Panevėžio dramos teatro aktoriaus ir šio teatro metraštininko Kazimiero Vitkaus darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotos J. Meko ir J. Miltinio susitikimo Panevėžyje (1971 m.) akimirkos. Eksponatus parodai paskolino Juozo Miltinio memorialinis butas. 2007 m. minint J. Miltinio 100metį pagamintas tamsaus raudono audeklo teatro kėdes su atkaltėse išsiuvinėtomis emblemomis paskolino Biržų kultūros centro Nemunėlio Radviliškio skyrius.

Juozo Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė papasakojo apie J. Meko ir J. Miltinio glaudžius draugystės ryšius, užsimezgusius dar prieš brolių Mekų prievartinę emigraciją į Vokietiją, pasidalijo patirtimi dirbant su režisieriaus kultūriniu palikimu.

Bibliotekininkas E. Timukas pristato parodą. Simona Bindariūtė

Evaldas Timukas

KAZLŲ RŪDA

Konferencija, skirta Jurgiui Dovydaičiui.

Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje vyko tęstinio projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ baigiamoji konferencija „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“, skirta J. Dovydaičio 115osioms gimimo metinėms.

Įdomius pranešimus „Jurgis Dovydaitis: tautosakos rinkėjas ir fotografas“ ir „Lietuva Jurgio Dovydaičio akimis“ skaitė, daug nežinomų faktų pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė dr. Asta SkujytėRazmienė. Kazlų Rūdos kultūros centro folkloro ansamblio „Sūduonia“ vadovė Daina Ciegienė apžvelgė dainuojamosios tautosakos lobynus, jos pasakojimą lydėjo Kultūros centro folkloro ansamblio „Sūduonia“ atliekamos dainos.

Dovydaičių gimtojo Runkių kaimo nebėra, tačiau tautosakininko ir visos Dovydaičių giminės atminimą saugo Višakio Rūdos bendruomenė. Loreta Matusevičienė, Višakio Rūdos kaimo bendruomenės pirmininkė, papasakojo apie nuveiktus darbus ir pasidalino mintimis apie ateities planus. Prisiminimais apie įžymųjį savo „tatuką“, kaip jį vadindavo, pasidalino Jurgio Dovydaičio dukra Danutė DovydaitytėMažeikienė. Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos Dokumentų komplektavimo skyriaus vedėja, projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos“ kuratorė Aldona Lukoševičienė pristatė projekto planus ir veiklas. Viešosios bibliotekos direktorė Virginija Samuolienė padėkojo lektoriams už įdomius pranešimus, pasidžiaugė puikiai surengta konferencija, kvietė visus kraštiečius dalyvauti bibliotekos renginiuose. Rūta Liberienė

LAZDIJAI

Bitė Vilimaitė sugrįžo. Lazdijų rajono viešoji biblioteka rūpinasi Lazdijuose gimusios ir gyvenusios rašytojos, kelių solidžių premijų, tarp jų ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, talentingos kraštietės, šalies literatūrologų įvertintos Bitės Vilimaitės (1943–2014) atminimo išsaugojimu. Vaikystę ir paauglystę rašytoja praleido Kaune, vėliau gyveno Vilniuje, o 2009 m. sugrįžo į gimtąjį rajoną ir paskutinius ketverius gyvenimo metus gyveno ir kūrė Lazdijų rajono savivaldybės Šlavantų seniūnijos Avižienių kaime.

Jau tapo tradicija bibliotekoje kasmet organizuoti B. Vilimaitės kūrybos skaitymus. Šiemet tekstus skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, gimnazistai ir bibliotekininkai, giminaičiai ir draugai dalijosi prisiminimais. Avižieniuose yra „Bitės suolelis“, kur rašytoja mėgo pasėdėti ir kalbėtis su vaikais. O ji turėjo ką papasakoti, tad vaikai mielai aplink ją būrėsi. Minint rašytojos 75ąsias gimimo metines vyko konferencija „Bitė Vilimaitė – žinoma ar neatrasta?“. Pranešimus skaitė literatūrologas, Vilniaus universiteto dėstytojas Regimantas Tamošaitis, rašytoja Irena GansiniauskaitėGudavičienė, VšĮ komunikacijos centro „ Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė. 2021 metais šalia viešosios bibliotekos atidengta atminimo lenta, skirta mylimai krašto rašytojai (autorius lazdijietis skulptorius Algis Kasparavičius).

Kalbant apie B. Vilimaitės atminimo išsaugojimą, labai svarbi sūnėno, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Dariaus Vilimo pateikta archyvinė medžiaga. Jis po B. Vilimaitės mirties jos namuose Avižieniuose surado rankraščius, kuriuose vėlyvoji kūryba iš 2009–2014 m. laikotarpio: dvi dramos ir romanas „Pelkių drugiai“.

Biblioteka, bendradarbiaudama su D. Vilimu, ėmėsi iniciatyvos šiuos rankraščius išleisti. Knygos „Rudens veidas. Juodos dienos. Pelkių drugiai“ leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lazdijų rajono savivaldybė. Kaip ir pridera, pirmieji naujausią rašytojos knygą išvydo Lazdijų krašto žmonės. Tą popietę Lazdijų bibliotekos salė buvo sausakimša. Susirinko visi, kurių dėka paskutinė rašytojos B. Vilimaitės kūryba išvydo šviesą: knygos sudarytoja L. Lapinskienė, tetos rašytiniu palikimu besirūpinantis sūnėnas D. Vilimas, buvusi Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, direktoriaus pavaduotoja Asta Mickevičienė, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Vida Levy.

Aktorė Virginija Kochanskytė sukurtomis improvizacijomis perkėlė skaitytojus į aprašomus neramius laikus. Tarsi vadovaudamiesi B. Vilimaitės stiliumi renginio svečiai nedaugžodžiavo, tačiau daug pasakė apie šios knygos atsiradimą. Leidinys toliau keliauja po šalies bibliotekas ir atranda savo skaitytojų ratą. Vida Levy

PAGĖGIAI

Kraštotyrinės knygos sutiktuvės. Rugsėjo 29osios vakarą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pakvietė kraštiečius iš arčiau susipažinti su krašto istorija ir čia gyvenimo brydę palikusiomis asmenybėmis. Vienas tokių iškilių asmenų – Rytų Prūsijos gyventojas, liuteronų kunigas Franzas Adomatas, kurio autentiškas autobiografinis pasakojimas sugulė į knygą „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“. Šį leidinį sudariusį ir redagavusį Žukų evangelikų liuteronų para

Folkloro ansamblio „Sūduonia“ narės. Inga Žūkienė Bibliotekos išleistoje knygoje – vėlyvoji B. Vilimaitės kūryba. Bibliotekos archyvas

pijos pirmininką, Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios globėją, bažnyčios istorijos žinovą, kraštietį Raimondą Genutį susirinkusiesiems pristatė bibliotekos direktorė Milda JašinskaitėJasevičienė. Bibliotekos vadovė pasidžiaugė Pagėgių krašto unikalumu, šios vietovės savitumo istoriją įamžinančiais ir puoselėjančiais šviesuoliais, pakvietė drauge su garbiu svečiu padėlioti krašto istorijos dėlionę.

Pasakojimą apie knygos atsiradimo kelią svečias pradėjo akcentuodamas faktą, kad Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios kompleksas yra paskelbtas Lietuvos architektūros paveldo paminklu. Būtent rinkdamas informaciją apie šio komplekso istoriją, R. Genutis susipažino su šioje parapijoje tarnavusio kunigo F. Adomato provaikaičiu Raineriu Adomatu, kuris ir parodęs memuarus. Juose R. Genutis aptikęs daug vertingos informacijos apie Žukus, o duomenų rašytiniuose šaltiniuose apie juos išlikę itin mažai. Svečias dėkojo buvusiai Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorei Rozai Šikšnienei, išvertusiai šį rankraštį iš vokiečių kalbos į lietuvių. Suradus leidėją, dienos šviesą išvydo ir ši knygelė – vertingas kraštotyrinės informacijos leidinys. Šiuose memuaruose netgi yra aiškinama Žukų vietovardžio kilmė (kildinamas iš žodžio „šukė“).

Kraštotyrinės knygos sutiktuvių renginyje keliauta ne tik kunigo F. Adomato gyvenimo takais, bet ir prisiminti skirtingi Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios formavimosi ir gyvavimo laikotarpiai.

Vakaro nuotaiką kūrė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos solistės Rugilė Jonelytė, Kotryna Norkutė ir Rugilė Milašauskaitė (vad. Regina Pilkionienė), joms akompanavo koncertmeisterė, šios mokyklos direktorė Evelina Norkienė. Buvo galima įsigyti pristatytą knygą, visos už ją gautos lėšos bus skirtos Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios remontui.

Renginio dalyviai, centre – knygos sudarytojas R. Genutis. Asta Andrulienė

Sonata Nognienė

PANEVĖŽYS

Aplinkos gražinimo akcija. Spalio 13ąją šalia Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vyko akcija – „Ąžuolo“ progimnazijos pirmokai kartu su mokytoja Lina Špokauskiene bibliotekos pievelėje sodino krokus. Ši akcija – aplinkosaugos švietimo projekto „Girdžiu gamtos šnaresį“ viena iš dalių, ją finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

Aplinkos gražinimo akcijoje vaikai, nepabūgę rudeninio lietaus, sužinojo apie augalo sodinimo procesą: mokėsi daryti nedideles duobutes, į jas įstatyti gėlių svogūnėlius ir užkasti. Patys prisidėję prie augalų sodinimo, moksleiviai sužinojo, kaip svarbu yra aplinką puoselėti ir tausoti. Gražius darbo rezultatus vaikai ir bibliotekos darbuotojos tikisi išvysti kitų metų pavasarį, kai pievoje ims žydėti įvairiaspalviai krokai.

Po pievelės sodinimo vaikai dar pakviesti užsukti į biblioteką – čia jie žaidė stalo žaidimus apie gamtą ir aplinkosaugą („Rūšiavimo ABC“ ir „Zoologijos sode“), jiems įteikti neįprasti „augantys“ pieštukai: pieštuko gale esančioje kapsulėje paslėptos įvairių augalų sėklos. Kapsulę pasodinus, išdygs įvairūs augalai: čiobrelis, bazilikas, ramunėlė, neužmirštuolė ir maži pomidorai. Įgiję sodinimo žinių, pasidžiaugę dovanomis ir prasminga akcija, pirmokai su mokytoja L. Špokauskiene sugrįžo į mokyklą.

Po akcijos vaikai bibliotekoje žaidė stalo žaidimus. Vaida Žalienė

Vaida Žalienė PASVALYS

Diskusija su filosofais. Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje krašto jaunimas susitiko su filosofais prof. Algiu Mickūnu ir dr. Žilvinu Svigariu. Pokalbį apie ekologiją ir gyvenimo prasmę moderavo žurnalistė Kotryna Kraptavičiūtė.

Smagu, kad atvyko A. Mickūno filosofijos gerbėjų ir dovanų paliko naminių kriaušių. Tai tikra ekologijos temos iliustracija! Nes jei nežinai, kaip prasminga pasielgti, – visada gali atsisėsti po kriauše močiutės sode... O tai – jau filosofijos ir mąstymo apie pasaulį ir prasmę pradžia.

Buvo peržiūrėti du vaizdo įrašai – „Nature is speaking“ (liet. „Gamta kalba“) ir „Stone“ (liet. „Akmuo“), svarstyta, kaip gyventume, jei klausytume, ką mums šneka gamta. Filosofai kvietė prisiminti – kai buvome vaikai, girdėjome viską – vėją, žvirblį, kitą žmogų. Ir laimės buvo daugiausia! Vėliau mus ima užgožti reklama, nuomonės formuotojai, politikai... Ir pasimetame. Nebežinome, ką veikti, ką valgyti, apie ką galvoti. Ar Pasvalio jaunimas jaučiasi nuo tos laimės nutolęs? Kokie „akmenys“ jai trukdo?

Į diskusiją susirinko pilna salė jaunimo. Dainius Vareika

GALERIJA. Europos paveldo dienos

Bibliotekos archyvas

Kuršėnai. Rugsėjo 23-iosios vakarą Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, neseniai persikėlusi į naujas patalpas, nušvito įvairiomis šviesomis – miesto gyventojai ir svečiai grožėjosi dviejų dalių vaizdo projekcija „Baltų ženklai tvyro ore“. Aikštelėje prie Vyčio paminklo veikė kūrybinių darbų paroda „Švytintys baltų ženklai ir jų interpretacijos“, kurios grožis taip pat atsiskleidė tik sutemus. Renginiai buvo skirti Europos paveldo dienoms. (Joneta Filinskė)

Filosofai pasidalijo idėjomis, kad lietuvių kalba – ypač ekologiška, joje dar girdime gamtą. O nuo gamtos nenutolęs atrodo ir pats Pasvalio miestas. Gal iš tiesų mūsų turimos vertybės leidžia gyventi laimingiau, švariau, prasmingiau? Juk tai, kaip gyvename, nepriklauso vien nuo mokytojų, valdžios ar pasaulio politikų sprendimų. Mano mąstymas ir pasirinkimai kuria vertę. Tik kokią? Ar virsta šiukšlėmis, ar priartina prie prasmės pojūčio?

Rudeniškos filosofijos valandėlės organizatoriai tikisi, kad ji praplėtė kasdienybės klausimų ratą ir padrąsino klausti paprastų dalykų. Nutarta, jog kita Profesoriaus Algio Mickūno filosofijos centro sesija vyks mokykloje. ***

Mariaus Katiliškio skaitymai. Kiekvieną rudenį Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka rengia skaitymus, skirtus prisiminti jai vardą davusį rašytoją. Tradicija tęsiama, šį rugsėjį skaitymai vyko jau 26ą kartą. Vis svarstoma, kaip dar naujomis spalvomis atskleisti neįkainojamą ir platų kūrėjo, 1941–1944 m. dirbusio Pasvalio bibliotekoje, palikimą. Šįmet pasitelktas pasvaliečiams artimas teatro žanras. Vyko monospektaklis „Prasilenkimo valanda“ (to paties pavadinimo novelių romano motyvais). Jį pristatė Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas, aktoriais tapo ir Pasvalio krašto žmonės, teatralo žodžiais, „rašytojo palydėtojai“. Daujėnų folkloro ansamblis „Verdenė“ (vad. Virgilija Jurkšaitienė) pasvalietiškomis dainomis iliustravo aktoriaus perteiktus M. Katiliškio (tikr. Albinas Marius Vaitkus) gyvenimo epizodus, komiškus ir spalvingus personažus. Bibliotekos scenoje atgimė Albino Vaitkaus ir Elzės Avižonytės vestuvės Saločiuose, Žagarės turgus, 1944ųjų Pasvalys, atsisveikinimas su „motiniuke“. Kai kam ir ašara akyse sužvilgo...

Ruošdamiesi spektakliui, aktorius ir atlikėjai lankėsi atnaujintame Mariaus Katiliškio atminimo kambaryje. Daugiausia susidomėjimo sulaukė A. Vaitkaus gyvenimas Pasvalyje ir jųdviejų su E. Avižonyte meilės istorija. O V. Baranauskas, perėjęs Kalno gatve, kur M. Katiliškis gyveno, patikino, jog mieste dar galima justi šio rašytojo dvasią. Kotryna Kraptavičiūtė PRIENAI

Poezijos ir muzikos šventė. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka po dvejus metus trukusios pertraukos nutarė atgaivinti tradiciją ir savo skaitytojus, poetinio žodžio mylėtojus bei kūrėjus, dainuojamosios poezijos atlikėjus rugsėjo 28 d. pakvietė į šventę „O tu kalbėk...“

Rajono meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo dalyviams ir organizatoriams už meninio žodžio šventę, pasveikino renginyje dalyvaujančią Aldoną Ruseckaitę, rugsėjo 27 d. šventusią gimtadienį.

Prienų krašto kūrėjai ir atlikėjai susirinkusiesiems dovanojo savo kūrybą. Alvyra Sventickienė (išleidusi knygą „Ateinu su rudeniu“, 2020) atsinešė pluoštelį naujausių savo eilėraščių, tarp jų – ir skaudžiai Ukrainos šiandienai skirtos eilės. Filosofiškai pažvelgti į kasdienybę kvietė Tautvydo Venciaus kūryba (leidyklai atiduota poezijos knyga „Šviesa paraštėse“). Jurgis Montvila, Prienų krašto himno žodžių autorius, (išleidęs poezijos knygą „Toks mylintis žmogus“, 2020) su renginio žiūrovais pasidalino jausmingomis eilėmis apie meilę. Apie meilę eilėmis prakalbo ir Vilytė Stelmokienė (poezijos knygos „Pati tyriausia sielos kalba“, 2020; „Apie gyvenimą eilėmis“, 2021; „Dovanoju dalelę širdies“, 2022). Tarp autorės skaitytų eilėraščių taip pat buvo skirtų Ukrainai ir jos žmonėms. Kūrėja Aldona Ruseckaitė sakė, kad yra pasinėrusi į romanų rašymą ir jaučiasi nutolusi nuo poezijos, tačiau vis tiek visus pradžiugino savo eilėraščiais.

Jauniesiems kūrėjams atstovavo Skaistė Radžiūnaitė ir Smiltė Barkauskaitė, „Žiburio“ gimnazijos moksleivės. Autorių skaitomus posmus keitė dainos. Jas atliko „Žiburio“ gimnazijos mokytoja Roma Ruočkienė, jos mokiniai Nojus Juodsnukis, Benas Žurauskas. Abejingų nepaliko Gedo Černiausko atliekamos autorinės dainos.

Daujėnų folkloro ansamblis „Verdenė“ ir aktorius Vladas Baranauskas (centre). Dainius Vareika

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Šiaulėnų ir Žeimių filialais įgyvendino projektą „Balio Buračo fotografijos: įspaudai močiučių divonuose ir abrūsuose“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė. Rugsėjo 30 d. vyko baigiamasis projekto renginys – konferencija, kurioje buvo pristatytas įžymus kraštietis Balys Buračas (1897–1972), jo fotografijos, interaktyvus žemėlapis „Balio Buračo keliais“ ir dvi parodos – iš Šiaulėnų apylinkių surinktų močiučių austų lovatiesių ir rankšluosčių paroda „Į audinių raštus įaustas gyvenimas“ bei fotografijų paroda „Balio Buračo keliais: vakar ir šiandien“. Šiemet minimos 125osios B. Buračo gimimo ir 50osios jo mirties metinės, tad biblioteka organizavo pasiruošimo ekspedicijai mokymus, rugsėjį Radviliškio rajone vyko ekspedicija B. Buračo keliais.

Konferencijoje buvo perskaityti penki pranešimai apie kraštotyrininką, fotografą B. Buračą, jo pomėgį fotografuoti, su šio kraštiečio gyvenimu susijusius istorinius įvykius. Taip pat pristatyti audinių raštai ir jų reikšmės, buvo galima pasigrožėti margaspalviais audiniais. Pranešimus skaitė Tautodailininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Aurelija Norvaišienė, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas, B. Buračo giminaitė, Šiaulėnų gimnazijos socialinė pedagogė Laima Šlekienė, Vaižganto progimnazijos dailės mokytoja Dijana Dovidaitytė. Parengtą interaktyvų žemėlapį „Balio Buračo keliais“ pristatė Lizdeikos gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė ir viešosios bibliotekos projektų vadovė Jolanta Kvedarienė. Dabar kiekvienas gali virtualiai pasivaikščioti Balio Buračo kadaise vaikščiotais keliais. Konferenciją vainikavo Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblio „Aidija“ (vad. Donatas Stakvilevičius) teatralizuotas pasirodymas. Renginio dalyviams dėkojo ir įgyvendintu projektu džiaugėsi rajono mero pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Kalba B. Buračo giminaitė Laima Šlekienė. Viešosios bibliotekos informacija Bibliotekos archyvas Teatralizuotas folkloro ansamblio „Aidija“ pasirodymas.

Abejingų nepaliko bardo G. Černiausko dainos. Bibliotekos archyvas

ŠILALĖ

Daugiatomio leidinio tęsinys. Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje pristatyta jau devintoji knygos „Erškėčių keliu“ dalis, pasakojanti apie tremtį, to meto žmonių likimus ir išgyvenimus. Knygos sudarytoja – Šilalės garbės pilietė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės filialo pirmininkė, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus kavalierė Teresė Ūksienė.

Pirmoji knyga tuo pačiu pavadinimu išleista dar 1996 metais, ją sudarė Monika AlūzaitėKuličauskienė, daugeliui žinoma partizanės Aldonos slapyvardžiu. Po sudarytojos mirties pradėtą darbą pažadėjo tęsti šilališkiai – panašaus likimo žmonės, buvę tremtiniai, kuriuos subūrė LPKTS Šilalės filialo pirmininkė T. Ūksienė. Jos dėka pasaulį išvydo jau devintasis tomas.

Kaip teigė LPKTS valdybos narė Loreta Kalnikaitė, visų devynių knygų tiek pavadinimas, tiek formatas, tiek viršelis išliko toks pat. Visur, kur knyga buvo pristatyta, ji sulaukė didelio susidomėjimo ir kaskart atsirasdavo žmonių, norinčių pasidalinti savo atsiminimais ir liudijimais. Knyga „Erškėčių keliu IX“ pasakoja skaudžias realių žmonių istorijas. Leidinyje sugulė Žemaitijos krašto, daugiausia šilališkių, buvusių politinių kalinių, tremtinių ir rezistentų įtaigūs pasakojimai apie partizanų pasipriešinimą okupantams, ryšininkų pagalbą, nežmonišką gyventojų persekiojimą: areštus, bausmes, žiaurius trėmimus į speiguotą Sibirą.

Šio daugiatomio leidinio aktualumą liudija tai, kad šiandien apie jį kalbama Ukrainoje vykstančio karo kontekste. „Visi matome, kas ten dedasi. Taip buvo ir Lietuvoje. Man teko matyti kankintus, nužudytus žmones. Todėl reikia būti budriems ir pasiruošusiems, mylėti savo tėvynę ir nepamiršti praeities“, – kalbėjo T. Ūksienė.

Į knygos pristatymą susirinko būrys svečių ne tik iš Šilalės krašto, bet ir iš Šilutės, Kuršėnų, Telšių, Užvenčio, Jurbarko, tarp jų ir partizanų vado Vlado Montvydo Žemaičio dukra Irena MontvydaitėGiedraitenė. Renginyje buvo eksponuojama T. Ūksienės nueitą kelią iliustruojanti fotografijų paroda, koncertavo Šilalės kultūros centro moterų kvartetas „Aitra“ (vad. Laima Petkuvienė).

T. Ūksienę sveikina bibliotekos direktorė A. Noreikienė. Bibliotekos archyvas ZARASAI

Ekranizacijų ir nuotraukų konkursas.

Baigėsi 2022 m. birželio–spalio mėnesiais vykęs respublikinis eilėraščių ekranizacijų ir fotografijų konkursas „Kuriu – vaizdu, garsu, žodžiu“, kurį surengė Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, talkinant Zarasų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Pasak konkurso organizatorės mokytojos Gitanos Kavaliauskaitės, buvo siekiama sudominti jaunimą įvairiomis meno rūšimis, populiarinti naujųjų medijų meną, skatinti kūrybiškai panaudoti skaitmenines technologijas, ugdyti saviraišką, skatinti moksleivių ir mokyklų bendradarbiavimą. Džiugu, kad į kvietimą dalyvauti konkurse atsiliepė 120 mokinių iš įvairių Lietuvos mokyklų: Lazdijų, Kuršėnų, Vidiškių, Visagino, Didžiasalio, Zarasų, Dusetų gimnazijų ir Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos.

Konkurse dalyvavę 7–12 klasių mokiniai darbus galėjo teikti į dvi sekcijas – eilėraščių ekranizacijų ir fotografijos. Eilėraščių ekranizacijų sekcijoje jaunimo komandos interpretavo pasirinktų poetų eilėraščius, kūrė dainas arba kompozicijas ir pateikė kelių minučių trukmės vaizdo filmukus. Fotografijų sekcijai konkurso dalyviai atsiuntė po vieną fotografiją ar jų ciklą ir darbą apibūdinantį kūrybinį tekstą.

Šį respublikinį jaunimo kūrybos konkursą vainikavo spalio 14 d. Zarasų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusi laureatų apdovanojimo šventė. Erdvioje salėje vos tilpo šventės dalyviai: konkurse dalyvavę mokiniai, jų mokytojai, svečiai. Jaunimą sveikino Seimo narys Algimantas Dumbrava, Zarasų r. savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Jurevičius, viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius.

Šventėje kūrybos paslaptimis dalijosi dailininkė Gintarė Laurikėnienė, fotografas Algimantas Navickas prisiminė savo pirmuosius kadrus, demonstravo filmą, kaip gimsta fotografija iš paukščio skrydžio. Apie savo poeto ir redaktoriaus kelią papasakojęs Vytautas Kaziela išsamiai aptarė konkurso darbus ir pabrėžė, kad mokiniai interpretuoti rinkosi geriausių lietuvių poetų kūrybą.

Vertinimo komisijos narys Gintaras Andrijauskas pasidžiaugė daugelio darbų meniškumu: „Esu nustebintas, kad, nebūdami profesionalūs aktoriai, taip meniškai ir charakteringai gebėjote perteikti idėją. Ir manau, kad daugelis žiūrovų net nesupras, kad vaizdo filmukus čia sukūrė ne profesionalai, o gimnazistai.“

Renginio vedėjos mokytoja G. Kavaliauskaitė ir abiturientė Silvija Černiauskaitė paskelbė konkurso nugalėtojus. Eilėraščių

Moksleivių kūrybinio konkurso laureatai ir prizininkai. Bibliotekos archyvas

GALERIJA. Kartu su geriausiu draugu

Bibliotekos archyvas

Rokiškis. Spalio mėnesį Liongino Šepkos parke vyko renginys, skirtas visame pasaulyje švenčiamai Pasaulinei gyvūnų dienai paminėti. Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos jau ketvirtus metus organizuoja skaitymo valandėles augintiniams, skatindamos visuomenę susimąstyti, kokią vietą mūsų gyvenime užima gyvūnai, ir kviesdamos pasidžiaugti augintinių dovanojamomis geromis emocijomis. (Aušra Žukauskienė)

Bibliotekoje veikė F. Latėno meno mokyklos auklėtinių koliažų paroda. ekranizacijos sekcijoje pirmąją vietą už gilų poeto P. Širvio kūrybos pajautimą ir puikią eilėraščio „Ateisiu tylią naktį“ ekranizaciją pelnė „3V“ komanda iš „Ažuolo“ gimnazijos. Antrosios vietos laureatai – komanda „Nubrozdinti keliai“, sukūrusi filmuką pagal A. Baltakio eilėraštį „Tramvajaus bėgiai“. Trečiąja vieta įvertinta dar viena Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokinių grupė „Vėtros“, pasirinkusi E. Mezginaitės eilėraštį „Nesvarumo būklė“. Prizais įvertinti ir kiti darbai.

Gausybė darbų atsiųsta į fotografijų sekciją: juos pateikė net 80 mokinių. Fotografijos derėjo su mokinių sukurtais eilėraščiais ir miniatiūromis. Pagrindinio prizo laimėtoju paskelbtas Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinys Arnas Katilius už ypatingą katino portretą.

Pirmoji vieta už puikią gamtos fotografiją ir sukurtus haiku skirta Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokinei Deimilei Pivoriūnaitei; antrosios vietos laureatėmis už puikios kokybės fotografijas tapo Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos mokinės Liepa Jankauskaitė, Skaistė Meškelaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos abiturientė Silvija Černiauskaitė. Trečiąja vieta dalijosi Visagino „Atgimimo“ gimnazijos mokinė Kamilla Petik, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos moksleivė Eglė Zovytė ir Gabrielė Jokubauskaitė iš Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos. Taip pat buvo skirti ir paskatinamieji prizai.

Pasidžiaugta, kad konkurse ryžosi dalyvauti iš Ukrainos atvykusios dvi mokinės Marharyta Anikieieva ir Marija Kalinina, šiuo metu besimokančios Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje – jos apdovanotos prizais už tikrųjų vertybių puoselėjimą fotografijoje.

Šventėje savo sukurtas dainas dovanojo „Ąžuolo“ gimnazijos ugdytiniai, renginių salę puošė Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos auklėtinių koliažų paroda rudens tema.

Nuoširdžiausia padėka konkurso ir šventės organizatoriams, dalyviams, įsteigusiems prizus rėmėjams. ***

Bažnyčios sakraliniai lobynai. Rugsėjo 23 d. Zarasų viešosios bibliotekos Antazavės dvaro bibliotekoje įvyko senųjų mišiolų iš Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios ekspozicijos pristatymas. Apie mišiolo atsiradimą ir jo skaitymą per šventas Mišias pasakojo klebonas kunigas Vytautas Dagelis. Susitikime dalyvavo Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinės mokyklos 6–9 klasių mokiniai.

Mišiolas – svarbiausia katalikų liturginė knyga. Mišiolo turinį sudaro šventų Mišių tekstai, šventų Mišių laikymo taisyklės, dėkojimo giesmės, Eucharistijos maldos, Komunijos apeigų aprašymas ir maldų tekstai, Biblijos skaitiniai ir kt.

Jaukioje Antazavės dvaro bibliotekoje šiuo metu eksponuojami keturi mišiolai ir keletas kitų svarbių leidinių. „Tai Antazavės dvaro, kuriame gyveno grafai Pliateriai, dovana bažnyčiai“, – pasakojo klebonas kunigas V. Dagelis.

Darius Tvardauskas, Antazavės dvaro bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas, atkreipė moksleivių dėmesį į mišiolų popieriaus kokybę, gražius įrišimus, parodė įdomesnes iliustracijas.

Dvaro bibliotekoje taip pat galima rasti meno albumų apie dvarus, literatūros apie dvarų kultūrą, maistą, architektūrą. Atskirą dalį sudaro kraštotyros literatūra apie Emiliją Pliaterytę ir Antazavės dvaro istoriją. Inesa Dumbravienė

VILNIUJE – KRAŠTO TYRĖJOS DARBŲ PARODA

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (VAVB) veikė buvusios bibliotekos darbuotojos, Vilniaus krašto tyrėjos Irenos Fedorovič Vasilevskos (Fiedorowicz Wasilewska) tapybos paroda. Ekspozicijoje buvo peizažų, natiurmortų, spalvingų kompozicijų. Jos tapybos technika – aliejiniai dažai ant drobės. Du savo paveikslus Irena dovanojo bibliotekai. Menininkė yra surengusi per 20 personalinių tapybos parodų, dalyvauja jungtinėse parodose, taip pat pleneruose Lietuvoje ir užsienyje, pati kuruoja plenerus.

Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą baigusi I. Fedorovič apie savo polinkį tapyti yra sakiusi: „Menas – tai liga, kuri užklumpa jautrius Irena Fedorovič vienoje iš savo parodų. Asmeninis albumas žmones. Ir aš ja susirgau, bet visai nenoriu pasveikti.“ Iš profesijos ji filologė, Vilniaus universiteto absolventė, tačiau daugelį metų dirbo bibliotekose. 1982–1988 m. buvo VAVB darbuotoja, vėliau vadovavo Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos bibliotekai. Pastaraisiais metais užsiima kūrybine veikla, domisi gimtojo krašto (Vilniaus rajono) istorija ir kultūriniu paveldu. Yra dviejų knygų lenkų kalba apie Vilniją autorė: „Niegasnący promyk“ („Negęstanti spindulys“, 2016) ir „Dom przy drodze“ („Namas prie kelio“, 2020). Jose pasakoja Vilniaus rajono kaimų, švietimo plėtros, mokyklų istoriją. Autorė surinko įdomios informacijos apie jau beveik sunykusius Dusinėnus, kur gyveno poeto Adomo Mickevičiaus bičiulis, vilnietis lenkų rašytojas Antonis Goreckis (1787–1861) ir gimė būsimas poeto žentas, Antonio sūnus, dailininkas Tadeuszas Goreckis. Taip pat aptiko įdomių faktų apie jau tik žmonių atmintyje išlikusią Raudonką, kurioje rašytojo Czesławo Miłoszo tėvas Aleksandras Miłoszas buvo įsigijęs nedidelį namą. Čia dažnai prieš medžioklę Rūdninkų girioje lankydavosi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas. Šią vietą jis mini savo kūryboje. Išversti į lietuvių kalbą šie leidiniai svariai papildytų Vilnijos bibliotekų kraštotyros fondą. „Man labai patinka rašyti, taip pat mėgstu knygas, nuolat įsigyju vis naujų, daug skaitau“, – viename interviu teigė Irena. O paklausta, ką dabar rengiasi rašyti, sakė, kad greičiausiai tai vėl bus leidinys ypač ją dominančia – kraštotyros – tema.

Paroda Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekoje. Mindaugas Masaitis Nijolė Sisaitė

Mokiniai klausosi pasakojimo apie mišiolus Mišiolas – svarbiausi katalikų liturginė knyga. Inesa Dumbravienė