Renata Karvelis. Klaipėdą užliejo „Inkultūracija“

KRONIKA

KLAIPĖDĄ UŽLIEJO „INKULTŪRACIJA“

Šiemet dešimtą kartą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos organizuota Klaipėdos knygų mugė išaugo į dešimties dienų kultūrinį vyksmą – tarptautinį festivalį „Inkultūracija“. Rugsėjo 26–spalio 5 d. per uostamiestį nubangavo įvairūs kultūros renginiai, parodų atidarymai ir knygų pristatymai, vyko miestui ir miestiečiams aktualūs pokalbiai, susitikimai.

Tradiciškai rudenį rengiamos Klaipėdos knygų mugės programa kaskart vis plėtėsi, o lankytojams jau tapo sudėtinga per kelias dienas apsilankyti visuose norimuose renginiuose. Pernai kvietusi „Įveikti paviršių“, šiemet į festivalį transformavusis mugė skatino „prakalbinti miestą“ ir patirti „kultūros po lašelį“. Festivalio rengėjų dėmesys buvo nukreiptas į knygai skirtą šventę, buvimą kartu, ryšių užmezgimą.

Kaip Klaipėdos auditoriją sudominti kultūros paslaugomis? Gal kultūra čia neprieinama kaip Kuršių marios? 2021 m. tyrimas parodė, kad Klaipėdos miesto gyventojai prasčiausiai tarp regionų vertina kultūros prieinamumą1, nors jos pasiūla mieste tikrai nėra skurdi. Tik štai kito miesto gyventojų lūkesčius atliepti yra lengviau nei tokio miesto kaip Klaipėda, kuris, kaip sutarė festivalio diskusijų dalyviai, tarsi susideda iš trijų retomis švenčių progomis susitinkančių miestų.

Festivalio organizatoriai pasistengė pasiūlyti tokią programą, kuri atlieptų įvairiausius lūkesčius. Nors dauguma veiklų vyko pačioje I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, dalis „Inkultūracijos“ programos renginių lyg atsišakojusios upės nutekėjo ir į kitus miesto kultūros židinius: Klaipėdos dramos teatrą, LCC tarptautinį universitetą, Klaipėdos lėlių teatrą, džiazo klubą „Kurpiai“, barą „Herkus Kantas“.

Dalis renginių transliuoti internetu, todėl buvo pasiekiami visiems. Būtent nuotolinė renginio forma leido specialiai festivaliui pakalbinti Sue Prideaux – garsią norvegų kilmės britų biografijų autorę, nes jos knygos apie Friedrichą Nietzsche’ę „Aš dinamitas!“ pristatymas buvo įtrauktas į programą. Individualiai patirti miestą kvietė garso žemėlapis, jį iš skirtingų knygų citatų festivaliui sukūrė bibliotekininkai.

1 Iš 2021 m. Lietuvos kultūros tarybos „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo“. Prieiga per internetą: www. kulturostyrimai.lt/wpcontent/uploads/2021/01/Gyventojudalyvavimaskulturojeirpasitenkinimaskulturospaslaugomis2020Infografikai.pdf Bibliotekos kiemą puošė festivalio dvasią atspindinti meninė instaliacija. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas

***

Diskusija „Klaipėdos DNR: apie miesto tapatybės kodą ir atjaunėjimo mitą“ sujudino vandenis, kuriuose nardo miesto menuomenė. Refleksijos spaudoje ir įrašai feisbuke pratęsė diskusiją, kuriai, rodos, pritrūko laiko. Uostamiesčiui švenčiant 770ąjį gimtadienį, jau žvalgomasi į 2023iuosius, nes tuomet sueis šimtas metų, kai Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. „Inkultūracijos“ diskusija skatino jau dabar labiau pasidomėti Mažosios Lietuvos kultūros tema, Klaipėdos universiteto atliktais tyrimais, kurie, kaip paaiškėjo per pokalbį „Klaipėdos pažinimas: ką pakeitė KU leidyklos knygos per 30 metų?“, per mažai aktualizuoti nacionaliniu mastu. Apie anų laikų istorinius įvykius, leidusius Lietuvai tapti jūrine valstybe, nedaug žinoma net Mažosios Lietuvos etnografinio regiono miestuose.

Festivalyje buvo keliamos ir uostamiesčio bibliotekai svarbios vertybinės temos: Ievos Simonaitytės literatūrinis paveldas, Rytų Prūsija, vilko vaikai, įvairių žanrų knygų pristatymai, vienaip ar kitaip susiję su Klaipėda. Jame pristatytas ir literatūrinis almanachas „Baltija“, kuriame tradiciškai atspindimos metų aktualijos, paminimos Klaipėdai reikšmingos asmenybės, debiutuoja nauji grožinės literatūros vardai.

Leidėja Sigita Pūkienė ir Justinas Žilinskas per savo ir Ūlos Šveikauskaitės iliustruoto romano „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ pristatymą. Benas Šarka performanse „Lavonėliai žydinčiame sode mus purto, mus purto, mus purto“.

Renginio „Karo poezija. Pakalbėkime“ dalyviai (iš kairės): Valerijus Šerelis, Agnė Bukartaitė, Marius Burokas. Festivalyje pristatytas literatūrinis almanachas „Baltija“, kuriame publikuojami tekstai apie Klaipėdos menininkus ir jų kūrybą, debiutuoja ir nauji grožinės literatūros vardai. Vytautas Petrikas

***

Pasaulyje minint Jono Meko gimimo šimtmetį, festivalio programoje atsirado būtent šiai asmenybei skirti renginiai. Lankytojai žiūrėjo du J. Meko filmus, buvo atidaryta fotografijų paroda „Jonas Mekas. Semeniškių idilės“, parodytas performansas „Lavonėliai žydinčiam sode mus purto, mus purto, mus purto“. Trys menininkai – Benas Šarka, Gintaras Sodeika, Juozas Milašius – skirtingi instrumentai ir saviraiška vienoje scenoje.

Žiūrovams buvo įdomu stebėti jų sinergiją, kaip jie vienas kitą girdėjo, jautė, kaip reagavo, nors didelių pasiruošimų ar repeticijų nebūta. Pasirodymas turėjo ritualo elementų ir net su tuo susijusios simbolikos. B. Šarka Klaipėdoje – reiškinys, neįsistemintas, bet sistemingai veikiantis. Performansą Benas pradėjo užsikabinęs sparnus, kurie priminė Edmundo Frėjaus kadaise sau pasigamintus. Juose – mažai plunksnų, lyg sufleruotų: „nepaskrisi, žemės paukšti“, dalgio ašmenys aštrūs, jie giliai sužaloja. G. Sodeika, be įvairių kitų atpažįstamų instrumentų, grojo tereminu – elektroninės muzikos instrumentu, kurio net nereikia liesti. ***

Festivalio programoje taip pat reflektuotas Ukrainoje vykstantis karas. Organizatoriai pokalbio pakvietė ne tik poetą, vertėją Marių Buroką, žurnalistę Agnę Bukartaitę, bet ir pulkininką leitenantą Valerijų Šerelį. Tiesą sakant, festivalio rengėjų pasirinkimai, ką pakviesti į diskusiją, kartais nustebindavo. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad skirtingų socialinių burbulų atstovai privalo susitikti ir susidurti su visiškai kitokiu požiūriu – juk iš to gimsta naujos perspektyvos. Gal tuomet ir tos trys Klaipėdos susitiks dažniau?

Renata Karvelis

Festivalio renginių įrašus galima peržiūrėti „Facebook“ paskyroje „Inkultūracija“ (www.facebook.com/ inkulturacija)