1 minute read

Milda Kvizikevičiūtė. Praktinė pažintis su Skorinos Praha

KRONIKA

PRAKTINĖ PAŽINTIS SU SKORINOS PRAHA

Advertisement

Vienas lydimųjų Pranciškaus Skorinos metams skirtos konferencijos Vilniuje renginių buvo rugsėjo 12–18 d. Prahoje (Čekija) vykusi tarptautinė mokykla „Gydytojas, leidėjas ir sodininkas. 500 metų nuo P. Skorinos veiklos perkėlimo iš Prahos į Vilnių“. Nors šis žmogus dažniausiai minimas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaudos pradininkas, tarptautiniame renginyje buvo aptarta įvairialypė jo veikla ir palikimas, taip pat analizuotos Renesanso knygų kultūros ir leidybos istorijos temos.

Tarptautinės mokyklos atidaryme vienas jos organizatorių ir iniciatorių Karolio universiteto (Univerzita Karlova) Filosofijos fakulteto docentas habil. dr. Ilja Lemeškinas atskleidė, kad tokios mokyklos idėja gimė 2019 m., kai dienos šviesą išvydo straipsnis, kuriame buvo patikslinti P. Skorinos gimimo metai. Per studijų savaitę lektoriai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos supažindino su P. Skorinos veikla Prahoje, kurioje jis praleido didelę savo gyvenimo dalį (20–28 metus), jo – gydytojo, karališkojo sodininko ir leidėjo – asmenybe.

Mokyklos renginiuose buvo stengiamasi supažindinti su P. Skorinos Praha, paskaitos vyko su P. Skorina susijusiose vietose: Karolio universitete, Čekijos nacionalinės bibliotekos rūmuose – Klementinume (Collegium Clementinum), Prahos Senojo miesto rotušėje, Prahos arkivyskupijos rūmuose ar Prahos Mažojo miesto augustiniečių parapijos šv. Tomo bažnyčioje, kurioje galimai ir palaidotas P. Skorina.

Paminėtina, kad prieš 500 metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo ne tik išspausdinta pirmoji knyga – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, bet ir Vilniuje įkurta pirmoji spaustuvė Rytų Europoje. Rusėniškos kilmės leidėjas P. Skorina svarbus ne tik lietuvių, bet ir baltarusių tautos ir jos diasporos savimonei, nacionalinei kultūrai, kolektyvinei tapatybei ir istorinei atminčiai. Tiesa, anot I. Lemeškino, pati Baltarusija, iš kurios teritorijos kilęs P. Skorina, dėl politinių aplinkybių, deja, neorganizavo nė vieno renginio, skirto šiai asmenybei paminėti.

Tarptautinės mokyklos renginiuose dalyvavo lietuvių, baltarusių, ukrainiečių studentai ir mokslininkai. Žinias apie Renesanso knygos kultūrą gilino ir Lietuvos bibliotekų atstovės: vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių

Pranciškaus Skorinos paminklas Prahoje. Skulptorius – Eduardas Astafjevas, 1996 m. Milda Kvizikevičiūtė skyriaus, dr. Kotryna Rekašiūtė ir Simona Jaskelevičiūtė iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, tyrėja dr. Veronika Girininkaitė iš Vilniaus universiteto bibliotekos.

Mokyklą organizavo Karolio universitetas kartu su partneriais: Lietuvių kalbos institutu, Prahos lingvistų būreliu, Čekijos Respublikos nacionaline biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu.

Dr. Milda Kvizikevičiūtė

This article is from: