Tomas Petreikis. Diskusija Pranciškaus Skorinos epochai įvertinti

KRONIKA

DISKUSIJA PRANCIŠKAUS SKORINOS EPOCHAI ĮVERTINTI

Prieš 500 metų, 1522-aisiais, Pranciškaus Skorinos spaustuvėje Vilniuje pasirodė „Mažoji kelionių knygelė“ – pirmoji spausdinta knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Įprasmindamas šią jubiliejinę datą Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Rugsėjo 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta tarptautinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“ tapo svarbiausiu proginių metų minėjimo programos mokslo renginiu, pakvietusiu humanitarinių ir socialinių mokslų atstovus į tarpdisciplininę diskusiją.

Konferencija sulaukė užsienio mokslininkų dėmesio – joje pranešimus skaitė tyrėjai iš 15 šalių. Kviestiniai pranešėjai buvo iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lietuvos. Plenarinius pranešimus skaitė pripažinti Renesanso knygos kultūros ir skorinianos tyrėjai: prof. dr. Alexandra Gillespie (Kanada), prof. dr. Jamesas Ravenas (Jungtinė Karalystės), habil. dr. Aleksandras Gruša (nepriklausomas tyrėjas), doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas (Čekija), habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuva).

Kaip ir daugumos garsių Renesanso epochos Europos humanistų, P. Skorinos (1470–1552) veiklų spektras buvo platus, o gyvenimo geografija apėmė šiandienos Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Italiją, Čekiją ir Vokietiją: spaustuvininkas ir knygų leidėjas šiuose kraštuose gyveno, kūrė ir dirbo. Dvi dienas vykusios konferencijos aštuoniose sekcijose buvo perskaityti 37 komunikacijos ir informacijos mokslininkų, senosios literatūros, kalbos ir istorijos tyrėjų pranešimai. Juose išryškintos P. Skorinos gyvenimo ir kūrybinio palikimo neatrastos reikšmės, neįmintos mįslės, nagrinėtas jo sumanymas šviesti LDK piliečius spausdintu žodžiu, plačiai aptartas švietėjo humanistinis veiklos pradas. Šis svarbus akcentas nulėmė, kad Lietuva, skirtingai nuo mūsų kaimynų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo įpėdinių, nedviprasmiškai suvokia ir vertina spaudą, kaip svarbų europinės technologijos pasiekimą, leidusį per palyginti trumpą laikotarpį sukurti žinių sklaidos informacinę struktūrą.

Per konferenciją išryškėjo, kad spaudos pradininko LDK P. Skorinos įvaizdis nėra neutralus, kai kalbame apie vertybinį vektorių. Primintina, kad paskutinį kartą Lietuvoje P. Skorinai skirta konferencija įvyko beveik prieš 50 metų, didelės ideologinės priežiūros sąlygomis. Nedemokratinėse šalyse situacija iš esmės nesikeičia ir šiuo metu. Konferencijoje pranešimus skaitė ir buvo išgirsti mokslininkai, kurių darbai skorinianos tema yra politiškai nepripažįstami, o patys asmenys persekiojami ar ignoruojami.

Pranciškaus Skorinos metams skirtos konferencijos organizatoriai ir pranešėjai. Virginija Valuckienė

Baigiamojoje diskusijoje buvo akcentuota, kad pranešėjams pavyko atskleisti „Gutenbergo galaktikos“ reikšmę, spaudos įtaką ir svarbą tautų kultūrai, išryškinti P. Skorinos epochai pažinti svarbų tarpdisciplinį požiūrį, moderniomis technologijomis paremtų tyrimų svarbą. Pristatymuose ir diskusijose atsiskleidė naujos tyrimų perspektyvos, teorinių ir metodologinių prieigų galimybės, skirtingos tyrimų tradicijos ir patirtys. Organizatorių sukurta mokslinei komunikacijai patogi aplinka (sinchroninis vertimas) skatino keistis nuomonėmis, diskutuoti.

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros leidybos tyrimų katedra ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Parneriai: Lietuvos mokslų akademija, Prahos Karolio universitetas, Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Renginį rėmė Lietuvos mokslo taryba, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir kt. Renginį globojo Vilniaus miesto savivaldybė. Konferenciją lydėjo tarptautinė Skorinos mokykla Prahoje ir dvi parodos: „Skorinos pradėta: 500 Vilniaus spaudai“ (paroda Vilniaus universiteto bibliotekoje veikia iki lapkričio 21 d. ) ir „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500 metų“ (paroda Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia iki lapkričio 14 d.).