Vaidenė Grybauskaitė. Lietuva ir UNESCO: ne tik nauda, bet ir galimybė generuoti idėjas

LIETUVA IR UNESCO: ne tik nauda, bet ir galimybė generuoti idėjas

Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija sieja ilgalaikis, produktyvus ir prasmingas bendradarbiavimas. Bibliotekoje pristatomi į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtraukiami dokumentai, rengiamos teminės parodos, 2020 m. čia surengta Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų atidarymo šventė. Šį rudenį Nacionalinėje bibliotekoje pirmą kartą organizuota „UNESCO savaitė“ – rugsėjo 19–23 d. skirtingų sektorių ir organizacijų atstovai, ekspertai buvo kviečiami diskutuoti apie kultūros, švietimo ir mokslo aktualijas.

Nacionalinės bibliotekos erdvėse vyko susitikimai, pokalbiai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, buvo pristatomi tyrimai ir skaitomos paskaitos įvairiomis šiai Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai aktualiomis temomis. O jų nemažai: klimato kaitos poveikis kultūros bei gamtos paveldui, urbanizacija, miestų plėtra ir paveldo apsauga, žalioji energetika ir saugomos teritorijos, bioįvairovės išsaugojimas, visuomenės skaitmeninis atsparumas, informacijos patikimumas, dirbtinio intelekto iššūkiai ir t. t. Kuriant darnią visuomenę, būtina suderinti su visomis šiomis temomis susijusius skirtingus požiūrius, interesus.

Savaitę pradėjusioje diskusijoje „Lietuva ir UNESCO: kaip išnaudojame narystės galimybes“, be kita ko, svarstyta daugiašalių tarptautinių institucijų perspektyva pasaulio pokyčių ir karo Ukrainoje kontekste, keliant klausimą, ar prasminga sėdėti prie vieno stalo su šalimis, kurios nesilaiko įsipareigojimų ir susitarimų, teisės viršenybės principo. Pastaruoju metu su šia problema susiduria didžiausia pasaulyje organizacija (į ją įeina 193 valstybės) Jungtinės Tautos, kurios Saugumo Tarybos nare yra neteisėtai kitą šalį užpuolusi Rusija. „Tokia yra realybė, – sako Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Jolanta Balčiūnienė. – Tačiau turime bandyti jungtis su sąjungininkais ir šalimis, kurios laikosi tokios pat kaip mes pozicijos, kad galėtume ją pakeisti.“

Kalbėdamas apie Lietuvos narystės UNESCO galimybes, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys dr. Rimvydas Laužikas teigė, jog svarbu UNESCO suvokti ne kaip struktūrą, kuriančią galutinį produktą, bet kaip struktūrą, generuojančią vienas ar kitas idėjas, kurias galime plėtoti, daug pasiekti ir sukurti. „Mes mėgstame nueiti lengvuoju panaudojamumo keliu, t. y. paimame

Diskusijos apie Lietuvos galimybes UNESCO dalyviai (iš kairės): moderatorius Donatas Puslys, Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Rimantas Žylius, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas.

Per elektroninio leidinio pristatymą išsamiau supažindinta su trimis išskirtinės vertės dokumentinio paveldo objektais: Vilijos-Neries aukštupio žemėlapiu, sudarytu 1857 m. grafo Konstantino Tiškevičiaus surengtos ekspedicijos metu (saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje) – nuotr. kairėje; XX a. pradžios lietuviškų šelako plokštelių kolekcija (saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje) – nuotr. dešinėje; Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija Vilniaus katedrai, išduota 1387 m. (saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje) – nuotr. apačioje.

dokumentą, jį paverčiame lietuvišku ir padedame į stalčių, – kritikavo R. Laužikas. – Toks formalus bendravimas mažai įdedant savo pastangų yra vienas iš stabdžių.“

Minėtoje diskusijoje konstatuota, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama informaciniam raštingumui, kurį reikėtų ugdyti nuo pat mažų dienų, taip pat švietimui, vienam svarbiausių klausimų. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjos Vilmos Bačkiūtės teigimu, reikia naudotis UNESCO siūlomais įrankiais, analizėmis ir duomenimis, kuriais galėtume vadovautis matuodami savo pasiekimus, taip pat ir švietimo srityje. „Norisi kreiptis į mūsų akademinę bendruomenę, kad platformos, kuriose dalyvauja Lietuva kaip narė, dažniau nugultų į planus ir konkrečius veiksmus, – kalbėjo V. Bačkiūtė. – Vėlgi, turim pasirinkti poziciją, ar esame donorai, ar naudos gavėjai. Man atrodo, kad ypač švietimas ir mokslas Lietuvoje yra pasirengęs donorystei, todėl šalies pasiekimai, intelektinis potencialas įvairiose tarptautinėse platformose, taip pat ir UNESCO, galėtų būti daug ryškesnis.“

To pavyzdys – Lietuvos mokslininkės, „L’Oreal“ fondo ir UNESCO programos „Moterims moksle“ laureatės, šiemet apdovanotos už atliekamus pažangius mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 d. bibliotekoje vykusiame susitikime dr. Ieva Plikusienė, Greta Jarockytė ir Joana Smirnovienė pristatė savo atliekamus novatoriškus, tarptautiniu mastu pripažintus mokslinius tyrimus (koronaviruso baltymų ir specifinių antikūnų sąveikų, nanovaistų vėžiui diagnozuoti ir gydyti, efektyvių ir mažiau toksiškų vaistų kūrimo etapus), taip pat jų svarbą sprendžiant globalius iššūkius.

Bibliotekoje buvo paminėtas UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ (UNESCO Memory of the World Programme), skirtos dokumentiniam paveldui puoselėti, 30metis. Ta proga pristatytas elektroninis leidinys „Fiksuoti istoriją. Lietuvos dokumentinis paveldas, įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį ir nacionalinį registrus“. Kaip priminė leidinį pristačiusi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė, šiuo metu nacionaliniame registre yra 82 objektai (išskirtinės reikšmės pavieniai dokumentai, dokumentų rinkiniai): 42 iš jų pripažinti regioninės reikšmės dokumentais, 40 – nacionalinės reikšmės. Programos tarptautiniame registre įrašyti trys su Lietuva susiję pasaulinės reikšmės objektai: „Baltijos kelio“ dokumentai; Radvilų archyvas ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija; Liublino unijos aktas. Visus šiuos išskirtinius dokumentus nuo šiol galima pamatyti vienoje vietoje – elektroninis leidinys prieinamas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos svetainėje.

Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 9 dokumentinio paveldo objektai, įrašyti į programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Vieną tokių vertybių – prieš 15 metų į registrą įtrauktą nacionalinės reikšmės objektą – XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekciją (2500 įvairiose pasaulio šalyse 1908–1966 m. išleistų plokštelių) pristatė bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Asta Bielinskienė. Beje, visos plokštelės yra suskaitmenintos, paklausyti jas galima dokumentinio paveldo portale „E. paveldas“.

Sužinoti apie kitas materialiojo, nematerialiojo ir dokumentinio Lietuvos paveldo vertybes buvo galima apsilankius interaktyvioje Vilniaus dailės akademijos studentų parengtoje parodoje „Lietuvos paveldo vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose“.

Vaidenė Grybauskaitė

„UNESCO savaitę“ organizavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija su partneriais: Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, LRT, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus universitetu.