LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMŲ GOBELENAI IR ATRIBUCIJA

Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMŲ

GOBELENAI

2011−2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai

TAPESTRIES

OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA

Treasures acquired in 2011−2021, newly attributed works

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMŲ

GOBELENAI TAPESTRIES

2011−2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai

OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA

Treasures acquired in 2011−2021, newly attributed works

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų

rinkinių katalogai, III tomas

Collection Catalogues of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Volume III

Recenzentės / Reviewers

dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

Redaktorė / Copy editor

Renata Vyšniauskaitė

Vertėja į anglų kalbą / English translation

Albina Strunga

Dizainerė ir maketuotoja / Design and layout

Jūratė Šatūnė

Leidybos koordinatorė / Publishing coordinator

Živilė Mikailienė

Nuotraukų autoriai / Photograph credits

Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas, Stanisław Michta, John Lee, Isabelle Bideau, Philippe Sébert, Photo@Museum Associates/LACMA

Viršelyje / On the cover

Gobeleno Diana pasivertęs Jupiteris nueina nuo Kalistonės fragmentas. Nežinomas Bernardo van Orlėjaus aplinkos dailininkas. Apie 1540–1545 m., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės valdovų rūmai

A fragment of the tapestry Jupiter, in the Guise of Diana, Leaves Callisto. Anonymous artist from the circle of Bernard van Orley. Ca 1540–1545, National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

© Nacionalinis muziejus

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2022

© Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė, 2022

ISSN 2351-7131

ISBN 978-609-8061-77-2

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Bibliographic information about the publication is available at the Lithuanian Integrated Library Information System (LIBIS) portal ibiblioteka.lt

Ieva Jedzinskaitė-Kuizinienė

LIETUVOS

DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS

VALDOVŲ RŪMŲ

GOBELENAI TAPESTRIES

2011−2021 m. įsigytos vertybės, naujai atributuoti kūriniai

OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA

Treasures acquired in 2011−2021, newly attributed works

Nacionalinis muziejus

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Vilnius 2022

PRATARMĖ 8

TRUMPAI APIE EUROPOS GOBELENŲ ISTORIJĄ. ASMENYBĖS, FAKTAI, AUDINIAI 13

APIBENDRINIMAS 96

KATALOGAS 101

I. VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS ĮSIGYTI IR MUZIEJUI PADOVANOTI GOBELENAI 103

I. 1. Gobelenas DOVYDAS IR BATŠEBA

(serija „Dovydo istorija“) 105

I. 2. Gobelenas ALEKSANDRAS DIDYSIS IR KLEITO NUŽUDYMAS

(serija „Aleksandro Didžiojo istorija“) 111

I. 3. Gobelenas DIANA PASIVERTĘS JUPITERIS NUEINA NUO KALISTONĖS 117

I. 4. Gobelenas ROMULAS PERDUODA AMULIO GALVĄ NUMITORUI

(serija „Romulo ir Remo istorija“) 123

CONTENTS

PREFACE 8

T C TURINYS

IN BRIEF ABOUT THE HISTORY OF EUROPEAN TAPESTRIES. PERSONALITIES, FACTS, TEXTILES 13

IN SUMMARY 96

CATALOGUE 101

I. TAPESTRIES ACQUIRED BY AND GIFTED TO THE NATIONAL MUSEUM – PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA 103

I. 1. DAVID AND BATHSHEBA ( The Story of David series) 105

I. 2. ALEXANDER THE GREAT AND THE MURDER OF CLEITUS ( The Story of Alexander series) 111

I. 3. JUPITER, IN THE GUISE OF DIANA, LEAVES CALLISTO 117

I. 4. ROMULUS BRINGING THE HEAD OF AMULIUS TO NUMITOR ( The Legend of Romulus and Remus series) 123

I. 5. GAME PARK 133

I. 6. GREAT PYRAMID OF GIZA. RHODOPE AND KING PSAMMETICHUS (Seven Wonders of the World series) 137

I. 5. Gobelenas MEDŽIOKLĖS PARKAS 133

I. 6. Gobelenas DIDŽIOJI GIZOS PIRAMIDĖ. RODOPĖ IR KARALIUS PSAMETICHAS (serija „Septyni pasaulio stebuklai“) 137

Gobelenai SODAI SU OVIDIJAUS FIGŪROMIS 149

I. 7. Gobelenas SODAS SU VENERA IR ADONIU (serija „Sodai su Ovidijaus figūromis“) 151

I. 8. Gobelenas SODAS SU TESĖJU IR ARIADNE (serija „Sodai su Ovidijaus figūromis“) 159

I. 9. GOBELENAS, VAIZDUOJANTIS PERGOLĘ SU VAZOMIS 165

I. 10. Gobelenas SABINIŲ PAGROBIMAS 175

II. NAUJA IR PATIKSLINTA VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS GOBELENŲ RINKINIO ATRIBUCIJA 179

II. 1. Gobelenas SU LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO ŽYGIMANTO AUGUSTO JUNGTINIU HERBU (serija „Herbiniai Žygimanto Augusto gobelenai“) 181

II. 2. VERDIŪRA SU STRUČIU 193

II. 3. Gobelenas KIAUŠINIUS RYJANTIS DRAKONAS 213

II. 4. Gobelenas PSICHĖS VESTUVĖS 223

II. 5. Gobelenas ALARIKAS IR ATSISKYRĖLIS 233

LITERATŪROS SĄRAŠAS 244

GARDENS WITH OVID’S FIGURES

149

I. 7. GARDEN WITH VENUS AND ADONIS (Gardens with Ovid’s Figures series)

151

I. 8. GARDEN WITH THESEUS AND ARIADNE (Gardens with Ovid’s Figures series)

159

I. 9. TAPESTRY DEPICTING A PERGOLA AND VASES

165

I. 10. ABDUCTION OF THE SABINE WOMEN 175

II. A NEW AND REVISED ATTRIBUTION OF THE TAPESTRIES IN THE NATIONAL MUSEUM – PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA TAPESTRY COLLECTION 179

II. 1. TAPESTRY WITH THE COMBINED COAT OF ARMS OF GRAND DUKE OF LITHUANIA SIGISMUND AUGUSTUS (from the Armorial tapestries of Sigismund Augustus series)

181

II. 2. VERDURE WITH AN OSTRICH 193

II. 3. DRAGON SWALLOWING EGGS (Landscape with Animals series) 213

II. 4. MARRIAGE OF PSYCHE 223

II. 5. ALARIC AND THE HERMIT 233

LITERATURE 244

PRATARMĖ

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – išskirtinės reikšmės Lietuvos istorinio paveldo objektas, turėjęs ir tebeturintis simbolinę reikšmę puoselėjant istorinę atmintį ir valstybingumo tęstinumą. Muziejui įgijus tarptautinį pripažinimą, ypač svarbi tapo informacijos apie muziejaus veiklą ir kolekcijas sklaida tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vieną svarbiausių vietų muziejaus rinkiniuose užima gobelenai.

Gobelenai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje minimi tiek XVI, tiek XVII a. Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų rezidavimo laikotarpiu. Vilniaus rūmuose dažniausiai lankėsi ir labiausiai juos puoselėjo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572). Neabejojama, kad Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija ne tik dažnai puošė vilnietišką rezidenciją, bet ir čia buvo užsakyti ankstyviausi kolekcijai priklausantys heraldiniai ir bibliniai gobelenai, o už juos sumokėta iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo.

Būtent šio valdovo meninių audinių kolekcija tapo kelrode žvaigžde siekiant sukurti naują Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenų rinkinį. Naujai suformuota gobelenų kolekcija simboliškai grąžino Vilniaus rūmams buvusią jų reprezentacinę funkciją, pabrėžė istorinių rinkinių vertę, o muziejui leido tapti tarptautiniu mastu svarbiu istorinių meninių audinių centru. Nauja XVI–XVII a. gotikos, renesanso, manierizmo ir ankstyvojo baroko stilistiką atspindinčių istorinių gobelenų kolekcija,

The Palace of the Grand Dukes of Lithuania is a historical heritage object in Lithuania of exceptional significance, one which had and continues to hold symbolic meaning in fostering historical memory and the continuity of statehood. With the museum’s growing international recognition, the spread of information about the museum’s activities and its collections both in Lithuania and abroad has become particularly important. Tapestries hold one of the most important positions in the museum’s collections.

Tapestries have been mentioned at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius both during the periods of residence of rulers from the GediminidJagiellon and Vasa dynasties in the 16th and the 17th centuries. Nevertheless, Grand Duke of Lithuania and King of Poland Sigismund Augustus (1544/1548–1572) is to be credited as the ruler who resided at the Vilnius palace most frequently and contributed the most to their aesthetic development. There are no doubts that it was none other than Sigismund Augustus’ tapestry collection that not only often adorned the walls at the Vilnius residence, but this was also where the earliest biblical tapestries to feature in his collection were commissioned, being paid for from the treasury of the Grand Duchy of Lithuania.

It was the artistic textile collection of Sigismund Augustus that served as a guideline when seeking to create a new tapestry collection for the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania. The newly formed tapestry collection has symbolically returned to the palace its former representational function, highlighting the value of the historic collections, and allowing the museum to become an internationally significant historic artistic textile centre. The new collection of historic tapestries reflecting 16th–17th-century Gothic, Renaissance, Mannerist and Early Baroque stylistics dedicated to the interiors of the reconstructed Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius,

skirta Vilniuje atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerams, pradėta formuoti 2004-aisiais. Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, JAV ir kitų šalių antikvariatuose, aukcionuose ir privačiose kolekcijose buvo ieškoma audinių, savo menine stilistika, tematika, chronologija ir geografine kilme susijusių su istorine Lietuvos valdovų kolekcija. 2004–2009 m. buvo įsigyti 25 gobelenai. Iš jų istoriškai vertingiausias yra herbinis gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu, išaustas 1544–1548 m. Flandrijoje. Herbinių ženklų kompozicija gobelene akivaizdžiai liudija, kad šis meninis audinys užsakytas Žygimanto Augusto kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir turėjo puošti jo rezidenciją Vilniuje. Atskirą atkurtiems Valdovų rūmams įsigytų gobelenų grupę sudarė audiniai, nepriklausantys istorinei kolekcijai, bet panašūs stilistiškai, išausti pagal tų pačių autorių, tokių kaip Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, Coxie, 1499–1592) ir Piteris Kukė van Alstas (Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550), kartonus, taip pat vėlesnės Žygimanto Augusto kolekcijos gobelenų replikos („Adomo ir Ievos supažindinimas“, „Kaino ir Abelio aukojimas“).

Svarbų įsigytų gobelenų pogrupį formuoja verdiūros. Jos užėmė itin reikšmingą vietą Žygimanto Augusto kolekcijoje.

Iki 2010 m. įsigyti gobelenai buvo pristatyti pirmame Valdovų rūmų kolekcijai skirtame leidinyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai“ (2011 m.).

Naujas mokslinis katalogas yra tęstinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų leidinys, kuriame pristatoma muziejaus kolekcijos plėtra ir moksliniai tyrimai 2011–2021 m. Per šį laikotarpį muziejaus gobelenų kolekcija pasipildė dešimčia naujų gobelenų ir tapo svarbiausia gobelenų kolekcija Lietuvoje ir Baltijos šalyse, keliančia ir tarptautinės mokslinės bendruomenės susidomėjimą. Naujai įsigyti gobelenai praplėtė

started being formed in 2004. The search began at antique dealerships, auctions and private collections in Italy, France, Belgium, Germany, the Netherlands, the United States and elsewhere for tapestries whose artistic stylistics, thematic content, chronology and geographic origins were related to the historic collection of Lithuania’s rulers. Twenty-five tapestries were acquired in 2004–2009, prior to the palace expositions being opened to the public. Of them, the most valuable heraldic tapestry in the historic sense is the the textile with the combined coat of arms of the Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus, woven in 1544–1548 in Flanders. The composition of heraldic symbols in this tapestry is obvious evidence that this artistic textile was commissioned by Sigismund Augustus in his role as the Lithuanian grand duke, and that it must have decorated his Vilnius residence.

A separate group of tapestries acquired for the reconstructed Palace of the Grand Dukes consists of textiles that did not belong to the historic collection, but are stylistically similar, woven based on cartoons by the same authors, such as Michiel I Coxcie (Coxie, 1499–1592) and Pieter Coecke van Aelst (1502–1550), as well as later replicas of tapestries from Sigismund Augustus’ collection (Introduction of Adam and Eve, The Offering of Cain and Abel ).

An important sub-group of the acquired tapestries are the verdures. They held an especially important place in Sigismund Augustus’ collection.

The tapestries acquired before 2010 were presented in the first publication dedicated to the Palace of the Grand Dukes collection, titled Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania (2011).

This new scholarly catalogue is a periodical publication released by the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, which presents the expansion of the museum’s collection and the results of research conducted in 2011–2021. Over this time,

kolekciją tematiškai: gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“ priskirtinas vadinamųjų moralité audinių, kuriuose vaizduojamos dorybes, ydas, triumfą ar mirtinas nuodėmes įkūnijančios figūros, grupei.

Kitas audinys priklauso pergolių tipui. Čia dažniausiai vaizduojamos įvairiaformėmis kolonomis paremtos pavėsinės, apvytos vijokliniais augalais ar vynuogėmis, dažnai su vazomis peizažo fone. Tokie audiniai paplito

Flandrijos audyklose XVI a. viduryje ir buvo populiarūs kone visą šimtmetį. Gobelenas „Didžioji Gizos piramidė. Rodopė ir karalius Psametichas“ (serija „Septyni pasaulio stebuklai“), tikėtina, yra vienas iš ankstyvesnių antros kartos šios populiarios temos audinių. Prie tematiškai naujų audinių priskirtini ir „Diana pasivertęs Jupiteris nueina nuo Kalistonės“, sukurtas Bernardo van Orlėjaus (Bernard van Orley, 1487/1491–1541) aplinkos dailininko, ir „Romulas perduoda Amulio galvą Numitorui“, išaustas žymiose Franso Gebelso (Frans Geubels, 1540–1590) audimo dirbtuvėse.

Net trimis naujais audiniais pasipildė muziejaus verdiūrų kolekcija, iš kurių dvi porinės vaizduoja sodus pagal Ovidijaus „Metamorfozes“. Kolekciją praturtino kolekcininko ir antikvaro Natano Levio (Nathan Levi) dovana – Prancūzijos audyklų gobelenas „Sabinių pagrobimas“.

Valdovų rūmų muziejaus sukaupta istorinių meninių audinių kolekcija Lietuvos muziejų gobelenų rinkinius, o ir nacionalinio Europos kultūros ir meno paveldo fondą padidino daugiau nei du kartus, o Lietuvoje saugomų audinių kolekcijos reprezentuojamas laikotarpis pailgėjo 150 metų, nes ankstyviausi Valdovų rūmų muziejaus gobelenai siekia pačią XVI a. pradžią. Sukaupta kolekcija tapo savotiška istorijos tėkmėje prarastų vertybių kompensacija, leidžiančia nuosekliai pristatyti europinės dailės raidą ir meninius Lietuvos ryšius su daugeliu Europos kraštų.

Leidinį sudaro įvadinis straipsnis, apžvelgiantis svarbiausius Europos gobelenų raidos dalyvius ir

the museum’s tapestry collection has been enriched with 10 new tapestries and has become the most important and the most numerous collection of tapestries in Lithuania and the Baltic countries, arousing the interest of the international scientific community. The acquired tapestries have broadened the collection in terms of its thematic scope: the tapestry Alexander the Great and the Murder of Cleitus can be attributed to the so-called moralité textile group, depicting figures embodying the virtues, vices, triumph and deadly sins.

Another textile belongs to the Pergola type. As the name suggests, these mostly depict various types of shades and arbours supported by variously shaped columns, with creeping plants or grapevines winding their way up, often with vases amid a landscape background. These kinds of textiles became widespread in Flemish workshops in the middle of the 16th century and remained popular for almost the whole century. The tapestry The Great Pyramid of Giza Rhodope and King Psammetichus (from the Seven Wonders of the World series) is believed to be one of the earlier textiles from the second generation demonstrating this popular theme. Jupiter, in the Guise of Diana, Leaves Callisto, created by an artist from the circle of Bernard van Orley (1487/1491–1541), and Romulus Brings the Head of Amulius to Numitor, woven at the famous weaving workshop of Frans Geubels (1540–1590), can also both be attributed to the thematically-new textiles.

The museum’s collection of verdures was enhanced by three new textiles, of which a pair show depictions of gardens based on Ovid’s Metamorphoses. The collection was similarly supplemented by a gift from the collector and antique dealer Nathan Levi – Abduction of the Sabine Women, coming from a French manufactory.

The collection of historical artistic textiles acquired by the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania has doubled the tapestry collections of Lithuania’s museums, not to mention the national

etapus, aptariantis šių meninių audinių vaidmenį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir mokslinis katalogas, išsamiai pristatantis naujai įsigytus dešimt gobelenų, jų meninę vertę ir kilmę, taip pat pateiktos anksčiau įsigytų penkių gobelenų patikslintos atribucijos. Rengiant leidinį panaudotos Lietuvos ir užsienio tyrėjų įžvalgos ir atribucijos – dr. Nelo Forčio Gracinio, Nikolės de Renjes, prof. dr. Polio J. Smito, Ritos Lelekauskaitės.

European culture and art heritage fund, extending the textiles’ period of representation by 150 years, because the earliest tapestries of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania date back to the beginning of the 16th century. They have become a unique form of compensation for the treasures lost over the course of history, allowing us to coherently present the development of European art and Lithuania’s artistic ties to many countries in Europe.

This publication consists of an introductory article which offers an overview of the most important players and stages in the development of European tapestries, discussing the role of these artistic textiles in the Grand Duchy of Lithuania. This is followed by a scholarly catalogue – a comprehensive presentation of the 10 newly acquired tapestries, their artistic value and origins, as well as revised attributions regarding five tapestries acquired earlier. Insights and attributions by Lithuanian and foreign researchers were used in the writing of this book – namely, Dr Nello Forti-Grazzini, Nicole de Reyniès, Prof. Dr. Paul J. Smith and Rita Lelekauskaitė.

TRUMPAI APIE EUROPOS GOBELENŲ ISTORIJĄ.

ASMENYBĖS, FAKTAI, AUDINIAI

T IIN BRIEF ABOUT THE HISTORY OF  EUROPEAN TAPESTRIES. PERSONALITIES, FACTS, TEXTILES

Bandant rekonstruoti gobelenų didybę ir aptarti jų vaidmenį Europos valdovų kolekcijose dažniausiai nurodomi didžiųjų patronų, įtakingiausių monarchų, tai yra Anglijos karaliaus Henriko VIII, Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I ir Ispanijos karaliaus bei Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V, pavyzdžiai. Po Henriko VIII mirties sudarytame inventoriniame turto sąraše minimi maždaug 2 700 gobelenų, kurių ilgis kartu iškabinus sudarytų daugiau nei penkis kilometrus. 1528 m. jo įsigyta „Dovydo istorija“ kainavo 1 500 angliškų svarų, t. y. kaina buvo lygi mūšio išlaidoms arba metinėms turtingiausių karalystės kunigaikščių pajamoms1. Jo iškilių karališkųjų amžininkų turto inventoriai išlikę tik iš dalies, bet akivaizdžiai byloja, kad gobelenai buvo vyraujanti figūratyvinio meno forma ankstyvųjų naujųjų amžių Vakarų Europos valdovų rūmuose. Nors daug imponuojančio dydžio šių taurių audinių minėti valdovai buvo užsisakę patys, vis dėlto jų sukauptas kolekcijas galima vadinti dinastinėmis. Jos buvo perduodamos iš kartos į kartą paveldėjimų, dovanų, mainų keliu. Šios kolekcijos atspindi mastą, kurį pasiekė gobelenų medija klestėjimo laikotarpiu XVI a. Europos monarchų aplinkoje, bet neatspindi jų raidos, įvairovės ir paplitimo geografijos.

Nežiūrint gobelenų svarbos vėlyvaisiais viduramžiais ir renesanso laikotarpiu mene, politikoje, diplomatijoje ir liturgijoje, palyginti su kitais menais, jiems buvo skirta nedaug mokslininkų ir visuomenės dėmesio. Tam įtakos turėjo daug veiksnių, bet svarbiausi turbūt buvo laikas ir šiuolaikinės auditorijos žinios apie gobelenų meną. Būtent todėl verta trumpai aptarti, kas yra gobelenai, kaip jie buvo gaminami ir pagal kokius kriterijus buvo vertinami.

Gobelenai – unikalūs rankų darbo teminiai audiniai, išausti ataudų ripso technika. Gobelenų ištakos labai senos ir siekia Europos ankstyvąsias kultūras.

hen trying to reconstruct the grandeur of tapestries and their role in the collections of European rulers, we often rely on examples of the great patrons and leading monarchs, that is, King Henry VIII of England, Francis I of France and the King of Spain and Holy Roman Emperor Charles V. In an inventory compiled after the death of Henry VIII, the list of property mentioned around 2,700 tapestries – if they were all to be hung, their entire length would reach over five kilometres. In 1528, his Story of David series cost 1,500 English pounds, i.e., a cost equal to the expenses for a battle, or the annual income of the richest dukes in the kingdom.1 The property inventories of his eminent royal contemporaries have only survived in part, yet they offer obvious evidence that tapestries were the dominant figurative art form in West European rulers’ palaces in the early modern period. Even though many of these noble artistic textiles of such impressive dimensions had been commissioned by the rulers themselves, their collections can be considered dynastical. They would be handed down from generation to generation as inheritances, gifts and exchanged goods. These collections reflect the scale the tapestry medium had reached during its period of flourishment in the 16th-century milieu of European monarchs, yet they do not give an indication of their development, variety or geographical distribution.

Regardless of the importance of tapestries in art, politics, diplomacy and liturgy of the late Middle Ages and the Renaissance, of all the arts, tapestries have received comparatively limited attention from researchers and society. Numerous factors have influenced this, but the most important reasons were most likely time and the contemporary audience’s knowledge about the art of tapestry. That is why it is worthwhile discussing at least briefly just what tapestries are, how they were manufactured and the criteria according to which they have been valued.

Tapestries are unique, hand-crafted thematic textiles woven using the weft-faced weaving technique. The origins of tapestries are indeed ancient and go back to the early cultures of Europe. The earliest examples we know of remain from the burials of Amenhotep II and Tutankhamun (1450 BC). 2 In Ancient Greece, tapestries were an important interior element in the

1 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, The Metropolitan Museum of Art, New York, 2006, p. 4.

1 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, The Metropolitan Museum of Art, New York, 2006, p. 4.

2 Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Belgium, 1999, p. 25.

Apskritimas, Egiptas, VI–VII a., 23,5 x 21,5 cm

Smithsonian Design Museum, Kuperio Hevito kolekcija, Džono Pirponto Morgano dovana. Inv. nr. 1902-1-71

Roundel, Egypt, 6th–7th century. 23.5 cm. x 21.5 cm

Smithsonian Design Museum, Collection of Cooper Hewitt, a gift from John Pierpont Morgan. Inv. no. 1902-1-71

Horizontalios gobelenų audimo staklės (basse lisse).

Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts Libéraux et les Arts Méchaniques: avec leur Explication Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, t. 9, Paryžius, 1771. Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art.

Z-371

Low-warp loom. (Basse Lisse). Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts Libéraux et les Arts Méchaniques: avec leur Explication Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, t. 9, Paris, 1771. Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art.

Z-371

Nyčių kaišiojimas tarp apmatų audimo staklėse. Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts

Liberaux et Arts Méchaniques, avec leur Explication, Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, t. 9, Paryžius, 1771.

Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art.

Z-371

Insertion of heddles between warps on a loom. Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts

Liberaux et Arts Méchaniques, avec leur Explication, Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, vol. 9, Paris, 1771.

Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art.

Z-371

Ankstyviausi pavyzdžiai yra išlikę iš Amenchotepo II ir Tutanchamono laidojimų (1450 m. pr. Kr.)2. Senovės Graikijoje gobelenai buvo svarbus interjero elementas pasiturinčios šeimos namuose ir svarbiuose pastatuose. Gobelenais buvo puoštas ir žymusis Partenonas. Išlikę nemažai pavyzdžių iš vėlyvosios Egipto audinių produkcijos, vadinamos Koptų tekstile, datuojamos III–XII a. Šiuose audiniuose matome tiek pagonybės, tiek krikščionybės temas, dažniausiai pavaizduotas medalionuose su lininiais metmenimis ir vilnoniais ataudais. Gobelenus vertino ir romėnai. Nors, regis, patys jų neaudė, importavo iš Graikijos, Egipto, Indijos, Persijos. Pavyzdžiui, imperatorius Neronas užsakė išausti didelį gobeleną vienam iš Romos amfiteatrų, jame turėjo būti pavaizduotas Apolonas, vadeliojantis vežimą. Visgi terminas gobelenas įsigalėjo gerokai vėliau, nuo 1662 m., kai Paryžiaus priemiestyje buvusioje Gobelenų (Gobelin) šeimos dažykloje buvo įsteigta šių audinių manufaktūra. Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, Rusijoje, šis terminas nėra nusistovėjęs – tokio tipo audiniai dar vadinami arasais, tapiserijomis, oponomis, špaleriais ir t. t. Šioje publikacijoje terminas gobelenas pasirinktas dėl audimo technikos ir audinių paskirties.

GOBELENŲ AUDIMAS

Gobelenų audimo technika nėra sudėtinga. Audimo stakles sudaro du volai ir rėmas. Priklausomai nuo staklių orientacijos, apmatai staklių rėme buvo ištempiami vertikaliai (haute lisse) arba horizontaliai (basse lisse). Abiem atvejais audėjai ausdami matė gobeleno išvirkščiąją pusę. Apmatams buvo naudojama vilna, ataudams – vilna, šilkas, aukso ir sidabro gijos. Flandrijoje dažniausiai buvo naudojamos horizontalių matmenų staklės, o Prancūzijoje, ypač Karališkosiose gobelenų manufaktūrose, populiaresnės buvo vertikalios staklės. Nedažyti vilnoniai metmenų siūlai buvo ištempiami tarp dviejų volų. Šių metmenų ilgis buvo toks pat kaip numatyto gobeleno plotis. Gobeleno aukštį lėmė staklių plotis. Horizontaliose staklėse nuo kiekvienos metmenų gijos eidavo kilpos, pritvirtintos prie pakojų (pedalų), esančių staklių apačioje. Vieni pedalai buvo sujungti su lyginiais siūlais, kiti – su nelyginiais. Spaudant pedalus tarp apmatų gijų susiformuodavo tarpas, per kurį buvo perkišamos ritės su spalvotais ataudų siūlais.

homes of wealthy families and in important buildings. The famous Parthenon was even decorated with tapestries. There are a few extant examples of late Egyptian textiles, known as Coptic textiles, dating to the 3rd–12th centuries. In these textiles we see both pagan and Christian themes, often depicted in medallions with linen weft and wool warp threads.

The Romans also appreciated tapestries. Yet, it appears they did not weave them themselves, but imported them from Greece, Egypt, India and Persia. For example, Emperor Nero commissioned the weaving of a large tapestry for one of Rome’s amphitheatres, which was meant to depict Apollo driving a chariot. The French word for tapestry, gobelin, was established much later, from 1662, when a manufactory producing such textiles was founded in a suburb of Paris in the former dyeworks of the Gobelin family. In Lithuania, as in Poland and Russia, the term gobelenas is not firmly established – textiles of this type are also known as arrass, tapisserie, opon, szpaler, etc. In this publication, the term ‘tapestry’ will dominate due to the weaving technique and purpose of the textile.

TAPESTRY WEAVING

The tapestry weaving technique is not that complicated. A loom consists of two rollers and a frame. Depending on the orientation of the loom, the warp threads would be stretched onto the frame either in a vertical (haute lisse) or a horizontal (basse lisse) direction.

In both cases, weavers would see the reverse side of the tapestry when weaving. Wool was used for the warp threads, while wool, silk, silver- and gilt-metalwrapped silk thread was used for the weft threads. Mostly low-warp looms were used in Flanders, while in France, especially at the Manufacture Royale des Meubles de la Couronne (Royal Factory of Furniture to the Crown), the vertical, high-warp looms were more popular. Undyed woollen warp threads would be stretched between two rollers. The length of the warp thread was the same as the width of the intended tapestry. The height of the tapestry depended on the width of the loom. Low-warp looms had loops going from each warp thread, attached to pedals at the bottom of the loom. Alternating pedals were connected to the even warps, others – to the odd warps. A gap, or shed, would form between the warps when the pedals were pressed down, through which

2 Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Belgium, 1999, p. 25.

Horizontaliose staklėse piešinys, t. y. kartonas, dedamas po apmatais. Audėjas galėjo matyti kartoną šiek tiek praskyręs metmenis. Viršutinėje audėjui matomoje pusėje buvo paliekami ataudų galai, o apatinė audinio pusė buvo geroji. Vertikaliose staklėse apmatų siūlai buvo ištempiami vertikaliai. Kilputes, pritvirtintas prie apmatų, audėjas valdė rankomis. Todėl ataudams kaišyti likdavo tik viena laisva ranka. Kartonas šiuo atveju kabėjo audėjui už nugaros3. Audėjas galėjo matyti savo darbo rezultatą žiūrėdamas iš priešingos staklių pusės arba šiek tiek praskyręs apmatus pažvelgti į audinio fragmentą per staklių priekyje pritvirtintą veidrodį4 Pastarasis audimo būdas buvo lėtesnis, nes viena ranka audėjas traukė kilputes.

Skirtingai nuo daugelio kitų audinių, gobelenuose ataudų siūlai veriami ne nuo audinio krašto iki krašto, bet tiek, kiek numatyta kartone, pagal kurį audžiama. Audžiant apmatai ištisai uždengiami ataudais. Gobeleną tuo pačiu metu ausdavo nuo trijų iki penkių audėjų. Kiekvienam jų tekdavo 70–100 centimetrų audžiamo audinio.

Gobelenai dažniausiai buvo audžiami kaip vientisas audinys. Atskirai ausdavo tik bordiūrus*. Bordiūrai kaip atskiri audinio elementai atsirado gana vėlai, maždaug 1480 m.5, greičiausiai Briuselyje. Bordiūrų dizainas svarbus datuojant audinius. Skirtingais laikotarpiais pirmenybė buvo teikiama skirtingiems bordiūrams.

Iš pradžių vyravo siauri gėlių, vaisių, daržovių puokščių elementai su paukščiais ir žvėreliais. Renesanso laikotarpiu bordiūrai tapo platesni ir sudėtingesni. Greta žalumynų juos papildo mitologinės figūros, medalionuose įkomponuotos mizanscenos, architektūrinės detalės, groteskiški ornamentai. Baroko laikotarpiu dailininkai pradėjo drąsiau eksperimentuoti su architektūriniais elementais. Paplito kartušai centrinėse arba šoninėse bordiūro juostose, vėliau bordiūro juostas pakeitė suktos kolonos, komponuotos audinio šonuose. Po Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640), kuris savo brandos laikotarpiu sukūrė neprilygstamus kartonus baroko epochos gobelenams ir iš esmės paneigė bordiūro, kaip savarankiškos gobeleno dalies,

3 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, p. 5.

4 Bennett A. G. Five Centuries of Tapestry from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco Chonicle Books, 1992, p. 6–7.

5 Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, p. 14.

Kalbant apie gobelenus, bordiūras yra ornamentinė ir (arba) teminė audinio dalis, juosianti centrinį gobeleno lauką. Lietuvių

the weaver would pass a handheld shuttle with coloured weft threads.

On a low-warp loom, the illustrated pattern, i.e., the cartoon, would be placed directly beneath the warp threads. The weaver could see the cartoon by slightly separating the warps. Ends of the wefts would be left at the top side visible to the weaver, while the bottom side of the textile was actually the face of the tapestry. On a high-warp loom, the warps would be stretched vertically. Loops, or drawstrings, attached to the warps would be controlled by hand, leaving only one hand free to pass the wefts through the shed. In this case, the cartoon would be hung behind the weaver.3 A weaver could see their work by looking from the opposite side of the loom or by slightly separating the warps and checking a fragment of the textile in a mirror placed at the front of the loom.4 The latter mode of weaving was much slower as one of the weaver’s hands would always be busy pulling on the drawstrings.

Differently to most other textiles, in the case of tapestries, weft threads are not passed from one edge of the textile to the other, but only as far as is foreseen in the cartoon being used as a pattern for the textile. During weaving, the warps are completely covered by the wefts. Anywhere from three to five weavers would work on a single tapestry simultaneously. Each one would be designated with 70–100 centimetres of textile to weave.

Tapestries were usually woven as an integral textile. Only the borders would be woven separately. Borders as separate elements of the textile appeared relatively late, in around 1480,5 most probably emerging from Brussels. Border design is important in the dating of textiles. At different periods, priority was given to different types of borders. At first, narrow ones with floral, fruit or vegetable bunches and bouquets with birds and small animals were dominant. In the Renaissance, borders became wider and more complex. In addition to the vegetal elements, now there were also mythological figures, mise-en-scènes composed within medallions, architectural details and grotesque elements. In the Baroque era, artists began to experiment more boldly with architectural elements. Cartouches on the central or side border bands were popular, later the border bands were

*

kalbos žodyne terminas „bordiūras“ gobelenų ir kitų meninių audinių kontekste neminimas, todėl autorės pageidavimu šiame leidinyje paliktas terminas „bordiūras“ atitinkamai sudėtinei gobeleno daliai įvardyti.

3 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, p. 5.

4 Bennett A. G. Five Centuries of Tapestry from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 6–7.

5 G. Demarcel. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, p. 14.

koncepciją, vėl buvo grįžta prie tradicinių gėlių dekoracijų. Šį kartą jos buvo komponuojamos kitu stiliumi: elegantiškomis gėlių ir floros kombinacijomis, persipinančiomis su augalų vijokliais ir kaspinais, arba grotesko bordiūrų. Apie 1700 m. Flandrijos gobelenuose

įsigalėjo auksuotą drožinėtą rėmą primenantys bordiūrai6. Šie skirtumai gerai matomi stebint vėliau audžiamose tos pačios serijos gobelenų replikose.

Visi gobelenai buvo audžiami pagal natūralaus dydžio paveikslus, vadintus kartonais. Iš pradžių buvo sukuriami parengiamieji piešiniai. Jie buvo vadinami petit patrons arba grand patrons (pastarieji buvo detalesni). Prancūzų kalbos terminas patron buvo plačiai vartojamas ne tik gobelenams, bet ir įvairiems parengiamiesiems piešiniams ar modeliams, architektūros planams, vitražams, skulptūroms, tapybos darbams pavadinti. Parengiamieji piešiniai dažnai buvo demonstruojami

Vertikalios gobelenų audimo staklės (haute lisse).

Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts

Liberaux et Arts Méchaniques, avec leur Explication, Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, t. 9, Paryžius, 1771.

Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art.

Z-371

High-warp loom (haute lisse).

Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts

Liberaux et Arts Méchaniques, avec leur Explication, Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, vol. 9, Paris, 1771.

Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art. Z-371

Šukutės ataudams primušti.

Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts

Liberaux et Arts Méchaniques, avec leur Explication, Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, t. 9, Paryžius, 1771.

Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art.

Z-371

A small comb for beating down the web.

Diderot D. Recueil de Planches, sur Les Sciences les Arts

Liberaux et Arts Méchaniques, avec leur Explication, Encyclopédie, ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, Planches, vol. 9, Paris, 1771.

Bibliothèque nationale de France, département Littérature et art. Z-371

potencialiems užsakovams, o juos patvirtinus buvo rengiami didieji kartonai. Didieji gobelenų kartonai dažniausiai būdavo tapomi ant popieriaus ar drobės ir būdavo būsimo gobeleno dydžio. Audžiant jie neretai būdavo sukarpomi į vienos uolekties7 pločio juostas, o šios buvo dedamos po ataudais (horizontaliose staklėse). Šiuos kartonus buvo lengva gabenti, suvynioti ant tūbos jie buvo nepažeidžiami. Vis tik ilgai naudojami, vyniojami ant volų kartonai galėjo susirangyti, suplyšti. Kartonai, sukurti ant netvirto popierinio pagrindo, negalėjo būti panaudoti daugiau nei du ar tris kartus, dėl to kartais buvo pertapomi (pagal senąjį kartoną).

Pirmasis pagal originalų kartoną išaustas gobelenas (ar jų serija) buvo vadinamas editio princeps ir yra vertingiausias. Vėlesnės pagal tuos pačius arba perpieštus kartonus išaustos serijos vadintos replikomis. Replikų detalės pradėdavo skirtis, nes kartonas sujudėdavo tarp apmatų, audėjai skirtingai interpretuodavo, naujai perpiešdavo kartonus. Ant drobės tapyti kartonai buvo tvirtesni, bet jiems sukurti reikėdavo daugiau laiko, be to, jie buvo brangesni. Kartonai ant drobės kartais ekspozicijoje pakeisdavo pačius audinius, saugomus saugyklose ir iškabinamus tik iškilmių progomis.

Parengiamųjų piešinių ir kartonų autoriai dažniausiai buvo skirtingi. Kartonus pagal dailininko sukurtą parengiamąjį eskizą petit patrons rengė meistras specialistas, ir jis neretai likdavo anonimas. Kodėl? Argi parengiamojo piešinio dailininkas nesugebėjo nupiešti viso dydžio kartono? Kartonų kūrimo mastelis buvo toks didelis ir skaitlingas, kad net tais atvejais, kai pažymėta, jog kartonus sukūrė pats dailininkas, retai tai buvo tiesa8, dažnai jam padėdavo mokiniai ir asistentai. Kartais kartonus kūrė skirtingi menininkai, kurių specializacija – piešti figūras, žvėrelius, peizažo elementus. Neretai kartonų kūrėjai gaudavo didesnį atlygį nei parengiamųjų eskizų autoriai. Viena vertus, sukurti didžiulius kartonus trukdavo daug ilgiau, kita vertus, kartonų kūrimo procesas buvo kūrybiškas ir interpretatyvus. Iš tiesų galutinis gobelenų vaizdas labiau priklausė nuo kartonų dailininkų nei nuo parengiamojo eskizo kūrėjo. Dėl to labai sunku atributuoti viduramžių ir renesanso gobelenus.

replaced by twisted columns composed at the sides of the textile. After Peter Paul Rubens (1577–1640), who in his mature period created unrivalled cartoons for Baroque tapestries and in effect denied the concept of a border as an independent part of the tapestry, there was a return to traditional floral decorations. Now they were composed in a different style: elegant floral combinations entwined with creeping plants and ribbons, or grotesque borders. In around 1700, borders reminiscent of a gilded, carved wooden frame became widely popular in Flemish tapestries. 6 These differences are clearly visible when studying replicas of tapestries woven from the same series but at a later time.

All tapestries were woven based on life-size pictures, called cartoons. At first, the preliminary drawings would be created. These were called petit patrons or grand patrons (the latter contained more detail). The French term patron was widely used not just for tapestries but to identify various preliminary drawings or models, architectural plans, stained glass window outlines, sculptures and paintings. Preliminary drawings were usually demonstrated to potential clients, and cartoons would be prepared only after the patron were confirmed. Large tapestry cartoons would usually be painted on paper or canvas, and were the size of the future tapestry. During weaving, they would often be cut into strips one ell7 in width, which would be placed beneath the warps (on a low-warp loom). These cartoons were easily transportable, when rolled onto a tube, they were invulnerable. Nevertheless, constant use and rolling onto the rollers meant the cartoons could become wrinkled or tear. Cartoons created on ordinary paper could be used two or three times at most, and would thus sometimes be repainted (according to the old cartoon).

The first tapestry (or series of tapestries) woven according to an original cartoon was known as the editio princeps and was considered the most valuable. Later series woven based on the same or redrawn cartoons are known as replicas. The details in replicas were found to change due to the cartoon’s movement between the warps, the weaver’s interpretation and newly redrawn cartoons. Those drawn or painted on canvas were more robust, but required more time in the

6 Ibid., p. 15.

7

7 Uolektis – senovinis mato vienetas. Skirtingose šalyse buvo susieta su skirtingu ilgiu: Flandrijoje – 69 cm, Prancūzijoje – 137 cm, istorinėje Lietuvoje – 65,54–66 cm. Gobelenai įvairiose šalyse dažniausiai matuojami flandriškomis uolektimis.

8 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, p. 45.

An ell is an early unit of measurement. An ell corresponded to different lengths in different countries: in Flanders it was equal to 69 cm, France – 137 cm, and in historic Lithuania – 65.54–66 cm. Tapestries in various countries are usually measured in Flemish ells.

Gobelenų manufaktūros kartonas, vaizduojantis Esteros karūnaciją.

XIX a., aliejus ant lininės drobės, 365 x 548 cm

LASSCO Ropewalk Stock code 31746

Gobelin tapestry cartoon depicting The Coronation Of Esther.

19th century, oil on linen, 365 cm x 548 cm

LASSCO Ropewalk Stock code 31746

GOBELENŲ VERTĖ

Visi ankstesnėje teksto dalyje išvardyti aspektai lėmė gobelenų kokybę. Apibendrinant, galima išskirti penkis svarbiausius veiksnius: parengiamojo eskizo meistriškumas, kartono, pagal kurį bus kuriama, kokybė, gobeleno audėjų įgūdžiai paversti kartoną audiniu, audimo tankumas (kiek apmatų viename kvadratiniame centimetre, kokio plonumo yra ataudai, nes tai lėmė detalių vaizdinio kokybę) ir naudojamų medžiagų kokybė.

Tiek viduramžiais, tiek renesanso laikotarpiu gobelenų kaina buvo labai įvairi. Greta medžiagų kainos svarbus buvo į audimo procesą įtrauktų kvalifikuotų audėjų skaičius. Audžiant didelį užsakymą turėjo darbuotis ir daug audėjų. Remiantis dokumentų šaltiniais, vienas audėjas per mėnesį galėjo išausti apie vieną kvadratinį metrą grubaus gobeleno, aukštos kokybės gobelenuose – apie pusę kvadratinio metro per mėnesį. Didelį (aštuonių metrų pločio ir penkių metrų aukščio)

creation process and were of course more expensive. Cartoons on a canvas base would sometimes replace the textiles themselves in expositions, which may have been kept safe in storage and hung on display only for ceremonial occasions.

The authors of the preliminary drawings and the cartoons were usually not the same artists. A master specialist prepared cartoons based on an artist’s preliminary sketch, or the petit patrons, and he often remained anonymous. Why so? Couldn’t the artist of the preliminary sketch draw a full-size cartoon? The scale of the cartoons was so large and detailed, that even in those cases when it is noted that the cartoons were created by the artist himself, this was rarely true,8 as he would often be helped by pupils and assistants. Sometimes cartoons would be created by different artists who specialised in drawing figures, animals or landscape elements. Often, cartoon creators received greater salaries than the authors of the preliminary sketches. On the one hand, it took much longer to create enormous cartoons, but on the other, the cartoon creation process was more creative and interpretative. In fact, the final image of the tapestry depended more on the cartoon artists than the creator of the preliminary sketch. This makes it very difficult to attribute medieval and Renaissance tapestries.

THE VALUE OF TAPESTRIES

All of the aspects listed in the previous section are what determined the quality of a tapestry. In summary, we can distinguish five most important factors: the mastery of the preliminary sketch, the quality of the cartoon based on which the tapestry would be woven, the skills of the weavers to transform the cartoon into a textile, the density of the weave (the number of warps per square centimetre and the fineness of the weft threads, as this determined the quality of details in the image), and the quality of materials being used.

Both in the Middle Ages and in the Renaissance, the cost of tapestries varied considerably. In addition to the cost of materials, the number of qualified weavers involved in the weaving process was also important. A large number of weavers would need to be involved when weaving a large commission. Based on document

8 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, p. 45.

vilnonį gobeleną, kurio apytikris tankis – penki metmenys viename centimetre, penki audėjai galėjo išausti per aštuonis mėnesius9

Dar svarbesnis kainos veiksnys buvo medžiagos. Vilna iš Anglijos ir Ispanijos buvo pagrindinė medžiaga apmatams ir neretai ataudams. Aukštos kokybės gobelenuose taip pat naudotas šilkas iš Ispanijos ir Italijos valstybių. O pačiuose brangiausiuose naudoti sidabro ir aukso gijomis apvyti šilkiniai siūlai iš Venecijos ir Kipro. Dokumentai iš Anglijos muitinės, susiję su skirtingų gobelenų apmokestinimu XVI a. pradžioje, atskleidžia, kad gobelenai su šilku kainavo keturis kartus brangiau nei vilnoniai, o su tauriųjų metalų gijomis – dvidešimt kartų brangiau nei tik vilnoniai10. Tokie vertinimai yra apibendrinamojo pobūdžio, konkrečių gobelenų kaina priklausė nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo to, kur jie išausti ir kur parduoti. Dokumentai atskleidžia labai didelę kainų įvairovę.

Šiandien įvertinti gobelenų kainą dar sunkiau. Matome blankų atspindį to, kas kadaise buvo gobelenai ir kokį įspūdį kėlė jų stebėtojams. Daug vaizdinės informacijos tiesiog prarasta. Pirmiausia sunyko geležies kandiku dažyti juodi ir tamsiai rudi siūlai, kuriais buvo apibrėžtos formos, suteikusios kompozicijai aiškumo.

Šilko balinimas prieš dažant taip pat naikino gijas. Metalo siūlai neteko blizgesio. Sidabro gijos patamsėjo, o aukso gijos, apvytos aplink trapų šilką, tiesiog suiro. Kitos spalvos išbluko nuo tiesioginių saulės spindulių. Dėl to gobelenai neteko blizgesio ir trijų matmenų efekto. Jie taip pat nukentėjo nuo drėgmės, pelėsių, vabzdžių. Ilgai kabėdami ant sienų, audiniai suplyšo ir išsitampė nuo savo svorio. Nerami istorija taip pat neprisidėjo prie gobelenų gerovės. Pavyzdžiui, dauguma Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I gobelenų buvo sudeginti XVIII a. pabaigoje, siekiant išgauti tauriuosius metalus. Per Prancūzijos revoliuciją kai kurios žymios serijos tiesiog buvo panaudotos vaismedžiams nuo šalčio apdengti11. Napoleono kariuomenei užėmus Romą 1798 m. ir vėliau, 1848–1849 m. kilus revoliucijai Italijoje, dingo daug Vatikano kolekcijos gobelenų12

Laiko išbandytus gobelenus šiandien matome ir visai kitoje aplinkoje, nei jiems buvo skirta: ant tuščių muziejų sienų, vienodai apšviesti, jie prarado savo gyvastingumą. Įprastas jų apšvietimas buvo šiltos šviesos,

9 Ten pat, p. 6.

10 Ten pat.

sources, one weaver could weave about one square metre of coarse tapestry in a month, or half a square metre of higher quality tapestry per month. A large (8 metre wide and 5 metre high) wool tapestry whose approximate density was five warps per centimetre could be completed by five weavers in eight months.9

An even more important factor affecting cost was materials. Wool from England or Spain was the main material for warps and frequently also the wefts. High quality tapestries also used silk from Spain or the Italian states. The finest tapestries included gold and silver, that is, gilt-metal-wrapped silk from Venice and Cyprus. Documents from English customs records related to the taxation of different tapestries in the early 16th century reveal that tapestries with silk cost four times more than wool tapestries, while those with noble metallic thread cost twenty times more than plain wool tapestries.10 These valuations are only generalisations, as the cost of specific tapestries depended on numerous circumstances, as well as their place of weaving and where they were sold. Documents reveal an enormous variety in costs.

Today, it is even more difficult to evaluate the cost of tapestries. We see only a faint reflection of what tapestries once were, and the impression they aroused to observers at the time of their manufacture. A great deal of visual information has simply been lost. The first to deteriorate were black and dark brown threads dyed using iron mordant, originally used to outline forms and to add clarity to the composition. Bleaching silk before dyeing also contributed to thread deterioration. Metallic threads lost their shine. Silver threads darkened, while the gold wrapped around fragile silk simply disintegrated. Other colours faded from direct exposure to sunlight. As a result, tapestries lost their brilliance and three-dimensional effect. They also suffered the ravages of moisture, mould and pests. Hanging on walls for long periods, the textiles tore or stretched under their own weight. A turbulent history was not favourable to the wellbeing of tapestries either. For example, many of the tapestries belonging to the King of France, Francis I, were burned at the end of the 18th century when trying to extract the noble metals. During the French Revolution, certain famous serie s were simply used

11 Belozerskaya M. Luxury Arts of the Renaissance, The J. Paul Getty Museum, Los Angeles, 2005, p. 92.

12 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance Art and Magnificence, p. 6.

mobilieji fakelai iš žvakių, kurie išryškino šilko žvilgėjimą ir aukso bei sidabro spindesį. Retas muziejus šiandien turi galimybę gobelenus eksponuoti serijomis, užpildančiomis visą patalpos erdvę ir leidžiančiomis

žiūrovui susilieti su jį supančiu pasakojimu. O ir istorijos, pavaizduotos audinyje, buvo suprantamos ir aktualios jų amžininkams, bet retai šiuolaikiniam žiūrovui. Dėl vizualaus poveikio ir suverenių konotacijų gobelenai veikė kaip iškalbinga jų savininkų ambicijų, galimybių, skonio ir tikėjimo išraiška.

Greta fizinio poveikio praeities gobelenų didybę trukdo įvertinti ir kiti aspektai. Kuriant gobelenus dalyvavo daug skirtingų veikėjų: dailininkų ir kartonistų, audėjų ir užsakovų, agentų ir prekeivių. Jų pastangos dažnai menkai ir fragmentiškai dokumentuotos, reikalaujančios kruopščių ir laikui imlių tyrėjų pastangų ir kantrybės. Tyrimus apsunkina ir netiksli istorinės tekstilės terminija.

Gobelenų, kaip specifinės meno raiškos formos, istorija nukentėjo ir nuo daugelio XIX a. ir XX a. meno istorijos mokyklų sudėliotų akcentų, kai pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gryniesiems menams aukojant dekoratyviuosius menus. Dėl to net kai kurie dailės istorikai į gobelenus žvelgia tarsi jie būtų tapybos darbas ar sieninė tapyba, neatsižvelgdami į jų prigimtį, funkciją ir estetinį sprendimą. Tik maždaug keturiasdešimties pastarųjų metų tyrimai išryškino šios meninės raiškos priemonės dominavimą XVI–XVII a. tarp kitų vaizduojamosios dailės šakų, tokių kaip freskos, molbertinė tapyba ir skulptūra. Atskleista ne tik meninė, bet ir ideologinė bei politinė gobelenų reikšmė.

Gobelenai nebuvo tiesiog dekoracija. Jie fiziškai transformuodavo pasaulietinių ir religinių interjerų, kuriuose buvo kabinami, erdvę. Brangiausios serijos buvo kabinamos tik specialiomis progomis, taip pabrėžiant ceremonijos reikšmę. Gobelenai galėjo slėpti ar išryškinti langus, baliustradas, duris, radikaliai keisti patalpos apšvietimą ir akustiką, izoliuoti patalpą nuo išorinio triukšmo, šviesos ar šalčio. Toršerai išryškindavo meninių audinių paviršiaus spindesį. Serijomis eksponuojami gobelenai stebėtojui sukurdavo 360 laipsnių mūšių, jūrų kelionių, medžioklių ar besikeičiančių metų laikų panoramą. Lankant karališko kraujo turinčius asmenis, gobelenai kūrė aplinką,

to cover orchard trees to ward off the cold.11 When Napoleon’s army besieged Rome in 1798 and later, during the revolution in Italy in 1848–1849, many of the tapestries from the Vatican’s collection simply disappeared.12

Tapestries that have worn the test of time are today exhibited in completely different surroundings than initially intended: on bare museum walls, uniformly lit, they have lost their vitality. Their usual lighting would have been by warm, candlelit mobile torches and candles that accentuated the lustre of the silk and the brilliance of the gold and silver. Rarely do museums these days have the opportunity to exhibit tapestries as complete series, filling the entire exhibition space and allowing viewers to blend into the narrative surrounding them. The stories themselves depicted in textiles were understood and revelant to their contemporaries, though rarely to today’s public. On account of their visual impact and sovereigns’ connotations, tapestries functioned as a telling expression of their owners’ ambitions, potential, tastes and faith.

Other aspects aside from physical effects obstruct us from evaluating the grandeur of tapestries. Numerous individuals were involved in the creation of a tapestry: artists and cartoon-drawers, weavers and clients, agents and merchants. Their efforts are often poorly or fragmentedly documented, requiring scrupulous, timedemanding efforts and patience on behalf of researchers. Research is often made even more difficult due to inaccurate terminology used when referring to historic textiles.

The history of tapestries, as a specific form of artistic expression, also suffered from the accents placed upon them by many 19th- and 20th-century art history schools, when attention focused primarily on the pure arts, at the cost of the decorative arts. This is why even today some art historians look upon tapestries as if they were paintings or frescoes, not taking into account their nature, function or aesthetic devices. It has taken around forty years of research to reveal the domination of this form of artistic expression in the 16th–17th centuries among the other visual arts branches, such as frescoes, easel painting and sculpture. Not only the artistic, but also the ideological and political significance of tapestries was revealed.

11 Belozerskaya M. Luxury Arts of the Renaissance, The J. Paul Getty Museum, Los Angeles, 2005, p. 92

12 Campbell T. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificence, p. 6.

VERTYBĖS, NAUJAI ATRIBUTUOTI KŪRINIAI

TAPESTRIES OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA. TREASURES ACQUIRED IN 2011–2021, NEWLY ATTRIBUTED WORKS

KATALOGAS CATALOGUE

V T

I. VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS ĮSIGYTI IR MUZIEJUI PADOVANOTI GOBELENAI

I. TAPESTRIES ACQUIRED BY AND GIFTED TO THE NATIONAL MUSEUM – PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA

I. 1. DAVID AND BATHSHEBA

( The Story of David series)

I. 1. GOBELENAS DOVYDAS IR BATŠEBA

(serija „Dovydo istorija“)

Dirbtuvės: Briuselis arba Turnė, Flandrija

Autorius: nežinomas

Sukūrimo laikas: apie 1520 m.

Matmenys: 286 x 188 cm

Medžiaga: vilna, šilkas

Audinio metmenų tankis: 5–6 siūlai 1 cm

Inv. nr. VR-1010

Gobelenas įsigytas 2015 m. sausio 20 d. iš Natano Levio (Florencija, Italija)

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildęs gobelenas buvo žinomas kaip „Rūmų gyvenimas“. Vis dėlto išanalizavus analogus patikslinta, kad gobelene vaizduojama Dovydo ir Batšebos istorija167

Akivaizdu, kad tai daug didesnės kompozicijos fragmentas. Kairėje pusėje kompozicija nebaigta. Greičiausiai nukirpta ir apatinė dalis. Skirtumas matyti ir tarp gobeleną rėminančių bordiūrų: kairysis su tarp gėlių perpintu kaspinu skiriasi nuo likusių, esančių dešinėje, viršuje ir apačioje; pastaruosiuose ne tik nevaizduojami kaspinai, bet ir gėlės komponuotos tankiau. Įsigyto frag mento pirmajame plane matyti jaunuolis, bendraujantis su nežinoma (nukirpta) figūra. Greta jo trys moterys apžiūrinėja pintinę su gėlėmis. Už jų matyti mandolina grojanti moteris ir du fleitomis grojantys vyrai. Antrajame plane kiek dešiniau nuo centro vaizduojamas vyresnis barzdotas vyras su karūna, vilkintis puošniai ornamentuotą brangakmeniais dekoruotą peleriną, rankoje laikantis skeptrą, – tai karalius Dovydas.

Workshop: Brussels or Tournai, Flanders

Author: unknown

Period of creation: ca 1520

Dimensions: 286 x 188 cm

Materials: wool, silk

Warp density: 5–6 threads per 1 cm

Inv. no. VR-1010

This tapestry was acquired on January 20, 2015 from Nathan Levi (Florence, Italy)

The tapestry added to the collections of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania used to be known as Court Life. However, analysis of analogues revealed that the tapestry actually depicts the story of David and Bathsheba.167

This is obviously a fragment of a much larger composition. The composition is incomplete on the left side. The lower part was also probably cut off. There is also a difference in the borders framing the tapestry: the one on the left with a ribbon braided between flowers differs to the others on the right hand side, along the top and the bottom; the latter are not only missing ribbons but the flowers appear in a more dense arrangement. A young man is visible in the foreground of the acquired tapestry, communicating with an anonymous (cut away) figure. Beside him three women inspect a basket containing flowers. Behind them is a woman playing a mandolin and two men are playing flutes. In the background, just right of the centre is an elderly bearded man with a crown, wearing a decoratively ornamented, jewel-decorated cape and holding a sceptre – King David. Before him stands a decorative, spiralled column. The king is surrounded by his courtiers – two young male figures on the left, two in the centre and three on the right. The figures are wearing elaborate Late Gothic and Early Renaissance style clothing. The costumes of the ladies in the foreground and David are particularly decorative. The women’s head coverings are equally spectacular. The scene is

167 Atribuciją atliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kultūros istorikė Rita Lelekauskaitė.

167 Attribution was made by National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania culture historian Rita Lelekauskaitė.

Priešais jį pavaizduota dekoratyvinė sukta kolona. Karalių supa dvariškiai. Dvi jaunuolių figūros kairėje, dvi centre ir trys dešinėje. Personažai vilki puošnius vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso stiliaus apdarus. Ypač dekoratyvūs ir gausiai ornamentuoti pirmojo plano damų ir Dovydo kostiumai. Įmantrūs moterų galvos apdangalai. Scena vyksta ornamentuoto purpurinio aksomo draperijos ir stilizuoto peizažo fone.

Gobeleną juosia siauras bordiūras – smulkūs gėlių žiedai tamsiai mėlyname fone. Kaip jau minėta, kairioji bordiūro juosta skiriasi. Skiriasi ir gėlių piešinys: į puokštes įpinti kaspinai.

Gobelene vaizduojama Senajame Testamente aprašyta Jeruzalės karaliaus Dovydo ir Batšebos istorija. Biblijoje rašoma: „Kartą vieną popietę Dovydas, pakilęs iš guolio, vaikštinėjo ant karaliaus rūmų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį. Ta moteris buvo labai graži. Dovydas pasiuntė dvariškį pasiteirauti apie moterį. Jam buvo pranešta: „Tai yra Eliamo duktė, hetito Urijo žmona.“ Dovydas nusiuntė pasiuntinius jos atvesti.“ (2 Sam 11, 2–4). Gobelene matyti tik pusė Biblijoje minimo pasakojimo. Nesunkiai atpažįstamas karalius Dovydas, pavaizduotas antrajame plane, stovintis prie kolonos, rankoje laikantis skeptrą. Scenoje karalių supa dvariškiai: vienas jų palinkęs prie valdovo praneša, kaip Biblijoje rašoma, kas ta moteris, apie kurią teirautasi.

Neišlikusią kompozicijos dalį iš dalies padeda rekonstruoti Los Andželo, Briuselio, Madrido ir Varšuvos muziejuose saugomi analogišką siužetą vaizduojantys gobelenai. Šiuose audiniuose matyti, kad pirmajame plane vaizduojamas palinkęs dvariškis, greičiausiai perduodantis karaliaus kvietimą prie fontano stovinčiai Eliamo dukteriai, Urijo žmonai Batšebai. Remiantis minėtais užsienio kolekcijose išlikusių panašių audinių pavyzdžiais, už Batšebos toliau į kairę besitęsiančios kompozicijos pirmajame plane galėjo būti pulkelis įvykį stebinčių damų, antrajame plane – besilinksminančios damos ir jaunuoliai.

Kaip ir kiti įsigytame gobeleno fragmente vaizduojami personažai, Batšeba greičiausiai vilkėjo vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso laikotarpio apdarus.

Visgi minimų panašių gobelenų kompozicijos gana skirtingos, todėl teigti, kad būtent toks buvo visas įsigytas gobelenas, negalima. XIV–XVI a. Dovydą ir Batšebą vaizduojantys kūriniai buvo labai populiarūs, personažų paplitimas siejamas su moraline pareiga po nuodėmės atlikti išpažintį, valdovo, kaip iš Dievo gavusio valdžią, teisumu.

taking place amid a background of ornamented, purple velvet drapery and a stylised landscape.

The tapestry is framed in a narrow border – fine blossoms on a dark blue background. As mentioned earlier, the left border differs to the rest. The illustration of flowers is also different: ribbons have been braided into the bouquets.

The tapestry depicts the story of David, King of Jerusalem, and Bathsheba described in the Old Testament. It is written in the Bible: “One evening David got up from his bed and walked around on the roof of the palace. From the roof he saw a woman bathing. The woman was very beautiful, and David sent someone to find out about her. The man said, ʻShe is Bathsheba, the daughter of Eliam and the wife of Uriah the Hittiteʼ. Then David sent messengers to get her” (2 Sam 11, 2–4). Only half of the biblical narrative is visible in the tapestry. King David is easily recognisable, appearing in the background standing beside a column holding a sceptre. In the scene, the king is surrounded by courtiers: one is bowing before the ruler, informing him about the woman he enquired about, as written in the Bible.

The missing part of the composition can be partly reconstructed from tapestries kept in museums in Los Angeles, Brussels, Madrid and Warsaw depicting analogous subject matter. In these textiles we see that the bowing courtier shown in the foreground is probably passing on the king’s invitation to the daughter of Eliam and Uriah’s wife, Bathsheba, who is standing by the fountain. Based on the samples of similar textiles still found in collections abroad, further left of Bathsheba the composition could have continued with a cluster of ladies watching in the foreground, and other ladies and young men engaging in frivolities in the background.

Like the other characters depicted in the acquired fragment of the tapestry, Bathsheba was probably shown dressed in Late Gothic and Early Renaissance era costume.

Nevertheless, the compositions in the afore-mentioned similar tapestries are rather different, thus it is impossible to state that the complete tapestry was identical. Works depicting David and Bathsheba were very popular in the 14th–16th centuries; the spread of these characters was associated with the moral duty to confess after comitting a crime, and the righteousness of the ruler as having received divine authority from God himself.

PANAŠŪS AUDINIAI

Panašūs gobelenai saugomi Briuselio rotušėje (inv. nr. E.1904.1), Patrimonio Nacional Madride (inv. nr. 100005827), Los Andželo apskrities meno muziejuje ( Los Angeles County Museum of Art, inv. nr. 59.73.2), Varšuvos nacionaliniame muziejuje ( Museum Narodowe w Warszawie, CZT 2894 MNW).

2016 m. restauruotas Lietuvos dailės muziejaus 168 Prano Gudyno restauravimo centre. Nusiurbtos dulkės, išvalytas kilimų valikliu „Sapur powder“. Pridygsniuotas restauracinis lininis audinys, silpnos vietos sutvirtintos restauraciniu dygsniu. Restauruotas audinys pamušaluotas, prisiūta velkro juosta ir paruoštas eksponuoti. Restauravo Vitalija Puodžiukienė, Audrė Pertroševiūtė ir Danguolė Daugirdienė.

SIMILAR TEXTILES

Similar textiles are kept at the Brussels Town Hall (inv. no. E.1904.1), the Patrimonio Nacional in Madrid (inv. no. 100005827), Los Angeles County Museum of Art (inv. no. 59.73.2) and the National Museum of Warsaw (Museum Narodowe w Warszawie inv. no. CZT 2894 MNW).

The textile was restored at the Lithuanian Art Museum’s 168 Pranas Gudynas Centre for Restoration in 2016. Dust was vacuumed away and the surface was cleaned with Sapur Powder carpet cleaner. A restoration linen fabric was stitched to the reverse, weaker spots were strengthened using the restoration stitch. A lining was added to the cleaned and restored textile and a strip of velcro was sewn on, ready to be displayed. Restored by Vitalija Puodžiukienė, Audrė Pertroševiūtė and Danguolė Daugirdienė.

LITERATŪRA

Schrader J. L. „Bathsheba is Invited to the Palace“, in: David and Bathsheba: Ten Early Sixteenth - Century. Tapestries from the Cluny Museum in Paris, 1974, poz. 3. Golden weavings: Flemish Tapestries of the Spanish Crown, Gaspard de Wit Foundation, 1993, p. 32.

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe.

History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 95.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 28.

Prieiga internetu: https://collections.heritage.brussels/fr/ objects/36733 (žiūrėta 2021-03-07).

Prieiga internetu: http://tapices.flandesenhispania. org/index.php/Betsab%C3%A9_en_el_ba%C3%B1o_ sorprendida_por_David (žiūrėta 2021-03-09).

Prieiga internetu: https://collections.lacma.org/node/232773 (žiūrėta 2021-03-09).

LITERATURE

Schrader J. L. “Bathsheba is Invited to the Palace”, in: David and Bathsheba: Ten Early Sixteenth-Century. Tapestries from the Cluny Museum in Paris, 1974, poz. 3.

Golden weavings: Flemish Tapestries of the Spanish Crown, Gaspard de Wit Foundation, 1993, p. 32.

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 95.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 28.

https://collections.heritage.brussels/fr/objects/36733 (accessed on 07-03-2021).

http://tapices.flandesenhispania.org/index.php/ Betsab%C3%A9_en_el_ba%C3%B1o_sorprendida_por_ David (accessed on 09-03-2021).

https://collections.lacma.org/node/232773 (accessed on 09-03-2021).

168 Nuo 2020 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

GOBELENO NUOTRAUKŲ PUBLIKACIJOS

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe.

History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 94.

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe.

History Woven in Threads. Tarptautinės parodos albumas / International exhibition album, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 28.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015.

Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų

rūmai, Vilnius, 2016, p. 29, 392.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 92

GOBELENAS EKSPONUOTAS PARODOSE

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014 m.

rugsėjo 17 d.–sausio 18 d.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2017 m. sausio 18 d.–balandžio 23 d.

Dovydas ir Batšeba. Iš serijos „Dovydo istorija“, Briuselis, apie 1520 m., 345,44 x 411,48 cm Los Angeles County Museum of Art, Los Andželas. Ponios Džozefinos Bėj Pol dovana. Inv. nr. 59.73.2

David and Bathsheba from the series The Story of David, Brussels, ca 1520, 345.44 x 411.48 cm Los Angeles County Museum of Art, Los Angeles. Gift of Mrs. Josephine Bay Paul. Inv. no. 59.73.2

PUBLISHED PHOTOGRAPHS OF THE TAPESTRY

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe.

History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 94. Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. Tarptautinės parodos albumas / International exhibition album, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 28. Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 29, 392.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 92.

DISPLAY OF THE TAPESTRY IN EXHIBITIONS

Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, September 17–January 18, 2014.

Exhibits. Donations and Acquisitions, 2009–2015. National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, January 18–April 23, 2017.

I. 2. ALEXANDER THE GREAT AND THE MURDER OF CLEITUS

( The Story of Alexander series)

I. 2. GOBELENAS ALEKSANDRAS DIDYSIS IR KLEITO NUŽUDYMAS

(serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Dirbtuvės: Prancūzija (?)

Autorius: nežinomas

Sukūrimo laikas: apie 1520 m.

Matmenys: 287 x 274 cm

Medžiaga: vilna, šilkas

Audinio metmenų tankis: 5–6 siūlai 1 cm

Inv. nr. VR-747

Gobelenas įsigytas 2013 m. gruodžio 16 d. antikvariate

„S. Franses Limited“ (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Istorinė alegorinė kompozicija, vaizduojanti dramatišką Aleksandro ir Kleito istoriją. Tai vienas iš nedaugelio gotikinių gobelenų, saugomų Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Gobelenas priskirtinas vadinamųjų moralite audinių grupei, kuriuose vaizduojamos dorybes, ydas, triumfą ar mirtinas nuodėmes įkūnijančios figūros.

Gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“ nukelia mus į beveik prieš du su puse tūkstančio metų nutikusius įvykius. 328 m. pr. Kr. Marakandas (dab. Samarkandas, Uzbekistanas) buvo užimtas Aleksandro Didžiojo kariuomenės. Pats valdovas čia rezidavo ir vieną dieną pajūrio gyventojai jam atvežė graikiškų vaisių – šviežių ir gražių. Norėdamas jais pasidžiaugti ir pasivaišinti, jis pasikvietė bičiulį ir bendražygį Kleitą, kartu su Aleksandru Didžiuoju dalyvavusį žygyje į Rytus. Kleitas buvo ištikimas Aleksandro bendražygis, 334 m. pr. Kr. Graniko mūšyje išgelbėjęs jam gyvybę. Pakviestas į puotą Kleitas kaip tik rengėsi aukoti aukas, tačiau viską metęs nuėjo pas valdovą, o trys avinai, pašlakstyti aukai, nusekė paskui jį. Žyniai sakė,

Workshop: France (?)

Author: unknown

Period of creation: ca 1520

Dimensions: 287 x 274 cm

Materials: wool, silk

Warp density: 5–6 threads per 1 cm

Inv. no. VR-747

This tapestry was acquired on December 16, 2013 at the S. Franses Limited antique dealership (London, United Kingdom)

This is a historic allegorical composition depicting the dramatic story of Alexander and Cleitus. It is one of the few Gothic tapestries belonging to the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania. The tapestry should be attributed to the so-called moralite group of textiles depicting figures that embody the virtues, vices, triumph and deadly sins.

The tapestry Alexander the Great and the Murder of Cleitus transports us back to events that unfolded almost two and a half thousand years ago. In 328 BC, Marakand (present-day Samarkand, Uzbekistan) was under the occupation of Alexander’s army. The ruler himself resided there and one day, people from the coast brought him fresh, sweet Greek fruits to enjoy. Wanting to share this pleasure with others, he invited his friend and comrade-in-arms Cleitus, who had campaigned with Alexander in the East. Cleitus was Alexander’s loyal co-commander, who saved his life at the Battle of the Granicus in 334 BC. Invited to the feast as he was just about to make sacrificial offerings, Cleitus abandoned what he was doing and went to the ruler, while the three rams, already sprinkled, followed him. The sages proclaimed this as a bad omen, thus the king ordered a sacrifice be offered for Cleitus. Not waiting until the sacrificial ritual was over, Cleitus went to feast with Alexander. There were other bad omens as well, for example, three days prior Alexander had dreamt a terrible nightmare in which Cleitus was sitting with the sons of Parmenio (a general who had been

kad tai – blogas ženklas, tad karalius liepė aukoti auką

už Kleitą. Nelaukęs aukojimo pabaigos, Kleitas nuėjo pas Aleksandrą puotauti. Buvo ir kitų blogų ženklų, pavyzdžiui, prieš tris dienas Aleksandras sapnavo baisų sapną, kuriame Kleitas sėdėjo su Parmeniono (generolo, kuris Aleksandro nurodymu buvo nužudytas)

sūnumis juodais drabužiais, o aplinkui visi buvo mirę. Nors buvo daug blogų ženklų, puota prasidėjo, buvo labai stipriai girtaujama ir dainuojamos dainos, kuriose išjuokiami makedoniečių karo vadai, neseniai sumušti barbarų. Vyresniesiems nepatiko šios dainos, jie ragino liautis, tačiau Aleksandras mielai šių dainų klausėsi ir liepė dainuoti toliau. Įžeidžios dainos ypač nepatiko

Kleitui, nes jis buvo ūmaus būdo. Gerokai išgėręs sakė, kad negražu taip prie barbarų ir priešų įžeidinėti makedoniečius, kurie, nors ir ištikti nelaimės, yra daug geresni už tuos, kurie iš jų juokiasi. Aleksandras atsakė, kad Kleitas gina save, bailumą vadindamas nelaime. Graikų biografas Plutarchas yra užfiksavęs Kleito atsakymą:

„Ir vis dėlto tas bailumas išgelbėjo tau gyvybę, dievų sūnau, kai tu atsukai nugarą Spitridato kardui! Per makedoniečių kraują ir žaizdas tu pasidarei toks didis, kad dediesi Amono sūnumi ir nepripažįsti Pilypo savo tėvu!“169 Aleksandras labai supyko ir įsižeidė. Ginčas tik stiprėjo. Galiausiai Kleitas pasakė, kad Aleksandras verčiau nesikviestų į puotą laisvų ir atvirų žmonių, o gyventų su barbarais ir vergais. Įsiutęs Aleksandras sviedė

į Kleitą po ranka pasitaikiusį obuolį ir griebėsi ieškoti durklo, bet sargybinis jau buvo jį išnešęs. Svečiai apstojo karalių ir meldė jį nusiraminti, o Kleitą draugai išvedė iš puotų menės. Tačiau Kleitas netrukus grįžo pro kitas duris ir pradėjo deklamuoti Euripido „Andromachės“

eilutes: „Vaje, kokie blogi Heladėj papročiai!“170 Tada supykęs Aleksandras griebė asmens sargybinio ietį ir paleido į Kleitą, o šis, garsiai suvaitojęs, krito negyvas. Aleksandras, netrukus atsikvošėjęs ir pamatęs, ką padarė, ištraukė iš kūno ietį ir norėjo persidurti gerklę, bet sargybiniai jį sulaikė. Jis visą naktį raudojo, o kitą dieną gulėjo be žado, sunkiai dūsaudamas.

Gobelene puikiai dera trys veiksmo scenos, vaizduojančios istorinį įvykį ne rūmuose, o gamtoje, jos alegoriškai iliustruoja pavojingą alkoholio poveikį.

Kompozicijos viršuje vaizduojamas spalvingai išmargintų stilizuotų tigrų (TIGRES) ir lūšių (LVNX) kinkinys, tempiantis vežimą su vynuogėmis vynui gaminti,

killed upon Alexander’s orders) in black clothing, and all those around them were dead. Despite all the foreboding signs, the feast began, with much drinking and singing of songs, mocking the Macedonian war commanders who had recently been defeated by the Barbarians. The elders disapproved of these songs and urged the revellers to cease, however Alexander enjoyed listening to the songs and ordered them to continue. Cleitus especially did not appreciate the scornful songs, as he had a more dour temperament. Having drunk quite a lot, he exclaimed that it was dishonourable to insult the Macedonians in front of the Barbarians and enemies in this way, as although the Macedonians had suffered a loss, they were still much better than those who mocked them. Alexander responded that Cleitus was merely defending himself, calling his fear another’s loss. The Greek biographer Plutarch recorded Cleitus’ response: “It was this cowardice of mine, however, that saved thy life, god-born as thou art, when thou wast already turning thy back upon the spear of Spithridates; and it is by the blood of Macedonians, and by these wounds, that thou art become so great as to disown Philip and make thyself son to Ammon!”169 Alexander grew into a rage and felt insulted. The argument only deepened. Finally, Cleitus said to Alexander he had better not invite free and open people to feast with him, but rather live with Barbarians and slaves. Enraged, Alexander hurled an apple lying nearby at Cleitus and jumped to search for a dagger, but the guard had already removed it from the room. The guests surrounded the king and begged him to calm down, while Cleitus was led out of the banquet hall by friends. However, Cleitus soon re-entered through another door and proceeded to recite lines from Euripides’ Andromache : “Alas! in Hellas what an evil government!”170 Then, the angered Alexander grabbed his personal guard’s spear and released it at Cleitus, who, laughing loudly, slumped to the floor dead. Alexander, recoiling in horror at what he had done, pulled the spear from his friend’s body and wanted to pierce his own throat, but he was stopped by his guards. He wailed in sorrow all night, laying motionless the entire next day, sighing heavily.

169 Plutarch. Plutarch’s Lives, with an English Translation by Bernadotte Perrin. Cambridge, MA. Harvard University Press. London. William Heinemann Ltd., 1919. Ch. 50, sec. 6 http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.02 43%3Achapter%3D50%3Asection%3D6 (accessed on 31-07-2022).

170 Ibid. Ch. 51, sec. 5. http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.02 43%3Achapter%3D51%3Asection%3D5 (accessed on 31-07-2022).

169 Plutarchas. Rinktinės biografijos, Vilnius, 1996, p. 231–232. 170 Ten pat, 232.

o vežime greičiausiai vaizduojama graikų džiaugsmo ir linksmybių deivė Eufrosinė. Scena papildyta įrašais apie skirtingą alkoholio poveikį: IOYEVSETE reiškia linksmybes, žodžiu SOMNOLENCE apibūdinama mieguistumo ir apkvaitimo būsena.

Centrinėje kompozicijos dalyje vaizduojama scena, kai prie puotos stalo su vyno taurėmis Aleksandras ietimi nuduria Kleitą. Jų dešinėje – sceną stebinčio kariūno figūra. Pirmajame plane vaizduojamas sąžinės kankinamas Aleksandras Didysis, norintis nusižudyti, ir jį sulaikyti bandantys trys kariūnai. Dar pora mažesnių kariūnų figūrų kairėje su pasibaisėjimu žvelgia į vyno ąsotį. Aleksandras vaizduojamas su karūna, po kuria esantis galvos apdangalas puoštas centre įsegta didele sage, apsigaubęs šermuonėlių kailiais puošta mantija. Aleksandro (ALEXADRE) ir Kleito (CLITVS) vardai išausti greta figūrų (Aleksandro du kartus abiejose scenose).

Kompozicija dekoratyvi, ritmiška, ypač žaisminga vežimą traukiančių gyvūnų traktuotė. Drabužių klostės stilizuotos. Pasakojimas dėliojamas ne erdvėje, bet juostomis. Bordiūrų nėra. Juos atstoja dekoratyvioji augmenija, komponuojama gobeleno šonuose ir apačioje.

Three scenes of action are masterfully combined in the tapestry, which shows the historic event unfolding not in a palace but amid natural surrounds, which allegorically illustrate the dangerous effects of alcohol.

At the top of the composition we see a vividly coloured team of stylised tigers (TIGRES) and lynxes (LVNX) drawing a wagon with grapes for making wine, while in the wagon it is most likely Euphrosyne, the Greek goddess of joy and mirth, who is depicted. The scene is enhanced with inscriptions about the varying effects of alcohol: IOYEVSETE means joy, while the word SOMNOLENCE describes the state of drowsiness and dizziness.

A scene in the centre of the composition shows Alexander spearing Cleitus near a banquet table with wine glasses. To their right is the figure of a soldier watching the scene. In the foreground there is a depiction of Alexander the Great, plagued by his conscience over his actions, wanting to commit suicide, but three soldiers attempt to restrain him. Another few smaller military figures at the left gaze upon the pitcher of wine in horror. Alexander is shown with a crown, with a head covering worn underneath that is decorated in the centre with a large brooch; he is cloaked in a mantle decorated with ermine furs. The names of  Alexander (ALEXADRE) and Cleitus (CLITVS) are woven beside the respective figures (Alexander’s name appears twice in both scenes).

The composition is decorative and rhythmical, especially the treatment of the animals drawing the wagon. The drapery of the clothes is stylised. The narrative is not positioned in space but in bands. There are no borders; they are replaced by decorative flora composed at the sides and in the lower part of the tapestry.

2014 m. restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano

Gudyno restauravimo centre. Atlikti gobeleno siūlų ir pamušimo audinio morfologiniai ir mikrocheminiai tyrimai, patikrintas siūlų ir pamušimo audinio pH (rūgštingumas).

Naudojant būdingas mikrochemines reakcijas identifikuoti

mėlynos ir raudonos spalvų gobeleno siūlų dažikliai.

Nustatyta, kad autentiški bordiūro krašto mėlynos spalvos vilnoniai siūlai nudažyti mėlynu indigo dažikliu, o raudonos spalvos vilnoniai siūlai nudažyti augalinės kilmės antrachinoniniu dažikliu.

Nusiurbtos dulkės, sieninis kilimas išvalytas kilimų valikliu „Carpet cleaner“, apretuotas lanolino emulsija.

Pridygsniuotas restauracinis lininis audinys, silpnos vietos sutvirtintos. Audinys pamušaluotas, prisiūta velkro juosta ir paruoštas eksponuoti. Restauravo Elena Mazūraitė.

LITERATŪRA

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe.

History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 47.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015.

Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 277, 356.

GOBELENO NUOTRAUKŲ PUBLIKACIJOS

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 47.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015.

Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis

muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų

rūmai, Vilnius, 2016, p. 277, 356.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 172.

GOBELENAS EKSPONUOTAS PARODOJE

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2017 m. sausio 18 d.–balandžio 23 d.

The work was restored at the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudynas Centre for Restoration in 2014. Morphological and microchemical research of the tapestry thread and lining fabric was conducted, the pH (acidity) of the yarn and lining fabric was checked. Typical microchemical reactions were used to identify the blue and red dyes used for the tapestry threads. It was found that the authentic blue-coloured wool thread used on the edge of the border was dyed with blue indigo, while the red-coloured wool thread was dyed using an anthraquinone dye of vegetal origins.

The dust was vacuumed away and the wall tapestry was cleaned with Carpet Cleaner and treated with a lanolin emulsion. A restoration linen fabric (scrim) was stitched to the reverse with weaker spots receiving additional attention. The textile was lined, a strip of velcro was sewn on, preparing it for display. Restored by Elena Mazūraitė.

LITERATURE

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 47. Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 277, 356.

PUBLISHED PHOTOGRAPHS OF THE TAPESTRY

Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija / Medieval and Renaissance Tapestry in Europe. History Woven in Threads. Tarptautinės parodos katalogas / International exhibition catalogue, sudarytojai / compilers

V. Dolinskas, G. Skujutė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2014, p. 47. Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 277, 356.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 172.

DISPLAY OF THE TAPESTRY IN EXHIBITIONS

Exhibits. Donations and Acquisitions, 2009–2015

National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, January 18 – April 23, 2017.

II. NAUJA IR

PATIKSLINTA

N A

VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS

GOBELENŲ RINKINIO ATRIBUCIJA

II. A NEW AND REVISED ATTRIBUTION OF THE TAPESTRIES IN THE NATIONAL MUSEUM –PALACE OF THE GRAND

DUKES OF LITHUANIA TAPESTRY COLLECTION

II. 2. VERDIŪRA SU STRUČIU

Dirbtuvės: Jano Raso Vyresniojo (1574–1651), Briuselis, Flandrija

Kartonų autorius: Jakobas Saveris (1566–1603)

Sukūrimo laikas: apie 1600 m.

Matmenys: 336 x 238 cm

Medžiaga: šilkas, vilna

Audimo metmenų tankis: 8 arba 9 siūlai 1 cm

Signatūra: nėra

Inv. nr. VR-130

Gobelenas įsigytas 2006 m. lapkričio 21 d. iš Bernardo Blondelio antikvariato („Bernard Blondeel Kunsthandel

N.V.“) (Antverpenas, Belgija) Gobeleną įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jį perdavė Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams

Puošni elegantiška verdiūra, vaizduojanti paukščius ir gyvūnus gamtos fone, priklauso renesanso laikotarpiu paplitusiai verdiūrų grupei206. Pirmajame kompozicijos plane vaizduojamas strutis. Priešais jį krūmų lapijoje pasislėpusi tupi lakštingala. Už stručio komponuojama mažesnio mastelio kalakutų pora, kurios pozos ir piešinys panašūs į Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) verdiūroje „Kalakutai“ vaizduojamus paukščius. Stručio kairėje oloje po šaknimis susirangiusi katė arba lūšis ėda sumedžiotą paukštį, dešinėje matyti neatpažįstamų smulkių gyvūnų figūrėlės. Centrinę kompoziciją iš abiejų pusių rėmina ploni stilizuoti medžiai su vaisiais. Antrajame plane medžių properšoje atsiveria tolimos panoramos – upelis, miškais apaugę kalnai, kurių šlaituose vingiuoja laiptų pakopos, regimi pilių ansambliai ir pavienių pilaičių fragmentai. Kompozicijos viršuje – dangus ir tarp debesų nušvintanti saulė.

II. 2. VERDURE WITH AN OSTRICH

Workshop: Jan Raes the Elder (1574–1651), Brussels, Flanders

Cartoon author: Jakob Savery (1566–1603)

Period of creation: ca 1600

Dimensions: 336 x 238 cm

Materials: silk, wool

Warp density: 8 or 9 threads per 1 cm

Signature: none

Inv. no. VR-130

This tapestry was acquired on November 21, 2006 at the Bernard Blondeel Kunsthandel N.V. antique dealership in Antwerp (Belgium) by the Lithuanian National Museum of Art. On May 27, 2009 they transferred the tapestry to the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania

The decorative, elegant verdure depicting birds and animals in natural surroundings belongs to the group of verdures popularised during the Renaissance. 206 An ostrich appears in the foreground of the compostion. A nightingale sits hidden in the foliage in front of the ostrich. A smaller-in-scale pair of turkeys is composed behind the ostrich, whose pose and illustration are similar to the birds depicted in Sigismund Augustus (1544/1548–1572) verdure Turkeys. To the left of the ostrich in a den under the roots there is a curled up cat or lynx devouring a bird it has just hunted, while on the right there are figures of tiny, unrecognisable animals. The central composition is framed from both sides by lithe stylised trees with fruit. In the background, in a clearing between the trees, a distant panoramic view opens up to reveal a stream, forest-clad hills with steps climbing up their slopes, castle ensembles and fragments of single castlets. At the top of the composition we see the sky and the sun peering through the clouds. Our attention turns to the depiction of the animals, displaying a combined naturalistic and fantastical treatment. The illustration of the main figure – the ostrich – is rather accurate and realistic, while the modelling of details is stylised and decorative. The stylisation of its neck, body and wings bears association with

206 Tekste panaudota medžiaga iš mokslinio katalogo: Jedzinskaitė-Kuizinienė I Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.

206 Material from the following scientific catalogue was used in the text: Jedzinskaitė-Kuiziniėnė I., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.

Dėmesį atkreipia gyvūnų vaizdavimas, jungiantis natūralistinę ir fantastinę traktuotę.

Pagrindinės figūros – stručio – piešinys gana tikslus ir realistinis, o detalių modeliavimas stilizuotas ir dekoratyvus. Kaklo, kūno ir sparnų plunksnų stilizacija asocijuojasi su žuvų žvynų motyvu, blauzdos dekoruotos rombų ornamentu. Labai išraiškingas ir charakteringas katės (arba lūšies) piešinys; jame pavaizduoti demonizacijos elementai asocijuojasi su Piterio van Alsto aplinkos verdiūrų fantastiniais ir stilizuotais gyvūnais, taip pat su Žygimanto Augusto verdiūrų kolekcija.

Gobelene komponuojamus paukščius ir gyvūnus supa tiksliai nupiešti plastiški žolynai ir gėlės. Jie įvairaus mastelio, siluetų, faktūrų ir spalvų.

Leideno universiteto profesoriui daktarui emeritui

Polui Smitui (Paul J. Smith) pavyko nustatyti gobeleno pirmavaizdį ir siužetą. Gobelene pavaizduota scena yra neabejotinai paremta Markuso Gerartso (Marcus Gheeraerts, apie 1520–1590) raižiniu iš leidinio „De Warachtighe fabulen der dieren“ (Tikros pasakėčios apie gyvūnus), išleisto 1567 m. Briugėje. Įsigytasis gobelenas atkartoja pasakėčios „Strutis ir lakštingala“ iliustraciją.

Šis pasakėčių rinkinys sukurtas dviejų Briugės gyventojų, tai yra jau minėto iliustratoriaus Markuso Gerartso ir poetinių pasakėčių autoriaus Eduardo Dene (Eduard de Dene, apie 1505–1578). Savo laiku šis rinkinys buvo labai novatoriškas, palyginti su tuo, kas buvo įprasta, – tiek turinio, tiek knygos istorijos požiūriu: tradicinė ezopinė medžiaga buvo papildyta skoliniais iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, gamtos istorijomis. Iliustracijos sukurtos naudojant naują oforto techniką 207 Išverstos į prancūzų, lotynų ir vokiečių kalbas XVI a. jos paplito visoje Europoje208

Pasakėčioje „Strutis ir lakštingala“ vaizduojamas dviejų paukščių dialogas. Strutis giriasi savo plunksnų grožiu. Lakštingala atsako, kad, nors neturi puikių plunksnų, jos giesmė pradžiugina žmoniją ir įkvepia meilę, o stručio plunksnos tarnauja tik žmogaus tuštybei.

Centrinę kompozicijos dalį rėmina labai puošnus platus bordiūras, kurio ornamentikoje susipina stilizuoti grotesko motyvai, amūriukų figūrėlės ir natūraliai pavaizduotos gėlės. Kiekvieną bordiūro juostą

207 Smith J. P. A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania), rankraštis, 2022, p. 2.

208 Geirnaert D. „Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century Fable-Illustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries“, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours Essais en hommage à Paul J. Smith, eds. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209.

the fish scale motif, its thighs are decorated in a rhombus ornament. The illustration of the cat (or lynx) is also very expressive and characterful; the elements of demonisation here can be associated with the fantastical and stylised animals appearing in the verdures of Pieter van Aelst (1502–1550), as well as with the verdure collection of Sigismund Augustus. Accurately drawn, plastic grasses and flowers surround the birds and animals depicted in the tapestry. The plants are of various scales, silhouettes, textures and colours.

The Leiden University professor Doctor Emeritus Paul J. Smith managed to determine the tapestry’s prototype and narrative. The scene we see in this tapestry is undoubtedly based on one of the engravings by Marcus Gheeraerts (ca 1520–1590) in the publication De Warachtighe fabulen der dieren (The Truthful Fables of the Animals), released in 1567 in Bruges. The acquired tapestry repeats the illustration from the fable The Ostrich and the Nightingale.

This anthology of fables was created by two residents of Bruges – the afore-mentioned illustrator Marcus Gheeraerts and the poetic fable author Eduard de Dene (ca 1505–1578). In its day, this anthology was seen as very innovative, compared to what had been acceptable, both in terms of its content and in terms of the history of books: traditional Aesopian material was enhanced with loaned elements from other sources, such as stories of nature. The illustrations were created using the new etching technique. 207 Thanks to translations into French, Latin and German, in the 16th century these stories spread throughout all of Europe.208

The fable The Ostrich and the Nightingale depicts a dialogue between the two birds. The ostrich is boasting of the beauty of its plummage. The nightingale responds that while it does not have such fine feathers, its song delights humankind and inspires love, whereas the ostrich’s feathers only pander to man’s vanity.

The central part of the composition is framed by a very ornate, wide border, its ornamentation combining stylised grotesque motifs, small putto figures and naturally portrayed flowers. Cartouches and medallions are inserted into each side of the border, their own borders featuring distinct Renaissance and Baroque elements.

207 Smith J. P. “A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania)”, manuscript, 2022, p. 2.

208 Geirnaert D. “Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century Fable-Illustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries”, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours Essais en hommage à Paul J. Smith, eds. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209.

Strutis ir lakštingala

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 105 pasakėčia, p. 212.

Šaltinis gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

The Ostrich and the Nightingale

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 105, p. 212.

Source gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

skaido kartušai ir medalionai, kurių rėmuose – ryškūs renesanso ir baroko elementai. Juose komponuojamos mažos siužetinės scenos iš to paties Polo J. Smito įvardyto pasakėčių rinkinio ir kitų pasakėčių. Viršutinio bordiūro centriniame medalione pavaizduotas gandras, kišantis snapą į ilgakaklį ąsotį, ir veiksmą stebinti lapė. Sekdami pagal laikrodžio rodyklę į dešinę, toliau matome vanagą ir lakštingalą, už jų varną ir avį. Ketvirtajame segmente vaizduojamas drakonas arba renesanso salamandra. Penktajame segmente matome ežiuką ir gyvatę. Šeštajame – Baziliską ir žebenkštį. Septintajame – varną ir lapę, o aštuntajame – Feniksą 209

Inside these cartouches and medallions are small narrative scenes from the same collection of fables identified by Paul J. Smith, as well as other fables. The central medallion of the top border band shows a stork, poking its beak into a long-necked pitcher and a fox watching the action unfold. Going clockwise, next we see a hawk and a nightingale, then – a crow and a sheep. The fourth segment depicts a dragon or a Renaissance salamander. The fifth segment features a hedgehog and snake. The sixth – a basilisk and a weasel. The seventh has a crow and a fox, and the eighth – a phoenix.209

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 73 pasakėčia, p. 148. Šaltinis gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

The Hawk and the Nightingale.

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 73, p. 148. Source gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

209 Smith J. P. A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania), rankraštis, 2022, p. 3.

209 Smith J. P. “A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania)”, manuscript, 2022, p. 3.

Vanagas ir lakštingala

Gandras ir lapė

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 91 pasakėčia, p. 180. Šaltinis gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

The Stork and the Fox.

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 91, p. 180. Source gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

Lapė ir varna

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 70 pasakėčia, p. 142. Šaltinis gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

The Fox and the Crow

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 70, p. 142. Source gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

Ežiukas ir gyvatė

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 33 pasakėčia, p. 68.

Šaltinis gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

The Hedgehog and the Snake

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 33, p. 68.

Source gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

Varna ir avis

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 18 pasakėčia, p. 38. Šaltinis gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

The Crow and the Sheep

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 18, p. 38. Source gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

Baziliskas ir žebenkštis.

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 1 pasakėčia, p. 4. Šaltinis gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

The Basilisk and the Weasel

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 1, p. 4.

Source gallica.bnf.fr /

Bibliothèque nationale de France

Paukštis Feniksas.

„De Warachtighe fabulen der dieren“, Briugė, 1567 m., 103 pasakėčia, p. 208. Šaltinis gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

The Phoenix

De Warachtighe fabulen der dieren, Bruges, 1567, Fable no. 103, p. 208. Source gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

Ši verdiūra neabejotinai susijusi su peizažų fone esančia gyvūnų grupe, datuojama XVI a. viduryje ir antroje pusėje, kai išaugęs susidomėjimas zoologija susiliejo su bestiarijų palikimu, apimančiu ir pasakiškus, ir biblinius elementus. Nors šiandien mums jie atrodo labai paprasti, savo laiku juose buvo užkoduota svarbi didaktinė žinia. Strutis, Jobo knygoje pavaizduotas kaip kvailas, neatsakingas gyvūnas (Jobo 39: 1–30)210, atrodo, vaizduoti nevertas gyvūnas. Įžvalgi Merčedesos Vialės Ferero (Mercedes Viale Ferrero) studija paaiškina situaciją. Šv. Jeronimas išaiškino, kad stručiams trūko tik žodinės išminties. Kontrreformacijos rašytojai išvystė mintį, kad paprastos sielos Dievą gali pažinti daug lengviau, jei pasitiki jo apvaizdu211

Atkreiptinas dėmesys į įdomią spalvinę bordiūro traktuotę. Dešinės bordiūro pusės fonas yra raudonas, kairės – mėlynas. Bordiūrą rėmina siauros mėlynos juostos, puoštos stilizuotomis liūtų galvomis ir akantų lapų ornamentu. Tikėtina, kad gobelenas priklausė 12 audinių serijai, kurioje, be stručio, dar buvo vaizduojamas dramblys, leopardas, raganosis, liūtas, drakonas ir beždžionės.

Rasų šeimos dirbtuvės 1580–1650 m. buvo vienos svarbiausių Briuselio audyklų, o Janas Rasas Vyresnysis, kurio dirbtuvėse išausta ši verdiūra, 1634–1635 m. ėjo Briuselio burmistro pareigas. Jo audyklose buvo išaustos tokios serijos kaip „Apaštalų darbai“ ir „Samsono gyvenimas“, o bendradarbiaujant su Jakobo (Žako) Gebelso dirbtuvėmis – gobelenų serijos pagal Peterio Pauliaus Rubenso kartonus: „Decijaus Murio gyvenimas“ ir „Eucharistijos triumfas“212, „Tobijo istorija“ (Delftas, „Prinsenhof“), išaustos šiose dirbtuvėse apie 1600 m., su tokiais pat bordiūrais. Kartonų autorius Jakobas Saveris (1566–1603213) – gerai žinomas Nyderlandų tapytojas, pasak Karelio van Manderio, buvęs geriausias Hanso Bolo (Hans Bol, 1534–1593) mokinys ir savo brolio Rulanto Saverio (Roelant Savery, 1576–1639) mokytojas.

210 Prieiga internetu: https://www.jw.org/lt/biblioteka/biblija/nwt/turinys/ jobo/39/#v18039013-v18039018 (žiūrėta 2022-09-03).

211 Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chonicle Books, 1992, p. 130; Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella“, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14-15 décembre 1972 Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45 (1973; offprint, Brussels, 1974), p. 97, 99, nr. 72.

This verdure is unquestionably related to the group of animals depicted in the landscape scene of animals in the background, dated to the middle and second half of the 16th century, when an increased interest in zoology merged with the legacy of the Bestiaries, including both fantasy and biblical elements. Even though they may appear quite simple by today’s standards, in their time they carried an important didactical message encoded within. The ostrich, depicted in the Book of Job as a foolish, irresponsible animal (Job 39: 1–30),210 hardly comes across as an animal worthy of depiction. The insightful study by Mercedes Viale Ferrero explains the situation. St Jerome had explained that ostriches simply lacked verbal wisdom. Counter-Reformation writers developed the idea that it was easier for ordinary souls to know God by believing in His divinity.211

We should note the interesting colour treatment used for the border. The background on the right side of the border is red, while the left side is blue. The border is framed by a narrow blue band, decorated with a stylised lion’s head and acanthus leaf ornament. It is likely that the tapestry belonged to a series of 12 textiles, which besides the ostrich also included depictions of an elephant, leopard, rhinocerus, lion, dragon and monkeys.

The Raes family workshop was one of the most important weaving houses in Brussels in 1580–1650, while Jan Raes the Elder, at whose workshop this verdure was woven, held the position of burmeister of Brussels in 1634–1635. His weaving house manufactured series such as The Acts of the Apostles and The Life of Samson, while in cooperation with the workshop of Jacob (Jacques) Geubels, he manufactured series based on cartoons by Peter Paul Rubens (1577–1640): The Decius Mus Cycle and The Triumph of the Eucharist212 and The Story of Tobias (Delft, Prinsenhof) were woven at this workshop in around 1600 and feature the same type of borders. The cartoon author Jakob Savery (1566–1603) 213 was a well-known Dutch Netherlands painter, who according to Karel van Mander was the

210 https://www.jw.org/lt/biblioteka/biblija/nwt/turinys/jobo/39/ #v18039013-v18039018 (accessed on 03-09-2022).

211 Gray Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chonicle Books, 1992, p. 130; Ferrero Viale M. V. “Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella”, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14–15 décembre 1972 Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45 (1973; offprint, Brussels, 1974), p. 97, 99, no. 72.

212 Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999, p. 368.

213 In different sources, the artist’s years of birth and death vary by 1–2 years.

212 Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999, p. 368.

213 Skirtinguose šaltiniuose dailininko gimimo ir mirties metai įvairuoja 1–2 metais.

PANAŠŪS AUDINIAI

Viena panaši analogija žinoma iš Franso Hogenbergo graviūros, vaizduojančios Karolio V (1516–1556) abdikaciją Briuselyje 1555 m. spalio 25 d. Istorinėje scenoje parodomi patalpą puošę gobelenai – didelės kvadratinės verdiūros, kuriose pavaizduoti žvėreliai peizažo fone. Galimas jų išaudimo laikotarpis – prieš 1555 m214 Antra panašių verdiūrų grupė – septynių vienetų serija, priklausanti Boromiejų (Borromeo) šeimai ir saugoma Belos saloje netoli Milano, Boromiejų giminės pilyje. Šią kolekciją pirmą kartą publikavo Marselis

Rėtlisbergeris (Marcel Reothlisberger)215 1967-aisiais.

Tačiau šioje serijoje visai nėra žmogaus pėdsakų, jokių architektūros detalių, tiltų ar keliukų. Tarp stilistiškai panašių gobelenų taip pat minėtini Žygimanto Augusto gobelenai. Biblinėse serijose ir verdiūrose vaizduojami gyvūnai. Jų panašumą su Baromiejų šeimos audiniais aptarė jau minėtas M. Rėtlisbergeris.

Kiti žinomi panašūs audiniai priklauso De Vito (De Wit) ir Bernardo Blondelo (Bernard Blondeel) kolekcijai 216. Tai verdiūra, vaizduojanti vienaragį, kovojantį su liūtu ir leopardu (340 x 462 cm). Ji išausta tose pačiose J. Raso II dirbtuvėse 1625-aisiais, joje taip pat nėra žmogaus veiklos pėdsakų, tačiau kompozicinė schema ir gyvūnų traktuotė, jungiant realizmą ir dekoratyviąją stilizaciją, panašios. Antra šiai kolekcijai priklausanti verdiūra vaizduoja arklį, kovojantį su liūtais (315 x 355 cm). Išausta 1600 m. Tačiau jos piešinys ir kompozicija daug primityvesni, labiau stilizuoti. Beveik identiškas figūras mūsų verdiūroje vaizduojamam stručiui matome San Fransisko muziejaus kolekcijos verdiūroje „Stručiai“ (343 x 251 cm, inv. nr. 3748)217. Joje pavaizduota stručių pora. Vienas jų žvelgia į kiaušinius, antrasis skanauja ant kekės kabančias vynuoges. Stručių galvos, snapo piešinys, ornamentinis plunksnų modeliavimas yra tokie patys kaip įsigytame gobelene. Juos taip pat supa kalakutai. Du didesnio mastelio kalakutai (kalakutas su kalakute) vaizduojami kompozicijos pirmojo plano dešiniajame kampe. Kitas, mažesnio mastelio kalakutų pulkelis, kaip ir mūsų gobelene, vaizduojamas pievoje, giraitės properšoje.

214 Hennel-Bernasikowa M. „Animal and Landscape Arrases“, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 185, 186.

215 Roethlisberger M. „La tenture de la licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, t. 82, 1967, p. 85–115.

216 Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.

217 Bennet A. G. Five Centuries of Tapestry from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–131.

finest pupil of Hans Bol (1534–1593) and the teacher of his brother, Roelant Savery (1576–1639).

SIMILAR TEXTILES

One similar analogue is known from an engraving by Frans Hogenberg (1540–1590) depicting the abdication of Charles V (1516–1556) in Brussels on October 25, 1555. The historic scene shows the tapestries that decorated the hall – large square verdures featuring animals amid natural scenery. Their possible time of weaving was before 1555.214

A second group of similar verdures is a series of seven textiles belonging to the Borromeo family kept at Isola Bella near Milan, in the Borromeo family palace. This collection was first publicised by Marcel Röthlisberger215 in 1967. However, this series shows absolutely no traces of humans, no architectural details, bridges or roads. Among the stylistically similar tapestries, we could also mention the tapestries of Sigismund Augustus. His biblical series and verdures do depict animals. Their similarity to the Borromeo textiles was also discussed by the afore-mentioned Röthlisberger.

Other similar textiles we know of belong to the collection of De Wit and Bernard Blondeel, 216 namely, a verdure depicting a unicorn fighting a lion and leopard (340 x 462 cm). It was woven at the same workshop of Jan Raes II in 1625, and similarly does not contain any trace of human activity, however the compositional scheme and treatment of the animals, combining realism and decorative stylisation, are similar. The second verdure belonging to this collection depicts a horse fighting lions (315 x 355 cm). It was woven in 1600, however here the illustration and composition are much more primitive and far more stylised.

We can see figures almost identical to those of the ostrich depicted in our verdure in the Fine Arts Museums of San Francisco collection’s verdure titled Ostriches (343 x 251 cm, inv. no. 3748). 217 It shows a pair of ostriches. One is gazing upon the eggs, the second is eating grapes hanging from a bunch. The heads of the ostriches, the illustration of the beak and the

214 Hennel-Bernasikowa M. “Animal and Landscape Arrases”, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 185, 186.

215 Roethlisberger M. “La tenture de la licorne dans la collection Borromée”, in: Oud Holland, t. 82, 1967, p. 85–115.

216 Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.

217 Bennet A. G. Five Centuries of Tapestry from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–131.

Panašus augalų priekiniame plane traktavimas, tačiau vaizduojamų augalų rūšys skirtingos. Skiriasi ir abiejų gobelenų kompoziciją šonuose uždarančių medžių kamienų ir lapijos stilizavimas. Įsigytame gobelene jie dekoratyvesni, o lyginamame – gaivalingesni, vešlesni, storesnių kamienų.

ornamental modelling of the plummage are the same as in the acquired tapestry. They are also surrounded by turkeys. Two larger scale turkeys (a cock and a hen) are depicted in the right corner of the foreground. Another, smaller scale, flock of turkeys is shown amid a grassy backdrop, in a glade clearing, just like in our tapestry. The treatment of plants in the foreground is similar, however the species of plants shown differs. The composition of the tree trunks closing off the sides in both tapestries and the stylisation of foliage is also different. They are more decorative in the acquired tapestry, and more elemental, lush and with thicker trunks in the comparable tapestry.

2007 m. gobelenas restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atlikti cheminiai ir technologiniai tyrimai (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė).

Restauruojant nusiurbtos dulkės, pridygsniuotas restauracinis lininis audinys, sutvirtintos įplyšusios vietos. Restauravo D. Valujevičienė, E. Jazbutienė ir E. Mazūraitė.

The tapestry was restored in 2007 at the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudnynas Centre for Restoration. Chemical and technological research was conducted (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). As part of the restoration process, dust was vacuumed away, a restoration linen fabric was stitched on and the torn parts were fortified and mended. Restoration work was performed by D. Valujevičienė, E. Jazbutienė and E. Mazūraitė.

LITERATŪRA

Roethlisberger M. „La tenture de la Licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, t. 82, 1967, 3, p. 85–115.

Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella“, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14-15 décembre 1972 Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45, Brussels, 1974, p. 77–142.

Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–132.

Hennel-Bernasikowa M. „Animal and Landscape Arrases“, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 175–268.

Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten.

Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.

Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 135–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 135–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 135–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.

Geirnaert D. „Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century FableIllustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries“, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours. Essais en hommage à Paul J. Smith, ed. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209.

Smith J. P. A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania), rankraštis, 2022, p. 3.

LITERATURE

Roethlisberger M. „La tenture de la Licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, t. 82, 1967, 3, p. 85–115.

Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de l‘Isola Bella“, in: L‘art brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14–15 décembre 1972. Bulletin des Musées Royaux d‘Art et d‘Histoire 45, Brussels, 1974, p. 77–142.

Bennett A. G. Five Centuries of Tapestries from The Fine Arts Museums of San Francisco, The Fine Arts Museums of San Francisco, Chronicle Books, 1992, p. 130–132. Hennel-Bernasikowa M. “Animal and Landscape Arrases”, in: J. Szablowski, The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 175–268.

Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.

Delmarcel G. Flemish Tapestry from the 15th to the 18th Century, Lannoo, Tielt, 1999.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 135–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 135–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 135–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.

Geirnaert D. “Marcus Greeraerts, Source of Inspiration for Tapestry – Designers. Sixteenth-Century FableIllustrations Used in Seventeenth-Century Tapestries”, in: Figurations animalières à travers les textes et l‘image en Europe. Du Moyen Âge à nos jours. Essais en hommage à Paul J. Smith, Ed. Alisa van de Haar, Annelies Schulte Nordholt, Leiden, Boston, 2022, p. 193–209. Smith J. P. “A Fable Book in a Tapestry (Verdure with an Ostrich, Palace of the Grand Dukes of Lithuania)”, manuscript, 2022, p. 3.

GOBELENO NUOTRAUKŲ PUBLIKACIJOS

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės. Gobelenai. 2010 metų kalendorius, Vilnius, 2009, l. 12, 14.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 432, 433.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 134–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 134–137.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 134–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai. Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.

GOBELENAS EKSPONUOTAS PARODOSE

Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytos ir dovanotos vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2007–2010 m.

Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2010–2011 m.

Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2011–2013.

PUBLICATIONS OF PHOTOGRAPHS OF THE TAPESTRY

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės. Gobelenai. 2010 Calendar, Vilnius, 2009, l. 12, 14.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 432, 433.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 192, 193.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 134–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 134–137.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 192, 193.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 134–137.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Žygimanto Augusto gobelenai.

Istorija ir vaidmuo / The Tapestries of Sigismund Augustus. Their History and Role, Nacionalinis muziejus Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2021, p. 127.

DISPLAY OF THE TAPESTRY IN EXHIBITIONS

Treasures Acquired and Donated to the Reconstructed Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Museum of Applied Art, Vilnius, 2007–2010.

Gothic. Renaissance. Baroque – Treasures of the Interiors of the Palace of the Grand Dukes, Museum of Applied Art, Vilnius, 2010–2011.

The Palace Treasury – a Storehouse of Lithuanian and European Cultural Heritage, Museum of Applied Art, Vilnius, 2011–2013.

II. 4. GOBELENAS

PSICHĖS VESTUVĖS

Dirbtuvės: Karališkosios Obiusono manufaktūros (?), Prancūzija

Kartonų autorius: Izakas Mojonas (1614–1673) 227

Sukūrimo laikas: XVII a. II p.

Matmenys: 298 x 455 cm

Medžiaga: vilna, šilkas

Audinio metmenų tankis: 4 arba 5 siūlai 1 cm

Signatūra: AB

Inv. nr. VR-416

Andrejaus Balyko ir Antano Boso šeimų dovana. Padovanota 2009 m. vasario 10 d.

Gobelenas „Psichės vestuvės“ – renesanso epochos gobelenas, kuriame vaizduojamos Psichės vestuvės, aprašytos II a. Lucijaus Apulėjaus (Lucius Apuleius) veikale „Metamorfozės“ (vėlesnis pavadinimas – „Aukso asilas“). Renesanso dailėje Psichės vestuvių tema buvo labai populiari.

Kartono autorius Izakas Mojonas gimė Paryžiuje protestantų tapytojo Nikolo Moilono (Nicolas Moillon) šeimoje. Jis piešė peizažus, žvėris ir ornamentus Simono Vuė gobelenų kartonams, taip pat bendradarbiavo su Obiusono audimo dirbtuvėmis.

Remiantis pirmine atribucija, manyta, kad gobelene galbūt vaizduojama karalių Sauliaus ir Dovydo istorija. Tačiau analizuojant kompoziciją siužetiniu aspektu dėmesį patraukė neįprastas galbūt Senojo Testamento ir mitologinių simbolių derinys. Patikslinus atribuciją ir remiantis analogais, tai Psichės vestuves vaizduojanti scena iš Apulėjaus „Auksinio asilo“ VI knygos: „Ištaręs šiuos žodžius, jis [Jupiteris] įsakė Merkurijui sukviesti visus dievus į tarybą, o jei kuri nors dangiškoji galia

II. 4. MARRIAGE OF PSYCHE

Workshop: Royal Aubusson Manufactory (?), France

Cartoon author: Isaac Moillon (1614–1673) 227

Period of creation: second half of the 17th century

Dimensions: 298 x 455 cm

Materials: wool, silk

Warp density: 4 or 5 threads per 1 cm

Signature: AB

Inv. no. VR-416

A gift from the families of Andrejus Balyko and Antanas Bosas. Gifted on February 10, 2009

The tapestry Marriage of Psyche is a Renaissance tapestry depicting the wedding of Psyche described in the 2nd-century work by Lucius Apuleius Metamorphoses (later titled The Golden Ass). The theme of the marriage of Psyche was particularly popular in Renaissance art.

The cartoon author Isaac Moillon was born in Paris to the Protestant family of painter Nicolas Moillon. He drew landscapes, animals and ornaments for the tapestry cartoons of Simon Vouet and also collaborated with the Aubusson weaving workshop.

According to the intial attribution, it was thought that the tapestry could have depicted the story of King Saul and David. However, upon closer analysis of the composition from the narrative aspect, the unusual combination of possibly the Old Testament and mythological symbols drew our attention. After correcting the attribution and based on analogues, this is actually a scene depicting the marriage of Psyche from Book VI of Appuleius’ The Golden Ass : “When he had spoken these words, he commanded Mercury to call all the gods to counsel, and if any of the celestial powers did fail of appearance, he should be condemned in ten thousand pounds: which sentence was such a terror unto all the gods, that the high theatre was replenished with them, and Jupiter began to speak in this sort: ‘O ye Gods, registered in the books of the Muses, you all doubtless know this young man Cupid, whom I have nourished with mine own hand, whose raging flames of his first youth I have thought best to bridle and restrain. It sufficeth in that he is defamed in every place for his adulterous living and all manner of vice;

227 Atribucijos autorė Prancūzijos paveldo kuratorė Nikolė de Renjes.

227 Attribution made by the curator of French heritage, Nicole de Reyniès.

nepasirodys, bus nubausta dešimčia tūkstančių svarų. Bausmė dievams buvo tokia didelė, kad aukštasis teatras buvo pripildytas, ir Jupiteris tęsė kalbą: „O jūs, dievai, užregistruoti Mūzų knygose, jūs visi neabejotinai pažįstate šį jaunuolį Kupidoną, kurį maitinau savo rankomis, ir siautėjančią pirmos jaunystės liepsną, maniau, geriausia pažaboti ir apriboti. Užtenka to, kad jis kiekvienoje vietoje šmeižiamas dėl savo svetimavimo, todėl visas jo berniukiškas išdykumas turi būti nutrauktas vedybinių saitų. Jis išsirinko sau palankią merginą, ir atėmė jos nekaltybę, leiskime jam ją turėti ir Psichės glėbyje pajusti savo malonumus.“ Tada jis atsigręžė į Venerą ir tarė: „O tu, mano dukra, nesirūpink ir nebijok savo palikuonių bei turto negarbės, ir nepaisyk, kad tai nelygi, bet meilės kupina santuoka, teisėta pagal civilinę teisę.“ <...> Tada jis paėmė nemirtingumo taurę ir tarė: „Laikyk, Psiche, ir gerk iki galo, kad būtum nemirtinga, ir Kupidonas iš čia niekada neišvyks ir bus tavo amžinas vyras.“ Iškart buvo surengtas didžiulis pokylis ir vedybų puota, o Kupidonas atsisėdo su savo brangia sutuoktine tarp rankų: Junona su Jupiteriu ir visais kitais dievais tvarkingai. <...> Apolonas maloniai palinko virš arfos, Venera šoko pagal muziką...“228 Centre vaizduojamas puošniame soste sėdintis

Dzeusas (Jupiteris) su karūna, kairėje rankoje laikantis skeptrą, o dešinėje – auksinę taurę. Greta jo kojų –du balti balandžiai, šventi deivės Afroditės (Veneros) paukščiai, simbolizuojantys meilę. Valdovo dešinėje vaizduojamas Dzeuso simbolis erelis. Pirmajame plane numesta strėlinė su strėlėmis asocijuojasi su Amūro atributais. Kairėje kompozicijos pusėje vaizduojami švelniai rankomis susikibę mėlyną tuniką vilkintis Erotas (Kupidonas) ir šventiškai pasidabinusi mergina Psichė. Tarp Psichės ir karaliaus – jaunuolis su gėlių vainiku, rankoje laikantis fakelą. Valdovo dešinėje stovi pati Afroditė, kaire ranka prilaikanti suknelės klostes, o dešine apglėbusi valdovą. Dešinėje kompozicijos dalyje vaizduojama santuokos ir vaisingumo deivė Junona, sėdinti greta arfą laikančio Apolono. Poros priekyje komponuojamas Junonos simbolis povas, išskleidęs spalvingą uodegą.

Už pagrindinių figūrų, dėstomų vienoje kompozicinėje linijoje, matyti šviesia staltiese dengtas stalas su paruoštomis lėkštėmis. Antrajame gobeleno plane vaiz-

wherefore all such occasion ought to be taken away and his boyish wantonness tied up in the bonds of marriage: he hath chosen a maiden that favoureth him well, and hath bereaved her of her virginity; let him have her still and possess her, and in the embrace of Psyche take his own pleasure’. Then he turned unto Venus, and said : ‘And you, my daughter, take you no care, neither fear the dis-honour of your progeny and estate, neither have regard in that it is a mortal marriage, for I will see to it that this marriage be not unequal, but just, lawful, and legitimate by the law civil’. And then he took a pot of immortality, and said: ‘Hold Psyche, and drink to the end thou mayest be immortal, and Cupid may never depart from thee but thine everlasting husband’. By and by the greatest banquet and marriage feast was sumptuously prepared. Cupid sat down with his dear spouse between his arms: Juno likewise with Jupiter and all the other gods in order... Apollo turned pleasantly to the harp, fair Venus danced finely to the music...”228

In the centre we see Zeus (Jupiter) seated on an elaborate throne with a crown on his head, a sceptre in his left hand and a golden veseel in his right. Near his feet are two white doves, the sacred birds of the goddess Aphrodite (Venus), symbolising love. The eagle, a symbol of Zeus, is depicted to the right of the ruler. A quiver and arrows cast in the foreground is associated with the attributes of Erotus (Cupid). On the left-hand-side of the composition, we see Erotus wearing a blue tunic and a festively dressed young girl, Psyche, tenderly holding hands. Between Psyche and the king is a youth with a floral wreath, holding a torch. Aphrodite herself stands to the right of the ruler, clutching at the drapery of her dress with her left hand, her right embracing the ruler. The goddess of marriage and fertility Juno is depicted on the right-hand-side of the composition, setting near Apollo who is holding a harp. Juno’s symbol – the peacock, is incorporated in front of the couple, its colourful tail feathers displayed.

Behind the main figures positioned along one line in the composition we see a table set with a light-coloured table cloth and plates. The background of the tapestry features a densely foliaged forest.

The central part of the textile is framed in a relatively narrow border comprising of naturalistically illustrated floral garlands. Tulips, daffodils and roses are

duojamas tankios lapijos miškas.

228 Apuleius. The Golden Ass, being the Metamorphoses of Lucius Apuleius. With an English Translation by W. Adington, London: William Heinemann LTD, New York: G. P. Putnam‘s Sons, MCMXXIV, p. 281–285.

228 Apuleius. The Golden Ass, being the Metamorphoses of Lucius Apuleius With an English Translation by W. Adington, London: William Heinemann LTD, New York: G. P. Putnamʼs Sons, MCMXXIV, p. 281–285.

OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA.

ACQUIRED IN 2011–2021, NEWLY ATTRIBUTED WORKS

Centrinę audinio dalį rėmina neplatus bordiūras iš natūralistiškai traktuotų gėlių girliandų. Tarp gėlių galima atpažinti tulpes, narcizus ir rožes. Viršutiniuose bordiūro kampuose komponuojamos stilizuotos saulės, panašios į Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI (1643–1715) simbolį, apatiniuose – gaubliai.

PANAŠŪS AUDINIAI

Beveik identiškos kompozicijos gobelenas saugomas Obiusono muziejuje Cité internationale de la Tapisserie Aubusson (inv. nr. 2002.5.1). Siužetinė scena, vaizduojami personažai ir juos simbolizuojantys atributai yra analogiški įsigytam gobelenui. Lyginamo gobeleno kairysis kraštas kiek platesnis. Jame visiškai telpa Valdovų rūmų įsigytame gobelene nukirsta dalis vazos ir lieka erdvės kolonos postamentui. Skiriasi ir gobelenų fonas. Vilnietiškame audinyje vestuvių iškilmės vyksta ūksmingo lapuočių miško fone, Cité internationale de la Tapisserie Aubusson priklausančiame audinyje mitologinė scena plėtojama marmurinių rūmų fone, tarp korintinių kolonų su auksuotais kapiteliais. Masyvus dešinės kolonos stiebas apsivijęs lapų su smulkiomis putų figūrėlėmis girlianda. Tik ketvirtis kompozicijos veiksmo dešinėje audinio dalyje vaizduojama miško, traktuoto panašiai kaip ir mūsiškiame variante, fone. Prancūzijoje esančio gobeleno priekyje taip pat matomi žalumynai –pavieniai stambialapiai krūmeliai, kurių nėra įsigytame meniniame audinyje.

some of the recognisable flowers. Stylised suns appear in the top corners of the border, similar to the symbol of Louis XVI of France (1643–1715), and in the lower corners – globes.

SIMILAR TEXTILES

A tapestry of an almost identical composition is kept at a museum in Aubusson, the Cité internationale de la Tapisserie Aubusson (inv. no. 2002.5.1.) The narrative scene, the characters depicted and the attributes symbolising them are analogous to the ones in the acquired tapestry. The left edge of the comparable tapestry is slightly wider. It contains the complete vase, which has been partly cut off in the tapestry acquired by the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, and leaves space for the column base. The backdrop in both tapestries is also different. In the Vilnius textile, the wedding celebration takes place amid a dense, deciduous forest background, whereas in the textile belonging to the Cité internationale de la Tapisserie Aubusson, the mythological scene is set amid a marble palace backdrop, between Corinthian columns with gilded capitals. A garland of leaves with small putto figures winds its way up the massive trunk of the right column. Only a quarter of the action in the composition on the right-hand-side part of the textile is shown amid a forest background, featuring a similar treatment to that in our version. Vegetation is present at the front of the tapestry in France – single, largeleaved shrubs, which are missing in the acquired artistic textile.

2009 m. gobelenas iš dalies restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atlikti cheminiai tyrimai (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). Restauruojant nusiurbtos dulkės, gobelenas išvalytas. Prisiūtas restauracinis lininis audinys. Restauruota siuvinėjimu imituojant gobeleninę techniką. Atkurta trūkstama kairioji bordiūro juosta. Audinys pamušaluotas, prisiūta velkro juosta ir paruoštas eksponuoti. Restauravo E. Mazūraitė.

Nuo 2000 m. atliekami nuoseklūs tolesni restauravimo darbai, truksiantys iki 2022 m.

In 2009, the tapestry was partly restored at the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudynas Centre for Restoration. Chemical research was conducted (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). As part of the restoration work, dust was vacuumed away and the tapestry was cleaned.

A restorational linen fabric was stitched on. Actual mending was performed by using an embroidery stitch imitating the tapestry weaving technique. The missing left band of  the border was recreated. A lining was added to the textile and a strip of velcro was stitched on, in preparation for display. Restoration work was performed by E. Mazūraitė.

From 2000, the tapestry has undergone further restoration work, which was still underway as of 2022.

LITERATŪRA

Apuleius. The Golden Ass, being the Metamorphoses of Lucius Apuleius. With an English Translation by W. Adlington, ed. Gaselee S. London: William Heinemann LTD, New York: G. P. Putnam‘s Sons, MCMXXIV.

Bulfinch T. The Age Fable. Or Stories of Gods and Heroes, Boston, 2001.

Gaisser J. H. The Fortunes of Apuleius and the Golden Ass. A Study in Transmission and Reception, Princeton, 2008.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 164–167.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015 Parodos katalogas, sudarytojai Dalius Avižinis, Rita Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155–163.

Prieiga internetu: https:// ryanfb.github.io/loebolus-data/ L044.pdf (žiūrėta 2021-05-27).

GOBELENO NUOTRAUKŲ PUBLIKACIJOS

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės. Gobelenai. 2010 metų kalendorius, Vilnius, 2009, l. 13, 14.

Lietuvos muziejai, 2009, nr. 1 [viršelio nuotrauka].

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje

pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections.

Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 468, 469.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 157.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012 p. 157.

LITERATURE

Apuleius. The Golden Ass, being the Metamorphoses of Lucius Apuleius. With an English Translation by W. Adlington, ed. Gaselee, S. London: William Heinemann LTD, New York: G. P. Putnamʼs Sons, MCMXXIV.

Bulfinch T. The Age Fable. Or Stories of Gods and Heroes, Boston, 2001.

Gaisser J. H. The Fortunes of Apuleius and the Golden Ass. A Study in Transmission and Reception, Princeton, 2008.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 164–167.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertyb ės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avi ž inis, R. Lelekauskait ė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Did ž iosios Kunigaik štystės valdov ų r ū mai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155–163.

https://ryanfb.github.io/ loebolus-data/L044.pdf, (accessed on 27-05-2021).

PUBLISHED PHOTOGRAPHS OF THE TAPESTRY

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotos ir įsigytos vertybės: Gobelenai. 2010 Calendar, Vilnius, 2009, l. 13, 14. Lietuvos muziejai, 2009, Nr. 1 [cover image].

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje

pilyje. Istorija ir rinkiniai / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Albumas / Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 468, 469.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 157.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 164–167.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 164–167.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 157.

The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 157.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p. 164–167.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2015, p. 85.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2015, p. 85.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2017, p. 85.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2017, p. 85.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155, 156–157, 161.

GOBELENAS EKSPONUOTAS PARODOSE

Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2010–2011 m.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2017 m. sausio 18 d.–balandžio 23 d.

Valdovų rūmų muziejaus vertybės, Biržų krašto muziejus „Sėla“, 2012 m. sausio 5 d.–kovo 25 d.

Дворец Великих Князей Литовских в Вильнюсе / Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės rūmai, pristatomi Minske. Нацыянальны гicтарычны музей Рэспублiкi Беларуcь, Minskas, 2012 m. gegužės 17 d.–rugpjūčio 26 d.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013, p.  165–167.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2015, p. 85.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2015, p. 85.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Parodos katalogas / Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2017, p. 85.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2017, p. 85.

Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Žara, 2020, p. 155, 156–157, 161.

DISPLAY OF THE TAPESTRY IN EXHIBITIONS

Gothic. Renaissance. Baroque – Treasures of the Interiors of the Palace of the Grand Dukes, Museum of Applied Art, Vilnius, 2010–2011.

Exhibits. Donations and Acquisitions, 2009–2015. National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, January 18 – April 23, 2017.

Treasures of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Biržai Region Museum "Sėla", January 5 – March 25, 2012.

Дворец Великих Князей Литовских в Вильнюсе, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmai pristatomi Minske. Нацыянальны гicтарычны музей Рэспублiкi Беларуcь, Minsk, May 17 – August 26, 2012.

II. 5. GOBELENAS ALARIKAS IR ATSISKYRĖLIS

Dirbtuvės: La Maršas (Karališkosios Obiusono arba Feleteno manufaktūros), Prancūzija

Kartono autorius: Izakas Mojonas 229 (1614–1673)

Sukūrimo laikas: XVII a. II p.

Matmenys: 303 x 255 cm

Medžiaga: vilna, šilkas

Audinio metmenų tankis: 5 arba 6 siūlai 1 cm

Signatūra: nėra

Inv. nr. VR-2

Valdovų rūmų paramos fondas už rėmėjų suaukotas lėšas įsigijo iš kolekcininko Edmundo Armoškos galerijos „Maldis“ Vilniuje (Lietuva) 2004 m. rugsėjo 23 d. atkurtų Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai. 2010 m. sausio 15 d. Valdovų rūmų paramos fondas perdavė gobeleną Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams

Gobelene vaizduojama scena iš Alariko istorijos 230

Alarikas yra personažas, gimęs maždaug 370 m. prie Dunojaus žiočių buvusioje Peucės saloje (dabartinėje Rumunijoje). 375 m. tapo vestgotų karaliumi, mirė 410 m. Kalabrijoje (dabartinė Italijos teritorija) netrukus po to, kai su kariuomene įsiveržė į Romą.

Pirmajame gobeleno plane vaizduojami besikalbantys žilagalvis senolis su greta priklaupusiu kariūnu Alariku. Atsiskyrėlis sėdi ant uolos, vilki šviesią tuniką, vienoje rankoje laiko lazdą. Greta kojų ant žolės guli dvi storos knygos, viena jų atversta. Alarikas, dešine ranka pasirėmęs į uolą, klausosi atsiskyrėlio mokymų, kaire ranka laiko prispaudęs kardą. Jis dėvi romėniškus šarvus, apsigaubęs ilga chlamide,

II. 5. ALARIC AND THE HERMIT

Workshop: La Marche (Royal Aubusson or Felletin Manufactories), France

Cartoon author: Isaac Moillon 229 (1614–1673)

Period of creation: second half of the 17th century

Dimensions: 303 x 255 cm

Materials: wool, silk

Warp density: 5 or 6 threads per 1 cm

Signature: none

Inv. no. VR-2

The Royal Palace Support Foundation used donations to purchase this tapestry from Edmundas Armoška’s Maldis Gallery in Vilnius (Lithuania) on September 23, 2004 for the reconstructed palace interiors exposition. On January 15, 2010, the Royal Palace Support Foundation transferred the tapestry to the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania

The tapestry depicts a scene from the story of Alaric.230 Alaric is a character born in around the year 370 on Peuce Island, formerly in the mouth of the Danube (present-day Romania). He became the king of the Visigoths in 375 and died in 410 in Calabria (present-day territory of Italy) soon after storming Rome with his army.

The foreground of the tapestry shows a grey-haired old man speaking to the warrior Alaric kneeling by him. The hermit is sitting on a rock and is wearing a light-coloured tunic, and has a staff in one hand. Two thick books are lying near his feet on the grass, one is opened. Alaric, leaning on the rock with one hand, is listening to the hermit’s teachings, clutching a sword with his left. He is wearing Roman armour and is wrapped in a long chlamys, his splendid sandals are decked with precious stones. The soldier is depicted wearing a helmet with an eagle’s head and feathers. A white eagle is gliding in the sky above him.

A meadow, glade and the sky are visible behind the main figures through a gap in the caves. On the right-hand-side of the composition, we see the sea and a fragment of a boat moored to the shore, a man carrying cargo and several warriors. It is likely that the original tapestry composition was damaged in this spot, as some of the soldiers’ figures appear unnatural, their

avi puošnius sandalus

229 Reyniès N., Laveyssière S. Isaac Moillon 1614–1673. Un peintre du Roi à Aubusson, Somogy / Musée départemental de la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218.

230 Atribucijos autorė Prancūzijos paveldo kuratorė Nikolė de Renjes.

229 Reyniès N., Laveyssière S. Isaac Moillon 1614–1673. Un peintre du Roi à Aubusson, Somogy / Musée départemental de la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218. 230 Attribution made by the curator of French heritage, Nicole de Reyniès

su brangiais akmenimis. Karys vaizduojamas su šalmu, puoštu erelio galva ir plunksnomis. Virš jo uolos fone skraido baltas erelis.

Už pagrindinių figūrų uolų properšoje matyti pieva, giraitė ir dangus. Dešinėje kompozicijos pusėje vaizduojama jūra, prie kranto prisišvartavusio laivo fragmentas, krovinį nešantis vyras ir keli kariūnai. Tikėtina, kad šioje vietoje pažeista originali audinio kompozicija, nes kai kurios karių figūros atrodo nenatūraliai, jų proporcijos nedera prie visumos. Tiek pirmojo plano pievoje, tiek antrojo plano kalvose augantys žolynai stilizuoti, gana schematiškai nupiešti. Audinį rėmina siauras bordiūras iš natūralistiškų gėlių pynės ir stilizuotų kaspinų kompozicijų. Vyrauja mėlyna, žalia ir ruda spalvos.

Išsamią gobeleno kompozicijos genezės analizę atliko Prancūzijos paveldo kuratorė Nikolė de Renjes (Nicole de Reyniès). Autorės nuomone, Valdovų rūmų kolekcijoje esančio gobeleno kompozicija ir siužetas artimi vienam iš dešimties estampų, puošiančių Žoržo de Skiuderi (Georges de Scudéry, 1601–1667) kūrinį

„Alarikas, arba Nugalėtoji Roma“ („Alaric ou Rome vaincue“), išleistą 1654 m. Paryžiuje Augustino Kurbė (Augustin Courbé)231. Estampų autorius yra Fransua Šovo (Francois Chauveau, 1613–1676). Kūrinys skirtas Švedijos karalienei Kristinai (1626–1689). Manoma, kad Alarikas buvo vienas jos protėvių.

Kaip pažymi minėta tyrinėtoja, mus dominantis šeštasis estampas yra prieš penktąjį kūrinio skyrių ir vaizduoja Alariką ir atsiskyrėlį. Apie šį estampą rašoma:

„Pl.5 Uolėtame gamtovaizdyje Alarikas kalbasi su šventuoju atsiskyrėliu; laukinės gėlės, ožkos, kiškis, erelis, bazilikas. Tolumoje kairėje karaliaus bendražygiai krauna laivą.“ Taigi šiame skyriuje aprašoma Alariko ir jo bendražygių kelionė laivais į Romą, per kurią juos užklupo siaubinga audra. Ji lydėjo iki pat Afrikos krantų ir sužlugdė kelionę: dužo laivai, dingo vyrai. Alarikas pasislėpė saloje ir sutiko urve prieglobstį radusį atsiskyrėlį. Pastarasis jam davė patarimą: „Prince, išguikite iš savo galvos šią melancholiją ir Dievas, valdantis jūras ir nukreipiantis jų sroves, grąžins išgelbėtus laivus.“232 Gobelenas iš esmės atkartoja tekstą ir estampo siužetą, tačiau, palyginti su estampu, yra esminių skirtumų. Pirma, skirtingai nuo aptariamo gobeleno estampo personažai vaizduojami dešinėje, uolų properšoje, o laivas su krovikais – kairėje kompozicijos pusėje.

231 Šie estampai komponuojami prieš kiekvieną skyrių.

232 Canivet D. L’Illustration de la poésie et du roman français au XVIIe siècle, Paris Presses universitaires de France, 1957, p. 128–129.

proportions are not aligned with the rest of the composition. The grasses depicted both in the foreground meadow and on the hills in the background are stylised, and rather crudely drawn. The textile is framed by a narrow border from plaits of naturalistic flowers and stylised ribbon compositions. The colours blue, green and brown predominate.

A comprehensive analysis of the genesis of the tapestry’s composition was conducted by the French researcher and curator of the heritage of France, Nicole de Reyniès. In her view, the composition and narrative depicted in the tapestry that is part of the collection of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania are similar to one of ten plates decorating the work by Georges de Scudéry (1601–1667), Alaric, or the Sack of Rome (Alaric ou Rome vaincue), released in 1654 in Paris by Augustin Courbé. 231 The author of these plates was François Chauveau (1613–1676). The work was dedicated to the Queen of Sweden Christina (1626–1689). It is thought that Alaric was one of her ancestors.

As the famous researcher has noted, the sixth plate of greatest interest to us appears before the fifth chapter and depicts Alaric and the hermit. This plate is described as follows: “Pl. 5 amid natural cave surroundngs, Alaric is speaking to a revered hermit; wild flowers, goats, a hare, eagle, basilisk. In the distance on the left, the king’s men are loading a ship”. Thus, this chapter describes the journey of Alaric and his men-inarms on ships to Rome, during which they encountered a terrible storm that cast them onto African shores and fated their voyage disastrous: ships were smashed, men were lost. Alaric hid on the island and met a hermit sheltering in a cave. The latter gave him some advice: “Prince, drive this melancholy from your head, and God who rules the seas and steers their currents shall return you your ships”.232

The tapestry basically repeats the text and the narrative in the plate, however, compared to the plate, some fundamental differences can be found. First, differently to the tapestry under discussion, the characters in the plate are shown on the right, in the gap between caves, while the ship and cargo-loaders are on the left-hand-side of the compsition. The caves and cliffs in the foreground on which two goats, a hare and

231 These plates (prints) are included before each chapter.

232 Canivet D., L’Illustration de la poésie et du roman français au XVIIe siècle, Paris, Presses universitaires de France, 1957, p. 128–129.

Gobelene nėra estampe pavaizduotų pirmojo plano uolų ir skardžių, ant kurių vaizduojamos dvi ožkos, triušis ir gyvatė.

Gobeleno kartonų autorių padėjo nustatyti Martinos Matias (Martines Mathias)233, buvusios Obiusono muziejaus direktorės, publikacija, kurioje autorė įžvelgė paralelę234 tarp Šovo estampų ir gobelenų. Publikacijoje ji atkreipė dėmesį į estampų ir nežinomo dailininko, „Didonės ir Enėjo“ istorijos paveikslo autoriaus, darbų giminystę. 1996 m., kai buvo nustatytas „Didonės ir Enėjo“ autorius, paaiškėjo ir analizuojamo gobeleno kartonų autorius – Izakas Mojonas235, sukūręs daug kartonų Maršo (Marche) dirbtuvėms. Nors ir paveiktas Fransua Šovo estampų, būtent jis yra Alariko istorijos kartonų dailininkas.

PANAŠŪS AUDINIAI

Nikolė de Renjes nustatė ir kitus serijai priklausiusius audinius, jų replikas, dabartinius savininkus ir muziejų kolekcijas, kurioms jie priklauso, taip pat aukcionų, kuriuose jie buvo parduodami, vietas ir laiką. Čia vardijami iš mokslininkės pateikto sąrašo atrinkti kūriniai, dabar saugomi skirtinguose muziejuose ir privačiose kolekcijose. Tai gobelenas „Dievo angelas pasirodo Alarikui“. Vienas šią sceną vaizduojantis gobelenas yra privačioje kolekcijoje Aukštutinės Savojos regione, kitas – privačioje kolekcijoje Kalvadoso regione. Gobelenas „Alarikas kovoja su lokiu“ buvo parduodamas „Drout“ aukcionų namuose 1856 m. birželio 8 d., nr. 155. Gobelenai „Alarikas užburtos pilies kieme su princese ir jos svita“ priklauso Obiusono muziejaus (Cité internationale de la Tapisserie Aubusson) kolekcijai ir Vitrės pilies-muziejaus (Châteaux et musées de Vitré) kolekcijai (abu Prancūzijoje). Giminingas šio siužeto audinys yra privačiose kolekcijose Kot dʼOre ir Aukštutinėje Savojoje, Prancūzijoje. Gobelenas „Alarikas laive, vedamas dieviško Tifis“ yra Obiusono muziejuje, Vitrės piliesmuziejaus kolekcijoje Prancūzijoje. Gobelenas „Amalasontos ir princesės Laponės (išskirtų Alariko) kova“ yra Obiusono muziejaus kolekcijoje (Prancūzija), Ermitažo ( Гocyдарcтвенный Эрмитаж) muziejaus kolekcijoje (Rusija); pilies-muziejaus De Ramezay Monrealyje (Kanada) kolekcijoje.

233 „A propos d’Alaric ou Rome vaincue, une tenture marchoise du XVIIe siècle d’inspiration littéraire“, in: Revue du Louvre, 2, 1996, p. 35–42.

234 „Alariko ir atsiskyrėlio“ tarp jų nėra.

235 Reyniès N., Laveyssière S. Isaac Moillon 1614–1673, un peintre du roi à Aubusson, Somogy / Musée départemental de

snake are depicted in the plate are missing from the tapestry.

A publication by Martines Mathias,233 the former director of the Aubusson Museum, helped determine the author of the tapestry cartoons, as she noticed a parallel 234 between Chauveau’s plates and the tapestry. In the publication, she drew attention to the similarities between the plates and the work of an anonymous artist, the author of a painting from The Story of Dido and Aeneas. In 1996, when the author of Dido and Aeneas was identified, the author of the cartoons of the tapestry under discussion here was also determined as Isaac Moillon, 235 who had created numerous cartoons for manufactories operating in Marche (a historic French county, Le Marche?). Even though Moillon was influenced by the plates of François Chauveau, it is in fact Moillon who was the artist of the story of Alaric in the tapestry.

SIMILAR TEXTILES

Nicole de Reyniès also identified other textiles from this series, their replicas, current owners and the museum collections to which they belong, not to mention the place and date of the auctions at which they were sold. Below is a selection of works from the researcher’s list that are now kept at different museums and private collections. God’s Angel appears before Alaric ( L‘Ange du Seigneur se révèle à Alaric) – one tapestry depicting this scene is part of a private collection in the Haute-Savoie department (France), another belongs to a private collection in the Calvados department (France). The tapestry Alaric Fighting a Bear ( Alaric combat un ours) was sold at the Drouot auction house in Paris on June 8, 1856 (No. 155). The tapestry Alaric, in the yard of the Enchanted Castle by the Princess and her Suite ( Alaric dans la cour du palais enchanté devant la princesse et sa suite) belongs to the Aubusson Museum collection (Cité internationale de la Tapisserie Aubusson) and the Castle and Museum at Vitré (Châteaux et musées de Vitré) collection (both in France). A textile featuring a similar narrative appears in private collections in the Côte-D‘Or department and the Haute-Savoie department, France. The tapestry Alaric on the Ship, Guided by the Divine

233 “A propos d’Alaric ou Rome vaincue, une tenture marchoise du XVIIe siècle d’inspiration littéraire”, in: Revue du Louvre, 2, 1996, p. 35–42.

234 Alaric and the Hermit does not appear among them.

235 Nicole de Reyniès N., Sylvain Laveyssière S., Isaac Moillon 1614–1673, un peintre du roi à Aubusson, Somogy / Musée départemental de la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218.

la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218.

Gobelenas „Romos miesto užėmimas“ yra Obiusono muziejaus kolekcijoje, Prancūzijoje; Černino rūmų Prahoje kolekcijoje, Čekijoje; Utrechto muziejaus kolekcijoje, Nyderlanduose. „Alarikas (vienas ir pėsčiomis), apsuptas Romulo ir Remo“ priklauso Obiusono muziejaus  kolekcijai ir Rjomo Musèe Mandet muziejaus kolekcijai Prancūzijoje.

Tiphys ( Alaric sur la chaloupe guidée par le divin Typhis) is at the Aubusson Museum and the Castle and Museum at Vitré in France. The tapestry The Exceptional Battle of Amalasonthe and Princess Lapone (separated by Alaric) ( Le Combat singulier d’Amalasonthe et de la princesse Lapone (séparés par Alaric)) is part of the collections of the Aubusson Museum (France), the Hermitage (Saint Petersburg, Russia) and the Château Ramezay Museum in Montreal (Canada). The tapestry The Sack of Rome ( La Prise de la ville de Rome) is part of the Aubusson Museum’s collections in France, the Czernin Palace in Prague and the Centraal Museum Utrecht in the Netherlands. Alaric (alone and on foot) surrounded by Romulus and Remus ( Le Prince s’apprête à donner l’assaut à Rome) belongs to the Aubusson Museum’s collection and that of the Musée Mandet à Riom in France.

2005 m. gobelenas restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Atlikti cheminiai tyrimai (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). Restauruojant nusiurbtos dulkės, gobelenas išvalytas organiniais tirpikliais, prisiūtas restauracinis lininis audinys. Atidengta 15 cm viršutinės audinio dalies, kuri buvo uždengta bordiūru, ir atkurti trūkstami šoninių bordiūrų fragmentai. Didesni įplyšimai sutvirtinti restauraciniu dygsniu. Restauravo D. Valujevičienė, D. Murauskienė ir E. Mazūraitė.

In 2005 the tapestry was restored by the Lithuanian Art Museum’s Pranas Gudynas Centre for Restoration. Chemical research was conducted (L. Grabauskaitė, R. Butkevičiūtė). During restoration, dust was vacuumed away, the tapestry was cleaned using organic solutions and a restorational linen fabric was stitched on. An area of 15 cm from the top part of the textile was revealed, which had been covered by a border and missing fragments of the side borders were recreated. Larger tears were strengthened using a restoration stitch. Restoration work was performed by D. Valujevičienė, D. Murauskienė and E. Mazūraitė.

LITERATŪRA

Mathias M. „A propos d’Alaric ou Rome vaincue, une tenture marchoise du XVIIe siècle d’inspiration littéraire“, in: Revue du Louvre, 2, 1996, p. 35–42.

Reyniès de N., Laveyssière S. Isaac Moillon 1614–1673, un peintre du roi à Aubusson, Somogy, Musée départemental de la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 170–171.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 170–171.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Vilnius, 2013, p. 170–171.

GOBELENO NUOTRAUKŲ PUBLIKACIJOS

Dolinskas V. „Gobelenai atkuriamiems Valdovų rūmams“, in: Literatūra ir menas, 2004-10-29, nr. 40 (3021), p. 9.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 170–171.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 170–171.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Vilnius, 2013, p. 170–171.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2015, p. 70.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2015, p. 70.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2017, p. 70. Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2017, p. 70.

GOBELENAS EKSPONUOTAS PARODOSE

Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytos ir dovanotos vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2005–2010 m. Gotika. Renesansas. Barokas – Valdovų rūmų interjero vertybės, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2010–2011 m.

LITERATURE

Mathias M. “A propos d’Alaric ou Rome vaincue, une tenture marchoise du XVIIe siècle d’inspiration littéraire”, in: Revue du Louvre, 2, 1996, p. 35–42.

Reyniès de N., Laveyssière S. Isaac Moillon 1614–1673, un peintre du roi à Aubusson, Somogy, Musée départemental de la tapisserie Aubusson, 2005, p. 200–218.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Vilnius, 2013.

PUBLICATIONS OF PHOTOGRAPHS OF THE TAPESTRY

Dolinskas V. „Gobelenai atkuriamiems Valdovų rūmams“, in: Literatūra ir menas, 2004-10-29, nr. 40 (3021), p. 9.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 170–171.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 170–171.

Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Vilnius, 2013, p. 170–171.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2015, p. 70.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2015, p. 70.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, Vilnius, 2017, p. 70.

Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, Vilnius, 2017, p. 70.

DISPLAY OF THE TAPESTRY IN EXHIBITIONS

Treasures Acquired and Donated for the Reconstructed Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Museum of Applied Art, Vilnius, 2005–2010.

Gothic. Renaissance. Baroque – Treasures of the Interiors of the Palace of the Grand Dukes, Museum of Applied Art, Vilnius, 2010–2011.