Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje

ŽYGIMANTO AUGUSTO gobelenai Vilniuje

The Tapestries of in Vilnius

SIGISMUND AUGUSTUS

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, XXXV tomas

Exhibition catalogues of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Volume XXXV

Parodos organizatoriai / Exhibition organisers

Parodos partneriai / Exhibition partners

Parodos rėmėjas / Exhibition sponsor

Parodos informaciniai rėmėjai / Exhibition media sponsors

Viršelyje / On the cover

Gobeleno Rojaus laimė iš serijos Pirmųjų tėvų istorija fragmentas. Briuselis, Flandrija, apie 1550

Fragment of the tapestry Paradise Felicity from the series The Story of the First Parents . Brussels, Flanders, ca. 1550

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki

© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2023

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

ISSN 2351-7115

ISBN 978-609-8061-82-6

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius)

National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania (Vilnius)

Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Krokuva, Lenkija)

Wawel Royal Castle – State Art Collection (Kraków, Poland)

Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija)

Adam Mickiewicz Institute (Warsaw, Poland)

ŽYGIMANTO AUGUSTO SIGISMUND AUGUSTUS

gobelenai Vilniuje The Tapestries of in Vilnius

Tarptautinės parodos katalogas

International exhibition catalogue

2023 05 03–07 16

Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers

Magdalena Piwocka, Marijus Uzorka, Vydas Dolinskas, Živilė Mikailienė

Vilnius 2023

Parodos globėjai / Exhibition patrons

Lietuvos Respublikos Prezidentas / President of the Republic of Lithuania

GITANAS NAUSĖDA

Lenkijos Respublikos Prezidentas / President of the Republic of Poland

ANDRZEJ DUDA

Parodos organizatoriai / Exhibition organisers

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius) / National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania (Vilnius)

Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Krokuva, Lenkija) / Wawel Royal Castle – State Art Collection (Kraków, Poland)

Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija) / Adam Mickiewicz Institute (Warsaw, Poland)

Parodos partneriai / Exhibition partners

Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje / Embassy of Poland in Lithuania

Lenkijos institutas Vilniuje / Polish Institute in Vilnius

Parodos eksponatų savininkas / Exhibit owner

Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Krokuva, Lenkija) / Wawel Royal Castle – State Art Collection (Kraków, Poland)

Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai / Exhibition concept and plan authors

Marijus Uzorka, Vydas Dolinskas

Parodos kuratoriai / Exhibition curators

Marijus Uzorka, Magdalena Ozga, Magdalena Piwocka, Vydas Dolinskas

Parodos konsultantė / Exhibition consultant

Ieva Kuizinienė

Parodos koordinatorės / Exhibition coordinators

Živilė Mikailienė, Gintarė Tadarovska, Paulina Ziobroń, Małgorzata Głuchowska

Parodos leidybos koordinatorės / Exhibition publishing coordinators

Živilė Mikailienė, Gintarė Tadarovska

Parodos restauracinės priežiūros koordinatoriai / Exhibition restoration maintenance coordinators

Jerzy Holc, Sławomir Korzeniowski, Joanna Pasieka, Elżbieta Nowak, Ewa Kalfas, Damian Pyznar, Mantvidas Mieliauskas, Bernadeta Rudytė

Parodos kultūrinės ir mokslinės programos koordinatoriai / Exhibition cultural and scientific programme coordinators

Valdemar Albert Lovčik, Arnita Petrulytė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

Parodos edukacinės veiklos koordinatorės / Exhibition educational programme coordinators

Lirija Steponavičienė, Nelija Kostinienė, Gretė Ginaitytė

Parodos rinkodaros ir informacijos sklaidos koordinatoriai / Exhibition marketing and information coordinators

Monika Petrulienė, Mindaugas Puidokas, Zuzanna Tartanus

Parodos meninio apipavidalinimo ir techninio įrengimo koordinatoriai / Exhibition architecture and technical equipment coordinators

Kęstutis Karla, Saulius Marteckas, Aurimas Ramelis, Eduardas Kauklys

Katalogo sudarytojai / Catalogue compilers

Magdalena Piwocka, Marijus Uzorka, Vydas Dolinskas, Živilė Mikailienė

Katalogo mokslinė redaktorė / Academic peer-reviewer

Ieva Kuizinienė

Tekstų autoriai / Texts

Vydas Dolinskas, Magdalena Piwocka, Andrzej Betlej, Barbara Schabowska

Katalogo leidybos koordinatorės / Publishing coordinators

Živilė Mikailienė, Gintarė Tadarovska, Gabija Tubelevičiūtė

Vertėjai į lietuvių kalbą / Lithuanian translation

Edita Gudišauskaitė, Živilė Mikailienė, Ignas Račickas

Vertėjos į anglų kalbą / English translation

Sabina Potaczek-Jasionowicz, Albina Strunga

Redaktorė / Copy editor

Monika Grigūnienė

Katalogo dizainas ir maketavimas / Catalogue design

Vytautas Krutulys

Fotografijų autoriai / Photograph credits

Tomasz Śliwiński, Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas

TURINYS CONTENTS

Parodos globėjai / Exhibition Patrons

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodis / Welcoming Speech by the President of the Republic of Lithuania Gitanas Nausėda ... 9

Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos sveikinimo žodis / Welcoming Speech by the President of the Republic of Poland Andrzej Duda ... 13

Parodos organizatoriai / Exhibition organisers

Vydas Dolinskas. Žygimanto Augusto gobelenai – vėl Vilniuje / Sigismund Augustus’ Tapestries – in Vilnius again ... 18

Andrzej Betlej. Mūsų vienybės, bendrų siekių ir tikslų simbolis / The symbol of our unity, common aspirations and common purposes ... 26

Barbara Schabowska. Renesanso lobynas / The Renaissance treasure ... 28

Magdalena Piwocka

Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija / The Collection of the Tapestries of Sigismund Augustus ... 32

Istorinių įvykių laiko juosta (1547–2023) / Historical Timeline (1547–2023) ... 38

Gobelenų meistrai / The Tapestry Masters ... 42

Katalogas / Catalogue

I. Figūriniai gobelenai / The Figural Tapestries ... 48

II. Verdiūros / The Verdures ... 112

III. Gobelenai su Žygimanto Augusto herbais ir monogramomis / Tapestries with the Ruler’s Coats of Arms and the Monogram ... 192

Rinktinė bibliografija / Selected bibliography ... 277

PARODOS ORGANIZATORIAI EXHIBITION ORGANISERS

ŽYGIMANTO AUGUSTO GOBELENAI –

VĖL VILNIUJE

SIGISMUND AUGUSTUS’ TAPESTRIES –IN VILNIUS AGAIN

2023 m. gegužės 3-ioji į Lietuvos muziejininkystės ir Lietuvos bei Lenkijos muziejų bičiuliškų santykių istoriją įeis kaip išskirtinė diena. Tądien Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose ne tik kartu paminėta 1791 m. konstitucijos 232 metų sukaktis ir prisiminta visus buvusios Abiejų

Tautų Respublikos istorinės tradicijos įpėdinius – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius ir kitų tautų atstovus – siejanti ir bendrą praeitį, paveldą bei istorinę atmintį branginti skatinanti data, bet ir lietuvių bei lenkų muziejininkai pateikė didelę staigmeną – pakvietė į įstabios tarptautinės parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ iškilmingą atidarymą. Labai simboliška ir svarbu, kad būtent tokią istorinę dieną parodos atidarymo dalyviai galėjo nusikelti į Abiejų Tautų Respublikos ištakas, prisiminti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžių – XVI šimtmetį. Mintimis pasiūlyta sugrįžti į Renesanso epochą, pasižymėjusią reformomis ir permainomis, visokeriopu klestėjimu, aktyviais europiniais kultūriniais ir meniniais mainais, ryškiais pasiekimais, mecenatystės fenomenais. Kita vertus, jau XVI a. buvo kilusi didelė grėsmė iš Rytų, kuri, akivaizdu, niekur nedingo ir šiandien. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572)

buvo ne tik ryškus tos epochos atstovas, aktyvus dau -

May 3, 2023 will go down in history as an exceptional day in Lithuanian museology and the tradition of friendly relations between Lithuania’s and Poland’s museums. On this day not only was the 232nd anniversary of the Constitution of 3 May 1791 celebrated at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, allowing us to remember all the heirs to the historical tradition of the former Polish-Lithuanian Commonwealth – Poles, Lithuanians, Ukrainians, Belarusians and representatives of other nations – a date linking a common past and encouraging us to cherish our common heritage and historical memory, it was also the day when Lithuanian and Polish museologists presented a splendid surprise by extending their invitation to the grand opening of the magnificent international exhibition The Tapestries of Sigismund Augustus in Vilnius.

It is both symbolic and important that on such an historic day, those present at the exhibition’s opening could imagine themselves back at the roots of the Polish-Lithuanian Commonwealth and remember the golden age of the Kingdom of Poland and Grand Duchy of Lithuania – the 16th century. In our minds, we were encouraged to return to the Renaissance, known for its reforms and transitions, its universal efflorescence, active European cultural and artistic exchange, its distinctive achievements and patronage traditions. On the other hand, a major threat from the East had already then, in the 16th century, reared its head, one that is obviously present even today. The King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus (1544/1548–1572) was not only an outstanding representative of this epoch, actively participating in many of the cultural processes of the day, a renowned patron and collector, he was also a ruler who clearly understood that only by holding together and acting in unison could Lithuania and Poland resist the Muscovite threat, only through their combined efforts could both states try to guarantee their

gelio kultūrinių procesų dalyvis, garsus mecenatas ir kolekcininkas, bet ir valdovas, kuris aiškiai suprato, kad tik būdamos ir veikdamos išvien Lietuva ir Lenkija gali atsispirti maskolių grėsmei, tik bendromis pastangomis abi valstybės gali bandyti garantuoti savo saugumą ir gerovę. Šis gyvybiškai svarbaus Lietuvos ir Lenkijos bendrumo akcentavimas, kartu nepamirštant ir abiejų valstybių savitumo bei savarankiškumo, atsispindi ir Žygimanto Augusto gobelenuose, pristatomuose parodoje ir jos leidiniuose.

Vienas ryškiausių Lenkijos ir Lietuvos, Krokuvos ir Vilniaus klestėjimo epochos fenomenų ir išsaugotų materialių ženklų yra legendiniai, neprilygstamieji, neįkainojamieji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenai, Lenkijoje vadinami arasais. Tai vienas įspūdingiausių bei vertingiausių visų laikų Europos monumentalių meninių audinių rinkinių, brangiausia istorinė kolekcija Lenkijoje, tikra Lenkijos ir Lietuvos garbingos praeities relikvija, europinio meninio paveldo deimantas, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies rinkinių ir ekspozicijų brangenybė, viso pasaulio turistų traukos objektas. Menine ir istorine prasme Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją būtų galima lyginti nebent su garsiausiais analogiškais popiežių ir imperatorių rinkiniais.

Paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovo gobelenų kolekcija po bemaž 400 metų tarptautinės parodos „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ forma vėl trumpam sugrįžo į amžinąją Lietuvos sostinę, 2023 m. švenčiančią savo 700 metų sukaktį. Paroda tapo gražiausia, didžiausia ir brangiausia dovana, kokios Vilnius galėjo sulaukti savo jubiliejui. Tokia dovana itin prasminga, nes Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos istorija yra tiesiogiai susijusi ir su Vilniumi: dalis audinių buvo užsakyti valdovui reziduojant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. XVI a. antroje pusėje –XVII a. pirmoje pusėje šie monumentalūs audiniai ne kartą puošė Vilniaus rūmų menes čia lankantis Lenkijos ir Lietuvos valdovams bei rengiant įvairias iškilmes. Beje, Žygimanto Augusto pirmosios žmonos Elžbietos Habsburgaitės kaip kraitis atsivežtos audinių, vaizdavusių Romulo ir Remo bei Nabukodonosaro istorijas, serijos taip pat turėjo puošti Vilniaus rūmus. Pats Žygimantas Augustas savo pirmuosius heraldinius gobelenus Vilniaus rezidencijai turėjo užsakyti dar būdamas tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, apie 1544–1548 metus. Tai liudija vienas audinys, kurį 2009 m. pavyko

security and wellbeing. The accentuation of this vitally important commonality of Lithuania and Poland, while not overlooking each individual state’s uniqueness and independence, is reflected in the tapestries of Sigismund Augustus that are presented here at this exhibition and in its accompanying publications.

One of the most distinctive phenomena and preserved material markers of the epoch of flourishing of Poland and Lithuania, Krakow and Vilnius, are the legendary, unrivalled, priceless tapestries of the King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund Augustus, referred to in Poland as arrases. It is one of the most impressive and valuable collections of European monumental artistic textiles of all time, the most expensive historical collection in Poland, a true relic of the glorious past of Poland and Lithuania, a diamond in European artistic heritage, a treasure in the collections and expositions of the Wawel Royal Castle in Krakow, and a target drawing in tourists from all over the world. In an artistic and historical sense, Sigismund Augustus’ tapestry collection could be compared to the most famous analogous collections of popes and emperors.

After an interval of around 400 years, the tapestry collection of the last representative of the GediminidJagiellon dynasty, in the guise of the international exhibition The Tapestries of Sigismund Augustus in Vilnius, has again returned, briefly, to the eternal capital of Lithuania, which is celebrating its 700th anniversary in 2023. The exhibition has become the finest, greatest and most precious gift Vilnius could have ever expected for its anniversary. This gift carries special meaning, as the history of Sigismund Augustus’ tapestry collection is directly related to Vilnius itself: some of the textiles were commissioned while the ruler was in residence at the Palace of the Grand Dukes. In the second half of the 16th and first half of the 17th centuries, these monumental textiles decorated the halls of the Vilnius palace a number of times when the rulers of Poland and Lithuania were visiting or holding various ceremonial receptions. Incidentally, the series brought as part of her dowry by Sigismund Augustus’ first wife, Elisabeth of Austria, which featured textiles with the stories of Romulus and Remus and Nebuchadnezzar, must have also adorned the Vilnius palace. Sigismund Augustus himself must have commissioned his first heraldic tapestries for the Vilnius residence while still the Grand Duke of Lithuania, in around 1544–1548. Evidence of this lies in one textile

GOBELENŲ MEISTRAI THE TAPESTRY MASTERS

Gausūs, įvairove pasižymintys gobelenų užsakymai reikalavo ypatingos audimo dirbtuvių mobilizacijos ir bendradarbiavimo. Briuselio dirbtuvių aplinka pasižymėjo griežta organizacine gildijų tvarka ir ypač kontroliavo audinių gamybą. 1528 m. Briuselio magistratas nurodė žymėti šiame mieste išaustus gobelenus specialiais ženklais, ir šio nurodymo buvo sąžiningai laikomasi. Audiniai privalėjo būti žymimi dviem raidėmis – BB (Briuselis–Brabantas), išdėstytomis abipus raudono skydo. Šis žymėjimas, tik skirtingais variantais, aptinkamas beveik visuose tamsiai mėlynuose gobelenų apvaduose. Jų trūksta tik ten, kur pažeistas gobeleno kraštas. Be šio dviejų raidžių žymėjimo, gobelenuose matyti ir dirbtuvių, kuriose jie buvo išausti, ženklai . Šios auksu, vilna ar šilku austos signatūros priklauso žymiausiems to meto meistrams, vykdžiusiems valdovų užsakymus: Piteriui van Alstui (Pieter van Aelst) jaunesniajam, Janui de Kempenerui (Jan de Kempeneer), Vilemui de Kempenerui (Willem de Kempeneer), Janui van Tigemui (Jan van Tieghem), Fransui Gitelsui (Frans Ghieteels) (?), Antonui Leinjė jaunesniajam (Anton Leyniers, aktyviai veikė 1552–1562) (?) ir neidentifikuoto geometrinio ženklo autoriui; dvi likusios signatūros neatpažintos, įvardijamos kaip „ ženklo su kilpele meistras“ ar „ženklo su skaičiumi 3 meistras“. Pabrėžtina, kad Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto užsakyti gobelenai išausti labai preciziška technika, iš itin aukštos kokybės medžiagų. Brangiausi, meistriškai atlikti, meniški dirbiniai įgydavo dar didesnę vertę, kai greta svarbiausių audiniui skirtų medžiagų –vilnos ir šilko – buvo naudojami aukso bei sidabro siūlai. Būtent dėl jų net kelis kartus pakildavo gaminio kaina. Pavyzdžiui, tokių siūlų nebuvo žymiuosiuose gobelenuose, išaustuose Karolio V dukrai Margaritai Habsburgaitei. Žygimanto Augusto kolekcijai priklausantys darbai – nuo didžiulių gobelenų bibline tematika iki mažiausių audinių – spindi auksu, kuris sukuria iliuzinį tapybos darbams būdingą šviesos efektą, papildantį gobeleno detalių bei ornamentų piešinį.

A commission on such a scale and for such a variety of tapestries demanded exceptional mobilization and the cooperation of several weaving workshops. Brussels had a dynamic guild organization and rigorously checked tapestry production for quality. The Brussels magistrate’s order of 1528 that tapestries should be marked was strictly obeyed. The mark was composed of the letters BB (Brussels – Brabant) flanking a red shield. It appears in several varieties on almost all the navy-blue selvages of the tapestries. It is only missing on those pieces with damaged edges. Besides the city mark, there are those of the workshops that made the tapestries; these signatures are woven with gold, wool or silk. They belong to the foremost master weavers of the time, engaged in work for their imperial and royal clients. These include Pieter van Aelst the Younger, Jan de Kempeneer, Willem de Kempeneer, Jan van Tieghem, Frans Ghieteels (?), Anton Leyniers the Younger (?), and the so-called Master of the Geometric Mark; the last two marks belong to weavers that are still unidentified: the Master of the Mark ‘with a Loop’ and the Master of the Mark ‘3’.

It should be emphasized that the tapestries commissioned by Sigismund Augustus stand out for their technical precision and quality of material. The value of the most costly and labour-intensive artworks was enhanced by the addition of gold and silver threads to the wool and silk used for weaving, increasing their price many times over. There were no such additional threads in, for instance, the superb and prestigious sets ordered by Margaret of Parma, daughter of Charles V Sigismund Augustus‘ tapestries, from monumental biblical depictions down to the smallest pieces, sparkle with gold which serves to create the artistic effect of chiaroscuro and to enrich the design of details and ornaments.

ŽYGIMANTO AUGUSTO GOBELENAI VILNIUJE

Briuselio miesto ir audėjų –Piterio van Alsto jaunesniojo, Jano de Kempenero, Vilemo de Kempenero, Jano van Tigemo, Franso Gitelso (?), Antono Leinjė jaunesniojo (Anton Leyniers, aktyviai veikė 1552–1562) (?) ir neidentifikuoto geometrinio ženklo meistro, taip pat „ženklo su kilpele meistro“ ir „ženklo su skaičiumi 3 meistro“ – ženklai

Brussels City Marks and Weavers’ Marks: Pieter van Aelst the Younger, Jan de Kempeneer, Willem de Kempeneer, Jan van Tieghem, Frans Ghieteels (?), Anton Leyniers the Younger (?), Master of the Geometric Mark, Master of the Mark ‘with a Loop’, Master of the Mark ‘3’

KATALOGAS CATALOGUE

FIGŪRINIAI GOBELENAI THE FIGURAL TAPESTRIES

Figūriniai gobelenai biblinėmis temomis, tapę savotišku skiriamuoju kolekcijos ženklu, Briuselio audyklose buvo sukurti iki 1553 metų. Tai, kad darbą dalijosi kelios audyklos, parodo detalų, apgalvotą planavimo procesą ir profesionalų viską koordinavusį tarpininką, galiausiai –poreikį darbą atlikti kuo greičiau. Iki mūsų dienų neišliko jokių sąskaitų ar sutarčių su audyklomis. Galime tik spėti, kad paskutiniai šios grupės darbai iš serijos „Babelio bokšto istorija“ Vavelį pasiekė po 1553 metų.

Šių audinių projektų autorius Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, 1499–1592), Maline (Mechelene) gimęs dailininkas, XVI a. penktajame dešimtmetyje iškilo kaip vienas aktyviausių kartonų gobelenams kūrėjų. Posūkio tašku jo karjeroje tapo aštuonerių metų viešnagė Romoje (apie 1530–1539), kur jis studijavo Antikos meną, gėrėjosi ir kopijavo italų Renesanso meistrų kūrinius, net tapė freskas. Amžinajame mieste tarp Rafaelio (Raffaello) mokinių ir jo meno tęsėjų praleistų metų reikšmingiausias M. Koksio darbų rezultatas buvo tapyti šioje parodoje eksponuojamų biblinių gobelenų projektai, puikiai pateisinantys šiam dailininkui tėvynėje suteiktą „flamandų Rafaelio“ vardą. Kūriniuose slypinti novatoriška vizija perteikia itališkojo Renesanso sieninės tapybos dvasią ir gyvybingumą gobelenuose, todėl juos galima laikyti geriausiais su audimo menu susijusiais dailininko darbais. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto už saky ti gobelenai buvo pirmieji audiniai, išausti pagal M. Koksio projektus, vadinamus editio princeps. Jų išskirtinę reikšmę liudija replikų, sukurtų nuo XVI a. šeštojo dešimtmečio iki 1700 metų, kiekis. Briuselyje laikomus šio meistro kartonus buvo galima kopijuoti, todėl pusantro šimto metų įvairiose Briuselio dirbtuvėse buvo audžiami vis nauji kūriniai ar „barokinės travestijos“. Terminas „ilgas gyvenimas“ ypač tinka kalbant apie M. Koksio seriją „Nojaus istorija“, sulaukusią daugiausia pakartojimų. Kartočių skaičiumi ją aplenkė tik garsioji „Apaštalų istorija“, sukurta Rafaelio 1515 m. popiežiui Leonui X. Daugybė replikų byloja apie M. Koksio kompozicijos populiarumą.

The figural tapestries with biblical themes are the flagship set, of sorts, of the collection. Most of them were made before 1553 in renowned Brussels weaving workshops. The fact that the commission was divided among several workshops speaks to the well thought out logistics of the undertaking, which was coordinated by a professional agent, and to the necessity of completing the tapestries in a relatively short time. No invoices or contracts with the makers have survived to our times. We can only assume that the series the Story of the Tower of Babel, the last set in this group, reached Wawel after 1553.

The biblical tapestries were designed by Michiel I Coxcie (1499–1592), an artist born in Malines (Mechelen) who became one of the most prolific designers of tapestry cartoons in the 1540s. The turning point of his career was an over eight-year sojourn in Rome (ca. 1530–1539), where he studied the monuments of antiquity, admired and copied the works of Italian Renaissance masters, and even painted frescoes. The painted designs (cartoons) for the biblical tapestries, which are exhibited in the Vilnius exhibition, represent the pinnacle of achievement resulting from the years he spent in the Eternal City among Raphael’s pupils and continuers. They completely justify the nickname “the Flemish Raphael” given to the artist in his homeland. The designs containing Coxcie’s innovative vision introduced the vigor and freshness of Italian wall paintings to the art of tapestry. It would be fair to consider them to be his best tapestry works.

The tapestries woven for the ruler of Poland and Lithuania Sigismund Augustus were first editions, the so-called editio princeps, of Coxcie’s designs. Their exceptional standing is confirmed by the number of replicas made from them recorded from the 1560s through about 1700. Thanks to the availability of the Mechelen master’s cartoons, which remained in Brussels and could be copied, new editions and “Baroque transmutations” were woven in various Brussels

I.2.

ABELIO AUKA

Briuselis, apie 1550, pagal Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) kartonus; bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

Užrašas : PER FIDEM ABEL MELIOREM OBTVLIT / DEO HOSTIAM QVAM CAIN. GEN. IIII. HEBR. XI [Tikėdamas Abelis sudėjo Dievui mielesnę auką, nei Kainas. Pradžios knyga 4. Hebr. 11].

467 × 582 cm

ABEL’S SACRIFICE

Brussels, ca. 1550, after a cartoon by Michiel I Coxcie (1499–1592); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556).

Wool, silk, silver thread, and gilt-silver thread; 7–8 warps per cm

Inscription: PER FIDEM ABEL MELIOREM OBTVLIT / DEO HOSTIAM QVAM CAIN. GEN. IIII. HEBR. XI [By faith Abel made an offering more favorable to God than Cain. Gen. 4. Heb. 11].

467 × 582 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 3

DIEVAS LAIMINA NOJAUS ŠEIMĄ

Briuselis, apie 1550, pagal Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) kartonus; bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos; Jano van Tigemo dirbtuvių (Jan van Tieghem, dirbtuvės veikė apie 1535–1573) ženklas austas žydr ais šilko siūlais; Jano de Kempenero dirbtuvių (Jan de Kempeneer, dirbtuvės minimos 1540–1556) ženklas austas žydrais šilko siūlais.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir sidabriniai auksuoti siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm; papildomas audimas sidabriniais ir paauksuotais siūlais, imituojant siuvinėjimą

Užrašas: DEVS BENEDICIT NOE EIVS[QVE] FILIIS OSTENDITQ[EM] EIS

POSITA/ IN NVBIBVS IRIDEM SIGNV[M] ÆTERNI CV[M] EIS FOEDERIS. GEN. IX [Dievas laimina Nojų ir jo sūnus ir rodo jiems į vaivorykštę danguje kaip amžino susitaikymo su jais ženklą. Pradžios knyga 9].

479 × 612 cm

GOD BLESSING NOAH AND HIS FAMILY

Brussels, ca. 1550, after a cartoon by Michiel I Coxcie (1499–1592); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); workshop marks of Jan van Tieghem (active ca. 1535–1573) – woven in blue silk, and Jan de Kempeneer (mentioned 1540–1556) – woven in light blue silk. Wool, silk, silver thread, and gilt-silver thread; 7–8 warps per cm; additional decorative weave imitating embroidery in gold and silver thread (imitating embroidery)

Inscription: DEVS BENEDICIT NOE EIVS[QVE] FILIIS OSTENDITQ[EM] EIS

POSITA/ IN NVBIBVS IRIDEM SIGNV[M] ÆTERNI CV[M] EIS FOEDERIS. GEN. IX [God blesses Noah and his sons and sets a rainbow upon the clouds as a sign of the eternal covenant with them. Gen. 9].

479 × 612 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 13

Nuomonė, kad ši serija turėjusi atsirasti jau užbaigus dvi pirmąsias figūrinių gobelenų grupes, paremta tuo, jog 1553 m. aprašant Vavelio interjerus apie „Babelio bokšto istoriją“ neužsimenama. Ši prielaida atrodo teisinga ir dėl kitos priežasties. Šiame cikle atpažįstame kiek kitokį modelių rinkinį, jame mažiau Antikos reminiscencijų, bet gausu sąsajų su Rafaelio ir jo aplinkos menu. Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, 1499–1592) sumaniai pritaikė komponavimo metodą prie temos, parodydamas grėsmės būseną („Dievo rūstybė“) bei netikrumą ir žmonių tarpusavio supratimo praradimą („Kalbų susimaišymas“, „Žmonijos išblaškymas“). Keturių tarpusavy susijusių gobelenų grupė tobulai užpildo vieną patalpą – tokią kaip Vavelio Zodiako salė.

The opinion that this series must have been made after the first two sets of tapestries had already been completed is based on the fact that there is no mention of the Story of the Tower of Babel in the description of the Wawel interiors from 1553. This assumption appears to be correct for another reason. In this cycle we recognize a slightly different set of models, with fewer references to antiquity, but numerous references to the art of Raphael and his circle. Coxcie skillfully adapted this mode of composition to the message of the subject, depicting a state of danger (Wrath of God ) and uncertainty and loss of understanding between people (Confusion of Tongues; Dispersion of Mankind ). The set of four tapestries fits perfectly in a single interior, such as the Wawel Zodiac Room.

DIEVO RŪSTYBĖ

Briuselis, apie 1555–1560, pagal Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) kartonus; bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos; geometrinio ženklo meistro ženklas (kūriniai taip žymėti apie 1545–1570) išaustas aukso siūlais; ženklas D austas aukso siūlais.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm; papildomas audimas sidabriniais ir paauksuotais siūlais, imituojant

siuvinėjimą

Užrašas : DESCENDIT AVTEM DOMINVS VT / VIDERET CIVITATEM ET TVRRIM. GENE. XI [O Viešpats nužengė, kad pamatytų miestą ir bokštą. Pradžios knyga 11].

432 × 435 cm

THE WRATH OF GOD

Brussels, ca. 1555–1560, after a cartoon by Michiel I Coxcie (1499–1592); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); workshop mark of the Master of the Geometric Mark (works recorded ca. 1545–1570) – woven in gold thread; mark: D – woven in gold thread.

Wool, silk, silver thread, and gilt-silver thread; 7–8 warps per cm; additional woven decoration with silver and gold thread (imitating embroidery)

Inscription: DESCENDIT AVTEM DOMINVS VT / VIDERET CIVITATEM ET TVRRIM. GENE. 11 [The Lord came down to see the city and tower. Gen. 11].

432 × 435 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 16

VERDIŪROS THE VERDURES II.

Gobelenai, kuriuose kraštovaizdžio fone vaizduojami gyvūnai, vadinami verdiūromis. Verdiūros sudaro gausiausią Žygimanto Augusto kolekcijos grupę. Iš pradinio

jų skaičiaus, maždaug 50-ies, dabar yra likę 44. Verdiūrų esama trijų formatų: tai aukšti vertikalūs audiniai (platesni ir siauresni), horizontalūs frizai ir dideli kvadratiniai gobelenai. Tokią įvairovę neabejotinai lėmė noras pritaikyti juos Vavelio pilies ir kitų rūmų interjerams. Tai rodo buvus „tikslinį užsakymą“, o ne įprastą pirkimą. Vertikalūs stačiakampiai audiniai tobulai užpildydavo erdvę tarp langų ir durų, šiose vietose jie matomi ir dabar. Platesni gobelenai galėdavo dengti didesnį sienų plotą. Universaliausios buvo horizontalios stačiakampės verdiūros, kabintos tiesiai po lubomis sudarant friz ą arba naudotos kaip suolų atlošų apdangalai. Skirtingai nei aukštos, apie penkis metrus siekiančios verdiūros, šie horizontal ū s stačiakampio formato gobelenai tiko ir žemesnėms , mažesn ėms patalpoms puošti.

Žygimanto Augusto gobelenų rinkinys su gyvūnais peizažo fone unikalus XVI a. audimo meno istorijoje. Nors tokio tipo gobelenų pasitaikė ir anksčiau, juose niekada nebuvo tokio gausaus ir modernaus zoologijos ir botanikos atlaso. Nepaprastas šuolis gamtos mokslų srityje buvo susijęs su Renesanso žmonių žavėjimusi didžiuoju gamtos teatru, kuris paveikė tiek mokslininkus, tiek menininkus, dokumentavusius fauną ir florą. Vavelio verdiūrose matoma naujoviškai, realistiškai vaizduojamų augalų (įvairių rūšių medžių, vaisių ir gėlių) bei daugybės gyvūnų (daugiau nei 200 rūšių) ir naujai suvokiamo peizažo sintezė. Tai aprėpė visus augalų bei gyvūnų pasaulio elementus ir sukūrė nuostabią iliuzinę viziją. Dėl šios erdvinės trimatės vizijos su šviesa modeliuojama giluma ir planų gradacija aptariamų gobelenų peizažą galima laikyti proveržiu to meto tapybos istorijoje. Tuo šie darbai lenkia novatoriškus vadinamosios Frankentalio mokyklos atstovų – Rulanto Saverio (Roelant Savery) ir Giliso van Koninkslo (Gillis van Coninxloo) – kūrinius.

Audiniuose matomi augalų ir gyvūnų atvaizdai, tuometinių meno ir mokslo pasiekimų faunos ir floros

The largest group of hangings in the Sigismund Augustus collection comprises tapestries with animals in landscapes, called verdures. Of the original fifty or so pieces, forty-four survive to the present day. They were made in three formats—long, vertical textiles (some wider, some narrower), horizontal friezes, and larger, nearly square tapestries. The reason for the differentiation was that they were custom-designed to fit the walls of the rooms of Wawel Castle and other palaces. Such a measures are always indicative of a “bespoke commission” rather than a routine purchase. The vertical, rectangular textiles perfectly filled the spaces between the windows and doors, the same places they can be admired today. The wider tapestries covered larger areas of the walls. The most universal were the horizontal verdures, which could be hung just below the ceiling to form a frieze, or lower down to serve as seatbacks for benches. Unlike the huge tapestries which measured about 5 meters in height, these horizontal tapestries could also be displayed in smaller rooms with lower ceilings.

Sigismund Augustus’ set of tapestries with animals in landscape settings was absolutely unique in the history of sixteenth-century weaving art. Even if this type of tapestry had precedents, such a magnificent, up-to-date, zoological and botanical atlas had never been produced before. The extraordinary growth of the natural sciences had its source in the fascination of the people of the Renaissance with the great theater of nature. It affected the scholarly community as much as the artists, who documented flora and fauna for them. The Wawel verdures synthesized the latest realistic representations of plants (all kinds of trees, fruits, and flowers) and countless animal specimens (more than 200 species) with a completely new landscape formula. Embracing all the elements of the plant and animal kingdoms, it created a magnificent illusionistic vision. This spatial, threedimensional vision, with depth and gradation created through atmospheric perspective and light, makes the

LEOPARDO KOVA SU LOKIU

Briuselis, apie 1550–1560, pagal dailininko iš Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550) ir Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) aplinkos kartonus, galimai Žano II Tonso (Jan II Tons, g. 1503, minimas 1551–1569) arba Gijomo Tonso (Guillaume Tons, XVI a. II p.); Briuselio miesto ženklas BB ; neidentifikuotų dirbtuvių ženklas austas aukso siūlais, menkai išlikęs.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

155 × 388 cm

LEOPARD FIGHTING A BEAR

Brussels, 1550–1560, after a cartoon by an artist from the circle of Pieter Coecke van Aelst (1502–1550) and Michiel I Coxcie (1499–1592), probably Jan II Tons (b. 1503, recorded in 1551–1569) or Guillaume Tons (active after 1550); Brussels town mark BB ; workshop (unidentified) mark woven with gold thread (fragmentarily preserved).

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm

155 × 388 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 19

II.8.

DU LEOPARDAI

Briuselis, apie 1550–1560, pagal dailininko iš Piterio Kukės van Alsto (Pieter Coecke van Aelst, 1502–1550) ir Michilio I Koksio (Michiel I Coxie, 1499–1592) aplinkos kartonus, galimai Žano II Tonso (Jan II Tons, g. 1503, minimas 1551–1569) arba Gijomo Tonso (Guillaume Tons, XVI a. II p.); bordiūras projektuotas dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514 –1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos; Briuselio miesto ženklas BB ; geometrinio ženklo meistro ženklas (kūriniai taip žymėti apie 1545–1570) austas žydr ais šilko siūlais.

Vilna, šilkas, sidabro ir paauksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

441 × 173 cm

TWO LEOPARDS

Brussels, 1550–1560, after a cartoon by an artist from the circle of Pieter Coecke van Aelst (1502–1550) and Michiel I Coxcie (1499–1592), probably Jan II Tons (b. 1503, recorded in 1551–1569) or Guillaume Tons (active after 1550); border design by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); Brussels town mark BB ; workshop mark of the Master of the Geometric Mark (works recorded ca. 1545–1570) – woven in blue silk.

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm

441 × 173 cm

Zamek Królewski na Wawelu –  Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 58

Peizažo fragmente užfiksuota saulės nušviesta miško laukym ė su vaizdu į atvirą lygumą ir vingiuojančią upę. Horizonte matyti pastatai ir bažnyčios bokštas. Pirmame plane pavaizduotas plėšrus leopardas (pantera) žvelgia į panašaus gyvūno, klajojančio lankoje, pusę.

Šie plėšrūnai mėgstami Vavelio verdiūrų

kūrėjų (inv. Nr. 19 , 58 ir 62). Puošnus dėmėtas katinių šeimos plėšrūnų kailis ir turtinga ikonografija, pastebima nuo Lombardijos zoologo Džovanio de Grasio (Giovanni de’Grassi, apie 1350–1398) laikų, užtikrino jiems populiarumą naujųjų laikų gobelenuose, kuriuose vaizduojami gyvūnai. Atrodo, šiame audinyje n ėra simbolinių poteksčių, kuri ų galima rasti gobelene iš Vavelio kolekcijos „Drakono kova su pantera“ (inv. N r. 38).

The sliver of landscape depicts the sunlit edge of a forest opening onto a vast open plain with a winding, meandering river. Some buildings and a church steeple are visible on the horizon. In the foreground a panther (leopard) looks towards a similar animal prowling in the meadow in the middleground.

These are the favored predators in the Wawel verdures (inv. No. 19 , 58 and 62). The decorative, spotted fur of these felines and their rich iconography, dating back to the Lombard sketchbooks of Giovanni de’Grassi (ca. 1350–1398) ensured their great appeal in early modern animal tapestries. This hanging seems to lack the symbolic overtones that we read in the Wawel tapestry Dragon Fighting a Panther (inv. No. 38).

Bibl.: Hennel-Bernasikowa, Piwocka 2017; All the King’s Tapestries 2021; Hennel-Bernasikowa, Piwocka 2021; Wszystkie arrasy króla 2021.

GOBELENAI SU VALDOVO

HERBAIS IR MONOGRAMOMIS TAPESTRIES WITH THE RULER’S COATS OF ARMS AND MONOGRAM

Gobelenuose, kuriuose vaizduojamos scenos iš mitologijos ar senovės istorijos ir kuriais save apsupo Renesanso laikų monarchas, buvo įtaigiai kuriamas vyriško, teisingo ir rūpestingo tautos tėvo idealas. Audiniai, pagaminti iš prabangių medžiagų, atliko ir tinkamo fono jo veiklai bei viešiems pasirodymams vaidmenį. Tačiau valdžios vykdymo procesas negalėjo apsieiti ir be artimiausioje suvereno aplinkoje demonstruojamų tam tikrų valstybės, dinastijos ar paties valdovo „tapatybės ženklų“ –herbų, monogramų ir šūkių.

Sekdamas savo tėvais, tokių audini ų užsisakė ir valdovas Žygimantas Augustas. Tai gobelenai su Lenkijos

Karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbais bei Viktorijos ir Cereros figūromis. Dvylikos didelių gobelenų rinkinyje dviejuose ovaliuose medalionuose matomas Baltasis Erelis su inicialais SA ant krūtinės ir Lenkijos karūna bei Vytis su didžiojo kunigaikščio karūna. Audini ų fonas raudonas, primena Romos imperijos laikų rūmų dekoracijas. Tokioms kompozicijoms būdingos ir kuoduotosios pelėdos, panašios į Renesanso meistrų pieštus paukščių atvaizdus iš Nerono Aukso rūmų griuvėsių. Nepaprastas „Antikos paveldas“ – dekoratyvūs nuo freskų, skulptūrų ir stiuko reljefų nukopijuoti motyvai – XV a. pabaigoje tapo medžiaga ornamentui, vadinamam grotesku (nuo žodžio „grota“ – požeminis urvas, slepiantis Amžinojo miesto archeologijos lobius). Antverpene XVI a. penktajame dešimtmetyje šis ornamentas buvo praturtintas šiaurietiško meno elementais ir virto vadinamuoju „nyderlandiškuoju grotesku“. Klasikinė jo versija ir matoma Žygimanto Augusto kolekcijoje.

Heraldinių gobelenų serijoje išryškėja pagrindinis Žygimanto Augusto politikos prioritet as – tvaraus Lenkijos ir Lietuvos susivienijimo idėja. Dviejų valstybių integracijos procesas, prasidėjęs Krėvos sutartimi (1385),

The tapestries with subjects drawn from mythology and ancient history that the Renaissance monarch surrounded himself with, allusively presented the ideal of a valiant, just, and protective father of the nation. Given the splendor of the materials used, they formed the perfect background for performing his duties and making public speeches. However, the process of exercising power required the presence in the sovereign’s immediate surroundings of specific heraldic devices of the state, the dynasty, and the ruler himself – his coats of arms, monograms, and mottoes.

Following in the footsteps of his parents, the ruler Sigismund Augustus, also commissioned textiles that served this purpose. These tapestries present the coats of arms of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania with the goddesses Victoria or Ceres. The set of twelve large tapestries presents in oval medallions the White Eagle with the monogram SA on the chest, beneath the royal crown, and the Vytis beneath the ducal cap. The textiles have a red background, an association with the decoration of Roman buildings of the imperial era. Other allusions to such compositions are crested owls, which mimic birds from paintings in the ruins of Nero’s Golden House, that were drawn by Renaissance masters. The extraordinary “legacy of antiquity,” in the form of decorative motifs copied from frescoes, basreliefs, and stuccos, became in the late fifteenth century the substance for the type of ornament called the grotesque (from the underground grottoes, which hid archaeological treasures of the Eternal City). In the 1540s in Antwerp, this ornament, enriched with elements of Northern art, evolved into a variety called “Netherlandish grotesque”. Its classic edition is present throughout the tapestry collection of Sigismund Augustus.

III.1. GOBELENAS SU LENKIJOS IR LIETUVOS HERBAIS BEI VIKTORIJOS FIGŪRA

Briuselis, apie 1560, pagal dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos kartoną; herbai pagal iš Lenkijos arba Lietuvos pristatytą pavyzdį; Briuselio miesto ženklas BB (pažeistas); dirbtuvių FNVG ženklas (priskiriamas Fransui Gitelsui (Frans Ghieteels, minimas apie 1561–1581)) austas žydr ais šilko siūlais.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

154 × 285 cm

TAPESTRY WITH THE ARMS OF POLAND AND LITHUANIA WITH THE GODDESS VICTORIA

Brussels, ca. 1560, after a cartoon by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); coats of arms after models sent from Poland or Lithuania; Brussels town mark BB (damaged); workshop mark FNVG (attributed to Frans Ghieetels, recorded ca. 1561–1581) –woven in blue silk.

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm

154 × 285 cm

Zamek Królewski na Wawelu –

Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 79

GOBELENAS SU ŽYGIMANTO AUGUSTO MONOGRAMA SA IR GROJANČIAIS SATYRAIS

Briuselis, apie 1560, pagal dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos kartoną; herbai išausti pagal iš Lenkijos arba Lietuvos pristatytus pavyzdžius; Jano van Tigemo dirbtuvių (Jan van Tieghem, dirbtuvės veikė apie 1535–1573) ženklas austas tamsiai mėlynais šilko siūlais (pažeistas).

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm 248,5 × 172 cm

TAPESTRY WITH THE MONOGRAM SA OF SIGISMUND AUGUSTUS AND MUSIC-MAKING SATYRS

Brussels, ca. 1560, after a cartoon by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); coats of arms after models sent from Poland or Lithuania; workshop mark of Jan van Tieghem (active ca. 1535–1573) – woven in dark blue silk (damaged).

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm 248.5 × 172 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 93

III.13.

GOBELENAS SU KRIAUKLĖMIS GROJANČIOMIS FIGŪROMIS

Briuselis, apie 1560, pagal dailininko iš Kornelio Florio (Cornelis Floris, 1514–1575) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos, 1506/1510–1556) aplinkos kartoną; geometrinio ženklo meistro ženklas (kūriniai taip žymėti apie 1545–1570) išsiūtas žydr ais šilko siūlais.

Vilna, šilkas, sidabriniai ir auksuoto sidabro siūlai; 7 arba 8 siūlai 1 cm

57 × 247 cm

UNDER-WINDOW TAPESTRY WITH FIGURES SOUNDING CONCHS

Brussels, ca. 1560, after a cartoon by an artist from the circle of Cornelis Floris (1514–1575) and Cornelis Bos (1506/1510–1556); workshop Mark of the Master of the Geometric Mark (works recorded ca. 1545–1570) – sewn on using blue silk thread.

Wool, silk, silver thread and silver-gilt thread; 7–8 warps per cm

57 × 247 cm

Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki, inv. Nr. 119