„Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“

GEDIMINO MIESTO AUŠRA

THE DAWN OF GEDIMINAS’ CITY

Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai

The Oldest Preserved Wooden Building in Vilnius and its Most Unique Artefacts

LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ RŪMŲ PARODŲ KATALOGAI,

XXXIII TOMAS

EXHIBITION CATALOGUES OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA, VOLUME XXXIII

VIRŠELYJE / ON THE COVER

Vizualizacijos Archeologinio svirno rekonstrukcija ir XIII a. pabaigos Vilniaus vizija fragmentas (autorius Rimas Sakalauskas)

Fragment of the visualisation Archaeological barn reconstruction and a vision of late 13th-century Vilnius (by Rimas Sakalauskas)

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2023

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

ISSN 2351-7115

ISBN 978-609-8061-79-6

Parodos informaciniai rėmėjai / Exhibition Media Sponsors Parodos rėmėja / Exhibition Sponsor

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

GEDIMINO MIESTO AUŠRA THE DAWN OF GEDIMINAS’ CITY

The Oldest Preserved Wooden Building in Vilnius and its Most Unique Artefacts

KATALOGO SUDARYTOJOS / CATALOGUE COMPILERS

Mikailienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai

PARODOS ORGANIZATORIUS / EXHIBITION ORGANISER

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania

PARODOS KURATORIAI / EXHIBITION CURATORS

Mantvidas Mieliauskas, Deimantė Baubaitė

PARODOS KONCEPCIJOS IR EKSPOZICIJOS PLANO AUTORIAI / EXHIBITION CONCEPT AND EXPOSITION PLAN

Deimantė Baubaitė, dr. Rūtilė Pukienė, Mantvidas Mieliauskas

PARODOS AUTORIAI / EXHIBITION AUTHORS

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Deimantė Baubaitė, dr. Rūtilė Pukienė, dr. Irutė Kaminskaitė, Jurgita Kalėjienė, dr. Rasa Gliebutė

PARODOS MOKSLINIAI KONSULTANTAI / EXHIBITION CONSULTANTS

Dr. Vydas Dolinskas, dr. Povilas Blaževičius, prof. dr. Albinas Kuncevičius, prof. dr. Rimvydas Petrauskas, dr. Rasa Bertašiūtė, Gintautas Striška, Egidijus Ožalas, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, dr. Paulius Bugys, dr. Arūnas Puškorius, dr. Elvyda Lazauskaitė, LaimaLapėnaitė, Tautvydas Kontrimavičius, dr. Rimas Petrošius

PARODOS KOORDINATORĖS / EXHIBITION COORDINATORS

Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Živilė Mikailienė, Agnė Poškienė

PARODOS EKSPONATŲ RESTAURACINĖS PRIEŽIŪROS KOORDINATORIAI / EXHIBITION RESTORATION COORDINATORS

Deimantė Baubaitė, Mantvidas Mieliauskas, Bernadeta Rudytė, Dainius Šavelis, Jurgita Kalėjienė, Andrius Salys

PARODOS PIEŠINIŲ IR BRĖŽINIŲ AUTORIAI / EXHIBITION ILLUSTRATIONS

Rita Manomaitienė, Mantvidas Mieliauskas, Rasa Abramauskienė, dr. Rūtilė Pukienė, Ričardas Račinskas, Bernadeta Rudytė, MariusZavadskis

ARCHEOLOGINĖS MEDŽIAGOS TYRĖJAI / ARCHAEOLOGICAL MATERIAL RESEARCHERS

Dr. Medeina Steponavičiūtė, dr. Giedrė Piličiauskienė, Erika Buitkutė, dr. Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė-Keen, dr. Giedrė Kmitienė, dr. Saulius Rumbutis, Romas Ferenca

PARODOS VIZUALIZACIJŲ AUTORIUS / EXHIBITION VISUALISATIONS

Rimas Sakalauskas

PARODOS FOTOGRAFIJŲ AUTORIAI / EXHIBITION PHOTOGRAPHS

Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas, Erika Buitkutė, dr. Rasa Gliebutė

PARODOS LEIDYBOS KOORDINATORĖ / EXHIBITION PUBLISHING COORDINATOR

Dr. Živilė Mikailienė

PARODOS REDAKTORĖ / EXHIBITION COPY EDITOR

Laima Kunickytė

VERTĖJA Į ANGLŲ KALBĄ / ENGLISH TRANSLATOR

Albina Strunga

PARODOS MOKSLINĖS IR KULTŪRINĖS PROGRAMOS KOORDINATORĖS / EXHIBITION SCIENTIFIC AND CULTURAL PROGRAMME COORDINATORS

Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Eglė Nemeikaitė

PARODOS EDUKACINĖS VEIKLOS KOORDINATORIAI / EXHIBITION EDUCATIONAL ACTIVITY COORDINATORS

Dr. Nelija Kostinienė, Benita Kaselytė, Daiva Tuinylienė, Gabrielius Kuliešius, Neda Marcinkonytė

PARODOS RINKODAROS IR INFORMACIJOS KOORDINATORIAI / EXHIBITION MARKETING AND INFORMATION COORDINATORS

Mindaugas Puidokas, Monika Petrulienė

PARODOS TECHNINIO ĮRENGIMO KOORDINATORIAI / EXHIBITION TECHNICAL INSTALLATION COORDINATORS

Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis, Saulius Marteckas

KATALOGO SUDARYTOJOS / CATALOGUE COMPILERS

Dr. Živilė Mikailienė, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

TEKSTŲ AUTORIAI / TEXTS

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas, dr. Vydas Dolinskas, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Deimantė Baubaitė, dr. Rūtilė Pukienė, Gintautas Striška, dr. Irutė Kaminskaitė, Jurgita Kalėjienė, dr. Rasa Gliebutė

KATALOGO LEIDYBOS KOORDINATORĖ / PUBLISHING COORDINATOR

Dr. Živilė Mikailienė

VERTĖJA Į ANGLŲ KALBĄ / ENGLISH TRANSLATION

Albina Strunga

REDAKTORĖ / COPY EDITOR

Laima Kunickytė

KATALOGO DIZAINAS IR MAKETAVIMAS / CATALOGUE DESIGN

Gediminas Akelaitis, Vytautas Krutulys

FOTOGRAFIJŲ AUTORIAI / PHOTOGRAPHERS

Vytautas Abramauskas, Erika Buitkutė, Mindaugas Kaminskas, Adolfas Tautavičius, Kazimieras Vainoras

PIEŠINIŲ IR BRĖŽINIŲ AUTORIAI / ILLUSTRATIONS

Rasa Abramauskienė, Deimantė Baubaitė, dr. Rasa Gliebutė, Rita Manomaitienė, Mantvidas Mieliauskas, dr. Rūtilė Pukienė, Ričardas Račinskas, Bernadeta Rudytė, Marius Zavadskis

TURINYS CONTENTS

Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės sveikinimo kalba / 13 Welcome speech by the Prime Minister of the Republic of Lithuania Ingrida Šimonytė / 14

TEKSTAI / TEXTS

Vydas Dolinskas. Vilnius iki Vilniaus ir Gedimino Vilnius Valdovų rūmų muziejuje / 20 Vilnius before it was Vilnius and Gediminas’ Vilnius at the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania / 23

Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Paroda Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai ir ją lydinčių renginių programa / 28

The exhibition The Dawn of Gediminas‘ City. The Oldest Preserved Wooden Building in Vilnius and its Most Unique Artefacts and the accompanying programme of events / 34

Gintautas Striška. Gimtadienis ar brandos liudijimas? Kelios Vilniaus istorijos detalės / 42 A birthday, or a testament to maturity? Some details from the history of Vilnius / 50

KATALOGAS / CATALOGUE

1. Seniausias išsaugotas Vilniaus medinis pastatas / The Oldest Preserved Wooden Building in Vilnius / 56

1.1. Vilnius iki Vilniaus. Istoriko žvilgsnis / Vilnius Before it Was Vilnius. A Historian’s Approach / 58

1.2. Medžiai – istorijos metraštininkai. Gamtininko žvilgsnis / Trees – History’s Chroniclers. A Naturalist’s Approach / 60

1.3. XIII a. pabaigos svirnas. Archeologo žvilgsnis / A Late 13th-Century Barn. An Archaeologist’s Approach / 62

1.4. Medinė XIII a. pabaigos statyba. Architekto žvilgsnis / A Late 13th-Century Construction in Wood. An Architect’s Approach / 65

1.5. Svirno rūselis – vertingų radinių lobynas / The Barn Cellar – a Treasure Trove of Valuable Artefacts / 68

1.6. Pastato aplinka – flora ir fauna. Bioarcheologo žvilgsnis / The Building’s Surroundings – Flora and Fauna. A Bioarchaeologist’s Approach / 70

1.7. Praeitis atverta ateičiai. Restauratoriaus žvilgsnis / The Past Revealed to the Future. A Conservator’s Approach / 72

2. Auksinis žiedas / The Gold Ring / 74

3. Balnas / The Saddle / 76

4. Balno aptrauka su sparnais / The Leather Saddle Cover with Wings / 80

5. Poriniai kamantai / The Matching Hames / 82

6. Lazda su buožele / The Staff with a Mace Head / 86

7. Apavo pora / The Pair of Shoes / 90

BIBLIOGRAFIJA / BIBLIOGRAPHY / 94

TEKSTAI

TEXTS

2023 m. sausio 25 d. surengtos tradicinės Vilniaus dienos Valdovų rūmuose šventės metu muziejuje pristatyta visa puokštė sostinės 700 metų sukakčiai paminėti skirtų dovanų. Viena iš jų – Valdovų rūmų Didžiajame kieme, greta tikrojo Gedimino bokšto, atidengtas paminklas Lietuvos didžiojo kunigaikščio laiškams ir jų paskleistai žiniai apie Vilnių atminti. Skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą paminklą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai inicijavo Vilniaus klubas, o jo mecenatai yra Ina ir Darius Zubai

A whole variety of gifts for commemorating the capital’s 700th anniversary were presented during the traditional event Vilnius Day at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, held on January 25, 2023. One such event took place in the Grand Courtyard of the Palace of the Grand Dukes, next to the real Gediminas’ tower – the unveiling of a monument to mark the letters sent by the Lithuanian grand duke and their message about Vilnius. The monument created by sculptor Martynas Gaubas The Oaths of Grand Duke of Lithuania Gediminas to Vilnius and Lithuania was initiated by the Vilnius Club, while its patrons are Ina and Darius Zubas

Valdovų rūmų muziejuje susirinkusiems šventės dalyviams buvo pristatyti patrauklūs, į senovės laikus nukeliantys virtualūs projektai – XIII a. pabaigos žiedo ir buožės hologramos bei tikrojo Gedimino bokšto 3D virtuali rekonstrukcija, kurią 360 laipsnių kampu galima stebėti užsidėjus specialius akinius

Participants gathered for the celebration at the National Museum–Palace of the Grand Dukes of Lithuania were presented with intriguing virtual reality projects transporting them deep into the past – hologram images of the late 13th-century ring and ritual staff mace head and a 3D virtual reality reconstruction of the real tower of Gediminas, visible in 360° through special eyewear

Dr. Vydas Dolinskas

Nacionalinio muziejaus

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius

Vilnius iki Vilniaus ir Gedimino Vilnius Valdovu

Europa apie Lietuvos valstybės amžinąją sostinę Vilnių pirmą kartą išgirdo 1323 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341), titulavęsis „lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi“, surašė ir išsiuntė garsiuosius savo laiškus. Tad 2023 m. pagrįstai minima Vilniaus 700 metų sukaktis, liudijanti ankstyviausią iki šiol žinomą miesto paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose.

Tačiau Vilniaus ir jo pilių vietoje žmonių gyventa kur kas anksčiau. Ankstyviausi žmogaus veiklos pėdsakai datuojami VI tūkst. prieš Kristų. Manoma, kad II–XIII a. Neries ir Vilnios santakoje bei aplinkinėse kalvose egzistavo medinė gyvenvietė ar gyvenvietės, dalis jų pamažu buvo įtvirtintos.

XX a. antroje pusėje archeologai ir architektūros tyrinėtojai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje – Katedros ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos vietoje – rado pirmuosius ankstyvosios mūrinės architektūros fragmentus, kuriuos buvo bandoma sieti netgi su pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo (1253–1263) valdymo laikais.

Nuo 1987 m. pradėjus sistemingus, nuoseklius ir kompleksinius Valdovų rūmų teritorijos tyrimus, pamažu ėmė sklaidytis istorijos miglos, ryškėti dingusio ar pamiršto Vilniaus paveldo kontūrai. Buvo tikimasi rasti Žygimanto Senojo (1506–1548) ir jo sūnaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) renesansinių rūmų pamatus. Tačiau paaiškėjo, kad šioje vietoje – Pilies kalno vakarinėje papėdėje, kuri priminė nuo kalvos besileidžiančią rago formos aukštumą, – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių gyventa gerokai anksčiau.

Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologai ir kiti tyrinėtojai, dažnai talkinami Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto specialistų, atrado Vilnių iki Vilniaus, t. y. bent keliais dešimtmečiais paankstino Vilniaus miesto faktinio įsikūrimo bei mūrinės Lietuvos valdovo pilies datavimą.

Kompleksiniai tyrimai, be kita ko, paremti ir dendrochronologiniu metodu, leido padaryti drąsią ir vienareikšmę išvadą, kad jau prieš Gediminą, XIII a. pabaigoje, Pilies kalno vakarinėje pašlaitėje buvo pastatyta pirmoji ir tuo metu vienintelė mūrinė pilis visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Galbūt ši pilis buvo statoma slaptai, kad priešai nesutrukdytų jos statybų. Ir tik Vilniaus Ankstyvąją mūrinę pilį pastačius, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas plačiai paskelbė apie tai, kad čia yra jo sostapilis, valdovo miestas. Piliai naudotų monumentalių plytų dydis liudija, kad Lietuvos ankstyvasis mūras yra vakarietiškos kilmės, neturintis ryšio su tuo metu prie Lietuvos jau prijungtose Kijevo Rusios žemėse kažkada gyvavusia bizantiškojo mūro tradicija. Vilniaus

A nkstyvosios mūrinės pilies statytojai ir mūro architektūros mokytojai greičiausiai buvo iš Livonijos kilę meistrai, nes su šiuo kraštu tiek Mindaugo, tiek Vytenio (apie 1295–1316) ar Gedimino laikais

Lietuvos santykiai buvo gana intensyvūs ir dažnai draugiški. Baltiškasis, arba vendinis, plytų rišimo būdas patvirtina, kad Vilniaus Ankstyvoji mūrinė pilis buvo pastatyta dar iki Gotikos laikotarpio ir gali būti laikoma europinės Romanikos atšvaitu Lietuvoje.

Taigi, dar prieš 1323 m. Vilniuje, Pilies kalno vakarinėje pašlaitėje, jau stovėjo Ankstyvoji mūrinė pilis, kurioje greičiausiai Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas rezidavo ir padiktavo savo garsiuosius laiškus. Gedimino laikais ši pilis pergyveno savo pirmojo modernizavimo, sustiprinimo ir plėtros etapą. Taip trapecijos formos aptvarinės pilies šiaurės vakarų kampe stovėjusį apvalų bokštą pakeitė didesnis, erdvesnis aštuoniakampis bokštas – donžonas, neabejotinai atlikęs ir rezidencinęreprezentacinę funkciją.

Šio tikrojo Gedimino bokšto, to meto pilies gynybinių sienų ir galbūt taip pat rezidencinę funkciją galėjusių atlikti statinių pilies kieme bei greta pietinės sienos fragmentai yra rasti, konservuoti, restauruoti ir prieinami kiekvienam Valdovų rūmų muziejaus lankytojui. Jie liudija, kad ankstyvojo mūro architektūra Lietuvoje prasidėjo jau XIII a. pabaigoje, t. y. maždaug 100 metų anksčiau, nei dažniausiai teigiama tradicinėje istoriografijoje. Greta valdovo pilies maždaug tuo pat metu buvo sumūrytas ir statinys (galbūt bažnyčia) vėlesnės Vilniaus katedros vietoje, šalia buvęs gynybinis bokštas, vėliau virtęs Katedros varpine, greičiausiai ir nedidukė Šv. Onos bažnyčia. Tiesa,

diduma Ankstyvosios mūrinės pilies aplinkos statinių dar ilgai išliko mediniai. Ir netgi ant Pilies kalno mūrai, labiausiai tikėtina, atsirado tik XV a. pradžioje, valdant Gedimino anūkui Vytautui (1392/1401–1430). Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėse ekspozicijose galima pamatyti ir archeologų rastų bei restauratorių išsaugotų ankstyviausių radinių – Vilnių iki Vilniaus bei Gedimino Vilnių primenančių artefaktų.

Vienas iš įdomiausių Vilniaus iki Vilniaus reliktų, aptiktas Valdovų rūmų muziejaus ir Vilniaus universiteto archeologų XVI a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rytinio korpuso šiaurinės dalies rūsyje, yra XIII a. pabaiga datuojamo medinio namelio, greičiausiai turėjusio svirno paskirtį, fragmentai. Šis „medinukas“, matyt, bent jau iki XIV a. pradžios stovėjo visiškai greta Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės sienos rytinio galo. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas jį dar galėjo matyti per rezidencinio donžono langą žvelgdamas į Pilies kalną.

Archeologai rado namelio fragmentų (sienų rąstų apatinius vainikus, grindų lentų, stogo konstrukcijos detalių), kartu čia pat aptiko itin vertingų, netgi unikalių radinių – prabangius ir brangius odinius batus, puošnius kamantus, balną, apeiginės lazdos fragmentą, įmantrų aukštos prabos aukso žiedą. Šių daiktų brangumas, atlikimo meistrystė, puošyba ir jai naudotos medžiagos, karališkos raudonos spalvos pėdsakai leidžia pagrįstai spėti, kad jie turėjo priklausyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio artimai aplinkai. Visi šie ir kiti radiniai toliau sklaido ankstyvosios Lietuvos valstybės ir Gediminaičių dinastijos bei Lietuvos sostinės Vilniaus pradžios ūkus, suteikia svarbios informacijos Gedimino laiškų ir kitų rašto paminklų užuominoms interpretuoti, atskleidžia platesnį kultūrinį kontekstą, europinius ryšius.

Todėl neatsitiktinai šie įstabūs bei ypač vertingi radiniai, menantys Vilniaus laikus iki Gedimino ir šio valdovo valdymo metus, 2023 m. sausio 25 d. buvo pristatyti specialioje Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų parengtoje parodoje, pavadintoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“. Pati paroda yra įrengta taip pat neatsitiktinėje vietoje – greta minėto tikrojo Gedimino bokšto (donžono) ir Ankstyvosios pilies mūrų, visai netoli nuo ten, kur ir stovėjo jau legenda tampantis XIII a. pabaigos svirnas.

Greta įspūdingų autentiškų reliktų parodos stendinėje dalyje galima pamatyti kelis šios teritorijos ir čia rastų artefaktų kompleksinių tyrimų bei restauravimo iššūkių ir eigos pjūvius, taip pat detaliau susipažinti su kiekvienu unikaliu radiniu, bandymais rekonstruoti jo pirminę išvaizdą bei platesniu kultūriniu vertės ir reikšmės kontekstu. Jaunieji parodos lankytojai gali surasti ir edukacinį kampelį su autentiškų radinių kopijomis bei įspūdingu XIII a. namelio maketu. Parodą pagyvina ir virtualios projekcijos, padedančios įsivaizduoti Vilniaus Ankstyvąją mūrinę pilį bei rasto medinio namelio vietą greta jos, šio namelio konstrukciją.

2023 m. sausio 25 d. surengtos tradicinės Vilniaus dienos Valdovų rūmuose šventės kulminacija buvo minėtos parodos atidarymas ir unikalių radinių pristatymas, bet tądien muziejuje pristatyta visa sostinės 700 metų sukakčiai paminėti skirtų dovanų puokštė. Visą dieną muziejuje vyko įvairios šventinės edukacinės veiklos. Vakarop Valdovų rūmų Didžiajame kieme, greta tikrojo

Gedimino bokšto, buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiojo kunigaikščio laiškams ir jų paskleistai žiniai apie Vilnių atminti. Skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtą paminklą „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“ inicijavo Vilniaus klubas, o jo mecenatai yra Ina ir Darius Zubai.

Naujai į lietuvių kalbą išverstų ir atskiru leidiniu išleistų Gedimino laiškų fragmentus tikrojo Gedimino bokšto mūrų apsuptyje lotyniškai ir lietuviškai skaitė tekstų vertėjas dr. Sigitas Narbutas ir žymus aktorius Vladas Bagdonas. Susirinkusiems svečiams buvo pristatyti ir dar du patrauklūs, į senovės laikus nukeliantys virtualūs projektai – aptikto XIII a. pabaigos žiedo ir buožės hologramos bei tikrojo Gedimino bokšto 3D virtuali rekonstrukcija, kurią 360 laipsnių kampu galima stebėti užsidėjus specialius akinius. Vilniaus 700 metų sukakčiai paminėti skirtą šventinę programą vainikavo Baroko epochos muzikos koncertas.

Savo dalyvavimu ir sveikinimo žodžiais Vilniaus dieną Valdovų rūmuose bei parodos atidarymą pagerbė ir susirinkusiuosius pradžiugino Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė bei tuometis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Beje, pagrindinė parodos „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“ rėmėja buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. O šventei pasiruošęs Valdovų rūmų muziejus tądien sulaukė daugiau nei 2 200 apsilankymų ekspozicijose, edukaciniuose užsiėmimuose, parodoje ir kituose šventiniuose renginiuose.

2023 m. sausio 25 d. turininga šventine programa Valdovų rūmų muziejus, kaip vieta, sauganti vienintelius išlikusius Gedimino epochos architektūros ir kitus reliktus, bei kaip ilgaamžės Lietuvos valdovų rezidencijos vietoje įsikūręs muziejus, naujomis sąlygomis ir formomis tęsiantis šios išskirtinės vietos istorinę tradiciją, iškilmingai paminėjo Lietuvos amžinosios sostinės 700 metų jubiliejų bei atidavė duoklę Vilniaus pradžios epochai. Tačiau muziejus jau kelerius metus nemažą dalį savo projektų dedikuoja ir 2023 m. taip pat planuoja skirti Vilniaus sukakčiai paminėti, stengdamasis priminti bei suaktualinti ir kitus du svarbius miesto raidos ir reikšmės aspektus: XVI

šimtmetį – klestėjimo, arba aukso, amžių – bei ypatingus europinės kultūros sklaidos fenomenus (pvz., operos žanrą, triumfo eisenas ir kitus). Kitaip juk ir negali būti, nes Valdovų rūmai yra bene svarbiausias Vilniaus, kaip ilgaamžės valstybės sostinės, atpažinimo ženklas. O ir pirmas miesto paminėjimas pabrėžia, kad Vilnius yra Lietuvos valdovo Gedimino miestas – Viduramžių valstybės centras, arba sostinė.

Į mielų skaitytojų rankas atiduodama knyga – parodos „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“ katalogas – išsamiai pristato jau minėtus unikalius archeologinius radinius, jų epochą, politinius ir kultūrinius kontekstus, radimo, išsaugojimo ir tyrimų istoriją. Šis leidinys kartu yra ir vienas iš tų padėkos ženklų bei nemirtingų paminklų, skiriamų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, be kurio valios ir sprendimo Vilniaus galėjo ir nebūti, arba jis galėjo būti visai kitoks.

Parodos lankytojų ir šio katalogo skaitytojų vardu leiskite nuoširdžiai padėkoti visoms ir visiems parodos rengėjams – pirmiausia kuratoriams Deimantei Baubaitei ir Mantvidui Mieliauskui, tyrinėtojams, restauratoriams, kitiems Valdovų rūmų muziejaus specialistams, jiems talkinusiems kolegoms iš kitų mokslo bei paveldo institucijų, taip pat katalogo rengėjams ir plačios šventinės programos organizatoriams, partneriams bei rėmėjams už suteiktą unikalią galimybę pažinti tiek Vilnių iki Vilniaus, tiek ir Gedimino Vilnių, tinkamai paminėti Lietuvos amžinosios sostinės Vilniaus 700 metų sukaktį ir ja pasidžiaugti.

Vilnius before it was Vilnius and Gediminas’ Vilnius at the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Europe first heard about the eternal capital of the Lithuanian state, Vilnius, in 1323, when Grand Duke of Lithuania Gediminas (1316–1341), who titled himself “the king of the Lithuanians and many of the Ruthenians”, wrote and sent out his famous letters. Thus, 2023 is justifiably the 700th year of commemoration of Vilnius, testifying to the earliest known mention of the city in written sources.

However, people had lived in Vilnius and where its castles later stood since much earlier. The earliest trace of human activity dates to 6000 BCE. It is thought that in the 2nd–13th centuries, at the confluence of the Neris and Vilnia rivers and on the surrounding hills there was a wooden settlement or settlements, some of which later came to be fortified.

In the second half of the 20th century, archaeologists and architectural researchers found fragments of the first early brick architecture in the territory of the Vilnius Lower Castle – on the site of the Cathedral and the residence of the Lithuanian grand dukes. Attempts were made to try to associate these remnants with the reign of the first and only king of Lithuania, Mindaugas (1253–1263).

With the commencement of systematic, consecutive and complexical research of the Palace of the Grand Dukes territory in 1987, the mists of time gradually started to rise, bringing into shape the contours of the lost and forgotten heritage of Vilnius. Specialists expected to uncover the foundations of the Renaissance palace of Sigismund the Old (1506–1548) and his son Sigismund Augustus (1544/1548–1572), yet it became apparent that Lithuania’s grand dukes had been living on this site – the western foot of Castle Hill, which appeared as a horn-shaped plateau leading downwards – since much earlier.

Archaeologists and other researchers from the Castle Research Centre “Lietuvos pilys” and the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania, often assisted by specialists from the Faculty of History at Vilnius University, discovered Vilnius before it was Vilnius, i.e., the dating of the factual establishment of the city of Vilnius and the brick castle of the Lithuanian ruler was brought forward by at least several decades.

Complexical research, additionally backed by the dendrochronological method, prompted a bold and unequivocal conclusion that already before Gediminas, in the late 13th century, the first and then only brick castle in the entire Grand Duchy of Lithuania had already been built on the western slope of Castle Hill. This castle may have been built in secrecy, so that enemies would not interfere in its construction. And then, only when the Early Brick Castle had already been built in Vilnius did Grand Duke of Lithuania Gediminas declare far and wide that this was his throne castle, the ruler’s city. The monumental size of the bricks used for the castle is evidence that early masonry in Lithuania was of Western origins, having no connection to the Byzantine brickwork tradition once alive in the lands of Kievan Rus’, which had already been joined to Lithuania. The masons and brick architecture teachers working on the Early Brick Castle in Vilnius were most probably masters from Livonia, as Lithuania’s relations with this land during the times of both Mindaugas, Vytenis (ca 1295–1316) and Gediminas were rather intensive and often amicable. Application of the Baltic (Wend) brick bond confirms that the Early Brick Castle had preceded the Gothic epoch and can be considered as a reflection of the European Romanesque in Lithuania.

Thus, even prior to 1323, the Early Brick Castle already stood in Vilnius on the western slope of Castle Hill, and was most likely the residence of Grand Duke of Lithuania Gediminas, from where he dictated his famous letters. In Gediminas’ times, this castle experienced its first stage of modernisation, reinforcement and expansion. During the course of this process, the round tower standing in the north west corner of the trapezoid enclosure type castle was replaced by a larger, more spacious octagonal tower – the donjon, which undoubtedly also served a residential-representational function.

Fragments of this “real” tower of Gediminas, the castle’s defensive walls at the time and buildings that may have served a residential function, situated in the castle yard as well as near the southern wall, were discovered, preserved, restored and have been made accessible to each visitor to the National Museum –Palace of the Grand Dukes of Lithuania. They are evidence that early brick architecture had already begun

Dr Vydas Dolinskas Director General of the National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania

Vilniaus dienos Valdovų rūmuose renginiams pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje dalyvavo skulptorius Martynas Gaubas, UAB „Gluk Media“ vadovas Simas Chomentauskas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas bei Vilniaus klubo senato narė ir Kultūros komiteto pirmininkė Rita Bartkevičienė, 2023 m. sausio 24 d.

The press conference held to present the events part of Vilnius Day at the Palace of the Grand Dukes was attended by sculptor Martynas Gaubas, Director of Gluk Media Simas Chomentauskas, Director of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Dr Sigitas Narbutas, Deputy Director General for Culture and Science of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Dr Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Director General of the National Museum – Palace of the Grand Dukes of Lithuania Dr Vydas Dolinskas and Vilnius Club Senate member and Chair of the Culture Committee Rita Bartkevičienė, January 24, 2023

Naujai į lietuvių kalbą išverstų ir atskiru leidiniu išleistų Gedimino laiškų fragmentus tikrojo Gedimino bokšto mūrų apsuptyje lotyniškai ir lietuviškai skaitė tekstų vertėjas dr. Sigitas Narbutas ir žymus aktorius Vladas Bagdonas

Fragments of Gediminas’ letters newly translated into Lithuanian and released as a separate publication were read aloud in Latin and Lithuanian amid the walls of the real tower of Gediminas by the letters’ translator Dr Sigitas Narbutas and the well-known actor Vladas Bagdonas

Archeologinio svirno rekonstrukcija ir XIII a. pabaigos Vilniaus vizija. Vizualizacijos autorius Rimas Sakalauskas

Archaeological barn reconstruction and a vision of late 13th-century Vilnius. Visualisation by Rimas Sakalauskas

Gintautas Striška

Nacionalinis muziejus

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Gimtadienis ar brandos liudijimas?

Kelios Vilniaus istorijos detalės

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) vaikaičio Vytauto XIV–XV a. sandūroje statyta mūrinė Vilniaus Aukštutinė pilis. Pilies kalnas bei Vilnios ir Neries upės saugojo papėdėje dar XIII a. pabaigoje pradėtos statyti pirmos Lietuvoje mūrinės pilies prieigas. Dabar šios pilies vietoje – atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Vytauto Abramausko nuotrauka, 2011

The brick Vilnius Upper Castle built by Vytautas, the grandson of Grand Duke of Lithuania Gediminas (1316–1341), at the turn of the 14th–15th centuries. Castle Hill and the Vilnia and Neris rivers protected the approaches to the first brick castle in Lithuania at the base of the hill, construction of which began at the end of the 13th century. The reconstructed Palace of the Grand Dukes of Lithuania is now on the site of this castle. Photograph by Vytautas

Graži legenda pasakoja, kad prie Vilnios upės medžioti atvykęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) nakvoti apsistojo Šventaragio slėnyje ir čia susapnavo pranašišką sapną, nulėmusį Vilniaus įkūrimą1. Šiemet, 2023 m., minima Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktis. Prieš 700 metų didysis kunigaikštis Gediminas iš Vilniaus pilies rašė laiškus Vakarų Europos miestams – kvietė atvykti amatininkus, pirklius bei žemdirbius ir sutiko, kad Lietuva priimtų krikščionybę, jei būtų sustabdyti kryžiuočių puolimai.

Vienas pagrindinių Senojo Vilniaus panoramos akcentų – Aukštutinė pilis – į daugelio vilniečių ir miesto svečių atmintį įsirėžė kaip senosios istorijos reliktas, susiejantis miesto įkūrimo legendą su sapną regėjusiu didžiuoju kunigaikščiu Gediminu. Tačiau iki mūsų dienų išlikusi mūrinė pilis buvo statyta ne Gedimino, bet jo anūko, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392/1401–1430), praėjus apie 60 metų nuo senelio mirties, maždaug XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje.

Tai kurgi buvo Gedimino pilis ir kur kūrėsi ankstyviausias miestas?

Viename iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškų minima, kad 1323 m. spalio 2 d. taikos sutartis su Vokiečių ordinu ir Rygos miestu buvo sudaryta „mūsų Vilniaus pilyje“2 . Šioje pilyje buvusioje menėje 1324 m. lapkričio mėnesį didysis kunigaikštis Gediminas priėmė popiežiaus legatus, čia buvusi ir svetainė, kur buvo apgyvendinti pasiuntiniai. Vis dėlto laiškuose nepažymėta, ar tai medinė ar mūrinė pilis.

Dabar žinoma, kad Vilniaus pilių kompleksą sudarė Aukštutinė, buvusi ant Pilies kalno, Žemutinė, juosusi Pilies kalną iš šiaurės, vakarų ir pietų pusių, bei 1390 m. sudeginta Kreivoji pilis, buvusi dabartinio Kalnų parko kalvyno teritorijoje. Šios pilys įkurtos gynybai patogioje Medininkų

2023, p. 45.

Abramauskas, 2011

Rėminės konstrukcijos medinio pastato dalis – kampinis statramstis, dviejų sienų ir grindų lentos. Atliekant dendrochronologinius tyrimus nustatyta, kad lentos namo statybai kirstos 1259 metais. Kol kas tai seniausias tiksliai datuotas statinys Vilniaus pilių teritorijoje, rastas dabartinio keleivinio keltuvo į Pilies kalną žemutinėje aikštelėje. Vytauto Abramausko nuotrauka, 2003

Part of the frame-based wooden building –a corner stud, two wall and floor boards. Dendrochronological research revealed that boards for the building’s construction came from trees felled in 1259. This makes it the oldest accurately dated structure in the Vilnius Castles territory thus far, found at the lower station of the present-day funicular up to Castle Hill.

Keturių medinio užstatymo lygių liekanos Pilies kalno šiaurinėje papėdėje, dabartinio keleivinio keltuvo į Pilies kalną žemutinėje aikštelėje. Toje pačioje vietoje mediniai pastatai statyti nuo XIII a. septintojo dešimtmečio iki XIV a. trečiojo dešimtmečio. Vytauto Abramausko nuotrauka, 2003

Remains of four levels of wooden construction at the northern foot of Castle Hill, at the lower station of the present-day funicular up to Castle Hill. Wooden buildings were being constructed at the same site from the 1260s to the 1320s.

aukštumos šiaurinės dalies – Vilniaus kalvyno – zonoje, jo reljefui turėjo įtakos paskutinio ledyno tirpsmo bei vėlesnis Vilnios ir Neries upių slėnių erozinis poveikis. Kalvyną supančių upių srovė į pietvakarius nuo dabartinio Vilniaus Aukštutinės pilies kalno suformavo ir apie 180 m ilgio ir 30–40 m pločio sausumos kyšulį.

Kyšulys (kartais dar vadinamas ragu) buvo panašus į siaurą kalvą, jo statūs šlaitai siekė apie 6 m aukščio. Vilnios vaga apjuosta vieta jau nuo ankstyviausių laikų buvo patogi gynybai ir gyvenimui. Pilies kalno papėdėje aptikti titnaginiai įrankiai ar jų ruošiniai, akmeniniai kirvukai ir buožės leidžia teigti, kad čia pirmieji gyventojai stovyklas buvo įsirengę jau Naujojo akmens amžiaus (Neolito) ir Bronzos amžiaus sandūroje. Kalvyno aikštelėse ir daugiausia Pilies kalno papėdėje aptikti pavieniai metalo ir stiklo radiniai, Senovės Romos imperatorės Faustinos II (145–175) moneta rodo, kad pirmaisiais amžiais po Kristaus čia pradėjo kurtis ir nuolatiniai gyventojai. Maždaug nuo V iki IX a. senoji gyvenvietė jau apėmė Pilies kalno aikštelę ir pietvakarinėje papėdėje buvusį kyšulį. Čia, dabartinių Valdovų rūmų vidinio kiemo ir Katedros vietoje, išliko gyventojų ūkinės veiklos pėdsakų ir gausybė archeologinių artefaktų – lipdytos keramikos puodų šukių grublėtu ir lygiu paviršiais, molinių verpstukų, pavienių kitų radinių – ietigalių, pjautuvėlių, akmeninių trinamųjų girnų

Manoma, kad ant Pilies kalno jau I tūkst. viduryje galėjo būti ir įtvirtinimų, tačiau jų pėdsakų nerasta. Tyrimų duomenys rodo, kad didžiausi žemės judinimo darbai Pilies kalno aikštelėje buvo vykdomi 1224–1252 m. laikotarpiu. Galima spėti, kad šie darbai susiję jau su istorinių laikų medinės pilies ar kitų įtvirtinimų statybos darbais, kurių pėdsakai pradingo XIV–XV a. sandūroje, statant mūrinę Aukštutinę pilį.

Žvelgiant į archeologinius radinius, aptiktus Pilies kalno papėdėje, ankstyviausios medinių pastatų liekanos fiksuotos Senojo arsenalo teritorijoje. Čia vykę kasinėjimai atskleidė, kad šiaurinė papėdė buvo gana intensyviai užstatyta mediniais pastatais. Jų rasta po Senojo arsenalo

Photograph by Vytautas Abramauskas, 2003

Photograph by Vytautas Abramauskas, 2003

KATALOGAS

CATALOGUE

Seniausias išsaugotas Vilniaus medinis pastatas

The Oldest Preserved Wooden Building in Vilnius

XIII a. pabaigos ūkinės paskirties pastato fragmentas, pušies mediena

Matmenys: ilgis 365 cm, plotis 261 cm, aukštis 143 cm

Fragment of the late 13th-century barn, pine wood

Measures: lenght 365 cm, width 261 cm, hight 143 cm

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

XIII a. pabaigos svirno rekonstrukcija (mastelis 1:10), pušies mediena

Rekonstrukcija pagal Rasą Abramauskienę, dr. Rūtilę Pukienę

Modelio autorė Deimantė Baubaitė

Reconstruction of a late 13th-century barn (scale 1:10), pine wood

Reconstruction according to Rasa Abramauskienė, Dr Rūtilė Pukienė

Model author Deimantė Baubaitė

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato rūsyje vykdomi archeologiniai tyrimai Archaeological research being conducted in the cellar of the Palace of the Grand Dukes east wing’s northern annex

1.3. XIII a. pabaigos svirnas. Archeologo žvilgsnis

Atliekant archeologinius tyrimus santykinai nedideliame tirtame plote, apatiniame kultūrinio klodo sluoksnyje, beveik 2 m gylyje, rasti medinio, ūkinės paskirties pastato (svirno) likučiai su į žemę įkastu, iš vertikalių lentų įrengtu rūseliu. Rūselyje aptikta labai vertingų ir unikalių organinės kilmės radinių. Išskirtinių artefaktų ir kasdienių rykų rasta ir pastato aplinkoje.

Dendrochronologiniai tyrimai parodė, kad svirnas priklauso XIII a. pabaigos gyvenvietės plėtros etapui. Tiek pastato, tiek jame buvusio požeminio rūselio statybai naudota 1281–1282 m. nukirstų medžių mediena. Svirnas tvarkingai išardytas XIII a. pabaigoje, o išmontuotos dalys suguldytos ant neišardytos apatinės pastato dalies. Virš pastato, ant terasos, suformuotos klojant išardytas konstrukcijas ir pilant žemes, pastatytas kitas statinys – išlikusios jo grindų lentos datuojamos 1297 m. ar keleriais metais vėliau.

Svirno išardymas ir žemės paviršiaus performavimas rodo, kad tuo metu buvo atliekami teritorijos pertvarkymo darbai. Pertvarkius teritoriją pasikeitė ir pastatų orientacija. Svirnas buvo orientuotas pagal Aukštutinės pilies kalno šlaitą, o vėliau pastatytas statinys labiau orientuotas pagal kalno iškyšulį, ant kurio pastatyta pirmoji mūrinė pilis.

Skirtingos svirno dalys aptiktos per 2006–2007 ir 2014–2015 m. archeologinius tyrimus. Išsaugota 2014–2015 m. rasta dalis. Different parts of the barn found during archaeological research work in 2006–2007 and 2014–2015. The part found in 2014–2015 was preserved.

Dalis svirno sienojų rasti tvarkingai suguldyti virš išrinkto pastato liekanų

Some of the walls of the barn were found neatly laid on top of the remains of the disassembled building

Pastato liekanos in situ

Remains of the building in situ

Auksinis žiedas The Gold Ring

XIII a. pab.; auksas, emalis

Aukso, sidabro ir vario lydinys (aukso kiekis lydinyje – 91,57 proc.)

Matmenys: žiedo skersmuo 2,15 x 2,25 cm; lankelio plotis 0,4 cm, storis 0,2 cm; svoris 6,2 g

Late 13th century; gold, enamel

Gold, silver and coper alloy (quantity of gold in the alloy – 91.57 percent)

Dimensions: ring diameter 2.15 x 2.25 cm; band width 0.4 cm, thickness 0.2 cm; weight 6.2 g

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 1680, 1681

Per archeologinius tyrimus Vilniuje rasti 24 XIII–XVII a. datuojami auksiniai juvelyriniai dirbiniai, iš jų 18 – Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje (žiedai, apkalai, dekoratyvi detalė, grandinėlė, kutas, perlas su aukso vielute). Tai labai reti radiniai, kai kurie jų puošti ir brangakmeniais (granatu, rubinu, deimantu, turkiu).

XIII–XVII a. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje dirbo auksakaliai – per archeologinius tyrimus čia rasta tauriųjų ir netauriųjų metalų juvelyrinių dirbinių, išsiskiriančių puikia kokybe, naudotomis technologijomis ir medžiagomis, taip pat aptikta meistrų naudotų darbo priemonių (liejimo formelių, tiglių). Papuošalai lieti, kalstyti, graviruoti, dekoruoti nielu ir įvairių spalvų emaliais (žydru, baltu, juodu, tamsiai žaliu, raudonu), ornamentais (augaliniu, geometriniu, antropomorfiniu).

Seniausias auksinis dirbinys – žiedas, datuojamas XIII a. devintuoju dešimtmečiu. Per archeologinius tyrimus jis aptiktas prie dabar parodoje eksponuojamo medinio pastato. Žiedas juostinis, pagamintas iš aukštos kokybės aukso lydinio, puoštas įgilintu augalo šakelių ornamentu. Tokie augaliniai motyvai yra tipiški Viduramžių laikotarpio Europos meno kūrinių, taip pat ir auksakalystės dirbinių dekoro elementai. Pristatomo žiedo ornamentas užpildytas melsvu emaliu.

Puiki metalo lydinio, iš kurio pagamintas papuošalas, kokybė, meistriškas juvelyro darbas ir radimo aplinkybės leidžia kelti prielaidą, kad žiedas priklausė aukšto socialinio sluoksnio atstovui.

Panašiu laikotarpiu, 1292 m. vasario 13 d., Rygos skolų knygoje paminėtas ir pirmasis

Lietuvoje auksakalys Jokūbas ( Jacobus aurifaber regis Lettowi ).

Nuo XV a. pabaigos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje buvusios auksakalių dirbtuvės minimos istoriniuose šaltiniuose – valdovų dvaro Vilniuje sąskaitose.

Archaeological research in Vilnius has thus far uncovered 24 gold items of jewellery dating to the 13th–17th centuries, 18 of which were found in the Vilnius Lower Castle territory (rings, mounts, a decorative detail, a chain, a tassel, a pearl with a golden wire). These were very rare artefacts, some of which were also decorated with gemstones (garnet, ruby, diamond, turquoise).

Goldsmiths worked in the Vilnius Lower Castle territory in the 13th–17th centuries – jewellery items made from noble and base metals were found here during archaeological excavation work that stood out for their exceptional quality, also the technologies and materials used in their production, along with certain items (moulds, crucibles) that the masters would have used when creating these fine objects. Jewellery would be cast, hammered (repoussé), engraved, decorated with niello or variously coloured enamels (blue, white, black, dark green, red) and ornaments (plant, geometric, anthropomorphic).

The oldest gold item – a ring – dates to the 1280s. It was found near the wooden building featured in this exhibition during archaeological research. It is a banded ring, made from a high quality gold alloy, decorated with a deepened foliage branch ornament. Similar plant motifs are typical decor elements found on medieval European artworks, as well as goldsmithery items. This particular ring’s ornament has also been filled in with a bluish enamel.

The excellent alloy of metals from which this item of jewellery was crafted, its quality, the masterful craftsmanship of the goldsmith and the circumstances of where it was found all allow presuming that the ring belonged to a representative of a high social estate.

At a similar time, the first goldsmith in Lithuania, Jokūbas ( Jacobus aurifaber regis Lettowie), was mentioned in the Riga book of debts on February 13, 1292.

The goldsmithery workshops established at the residence of the Lithuanian grand dukes at the end of the 15th century were mentioned in historical sources, namely, the book of expenses of the ruler’s court in Vilnius.

Naudota literatūra / Literature

Gliebutė R. XIII –XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis . Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2022, interneto prieiga: https://doi.org/10.15388/vu.thesis.409 [žiūrėta 2023-02-01].

Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, Vilnius, 2015, in: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslinis archyvas, b. ATA 69/1.

Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė. XV–XIX amžius , Vilnius, 2001.

Dr. Rasa Gliebutė

Balno aptrauka su sparnais

The Leather Saddle Cover with Wings 4.

XIII a. pab.; oda, augalinis pluoštas

Matmenys: aukštis 32,6 cm, ilgis 38 cm, plotis 40 cm

Late 13th century; leather, natural plant fibre

Dimensions: height 32.6 cm, length 38 cm, width 40 cm

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 1685, 1686, 1688

Odinė balno aptrauka su sparnais – tai balno dalis, kurios paskirtis suteikti kuo daugiau komforto raiteliui ir jojant apsaugoti arklio šonus. Archeologinį radinį sudaro dvi pagrindinės, beveik simetriškos, netaisyklingos formos detalės, sujungtos susiuvant ilgąsias jų kraštines. Šie dirbinio elementai buvo išpjauti iš augaliniu būdu raugintos minkštos ožkos odos, o jų kraštai apsiūti veršelio odos juostele. Vidinėje apkraštavimo juostelės pusėje išlikusios siūlės žymės. Tai leidžia manyti, kad odinės aptraukos apatinėje dalyje buvo prisiūtas paminkštinimas (pvz., iš veltinio), jis, deja, neišliko. Detalėms susiūti panaudotas augalinis pluoštas, kurio dėl didelio suirimo laipsnio nepavyko tiksliau identifikuoti. Dirbinio pakraščiuose išlikusios kniedžių žymės, kuriomis odinė aptrauka greičiausiai buvo pritvirtinta prie medinio balno karkaso. Atliekant archeologinius tyrimus, kartu su odine balno aptrauka aptikta ir medinė balno dalis. Tačiau restauravus abu dirbinius pirminė hipotezė, kad tai gali būti vienų pakinktų dalys, nepasitvirtino – neatitiko dirbinių forma, dydis ir kniedijimo vietos odinėje bei medinėje dalyse.

Radinys prieš konservavimą ir restauravimą

The artefact before conservation and restoration

The treated and restored separate parts of the artefact

The leather saddle cover with wings is a part of the saddle whose main purpose was to provide more comfort for the rider and protect the horse’s sides while riding. This archaeological artefact consists of two main, almost symmetrical, irregular shaped details, connected by sewing together their long edges. These elements of the work were cut from soft, vegetable-tanned goat hide, while the edges were sewn around with a strip of calf hide. The existing thread marks on the inside of the edging strip suggest that a soft backing (e.g., felt) of some kind was sewn onto the bottom of the leather cover, which has unfortunately not survived. A natural plant fibre was used to sew the details together, which could not be more accurately identified due to the high degree of disintegration. Rivet marks remain on the edges of the work, which were probably used to attach the leather cover to a wooden saddle body. Part of a wooden saddle was also discovered with the leather saddle cover whilst conducting archaeological excavation work. However, after restoring both of these works, the initial hypothesis that they could have come from the same set of saddlery was not confirmed – the shape and size of the works did not match, nor did the rivet positions on the leather and wooden parts.

Naudota literatūra /

Literature

Baubaitė D., Pukienė R., Steponavičiūtė M. „XIII a. II p. polichromuoto balno iš archeologinių tyrimų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje tyrimai ir konservavimo problematika“, in: Restauravimo slėpiniai: kūrinių kelias į gyvąjį meno vertybių pasaulį. Lietuvos restauratorių konferencijos pranešimų rinkinys, sud. R. Kasiulytė, V. Lukšėnienė, R. Švelnikas, Vilnius, 2016, p. 19–26.

Baubaitė D., Blaževičius P., Kalėjienė J., Pukienė R. „The oldest saddle in Lithuania: from the trench to the showcase“, in: Dilemmas. Solutions. The 12th Baltic States Triennial Conservators’ Meeting, ed. J. Senvaitienė, Vilnius, 2020, p. 46–61.

Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a. Tarptautinės parodos katalogas / A nation skilled in war. The Lithuanian military elite in the 13th–14th centuries. International exhibition catalogue, sud. / comp. P. Bugys, S. Venckūnienė, E. Zaveckienė, Vilnius, 2020, p. 182–183.

Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, Vilnius, 2015, radinio inv. Nr. 1685, 1686, 1688, in: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslinis archyvas, b. ATA 69/1. Restauravo Jurgita Kalėjienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), rest. prot. Nr. 1112/13536. Morfologinius odos tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), tyrimo Nr. ORN-10. Siūlų pluošto morfologinius tyrimus atliko restauravimo technologė dr. Medeina Steponavičiūtė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), tyrimo Nr. KM-39. Odos rauginimo būdą nustatė dr. Medeina Steponavičiūtė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), tyrimo Nr. KM-39. Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas , sud. B. Kulnytė, E. Lazauskaitė, Vilnius, 2015, p. 37.

Jurgita Kalėjienė

Konservuotos ir restauruotos atskiros dirbinio detalės