LNOBT vadovas J. Sakalauskas: „Kultūrą remiantis žmogus tampa aktyviu jos ambasadoriumi“ / Lina Bieliauskaitė

Profesionaliojo Lietuvos meno atstovai pasaulinėje kūrėjų lygoje pajėgūs konkuruoti aukščiausios prabos turinio kokybe. Tokie pasiekimai – savotiškas fenomenas, įvertinant mūsų kultūrininkams tenkantį biudžetą. Pasak Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus Jono Sakalausko, naujausios tendencijos liudija pozityvius ženklus – kad kultūrai valstybės dotacijų toli gražu nepakanka, klausimų nebekyla ne tik mecenatystės tradicijas puoselėjančiam verslui, bet ir gausėjantiems privatiems rėmėjams. Lina Bieliauskaitė

LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas: „Kultūrą remiantis žmogus tampa aktyviu jos ambasadoriumi“

Rėmėjai prisideda ir paslaugomis

Skaičiuojama, jog panašus teatras Vokietijoje savo biudžetu LNOBT lenkia maždaug triskart, Milano La Scala – 12 kartų, o Niujorko Metropolitan Opera – 25 kartus. „Opera ir baletas privalo būti tik aukščiausio lygio, o tai, žinoma, kainuoja. Turėdami ženkliai mažesnius biudžetus, turime ir gerokai mažiau galimybių, tačiau gebame dirbti taip pat, o kartais net geriau nei turtingesniuose Vakaruose, – kalbėjo teatro vadovas. – Gerąja prasme mus vis dar gelbsti inercija – viskas remiasi tais patriotais, kurie siekia savo darbą padaryti maksimaliai gerai. Tik tokių žmonių pastangomis mums pavyksta išlikti aukščiausioje lygoje.“ LNOBT mecenuojančios korporacijos bei įmonės neabejotinai svariai prisideda prie įstaigos veiklos: „Užsitikrinę mecenavimą galime galvoti apie brangesnius, kokybiškesnius pastatymus, renginius. Pastaraisiais metais prie teatre vykstančių procesų didieji rėmėjai gali prisidėti dar solidžiau nei anksčiau. Ne mažiau svarbi ir kitokio pobūdžio parama – turime rėmėjų, kurie prisideda ne tiesiogiai finansiškai, bet teisinėmis, komunikacijos ar kitomis paslaugomis“, – vardijo pašnekovas.

Valstybės vaidmuo – nepakeičiamas

Vis dėlto tenka pripažinti – Europos Sąjungoje Lietuva yra viena paskutiniųjų šalių pagal kultūros mecenavimo mastą. „Ypač tai aktualu kalbant apie privačių asmenų rėmimą. Vakaruose gerokai labiau priimta, kad gyventojai, nesvarbu, ar jie turtingi, ar mažiau pasiturintys, prisideda ne vien prie atskirų akcijų, kurias galima būtų pavadinti stichišku rėmimu, bet ir prie ilgalaikių iniciatyvų“, – sako pašnekovas. LNOBT idėja suteikti galimybę į teatro rėmėjų gretas įsitraukti pavieniams asmenims – Lietuvoje ganėtinai naujas reiškinys. Ilgametės tokios mecenatystės tradicijos puoselėjamos ne tik Vakarų Europoje: fenomenaliomis asmeninėmis mecenatystės apimtimis pasaulyje garsėja JAV. „Ugdyti talentus, suteikti jiems orias darbo sąlygas, kad galėtume džiaugtis aukšto lygio