LNOBT BIČIULIAI

Kai kompanijos akcijomis prekiaujama biržoje, visiems svarbu žinoti, kokia yra tos kompanijos visuomeninė veikla, ką ir kiek ji remia. Visa tai – atvira informacija. Mes rėmėme ir teberemiame daugybę projektų. Standartinis metinis vieno projekto korporacinės paramos paketas svyruoja tarp dešimties ir dvidešimties tūkstančių eurų. Bet tai kone privaloma, to tikimasi. Kaip privatus asmuo, remiu beveik tik operą –nuo Niujorko iki Buenos Airių, nuo Los Andželo iki Rygos, dabar šiame sąraše – ir Vilnius, netrukus bus ir Talinas, o kur dar Austrijos valstybinė opera...

Jūsų įsitraukimo į labdaringą Maltos ordino veiklą istorija trunka dešimtmečius – įstojote į šią organizaciją kaip savanoris dar 1971-aisiais, būdamas studentas. Gal galėtumėte įvardyti pagrindinę šios organizacijos misiją ir kuo Jus taip patraukė tiek pats ordinas, tiek jo propaguojama savanorystė?

Esu iš turtingos šeimos. Dar studijuodamas universitete pajutau, kad būti tik studentu ir gyventi patogų gyvenimą man negana, todėl jau tada tapau ordino savanoriu. Norėjau ką nors atiduoti mainais už savo privilegijas. Dirbau paprastą fizinį darbą, stumdžiau neįgaliųjų vežimėlius, net vairavau reanimacijos automobilį! Ir nuo pat pirmos akimirkos supratau, kaip neįtikėtinai malonu savanoriauti, padėti žmonėms, kuriems tos pagalbos reikia. Gyvenime yra daugiau malonumų, nei tik leisti pinigus, skaniai valgyti ir mėgautis.

Pagalbos kitiems poreikis gali būti labai įvairus. Ordinas padeda kenčiantiems nuo ligų, nepritekliaus, vienatvės, neturintiems stogo virš galvos ar maisto lėkštėje, pabėgėliams, pagyvenusiems, apleistiems ir daugeliui kitų, kuriems gyvenimas nėra toks dosnus, nesiklosto sklandžiai. Už viso to stovi ir krikščioniškasis tikėjimas, kurio viena pagrindinių dogmų – padėti kitiems, dalytis. Ordino veikla ir yra grįsta veikimu. Tai mūsų tikėjimo išraiška. Pats esu praktikuojantis krikščionis. Bet mano tikėjimas susijęs su veikimu, ne tik su žvakių deginimu bažnyčiose.

Kai baigęs studijas įsitraukiau į karjerą, savanorystei laiko nebeliko, bet visus tuos metus padėdavau finansiškai. Galiausiai dabar, kai esu pensininkas ir vėl turiu daugiau laiko, prisidedu ne tik finansiškai, bet galiu ir vėl savanoriauti, daryti būtinus darbus. Ir tai apima ne tik ambasadoriavimą. Štai neseniai lankėmės Romoje, kur tradiciškai vežame pagyvenusių ir neįgalių žmonių grupes iš viso pasaulio, – ir vėl, praėjus daugeliui dešimtmečių, stumdžiau vežimėlius. Tiesa, amžius jau nebe tas, tad kai Vatikano soduose reikėjo įstumti į kalnelį ratelius su pagyvenusia ponia, taip pavargau, kad ji pati turėjo man pagelbėti. (juokiasi)

Visgi kaip tampama filantropu?

Esu iš šeimos, kurioje filantropijos tradicijos puoselėjamos nuo seno. Mane nuo mažens mokė, kad daug gaunant būtina daug duoti ir atgal. Visais įmanomais būdais. Tai įaugo į mano kraują, kitokios pasaulėžiūros ir neįsivaizduoju. Todėl ir savo vaikams, o dabar – ir anūkams noriu parodyti, kaip svarbu duoti. Štai kad ir opera – juk jeigu neremsime šito žanro iš kartos į kartą, kartu nepalaikysime ir kartu nesigrožėsime, nežinia, kiek jis dar gyvuos. Opera yra kultūros brangakmenis, tikras stebuklas. Reikia tai ne tik žinoti, bet ir aktyviai palaikyti veiksmais, įtraukti dar daugiau žmonių.

Ir paskutinis klausimas. Akivaizdu, kad Jums patinka opera. O koks kūrinys pats mėgstamiausias?

Esu prisiekęs vienietis, todėl labiausiai prie širdies Richardo Strausso opera Rožės kavalierius – vienareikšmiškai! Būtinai norėsiu pamatyti šią operą ir jūsų teatre. Deja, dėl pandemijos 2021-ųjų rugsėjį negalėjau dalyvauti šio spektaklio premjeroje.

Be jokios abejonės, gerasis senasis Giuseppe Verdi irgi visais laikais nuostabus. Jo Don Karlas – fantastiška opera. Tiesa, mačiau ir jūsų naujausią Traviatos versiją – taip pat nuostabi! Kokios spalvos, kokia scenografija, kokie balsai! Apskritai turite neįtikėtinai puikių operos balsų, turite pasaulinio lygio baletą, jums nieko netrūksta. Visas pasaulis turi tai pamatyti ir išgirsti. Patikėkite, sakau tai kaip jau labai daug matęs žmogus.

Ačiū už įdomų pokalbį, Jūsų Ekscelencija, o kartu ir už visokeriopą paramą pasaulio kultūrai ir mūsų teatrui. n