RAMPOS ŠVIESOJE

Phelan Boyd), ir robotai (Arnas Kunavičius, Karolis Šemetas). Olimpija, įkūnijanti nuostabiai gražią, tobulą, bet be jokios gyvybės lėlę, tampa Natanaelio susižavėjimo objektu. Be išraiškingos, mikroschemomis apraizgytos aprangos, aiškiai atskiriančios ją nuo Klaros, choreografė nusprendė dar labiau paryškinti šių veikėjų skirtumą padarydama Olimpiją tiesiog negebančią įveikti žemės traukos. Tai aiškiai atsiskleidžia Olimpijos ir Natanaelio duete, kuriame, nors vaikinas deda daug pastangų, ji tiesiog negali pašokti ar bent kiek pakilti virš žemės paviršiaus. Šis bruožas lemia ir tai, kaip Olimpija šoka: jos judesiai kiek kampuoti, nors atliekami akademiškai tvarkingai. Mergina šoka įsitempusi ir be jokio polėkio, taip, kaip veikiausiai šoktų gerai pagaminta lėlė.

Kitoms lėlėms ir robotams taip pat aiškiai būdingas plastikos ribotumas, griežtumas, aiškumas. Baleto muzika lengva ir šviesi, bet choreografės siekis išlaikyti aiškią skirtį tarp lėlių ir gyvų vaikų išlieka visame spektaklyje. Nors keturios lėlės ir du robotai puikiai telpa palyginti nedidelėje erdvėje, bet dalį spektaklio nepaliko jausmas, lyg scenoje kažko trūktų, ypač per ilgesnius pagrindinių solistų duetus. Suprantama, kad daugiau kordebaleto šokėjų būtų buvę sunku patogiai sutalpinti scenoje, bet retkarčiais atrodė, lyg tie patys masinio šokio intarpai būtų galėję būti dar stipresni, dar paveikesni.

Džiugu, kad LNOBT repertuarą papildė toks šviesus ir estetiškas spektaklis jauniesiems teatro lankytojams. Nedidelis atstumas tarp šokėjų ir parterio, galimybė scenoje matyti orkestro artistus net ir po spektaklio padėjo išlaikyti jautrią ir jaukią atmosferą. O universaliai suprantamas siužetas leido įvairaus amžiaus žiūrovams įžvelgti spektaklyje sau svarbius dalykus: net ir mažiausieji galėjo stebėti išraiškingai vaidinančius atlikėjus, o vyresnieji – atidžiai sekti pagrindinių šokėjų draugystės liniją ar gal net susimąstyti, kas jų pačių gyvenimuose atstoja taip lengvai įtikimą iliuziją. Bet turbūt pats stipriausias Užburtų akių premjeros įspūdis – koks gražus gali būti spektaklis, jeigu kuriamas iš didelės meilės pagrindiniams kūrinio žiūrovams vaikams. n