me n u
2 O 2 O
– 4
a k imir k ą
ž a vi n g ą
kė kažkokias teorines disciplinas]. Dažnai ateidavo pas mane. Jam skambindavau Beethoveno sonatas. Namo paprastai grįždavau labai vėlai. Tėvai jau gulėdavo, o aš pradėdavau pasakoti savo teatro bėdas, juos nervuodavau ir trukdžiau užmigti. Tėvas labai aktyviai dalyvavo visame procese. Gan dažnai užeidavau pas Tėvą į Seminariją. Man labai patiko, kaip jis dirba, kaip kalbasi su pedagogais, mokiniais. Jis pasiūlė man ruošti seminarijai muzikinius konspektus. Jie buvo spausdinami šapirografu seminarijoje. Buvau seminarijoje per posėdį. Stebėjausi, kaip Tėvas greit orientuojasi ir kaip vykdavo diskusijos. Tėvas priėmė į Seminariją visokių tada politiniai įtartų mokytojų. Jam dėl to neretai prikaišiodavo. w w w Važiuoju į Vilnių (su K. Petrausku ir A. Sodeika) pas Banaitį, paduodu pareiškimą dėl išėjimo iš teatro. Banaitis pareiškimo nepriima, dar konfidencialiai informuodamas, kad neužilgo Zauka bus atleistas iš direktoriaus pareigų. Grįžęs į Kauną radau Zaukos įsakymą, kad esu iš teatro atleistas pagal kažkurį įstatymo paragrafą „už nevykdymą jam patikėto darbo“. Mat padariau juridinę klaidą: išvažiuodamas į Vilnių palikau Zaukai laiškelį, kad atsisakau diriguoti sekantį Sevilijos kirpėją... Ieškau darbo. Universiteto choro vadovas Dambrauskas žada padėti sukombinuoti etatą <...>, Dvarionas duoda įvairius pasiūlymus <...>. Kaip taisyklė, viskas baigiasi fiasko. Galų gale mane priima į dešimtmetę muzikos mokyklą direktorius Dirvanauskas. Dėstyti fortepijoną. Mokykla J. Jablonskio mokyklos patalpose, ten direktorius buvo Mileris. Dirba vakarais, dažnai prie žvakių. w w w Susipažinau su studentu Juzeliūnu. Jis prašė per būsimą studentų koncertą paskambinti jo sonatą. Pasirodė, kad sonata labai nepatogiai parašyta, o tas studentas sunkiai sutinka keisti. Skaitausi IV dirigavimo kurse. Bukša nuvedė mane pas tuometį prorektorių, sakė, kad aš jau dvejus metus dirigavau teatre, kad jau baigęs fortepijoną, ir prašė leisti baigti dirigavimo fakultetą šį pavasarį. Leido. Sutikęs gatvėje J. Tallat-Kelpšą, klausiu, kaip reikia mokyti chorvedžius. Jis sako, kad chorvedys turi girdėti ir atpažinti kiekvieną choristą. Konservatorijos direktoriumi paskirtas fagotistas V. Paulauskas. A. Račiūnas perėmė polifonijos discipliną. Jis sutinka, kad iki pavasario baigčiau abu kursus. Vaikštau pas jį į namus. Man padeda Juzeliūnas, Balsys, Tamuliūnas. Aš transponuoju, perdirbinėju jų senus darbus ir nešu kaip savo invencijas, madrigalus, kon-
96
trapunktus, fugas. Pats per egzaminus skambinu ir gaunu penkis. Artėjo valstybinis dirigavimo egzaminas. Repeticijos su studentų orkestru. Pakliuvau į išgėrimą su profesūra. Daug kas traktavo mane ne kaip studentą, o kaip lyg ir kolegą, nes buvau baigęs fortepijoną, dirigavęs teatre, daug koncertavęs. Paviljone prie operos teatro „koncertavom“, aš skambinau, o Račiūnas dainavo. Valstybiniame egzamine dirigavau studentų simfoniniam orkestrui Beethoveno Pirmąją simfoniją C-dur. Komisijoje buvo direktorius V. Paulauskas, J. Bieliūnas, A. Račiūnas, Lukjanovas, M. Bukša, St. Vainiūnas, P. Berkavičius. Pirmininkas – prof. Bogadurov. Man išdavė du diplomus – fortepijono [po trijų metų vilkinimo] ir dirigavimo. Mama suruošė priėmimą. w w w M. Bukša siūlo keltis į Vilnių (į Vilnių keliasi Operos teatras), diriguoti baleto, alga gera, butas. Gerai pagalvojęs atsisakau. Z. Kumpienė siūlo važiuoti į aspirantūrą Leningrade. Kratausi. Kaune veikia filharmonijos filialas. Jie organizuoja du paskaitų ciklus: bendrosios muzikos istorijos, kurį veda J. Gaudrimas, ir operos istorijos, kurį pravesti pakvietė mane. Vadovauja Kleinas ir Zilberis. Labai efektingai vedu ciklą Darbo rūmuose, publikai patinka, nurungiu Gaudrimą. Kviečiu įvairius solistus, pats akompanuoju. M. Aleškevičiūtė, Rigoleto kvartetas, Puccini etc. Šiuo metu dar likę tų paskaitų užrašai. V. Paulauskas siūlo dirbti konservatorijoje. Gan nachališkai (priešinantis J. Bieliūnui ir B. Dvarionui) išsireikalauju vyr. dėstytojo etatą. Lankau prof. Lukjanovo organizuotą estetikos seminarą; jis siūlo man stoti į partiją, sakau, kad dar anksti. Dirbu operos klasėje, taip pat dėstau vokalinį ansamblį. Studentai – V. Blažys, R. Viržonytė, M. Lifšicaitė, V. Ambrasaitė. J. Karnavičius pakviečia mane vesti mokyklos orkestrą (konservatorijos orkestrą veda M. Bukša). Muz. mokykla konservatorijos patalpose, jai suteiktas J. Gruodžio vardas. Pirmame pulte – F. Bajoras ir Valiukas. Grojam Pergolesi Melodiją... Dar dirbu ir dešimtmetėje (direktorius J. Karosas, pav. Al. Bagdonas) fortepijono skyriaus vedėju. Klausau, kaip Karnavičius dirba ir koncertuoja Liszto Sonatą h-moll. B. Dvarionas diriguoja P. Čaikovskio Šeštąją simfoniją ir savo koncertą (pirmą kartą). Per vieną konservatorijos pedagogų posėdį (metų pabaigoje) Berkavičius sveikino su Dvariono laimėjimu (paties Dvariono posėdyje nebuvo – jis su Livontu gerai pasirodė ir jo veikalas pristatytas Stalino premijai). n