K A U N O
V A L S T Y B I N I S
M U Z I K I N I S
T E A T R A S
52
G. Verdi operos Traviata premjera 2 O 2 1
/
4
pokalbis su režisiere ir choreografe
Anželika Cholina G. Verdi Traviatos pastatymas yra Jūsų pirmas savarankiškas darbas operoje, kuriate režisūrą ir choreografiją. Kas Jums svarbiausia šioje operoje? G. Verdi opera Traviata – nuostabaus grožio kūrinys, ir man tai yra malonumo muzika. Šio pastatymo imtis yra didelis iššūkis bet kuriam režisieriui, nes tai dažniausiai statoma opera, kuri ne tik populiariausia tarp klausytojų, bet ir labiausiai apaugusi štampais. Todėl mano pagrindinė užduotis buvo scenoje sukurti prasmingą, jaudinančią istoriją, kuri kvėpuotų kartu su sentimentaliu dramatizmu prisotinta Verdi muzika. Ar šiuolaikiškas Jūsų Traviatos spren- dimas? Sprendimus visuose mano spektakliuose diktuoja muzika, o režisūros šiuolaikiškumas – mąstyme. Kažkodėl šiais laikais operos pastatymuose populiaru eiti lengviausiu keliu – spektaklio „šiuolaikiškumas“ kuriamas per formą, pavyzdžiui, perkeliant veiksmo vietą į kitą laikmetį, pasirenkant drastišką vizualinį sprendimą, kuris dažnai disonuoja su muzika. O man kūrinio paralelių su šiuolaikiniu pasauliu norisi atrasti nesujaukiant autoriaus sumanymo. Kokia Jūsų režisūrinės versijos pagrindinė tema, herojus? Pasaulis visada verks dėl Violetos tragedijos, todėl mano versija nebus išimtis. Parduodančios save kurtizanės istorija visais laikais bus aktuali, nes toks egzistencijos būdas daugeliui ir dabar yra pagrindinis gyvenimo tikslas – rasti tą, kuris tave išlaikytų. Šiais laikais tai tampa net santuokos idėja, už kurią kiekvienas sumoka tam tikrą kainą... Kokias operos prasmes išgryninate savo Traviatos versijoje? Mano Traviata – tai liūdna istorija apie meilę, kuri nužudo… Violeta – moteris, už meilę sumokėjusi savo gyvybe. Ji atsisakė lengvo gyvenimo iliuzijos ir patikėjo Alfredu, kuris tapo jos princu, išvaduotoju, o vėliau – žudiku. Juk Alfredas buvo pirmas, kuris išdavė Violetą ir keršijo jai, net neįsigilinęs į tėvo sukurptą intrigą. Beje, tradiciškai neigiamas herojus Žoržas Žermonas
– mistiškiausia figūra ir G. Verdi partitūroje. Jo atžvilgiu sau leidžiu paryškinti vieną niuansą, kad galimai Žermonas slapta įsimylėjęs Violetą, todėl užgautas jo vyriškas ego be skrupulų naikina Violetos ir Alfredo jausmus. Violeta miršta ne tik todėl, kad sirgo džiova. Per trumpą savo gyvenimą ji keičiasi nuo lėlės iki beveik vienuolės: svarbiausia tampa ne išorė, o vidus. Violeta miršta nusivylusi, neatlaikiusi savo mylimojo Alfredo, nenutuokusio, kad ji savo uždirbtus turtus aukojo judviejų laimei, išdavystės... Kokias išraiškos priemones naudojate savo pastatyme? Puikiai išmanote choreografijos meną, gal todėl spektaklyje bus daugiau šokio? Režisūroje akibrokštų nėra – sprendimus man diktuoja muzika. Šios operos pastatyme kuriu dramatišką, gyvą, pilną dinamikos veiksmą, kuris netrukdo artistui dainuoti ir padeda atskleisti personažą. Kiekvienam formuoju individualią plastiką, statau sodrius, intensyvius režisūrinius piešinius, scenas, persmelktas judesiu. Taip pat neapsiribojau keliomis šokio scenomis, ženkliai išplėčiau baleto trupės dalyvavimą operoje ir… įvedžiau vieną personažą, kurio pas Verdį nėra. Kas jis – tebūnie paslaptis. Taip pat, mano manymu, nemenka operos sėkmės dalis yra dailininkų darbas spektaklyje. Traviata – scenografijos kūrimui nepatogi opera, nes jos siužetas vystosi tai bravūriško baliaus fone, tai asketiškame Violetos miegamajame. Spektaklio erdvę puikiai suvaldė dailininkas Marijus Jacovskis, o artistus nuodėmės ir kraujo spalvomis papuošė kostiumų dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė. Savo pastatymuose akcentuojate muzikos svarbą, o šiame pastatyme pirmą kartą dirbate su Maestro Ričardu Šumila. Ką Jums reiškia šis bendradarbiavimas? Nuostabu yra tai, kad Maestro iš prigimties jautrus muzikai ir jai dėmesingas iki detalių. Jis – tikras teatro dirigentas, nes sugeba gyvai reaguoti į tai, kas vyksta scenoje ir kuria gilų ryšį ne tik su orkestru, bet ir su solistais. Džiaugiuosi ir mėgaujuosi darbu kartu bei tikiu šio pastatymo sėkme. Kalbino Greta Dainytė
