– Kaip tik neseniai parašiau instagramui tekstą šia te-
ma, bet kitą dieną atsikėliau ir nusprendžiau, kad vis dėlto nereikia to viešinti. – O kodėl?
– Į instagramą žmonės dažniausiai ateina norėdami
pabėgti nuo kasdienybės, pamatyti gražių, įkvepiančių ar
juokingų vaizdų, todėl būtent tokiais ir norisi dalintis. Kita vertus, pati kartais žiūrėdama į tas gražias kitų žmonių
nuotraukas pagaunu save begalvojant – o kodėl aš dar ne ten, kodėl taip negyvenu, nesu tokia madinga, ne taip gerai atrodau?.. Kurį laiką maniau, kad aš viena taip jaučiuo-
si, bet paskui supratau, kad panašius jausmus išgyvena 90 procentų instagramo vartotojų. Suprantu, kad daugeliui kitų gyvenimai dažnai atrodo įdomesni nei jo paties, bet
jei kažkieno nuotraukos verčia tave blogai jaustis, tiesiog
nebesek to žmogaus! Vis dėlto norisi, kad socialiniai tinklai skleistų teigiamus įspūdžius.
– Kaip manai, kuo tu sudominai tuos daugiau nei 12
tūkst. instagramo sekėjų? Negi tikrai visų svarbiausia –
gražūs drabužių deriniai, juk jais dažniausiai ir daliniesi? – Matau, kad tos, kurios skiria itin daug dėmesio dra-
bužių deriniams, pritraukia daug daugiau sekėjų. Bet mano tikslas niekada ir nebuvo surinkti 50 tūkst. sekėjų, sukurti iš to verslą, užsidirbti daug pinigų ir mesti savo darbą. – O koks buvo tavo tikslas?
– Aš pirmiausia turėjau aiškią idėją. Nuo mažens do-
mėjausi mada, vartydavau senus mamos „Burda“ žurnalus, tada ėmiau domėtis mados tinklaraštininkėmis, ieškoti
savęs (kiek stiliaus tragedijų buvo pridaryta...), o tada vieną dieną kurso draugės sako: „Ar galėtum nustoti šnekė-
jusi apie tai – pradėk rašyti!“ Pabandžiau ir pamažu viskas išsirutuliojo. Esu svarsčiusi, kodėl kitų merginų sekėjų skaičius auga kur kas greičiau nei mano, – ko gero, taip
yra todėl, kad aš visiškai neteikiu tam prioriteto. Važiuo-
dama į kelionę nesivežu penkiasdešimties skirtingų dra-
LAMŲ SLĖNIS
83