ISTORIJA APIE LAIMINGAS AKIS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė
Optikos salono „glasses on“ optometrininkė RAIMONDA SONIENĖ spinduliuoja užkrečiamu ramumu ir pasakoja, kad jos darbe susijungia ne tik medicina ir fizika, bet ir menas. Menas sukurti ryšį, pajausti žmogų, padėti jam atsisakyti baimių ir atsiverti. Moterį nuoširdžiai domina kiekviena akių istorija, galbūt dėl to vakarais užmerkus savas akis rytojus jos negąsdina, priešingai – kelia patį didžiausią susidomėjimą.
– Raimonda, tai kaip jus sužavėjo optometrininkės
dar daugiau. Juk vizitai pas medikus ar sveikatinimo
– Studijuodama sociologijos ir psichologijos magistrą
neretai jie jaučiasi nesuprasti, nesulaukę tinkamo dėmesio,
profesija?
pajutau, kad turiu laisvo laiko ir galiu papildomai padirbėti. Būtent tada užsimezgė mano draugystė su optika. Tapau
optike-konsultante ir neilgai trukus supratau, kad šiame
darbe galiu sėkmingai taikyti savo turimas psichologijos žinias. Lemtingas lūžis įvyko man supratus, kad mano
žinios įgautų dar didesnę prasmę, jei tapčiau optometrininke. Kad sujungusi psichologijos žinias, praktiką pardavimo srityje ir įgijusi naujų fizikos žinių, galėčiau žmogui padėti
102
LAMŲ SLĖNIS
specialistus žmonėms ne visada sukelia teigiamas emocijas, jautrumo. Aš nuoširdžiai norėjau ir buvau pasiruošusi
griauti šiuos stereotipus. Įstojau mokytis antrosios
specialybės – fizikos, siekiau optometrininko kvalifikacijos. Mane domino kiekviena akių istorija, degiau noru ne tik konsultuoti, bet ir dalyvauti kiekvienos akių istorijos
kūrime. Prisipažinsiu, praėjus vienuolikai metų šioje srityje
akių istorijos mane domina tik dar stipriau. Ir dabar jaučiu, kad ir aš stipriai prisidedu prie to, kad jos būtų laimingos.