NA IR KARŠTIS!

LUCA MERCALLI LUCA MERCALLI

NA NA

IRIRKARŠTIS! KARŠTIS!

KOKS BUS ATEITIES KLIMATAS? IR KAIP GALIME SUMAŽINTI ŽALĄ APLINKAI?

Koks bus ateities klimatas?

Ir kaip galime sumažinti žalą aplinkai?

ILUSTRACIJŲ AUTORIAI ALICE LOTTI IR PATRIZIO ANASTASI ILUSTRACIJŲ AUTORIAI ALICE LOTTI IR PATRIZIO ANASTASI

Šios knygos leidimą italų kalba rėmė Italijos meteorologų draugija, Monkaljeris (Turinas).

Duomenų paieška ir leidybos formatas (struktūra): Alessandra Buffa ir Daniele Cat Berro Iliustracijos, grafinis projektas ir apipavidalinimas: Alice Lotti ir Patrizio Anastasi – Studio tuta Versta iš © 2018, leidykla „Mondadori Electa S.p.A.“, Milanas Visos teisės saugomos Pirmas leidimas: 2018 m. lapkritis

Iš italų kalbos vertė: Toma Gudelytė Redagavo: Džesita Daukšaitė, Jurgita Jačėnaitė Išleido: leidykla Dvi Tylos Knygos dizainas lietuviškam leidimui: Miglė Ceinorytė Popierius: Scandia 2000

Tiražas: 2000 vnt.

© Dvi Tylos, 2019 ISBN 978-609-8232-06-6

KAIP VEIKIA ŽEMĖS KLIMATAS IR KAIP JIS MATUOJAMAS 6 ➔ Šiltnamio efektas 8 ➔ Senųjų laikų meteorologijos stotis 10 ➔ Šiuolaikiniai meteorologijos prietaisai 12 ➔ Kaip atkuriamas praeities klimatas?

KAIP GALIME SUMAŽINTI ŽALĄ APLINKAI 42 ➔ Pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių 44 ➔ Taupyti energiją: ekologiškas namas 46 ➔ Perdirbti mūsų pagaminamas atliekas

14 ➔ Klimato istorija šaldytoje morkoje

48 ➔ Naudoti ne tokias taršias transporto priemones

16 ➔ Ledynmečiai

50 ➔ Keisti mitybos įpročius 52 ➔ Sumažinti mūsų ekologinį pėdsaką

KOKS BUS ATEITIES KLIMATAS 20 ➔ Kaip numatomas ateities klimatas?

22 ➔ Jei Žemei pakyla temperatūra?

24 ➔ Kylantis jūros lygis 26 ➔ Sausra

KĄ GALI TU 56 ➔ Pradėk nuo mažų kasdienių poelgių, o tada pereik prie didesnių!

58 ➔ Ekotestas. Permąstyk savo dieną ir apskaičiuok savo ekologinį sąmoningumą

28 ➔ Tropiniai ciklonai 30 ➔ Karščio bangos 32 ➔ Potvyniai 34 ➔ Vabzdžių kenkėjų plitimas 36 ➔ Prarasta biologinė įvairovė 38 ➔ Žiemos turizmo krizė

60 ➔ PRIEDAS Kas sprendžia dėl Žemės klimato ateities?

62 ➔ PABAIGAI

Dabar tavo eilė!

ŠILTNAMIO EFEKTAS

ĮSIVAIZDUOK ŠILTNAMĮ IR SUPRASI, KAIP VEIKIA ŠIS GAMTOS REIŠKINYS

Tai natūralus reiškinys, tačiau mes, žmonės, jį iškreipiame.

Kokiu būdu?

S A UL Ė

Saulė siunčia į Žemę energiją saulės spindulių, laisvai perskrodžiančių orą, pavidalu. Dalis šių spindulių sugrįžta į kosmosą dėl juos atspindinčių debesų, sniego, ledynų ir dykumų. O likusi spindulių dalis, sušildžiusi žemynus ir vandenynus, išspinduliuojama atgal į kosmosą infraraudonaisiais spinduliais, tačiau dėl savito cheminio užkloto lieka įstrigusi atmosferoje. Šį užklotą sudaro šiltnamio dujos, natūraliai esančios atmosferoje, tokios kaip anglies dioksidas (CO2), metanas ir vandens garai. Šios dujos leidžia Žemės paviršiui sušilti vidutiniškai iki +15 ºC – temperatūros, puikiai tinkančios žmogui ir gyvybei Žemėje.

Jei šio cheminio užkloto nebūtų, Žemė stipriai atvėstų, net iki -18 ºC, ir ją padengtų ledo sluoksnis tarsi milžiniškame šaldiklyje.

Vis dėlto per pastarąjį šimtmetį žmonija, degindama anglį, naftą ir dujas (iškastinį kurą), paleido į atmosferą milijonus tonų šiltnamio dujų, ypač daug CO2, dėl to cheminis užklotas gerokai sustorėjo. Storesnis užklotas sulaiko daugiau infraraudonųjų spindulių, nei reikalinga gamtai, ir kaitina tuos, kurie gyvena po juo, tai yra mus! Per didelis CO2 kiekis neleidžia Žemės gautai saulės energijai sugrįžti į kosmosą ir sulaiko šilumą. Tokiu būdu Žemės temperatūra kyla, ir gamta kenčia nuo per didelio karščio. Jei žmogus ir toliau taip stipriai terš aplinką, tolesniais dešimtmečiais klimatas mums taps vis atšiauresnis, o šiltnamio efektas – pavojingesnis.

ŽEMĖS Į KOSMOSĄ IŠSPINDULIUOJAMA ENERGIJA SAULĖS ENERGIJA ATMOSFE

DUJOS AMIO N T L 2O S ŠI LIO , CH4, H A R 2 Ū O T C NA

ŠILTNAMIO DUJŲ SULAIKOMA ENERGIJA, ŠILDANTI ŽEMĘ

VIDUTINĖ 15 °C TEMPERATŪRA: TOBULA MŪSŲ APLINKAI! 6

RA

KODĖL ATMOSFEROS REGULIAVIMO PROCESAS TOKS SVARBUS?

S A UL Ė

RKURIJUS ME

Pažvelkime į kitas mūsų Saulės sistemos planetas. Arčiausiai Saulės skriejančioje ir atmosferos beveik neturinčioje Merkurijaus planetoje temperatūros skirtumas tarp dienos ir nakties siūbuoja iki 500 ºC. Veneros planetoje dėl ypač stipraus šiltnamio efekto ir CO2 prisodrintos atmosferos vyrauja 400 ºC temperatūra. Mėnulis – mūsų natūralusis palydovas – neturi

VENERA

ŽEMĖ

MĖ

NULIS

jokios atmosferos: dienos metu jo saulėtas paviršius įkaista iki 100 ºC, o tamsos gaubiamoje dalyje temperatūra nusileidžia iki –150 ºC. Tokios kraštutinės klimato sąlygos neleidžia atsirasti jokiai gyvybės formai, štai kodėl nepaprastai svarbu gerbti mūsų trapią atmosferą!

ŽEMĖS Į KOSMOSĄ IŠSPINDULIUOJAMA ENERGIJA STIPRESNIS ŠILTNAMIO EFEKTAS = DAUGIAU ENERGIJOS SULAIKOMA ATMOSFEROJE

SAULĖS ENERGIJA

IŠKAST IN MILŽIN IO KURO IŠKAS T CO2 ARŠA, KIE KIS

TEMPERATŪRA KYLA: PAVOJUS!

LEDYNMEČIAI

GR EN

SK

Y

JO S L E D NDI OS

LE EROS DO SK J L Y I S DA

KOR D

LE D O

LA

DAS KY

IDŲ NT A R

S DA

LO

Žemės klimatas kinta nuo seno: per savo 4,6 mlrd. gyvavimo metų planeta patyrė labai karštų ir labai šaltų, tokių kaip ledynmečiai, laikotarpių. Tik pažvelk, koks milžiniškas ledo kiekis dengė Žemę prieš 20 000 metų per paskutinį ledynmetį!

CLOUGHMORE STONE – RIEDULYS, ŠIAURĖS AIRIJA

WEDGWOOD ROCK – RIEDULYS, SIETLAS, JAV 1 7

INDIAN ROCK – RIEDULYS, NIUJORKAS, JAV

AS

GO TA

NIJOS LEDY

N

Ledynmečiai – tai labai šalti laikotarpiai, kai Žemę dengė milžiniškos ledo kepurės.

Ledynmečius, trukdavusius net kelis tūkstančius metų, lydėdavo šiltesni laikotarpiai, kai ledo rasdavosi mažiau, vadinami tarpledynmečiais. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 110 000 metų ir baigėsi prieš 12 000 metų, palikdamas daug ženklų, vis dar pastebimų mūsų teritorijoje!

PA YN

M E

MORENOS

LE D

Tai didžiuliai senųjų ledynų sunešti akmenys, ledynams atsitraukus likę gulėti lygumose.

D AN ŠI

IEN

RIEDULIAI

16

S TI

Slinkdamas ledynas gabena savo liežuvio priešakyje didelį kiekį smėlio, žvyro ir uolienų nuolaužų, formuojančių kalvas – šios sankaupos yra morenos. Ledynui atsitraukus, sankaupos pasilieka toje vietoje net kelis tūkstančius metų.

1 – Milanchovičiaus ciklai: Žemės padėtis Saulės atžvilgiu ir Žemės sukimosi ašies polinkio kampas, kintantis kas 100 000 metų.

2 – Saulės dėmės: Saulės skleidžiama energija.

3 – Ugnikalnių išsiveržimai: vulkanų išmetamos dulkės užteršia atmosferą.

KOKIOS APLEDĖJIMO SUSIDARYMO PRIEŽASTYS?

VIJOS LEDO NA S I D

S

DAS

SKA

L EDO SK Y RO DA I IB

S

KY

N

O TAU AR KADA TEKO MATYTI LEDYNO PĖDSAKĄ?

3 6 2

LEDYNO SODAS, LIUCERNA, ŠVEICARIJA

4

5 LEDYNINIS EŽERAS, ŽENEVA, ŠVEICARIJA

MORENINIS AMFITEATRAS, IVRĖJA, ITALIJA

Ų

OLOS SU

MILŽIN

U

NUGLU AI – DIN OD

TO

P

GROS CAILLOU – RIEDULYS, LIONAS, PRANCŪZIJA

Milžinų puodai – tai įdubos, atsiradusios dėl po ledynais tekančio vandens erozijos.

O uolas nugludino senasis slenkantis ledynas, kelių šimtų metrų storio.

L

YNI D E

NIAI EŽE RA I

Susidarė slenkant seniesiems ledynams, kurie judėdami iškasė gilias daubas, vėliau prisipildžiusias vandens.

17

KLIMATO KAITOS PADARINIAI

TROPINIAI CIKLONAI

28

Dėl šiltnamio efekto ir vandenynų šilimo iki 2100-ųjų sustiprės tropinių ciklonų griaunamoji jėga.

Tropiniai ciklonai yra didžiulės audros, kurių skersmuo gali viršyti 1000 km, o vėjai išvysto 120 km/h greitį: ciklonai formuojasi virš šiltų vandenynų vietų ir kartais pasiekia žemyną, kuriame gali siautėti apie savaitę, griaudami viską aplink ir nusinešdami žmonių gyvybes.

Virš Atlanto vandenyno susiformuojančius ciklonus vadiname uraganais, o virš Ramiojo vandenyno – taifūnais.

VEIKSMŲ PLANAS

KĄ DARYTI

LIK NAMUOSE GERAI UŽDARYK DURIS IR LANGUS PASISLĖPK TOLIAU NUO LANGŲ ĮLEISK Į NAMUS LAUKE ESANČIUS GYVŪNUS SEK ŽINIAS PER RADIJĄ

KO NEDARYTI

NESTOVĖK ŠALIA LANGŲ IR DURŲ NENAUDOK ELEKTROS NEJUNK DUJŲ NESISLĖPK MAŠINOJE AR PRIEKABINIAME NAMELYJE NEIŠEIK IŠ NAMŲ, KOL AUDRA NESIBAIGĖ

URAGANŲ VARDAI

LABAS, MANO VARDAS KATIA!

TOR NA DAS

NEPAINIOTI TROPINIŲ CIKLONŲ SU TORNADAIS!

Lyginant su tropiniais ciklonais, tornadai yra viską griaunantys oro stulpai, kuriuose vėjas išvysto 500 km/h greitį, tačiau jie siautėja trumpiau (vos kelias minutes) ir yra mažesni (skersmuo siekia vos kelis šimtus metrų). Tornadai susiformuoja stiprių audrų metu, ypač Amerikos Didžiosiose lygumose, bet kartais jų pasitaiko ir Europoje.

EI, AŠ ESU CHOSĖ!

Uraganams vardus išrenka Pasaulinė meteorologų organizacija. Atlanto vandenynui ir Ramiajam vandenynui yra sudaryta po 6 vardų sąrašus. Kiekviename – 21 vardas pagal abėcėlės seką (vyriški ir moteriški vardai). Vardų sąrašai kartojami kas 6 metus.

29

KLIMATO KAITOS PADARINIAI

POTVYNIAI

Dėl klimato pokyčių taps dažnesni stiprūs lietūs ir potvyniai. Nederėtų statyti namų ir fabrikų pernelyg arti upių, nes užtvindymų pavojus nuolat didės.

IKI 2100-ųjų PADAŽNĖS POTVYNIAI

VEIKSMŲ PLANAS

HIUSTONAS, JAV – ĮPRASTI KRITULIAI: 1264 mm PER METUS

Jei gyveni rizikos zonoje, štai ką turėtum daryti (ir ko nedaryti!) potvynio metu dėl saugumo.

KĄ DARYTI

LIPK Į VIRŠUTINIUS PASTATO AUKŠTUS TURĖK IŠ ANKSTO PARUOŠTĄ IŠGYVENIMO KUPRINĘ LAIKYKIS TOLIAU NUO UŽTVINDYTŲ ZONŲ BŪK ATIDUS, KUR EINI VADOVAUKIS GELBĖTOJŲ NURODYMAIS

KO NEDARYTI

NESILEISK Į RŪSĮ AR PUSRŪSĮ NESISLĖPK AUTOMOBILYJE NENAUDOK ELEKTROS PRIETAISŲ VENK TILTŲ, JIE GALI ĮGRIŪTI VENK POŽEMINIŲ PERĖJŲ, JAS GALI UŽSEMTI 32

DIDIEJI XXI a

. PO TV

YN

2002 m. RUGPJŪTIS nuo Balkanų iki Vokietijos

I

2011 m. BALANDIS–GEGUŽĖ Misisipės upė

IA

Dėl visuotinio atšilimo vandenynai garuoja greičiau ir keičiasi orų bei vėjų elgesys.

Todėl lietūs, tikėtina, stiprės, taps vis nepastovesni ir susitelkę vienoje vietoje, keisdami ilgus sausros laikotarpius. Tai reiškia dažnesnius potvynius, ypač miestuose, kur liūčių metu cementas ir asfaltas neleidžia vandeniui susigerti į žemę.

2011 m. LAPKRITIS IR 2014 m. SPALIS Genuja

2007 m. RUGSĖJIS 14 šalių nuo Kenijos iki Togo

2010 m. LIEPA–RUGPJŪTIS Pakistanas–Indo slėnis

2017 m. PAVASARIS Peru ir Kolumbija

2011 m. SAUSIS Kvynslandas

HIUSTONAS, JAV – 2017 m. RUGPJŪTIS: 1318 mm PER 7 DIENAS!

ŠI NELAIMĖ KAINUOS MUMS MILIJONUS DOLERIŲ!

PADĖKITE, GELBĖKITĖS KAS GALI!

33

TINKAMI SPRENDIMAI

PEREITI PRIE ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ ŠIANDIENOS PASAULIS

Galime kurti sveikesnę, tvaresnę ir klestinčią ateitį, jei pasistengsime pereiti nuo iškastinio ir teršiančio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

PER DIDELIS CH4 KIEKIS

ŠILTNAMIO EFEKTAS IR KYLANTI TEMPERATŪRA PER DIDELIS CO2 KIEKIS

N

S EL

EKTRIN ĖS

S ELEKTRIN MO Ė A N

S

U T U KŪ MAZ RE

IMI KŪRE

O AM

GL AN

D UJ OS

MILŽINIŠKA TARŠA

NAFTOS G RĘ NIA ŽI

I

DU JOTIEKIS

NAFTA IŠGAUNAMA PRALAUŽUS UOLIENĄ

1 l BENZINO IŠSKIRIA Į APLINKĄ 2,3 kg CO2

1 kg ANGLIŲ IŠSKIRIA Į APLINKĄ 3,5 kg CO2

Vėjo jėgainės išnaudoja vėjų jėgą švariai energijai gaminti.

B Saulės ir fotovoltinės baterijos saulės energiją paverčia šiltu vandeniu ir elektra.

C Hidroelektrinės elektros energiją gamina iš krintančio vandens, sukančio turbiną.

Geoterminė energija išnaudoja natūralią po žeme esančią energiją.

E Mediena negamina iškastinio CO , 2 nes tai natūraliai per fotosintezę išgaunamas kuras.

F Autoklave organinės atliekos suyra ir virsta biodujomis, naudingomis gaminant elektros energiją bei šilumą.

D

FOT OV

D

VĖ

JO JĖGAINĖS

A

ĖS BATER IJ OS

TIN OL

INĖ ENE ERM RG OT

A IJ

Sprendimų, kaip gaminti švarią energiją ir sumažinti šiltnamio efektą, jau esama. Tačiau dabar mes privalome pradėti juos taikyti!

PASAULIS, KOKIO NORĖTUME

GE

A

B

T ER BA

ELEKTRI

NĖ

IJOS

SAUL

ĖS

D RO HI

C

B

ĖS ATLIE KO NIN A G

NA

F

OKLAVAS AUT

S

MED IE

E

43

OR

TINKAMI SPRENDIMAI

PERDIRBTI MŪSŲ PAGAMINAMAS ATLIEKAS

Gaminant ir perdirbant bet kurį mūsų naudojamą daiktą reikalingos vertingos žaliavos (mineralai, mediena, vanduo) bei didelės energijos sąnaudos, taip prisidedama prie šiltnamio efekto. Būtina mažinti atliekas ir skatinti šiukšlių rūšiavimą!

BLOGAS ATLIEKŲ TVARKYMAS

STIPRĖJA ŠILTNAMIO EFEKTAS

Ar kada klausei savęs, kas nutinka mūsų šiukšlėms?

Jos išvežamos į didžiulius sąvartynus (kartai nelegalius!), deginamos tam skirtuose atliekų deginimo įrenginiuose ar išgabenamos į tolimas salas ir ten paliekamos. Atliekos visada daro milžinišką žalą aplinkai! Į jūrą išmetamos šiukšlės teršia aplinką, o į sąvartynus ir deginimo įrenginius patenkančios atliekos gamina metaną ir CO2, lemiančius stiprėjantį šiltnamio efektą.

O KAS ČIA? KOKS KEISTAS DUMBLIS!

O NE, VĖL ŠIUKŠLĖS!

SUMEŠKERIOJU DAUGIAU ŠIUKŠLIŲ NEI ŽUVŲ...

KOKIE NESKANŪS TIE PLASTIKO BUTELIAI!

AR ŽINOJAI, KAD KIEKVIENAS EUROPOS PILIETIS PER METUS PAGAMINA APIE 500 KG ŠIUKŠLIŲ? TAI SIAUBINGAI DAUG! 46

Būtina nedelsiant sumažinti mūsų pagaminamas šiukšles, tai turi tapti kiekvieno mūsų pareiga.

Kaip tai pasiekti?

PERDIRBIMAS IR ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS

Pirkime gaminius, turinčius kuo mažiau pakuočių.

Apsipirkdami turėkime su savimi daugkartinio naudojimo drobinių maišelių vietoj plastikinių.

Rinkimės gaminius iš ilgalaikių medžiagų ir naudokime juos kuo ilgiau (pavyzdžiui, stiklinius butelius).

Rūšiuokime šiukšles, deramai jas suskirstykime.

Rūšiuodami stiklą, popierių, plastiką ir aliuminį atskirose dėžėse, palengvinsime jų perdirbimą. Jei turime sodą, galime rūšiuoti organines atliekas (atlikusį maistą, lapus, žolę) ir gaminti kompostą, nepaprastai vertingą žemei tręšti. Pabandyk ir tu rūšiuoti šiukšles: svarbus kiekvienas poelgis!

S

LIUMINIS –

M

LEKTRONI

N

RIU

S

E IR

KOMPOSTAS

Ė ĮRA

EEĮ

N GA

ELE K T RO

STIKLAS

POPIE

I

GELE

ŽI

S

–A

S

KA STI A L

A LA ET

P

IŠ 27 PERDIRBTŲ PLASTIKO BUTELIŲ GALIMA PAGAMINTI VIENĄ FLISINĮ DŽEMPERĮ.

TAIP PAT BŪTINA RŪŠIUOTI SUGEDUSIUS KOMPIUTERIUS IR MOBILIUOSIUS TELEFONUS 47

KĄ GALI TU

TAUPYK VANDENĮ

NEPIRK NEREIKALINGŲ DAIKTŲ

IŠJUNK ŠVIESĄ

KASDIENIAI POELGIAI

PO KELISKART NAUDOK TĄ PAČIĄ TARĄ

RŪŠIUOK ATLIEKAS

RINKIS LED LEMPUTES

RINKIS VIEŠĄJĮ TRANSPORTĄ

PRIEDAS

KAS SPRENDŽIA DĖL ŽEMĖS KLIMATO ATEITIES?

INSTITUCIJOS Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG): tai pasaulio mokslininkų grupė, tirianti visuotinį atšilimą.

Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO): tai tarptautinė organizacija, užsiimanti meteorologija.

IE

Ž

IUS

PRANCIŠKUS

Mes, pasaulio politikai, susirinkome čia tam, kad ieškotume sprendimų mokslininkų išmatuotai klimato karštligei įveikti.

ŽEMĖ YRA NEĮKAINOJAMAS TURTAS: RŪPINKIMĖS JA!

PO

P

Jungtinės Tautos (JTO): čia renkasi pasaulio politikai ir kalba apie klimato kaitą ir ieško būdų, kaip padėti planetai.

Mes, mokslininkai, tyrinėjame klimatą daug metų. Pastebime, jog dėl žmogaus veiklos sparčiai kyla pasaulinė temperatūra, kas kelia didelį mūsų susirūpinimą. Pavyzdžiui, kasmet kiekvienas europietis paleidžia į aplinką 9 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, amerikietis – 20 tonų, o Indijos gyventojas – 2,3 tonos.

ATSIS

SUMAŽINKIME IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKĮ.

Pranciškus yra pirmasis popiežius, susirūpinęs klimato kaita: savo enciklika „Laudato si’“ („Būk pagarbintas“) 2015 m. popiežius paragino žmoniją gerbti gamtą.

IR

MOKYKLOSE UGDYKIME VAIKŲ PAGARBĄ APLINKAI IR GAMTAI.

PAČIOS SVARBIAUSIOS SUSITARIMŲ KLIMATO SRITYJE DATOS 1988 m. Ženevoje įsteigiama TKKG 60

1992 m.

Rio de Žaneiro klimato konvencija

1997 m.

Kioto protokolas

Tam būtinos tarptautinės konferencijos apie klimatą, kur priimami svarbūs sprendimai dėl tvarios plėtros pasaulyje.

Nepaprastai svarbūs kasdieniai paprastų piliečių poelgiai, tačiau daug ką lemia tarptautiniai susitarimai tarp politikų ir mokslininkų.

PASAULIO TEMPERATŪRA NUO 1850 m. IKI 2017 m.

Patyrinėkite šį grafiką: pasaulio temperatūra nuo 1850 m. iki šiandien pakilo daugiau kaip +1 °C. Jūs, politikai, turite galią nuspręsti, kokių veiksmų imtis: nepraraskite tokios svarbios progos. Pagalvokite apie Žemės ir jūsų vaikų ateitį!

+1º C ATRODO MAŽAI, BET IŠ TIESŲ YRA LABAI DAUG! 0.8

RAUDONA = KARŠTI METAI

MĖLYNA = ŠALTI METAI

0.6 0.4 0.2

-0.2 -0.4

2010

2000

1990

1980

1970

1960

1950

1940

1930

1920

1910

1900

1890

1880

1870

1860

1850

-0.6

2018 m. TU GYVENI ČIA!

0.0

NUSTATYKIME APLINKOSAUGOS TAISYKLES.

SAKYKIME INTENSYVIOS ŽEMDIRBYSTĖS GYVULININKYSTĖS.

ATEITIS YRA IR VAIKŲ RANKOSE!

NAUDOKIME ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS ŠALTINIUS.

2009 m.

ES klimato ir energetikos priemonių rinkinys „20-20-20“

2015 m.

Paryžiaus klimato susitarimas 61