LUCA MERCALLI LUCA MERCALLI
NA NA
IRIRKARŠTIS! KARŠTIS!
KOKS BUS ATEITIES KLIMATAS? IR KAIP GALIME SUMAŽINTI ŽALĄ APLINKAI?
Koks bus ateities klimatas? Ir kaip galime sumažinti žalą aplinkai?
ILUSTRACIJŲ AUTORIAI ALICE LOTTI IR PATRIZIO ANASTASI ILUSTRACIJŲ AUTORIAI ALICE LOTTI IR PATRIZIO ANASTASI
Šios knygos leidimą italų kalba rėmė Italijos meteorologų draugija, Monkaljeris (Turinas). Duomenų paieška ir leidybos formatas (struktūra): Alessandra Buffa ir Daniele Cat Berro Iliustracijos, grafinis projektas ir apipavidalinimas: Alice Lotti ir Patrizio Anastasi – Studio tuta Versta iš © 2018, leidykla „Mondadori Electa S.p.A.“, Milanas Visos teisės saugomos Pirmas leidimas: 2018 m. lapkritis
Iš italų kalbos vertė: Toma Gudelytė Redagavo: Džesita Daukšaitė, Jurgita Jačėnaitė Išleido: leidykla Dvi Tylos Knygos dizainas lietuviškam leidimui: Miglė Ceinorytė Popierius: Scandia 2000
Tiražas: 2000 vnt.
© Dvi Tylos, 2019 ISBN 978-609-8232-06-6
KAIP VEIKIA ŽEMĖS KLIMATAS IR KAIP JIS MATUOJAMAS 6 ➔ Šiltnamio efektas 8 ➔ Senųjų laikų meteorologijos stotis 10 ➔ Šiuolaikiniai meteorologijos prietaisai 12 ➔ Kaip atkuriamas praeities klimatas?
KAIP GALIME SUMAŽINTI ŽALĄ APLINKAI 42 ➔ Pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių 44 ➔ Taupyti energiją: ekologiškas namas 46 ➔ Perdirbti mūsų pagaminamas atliekas
14 ➔ Klimato istorija šaldytoje morkoje
48 ➔ Naudoti ne tokias taršias transporto priemones
16 ➔ Ledynmečiai
50 ➔ Keisti mitybos įpročius 52 ➔ Sumažinti mūsų ekologinį pėdsaką
KOKS BUS ATEITIES KLIMATAS 20 ➔ Kaip numatomas ateities klimatas? 22 ➔ Jei Žemei pakyla temperatūra? 24 ➔ Kylantis jūros lygis 26 ➔ Sausra
KĄ GALI TU 56 ➔ Pradėk nuo mažų kasdienių poelgių, o tada pereik prie didesnių! 58 ➔ Ekotestas. Permąstyk savo dieną ir apskaičiuok savo ekologinį sąmoningumą
28 ➔ Tropiniai ciklonai 30 ➔ Karščio bangos 32 ➔ Potvyniai 34 ➔ Vabzdžių kenkėjų plitimas 36 ➔ Prarasta biologinė įvairovė 38 ➔ Žiemos turizmo krizė
60 ➔ PRIEDAS Kas sprendžia dėl Žemės klimato ateities? 62 ➔ PABAIGAI
Dabar tavo eilė!
ŠILTNAMIO EFEKTAS
ĮSIVAIZDUOK ŠILTNAMĮ IR SUPRASI, KAIP VEIKIA ŠIS GAMTOS REIŠKINYS
Tai natūralus reiškinys, tačiau mes, žmonės, jį iškreipiame. Kokiu būdu?
S A UL Ė
Saulė siunčia į Žemę energiją saulės spindulių, laisvai perskrodžiančių orą, pavidalu. Dalis šių spindulių sugrįžta į kosmosą dėl juos atspindinčių debesų, sniego, ledynų ir dykumų. O likusi spindulių dalis, sušildžiusi žemynus ir vandenynus, išspinduliuojama atgal į kosmosą infraraudonaisiais spinduliais, tačiau dėl savito cheminio užkloto lieka įstrigusi atmosferoje. Šį užklotą sudaro šiltnamio dujos, natūraliai esančios atmosferoje, tokios kaip anglies dioksidas (CO2), metanas ir vandens garai. Šios dujos leidžia Žemės paviršiui sušilti vidutiniškai iki +15 ºC – temperatūros, puikiai tinkančios žmogui ir gyvybei Žemėje. Jei šio cheminio užkloto nebūtų, Žemė stipriai atvėstų, net iki -18 ºC, ir ją padengtų ledo sluoksnis tarsi milžiniškame šaldiklyje. Vis dėlto per pastarąjį šimtmetį žmonija, degindama anglį, naftą ir dujas (iškastinį kurą), paleido į atmosferą milijonus tonų šiltnamio dujų, ypač daug CO2, dėl to cheminis užklotas gerokai sustorėjo. Storesnis užklotas sulaiko daugiau infraraudonųjų spindulių, nei reikalinga gamtai, ir kaitina tuos, kurie gyvena po juo, tai yra mus! Per didelis CO2 kiekis neleidžia Žemės gautai saulės energijai sugrįžti į kosmosą ir sulaiko šilumą. Tokiu būdu Žemės temperatūra kyla, ir gamta kenčia nuo per didelio karščio. Jei žmogus ir toliau taip stipriai terš aplinką, tolesniais dešimtmečiais klimatas mums taps vis atšiauresnis, o šiltnamio efektas – pavojingesnis.
ŽEMĖS Į KOSMOSĄ IŠSPINDULIUOJAMA ENERGIJA SAULĖS ENERGIJA ATMOSFE
DUJOS AMIO N T L 2O S ŠI LIO , CH4, H A R 2 Ū O T C NA
ŠILTNAMIO DUJŲ SULAIKOMA ENERGIJA, ŠILDANTI ŽEMĘ
VIDUTINĖ 15 °C TEMPERATŪRA: TOBULA MŪSŲ APLINKAI! 6
RA
KODĖL ATMOSFEROS REGULIAVIMO PROCESAS TOKS SVARBUS?
S A UL Ė
RKURIJUS ME
Pažvelkime į kitas mūsų Saulės sistemos planetas. Arčiausiai Saulės skriejančioje ir atmosferos beveik neturinčioje Merkurijaus planetoje temperatūros skirtumas tarp dienos ir nakties siūbuoja iki 500 ºC. Veneros planetoje dėl ypač stipraus šiltnamio efekto ir CO2 prisodrintos atmosferos vyrauja 400 ºC temperatūra. Mėnulis – mūsų natūralusis palydovas – neturi
VENERA
ŽEMĖ
MĖ
NULIS
jokios atmosferos: dienos metu jo saulėtas paviršius įkaista iki 100 ºC, o tamsos gaubiamoje dalyje temperatūra nusileidžia iki –150 ºC. Tokios kraštutinės klimato sąlygos neleidžia atsirasti jokiai gyvybės formai, štai kodėl nepaprastai svarbu gerbti mūsų trapią atmosferą!
ŽEMĖS Į KOSMOSĄ IŠSPINDULIUOJAMA ENERGIJA STIPRESNIS ŠILTNAMIO EFEKTAS = DAUGIAU ENERGIJOS SULAIKOMA ATMOSFEROJE
SAULĖS ENERGIJA
IŠKAST IN MILŽIN IO KURO IŠKAS T CO2 ARŠA, KIE KIS
TEMPERATŪRA KYLA: PAVOJUS!
LEDYNMEČIAI
GR EN
SK
Y
JO S L E D NDI OS
LE EROS DO SK J L Y I S DA
KOR D
LE D O
LA
DAS KY
IDŲ NT A R
S DA
LO
Žemės klimatas kinta nuo seno: per savo 4,6 mlrd. gyvavimo metų planeta patyrė labai karštų ir labai šaltų, tokių kaip ledynmečiai, laikotarpių. Tik pažvelk, koks milžiniškas ledo kiekis dengė Žemę prieš 20 000 metų per paskutinį ledynmetį!
CLOUGHMORE STONE – RIEDULYS, ŠIAURĖS AIRIJA
WEDGWOOD ROCK – RIEDULYS, SIETLAS, JAV 1 7
INDIAN ROCK – RIEDULYS, NIUJORKAS, JAV
AS
GO TA
NIJOS LEDY
N
Ledynmečiai – tai labai šalti laikotarpiai, kai Žemę dengė milžiniškos ledo kepurės. Ledynmečius, trukdavusius net kelis tūkstančius metų, lydėdavo šiltesni laikotarpiai, kai ledo rasdavosi mažiau, vadinami tarpledynmečiais. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 110 000 metų ir baigėsi prieš 12 000 metų, palikdamas daug ženklų, vis dar pastebimų mūsų teritorijoje!
PA YN
M E
MORENOS
LE D
Tai didžiuliai senųjų ledynų sunešti akmenys, ledynams atsitraukus likę gulėti lygumose.
D AN ŠI
IEN
RIEDULIAI
16
S TI
Slinkdamas ledynas gabena savo liežuvio priešakyje didelį kiekį smėlio, žvyro ir uolienų nuolaužų, formuojančių kalvas – šios sankaupos yra morenos. Ledynui atsitraukus, sankaupos pasilieka toje vietoje net kelis tūkstančius metų.
1 – Milanchovičiaus ciklai: Žemės padėtis Saulės atžvilgiu ir Žemės sukimosi ašies polinkio kampas, kintantis kas 100 000 metų. 2 – Saulės dėmės: Saulės skleidžiama energija. 3 – Ugnikalnių išsiveržimai: vulkanų išmetamos dulkės užteršia atmosferą.
KOKIOS APLEDĖJIMO SUSIDARYMO PRIEŽASTYS?
VIJOS LEDO NA S I D
S
DAS
SKA
L EDO SK Y RO DA I IB
S
KY
N
O TAU AR KADA TEKO MATYTI LEDYNO PĖDSAKĄ?
3 6 2
LEDYNO SODAS, LIUCERNA, ŠVEICARIJA
4
5 LEDYNINIS EŽERAS, ŽENEVA, ŠVEICARIJA
MORENINIS AMFITEATRAS, IVRĖJA, ITALIJA
Ų
OLOS SU
MILŽIN
U
NUGLU AI – DIN OD
TO
P
GROS CAILLOU – RIEDULYS, LIONAS, PRANCŪZIJA
Milžinų puodai – tai įdubos, atsiradusios dėl po ledynais tekančio vandens erozijos. O uolas nugludino senasis slenkantis ledynas, kelių šimtų metrų storio.
L
YNI D E
NIAI EŽE RA I
Susidarė slenkant seniesiems ledynams, kurie judėdami iškasė gilias daubas, vėliau prisipildžiusias vandens.
17
KLIMATO KAITOS PADARINIAI
TROPINIAI CIKLONAI
28
Dėl šiltnamio efekto ir vandenynų šilimo iki 2100-ųjų sustiprės tropinių ciklonų griaunamoji jėga.
Tropiniai ciklonai yra didžiulės audros, kurių skersmuo gali viršyti 1000 km, o vėjai išvysto 120 km/h greitį: ciklonai formuojasi virš šiltų vandenynų vietų ir kartais pasiekia žemyną, kuriame gali siautėti apie savaitę, griaudami viską aplink ir nusinešdami žmonių gyvybes. Virš Atlanto vandenyno susiformuojančius ciklonus vadiname uraganais, o virš Ramiojo vandenyno – taifūnais.
VEIKSMŲ PLANAS
KĄ DARYTI
LIK NAMUOSE GERAI UŽDARYK DURIS IR LANGUS PASISLĖPK TOLIAU NUO LANGŲ ĮLEISK Į NAMUS LAUKE ESANČIUS GYVŪNUS SEK ŽINIAS PER RADIJĄ
KO NEDARYTI
NESTOVĖK ŠALIA LANGŲ IR DURŲ NENAUDOK ELEKTROS NEJUNK DUJŲ NESISLĖPK MAŠINOJE AR PRIEKABINIAME NAMELYJE NEIŠEIK IŠ NAMŲ, KOL AUDRA NESIBAIGĖ
URAGANŲ VARDAI
LABAS, MANO VARDAS KATIA!
TOR NA DAS
NEPAINIOTI TROPINIŲ CIKLONŲ SU TORNADAIS!
Lyginant su tropiniais ciklonais, tornadai yra viską griaunantys oro stulpai, kuriuose vėjas išvysto 500 km/h greitį, tačiau jie siautėja trumpiau (vos kelias minutes) ir yra mažesni (skersmuo siekia vos kelis šimtus metrų). Tornadai susiformuoja stiprių audrų metu, ypač Amerikos Didžiosiose lygumose, bet kartais jų pasitaiko ir Europoje.
EI, AŠ ESU CHOSĖ!
Uraganams vardus išrenka Pasaulinė meteorologų organizacija. Atlanto vandenynui ir Ramiajam vandenynui yra sudaryta po 6 vardų sąrašus. Kiekviename – 21 vardas pagal abėcėlės seką (vyriški ir moteriški vardai). Vardų sąrašai kartojami kas 6 metus. 29
KLIMATO KAITOS PADARINIAI
POTVYNIAI
Dėl klimato pokyčių taps dažnesni stiprūs lietūs ir potvyniai. Nederėtų statyti namų ir fabrikų pernelyg arti upių, nes užtvindymų pavojus nuolat didės.
IKI 2100-ųjų PADAŽNĖS POTVYNIAI
VEIKSMŲ PLANAS
HIUSTONAS, JAV – ĮPRASTI KRITULIAI: 1264 mm PER METUS
Jei gyveni rizikos zonoje, štai ką turėtum daryti (ir ko nedaryti!) potvynio metu dėl saugumo.
KĄ DARYTI
LIPK Į VIRŠUTINIUS PASTATO AUKŠTUS TURĖK IŠ ANKSTO PARUOŠTĄ IŠGYVENIMO KUPRINĘ LAIKYKIS TOLIAU NUO UŽTVINDYTŲ ZONŲ BŪK ATIDUS, KUR EINI VADOVAUKIS GELBĖTOJŲ NURODYMAIS
KO NEDARYTI
NESILEISK Į RŪSĮ AR PUSRŪSĮ NESISLĖPK AUTOMOBILYJE NENAUDOK ELEKTROS PRIETAISŲ VENK TILTŲ, JIE GALI ĮGRIŪTI VENK POŽEMINIŲ PERĖJŲ, JAS GALI UŽSEMTI 32
DIDIEJI XXI a
. PO TV
YN
2002 m. RUGPJŪTIS nuo Balkanų iki Vokietijos
I
2011 m. BALANDIS–GEGUŽĖ Misisipės upė
IA
Dėl visuotinio atšilimo vandenynai garuoja greičiau ir keičiasi orų bei vėjų elgesys. Todėl lietūs, tikėtina, stiprės, taps vis nepastovesni ir susitelkę vienoje vietoje, keisdami ilgus sausros laikotarpius. Tai reiškia dažnesnius potvynius, ypač miestuose, kur liūčių metu cementas ir asfaltas neleidžia vandeniui susigerti į žemę.
2011 m. LAPKRITIS IR 2014 m. SPALIS Genuja
2007 m. RUGSĖJIS 14 šalių nuo Kenijos iki Togo
2010 m. LIEPA–RUGPJŪTIS Pakistanas–Indo slėnis
2017 m. PAVASARIS Peru ir Kolumbija
2011 m. SAUSIS Kvynslandas
HIUSTONAS, JAV – 2017 m. RUGPJŪTIS: 1318 mm PER 7 DIENAS!
ŠI NELAIMĖ KAINUOS MUMS MILIJONUS DOLERIŲ!
PADĖKITE, GELBĖKITĖS KAS GALI!
33
TINKAMI SPRENDIMAI
PEREITI PRIE ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ ŠIANDIENOS PASAULIS
Galime kurti sveikesnę, tvaresnę ir klestinčią ateitį, jei pasistengsime pereiti nuo iškastinio ir teršiančio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
PER DIDELIS CH4 KIEKIS
ŠILTNAMIO EFEKTAS IR KYLANTI TEMPERATŪRA PER DIDELIS CO2 KIEKIS
N
S EL
EKTRIN ĖS
S ELEKTRIN MO Ė A N
S
U T U KŪ MAZ RE
IMI KŪRE
O AM
GL AN
D UJ OS
MILŽINIŠKA TARŠA
NAFTOS G RĘ NIA ŽI
I
DU JOTIEKIS
NAFTA IŠGAUNAMA PRALAUŽUS UOLIENĄ
1 l BENZINO IŠSKIRIA Į APLINKĄ 2,3 kg CO2
1 kg ANGLIŲ IŠSKIRIA Į APLINKĄ 3,5 kg CO2
Vėjo jėgainės išnaudoja vėjų jėgą švariai energijai gaminti. B Saulės ir fotovoltinės baterijos saulės energiją paverčia šiltu vandeniu ir elektra. C Hidroelektrinės elektros energiją gamina iš krintančio vandens, sukančio turbiną.
Geoterminė energija išnaudoja natūralią po žeme esančią energiją. E Mediena negamina iškastinio CO , 2 nes tai natūraliai per fotosintezę išgaunamas kuras. F Autoklave organinės atliekos suyra ir virsta biodujomis, naudingomis gaminant elektros energiją bei šilumą. D
FOT OV
D
VĖ
JO JĖGAINĖS
A
ĖS BATER IJ OS
TIN OL
INĖ ENE ERM RG OT
A IJ
Sprendimų, kaip gaminti švarią energiją ir sumažinti šiltnamio efektą, jau esama. Tačiau dabar mes privalome pradėti juos taikyti!
PASAULIS, KOKIO NORĖTUME
GE
A
B
T ER BA
ELEKTRI
NĖ
IJOS
SAUL
ĖS
D RO HI
C
B
ĖS ATLIE KO NIN A G
NA
F
OKLAVAS AUT
S
MED IE
E
43
OR
TINKAMI SPRENDIMAI
PERDIRBTI MŪSŲ PAGAMINAMAS ATLIEKAS
Gaminant ir perdirbant bet kurį mūsų naudojamą daiktą reikalingos vertingos žaliavos (mineralai, mediena, vanduo) bei didelės energijos sąnaudos, taip prisidedama prie šiltnamio efekto. Būtina mažinti atliekas ir skatinti šiukšlių rūšiavimą!
BLOGAS ATLIEKŲ TVARKYMAS
STIPRĖJA ŠILTNAMIO EFEKTAS
Ar kada klausei savęs, kas nutinka mūsų šiukšlėms? Jos išvežamos į didžiulius sąvartynus (kartai nelegalius!), deginamos tam skirtuose atliekų deginimo įrenginiuose ar išgabenamos į tolimas salas ir ten paliekamos. Atliekos visada daro milžinišką žalą aplinkai! Į jūrą išmetamos šiukšlės teršia aplinką, o į sąvartynus ir deginimo įrenginius patenkančios atliekos gamina metaną ir CO2, lemiančius stiprėjantį šiltnamio efektą.
O KAS ČIA? KOKS KEISTAS DUMBLIS!
O NE, VĖL ŠIUKŠLĖS!
SUMEŠKERIOJU DAUGIAU ŠIUKŠLIŲ NEI ŽUVŲ...
KOKIE NESKANŪS TIE PLASTIKO BUTELIAI!
AR ŽINOJAI, KAD KIEKVIENAS EUROPOS PILIETIS PER METUS PAGAMINA APIE 500 KG ŠIUKŠLIŲ? TAI SIAUBINGAI DAUG! 46
Būtina nedelsiant sumažinti mūsų pagaminamas šiukšles, tai turi tapti kiekvieno mūsų pareiga. Kaip tai pasiekti?
PERDIRBIMAS IR ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS
Pirkime gaminius, turinčius kuo mažiau pakuočių. Apsipirkdami turėkime su savimi daugkartinio naudojimo drobinių maišelių vietoj plastikinių. Rinkimės gaminius iš ilgalaikių medžiagų ir naudokime juos kuo ilgiau (pavyzdžiui, stiklinius butelius). Rūšiuokime šiukšles, deramai jas suskirstykime.
Rūšiuodami stiklą, popierių, plastiką ir aliuminį atskirose dėžėse, palengvinsime jų perdirbimą. Jei turime sodą, galime rūšiuoti organines atliekas (atlikusį maistą, lapus, žolę) ir gaminti kompostą, nepaprastai vertingą žemei tręšti. Pabandyk ir tu rūšiuoti šiukšles: svarbus kiekvienas poelgis!
S
LIUMINIS –
M
LEKTRONI
N
RIU
S
E IR
KOMPOSTAS
Ė ĮRA
EEĮ
N GA
ELE K T RO
STIKLAS
POPIE
I
GELE
ŽI
S
–A
S
KA STI A L
A LA ET
P
IŠ 27 PERDIRBTŲ PLASTIKO BUTELIŲ GALIMA PAGAMINTI VIENĄ FLISINĮ DŽEMPERĮ.
TAIP PAT BŪTINA RŪŠIUOTI SUGEDUSIUS KOMPIUTERIUS IR MOBILIUOSIUS TELEFONUS 47
KĄ GALI TU
TAUPYK VANDENĮ
NEPIRK NEREIKALINGŲ DAIKTŲ
IŠJUNK ŠVIESĄ
KASDIENIAI POELGIAI
PO KELISKART NAUDOK TĄ PAČIĄ TARĄ
RŪŠIUOK ATLIEKAS
RINKIS LED LEMPUTES
RINKIS VIEŠĄJĮ TRANSPORTĄ
PRIEDAS
KAS SPRENDŽIA DĖL ŽEMĖS KLIMATO ATEITIES?
INSTITUCIJOS Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG): tai pasaulio mokslininkų grupė, tirianti visuotinį atšilimą. Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO): tai tarptautinė organizacija, užsiimanti meteorologija.
IE
Ž
IUS
PRANCIŠKUS
Mes, pasaulio politikai, susirinkome čia tam, kad ieškotume sprendimų mokslininkų išmatuotai klimato karštligei įveikti.
ŽEMĖ YRA NEĮKAINOJAMAS TURTAS: RŪPINKIMĖS JA!
PO
P
Jungtinės Tautos (JTO): čia renkasi pasaulio politikai ir kalba apie klimato kaitą ir ieško būdų, kaip padėti planetai.
Mes, mokslininkai, tyrinėjame klimatą daug metų. Pastebime, jog dėl žmogaus veiklos sparčiai kyla pasaulinė temperatūra, kas kelia didelį mūsų susirūpinimą. Pavyzdžiui, kasmet kiekvienas europietis paleidžia į aplinką 9 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, amerikietis – 20 tonų, o Indijos gyventojas – 2,3 tonos.
ATSIS
SUMAŽINKIME IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKĮ. Pranciškus yra pirmasis popiežius, susirūpinęs klimato kaita: savo enciklika „Laudato si’“ („Būk pagarbintas“) 2015 m. popiežius paragino žmoniją gerbti gamtą.
IR
MOKYKLOSE UGDYKIME VAIKŲ PAGARBĄ APLINKAI IR GAMTAI.
PAČIOS SVARBIAUSIOS SUSITARIMŲ KLIMATO SRITYJE DATOS 1988 m. Ženevoje įsteigiama TKKG 60
1992 m. Rio de Žaneiro klimato konvencija
1997 m. Kioto protokolas
Tam būtinos tarptautinės konferencijos apie klimatą, kur priimami svarbūs sprendimai dėl tvarios plėtros pasaulyje.
Nepaprastai svarbūs kasdieniai paprastų piliečių poelgiai, tačiau daug ką lemia tarptautiniai susitarimai tarp politikų ir mokslininkų.
PASAULIO TEMPERATŪRA NUO 1850 m. IKI 2017 m.
Patyrinėkite šį grafiką: pasaulio temperatūra nuo 1850 m. iki šiandien pakilo daugiau kaip +1 °C. Jūs, politikai, turite galią nuspręsti, kokių veiksmų imtis: nepraraskite tokios svarbios progos. Pagalvokite apie Žemės ir jūsų vaikų ateitį!
+1º C ATRODO MAŽAI, BET IŠ TIESŲ YRA LABAI DAUG! 0.8
RAUDONA = KARŠTI METAI
MĖLYNA = ŠALTI METAI
0.6 0.4 0.2
-0.2 -0.4
2010
2000
1990
1980
1970
1960
1950
1940
1930
1920
1910
1900
1890
1880
1870
1860
1850
-0.6
2018 m. TU GYVENI ČIA!
0.0
NUSTATYKIME APLINKOSAUGOS TAISYKLES.
SAKYKIME INTENSYVIOS ŽEMDIRBYSTĖS GYVULININKYSTĖS.
ATEITIS YRA IR VAIKŲ RANKOSE!
NAUDOKIME ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS ŠALTINIUS.
2009 m. ES klimato ir energetikos priemonių rinkinys „20-20-20“
2015 m. Paryžiaus klimato susitarimas 61