Winston S. Churchill Pakeliui į katastrofą
5 skyrius B e sitel k iantys d eb e sys , 1934 m.
Romoje Hitlerio paskyrimas 1933 m. į Vokietijos kanclerio postą buvo sutiktas be entuziazmo. Italai laikė nacizmą grubia ir kraštutine fašizmo versija. Visi puikiai žinojo apie didžiosios Vokietijos pretenzijas į Austriją ir Pietryčių Europą. Mussolinis numatė, kad nė viename iš šių regionų Italijos ir naujosios Vokietijos interesai nesutaps. Ir jo prognozė netrukus pasitvirtino. Viena karščiausių Hitlerio svajonių buvo prijungti Austriją prie Vokietijos. Jau pirmame „Mein Kampf“ puslapyje jis rašė: „Vokiška Austrija privalo grįžti į savo didžiosios tėvynės Vokietijos prieglobstį.“ Todėl vos tik atėję į valdžią Vokietijoje 1933 m. sausio mėnesį, naciai vis žvilgčiojo į Vieną. Hitleris vis dar negalėjo sau leisti konfliktuoti su Mussoliniu, kuris garsiai skelbėsi Austrijoje turįs interesų. Kariniu požiūriu Vokietija vis dar buvo silpna, todėl nors naciai skverbėsi į šią šalį ir vykdė joje pogrindinę veiklą, jie turėjo būti atsargūs. Tačiau spaudimą Austrijai jie ėmė daryti nuo pat pirmųjų savo atėjimo į valdžią mėnesių. Iš Austrijos vyriausybės buvo nuolat reikalaujama įtraukti Austrijos nacių partijos – Vokietijos satelitės – narius į ministrų kabinetą ir paskirti juos į svarbius postus vyriausybėje. Bavarijoje
78