Alisteris kreivai nusišiepė ir pastatė stiklą. – Būtent. Dabar turiu pasirūpint keletu pavedimų. Nori kartu? – Kodėl ne? – bambtelėjo Maiklas ir baigė gerti savo brendį. – Gal baigsim dieną Bedlame* arba sukaustyti grandinėmis. Su tavim niekad nenuobodu, Beiberi. – Ech... ir vėl tas titulas. Tu turbūt žvėriškai įsiutęs. – O tu verčiau priprask prie to titulo, kurį taip niekini. Vien per maskaradą išgirsi jį šimtą kartų. Alisteris apkabino draugą per pečius ir niuktelėjo durų link. – Kai išgirsiu jį skambant sykiu su Džesikos vardu, man jis patiks. Iki tol tiesiog stengsiuos palaikyt gerą tavo ūpą. – Viešpatie, man reikia dar išgert. – Tas raudonas atspalvis tiesiog nuostabus, – tarė Estera, sėdėdama lovoje. Apkamšyta kalnais priegalvių atrodė mažutė ir labai jauna, nors jos kambariai buvo dekoruoti išties brandžiai. Tiesą sakant, Džesę asmeninė sesers erdvė stulbino gerokai labiau nei audeklo rietimas, kurį toji apžiūrinėjo. Visus namus išvien puošė džiugios spalvos, o Esteros miegamąjį ir buduarą – pilkšvai melsvi, anglies ir labai šviesūs, kone balti atspalviai. Bendras įspūdis buvo pribloškiantis, tačiau gana niūrus. Visai ne tai, ko Džesė būtų tikėjusis. – Gan drąsus, – sutiko ledi Penington, siurbčiodama arbatą. Džesė vėl pažvelgė į kraujo raudonumo šilką – šis nevaldomai ją traukė, mat būtų galėjęs Alisteriui byloti, kaip jis ją pakeitė, padarė drąsesnę, padėjo rasti vidinę ramybę, apie kurią ji niekad nė nesvajojo. – Neturiu supratimo, kada pasitaikys proga apsivilkt iš tokios medžiagos pasiūtą suknelę. – Vilkėk prie keturių akių, – pasiūlė Estera. * Garsus to meto Londono beprotnamis. 265
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.