Ekonomika.lt 33 (95) by Ekonomika.lt

www.ek.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ Ž. Plytnikas: Vieša paslaptis, kad kai kuriems viešieji pirkimai buvo tapę pragyvenimo šaltiniu

A. Zaremba: Mes, lietuviai, esame darbšti tauta, tikrai neverta savęs taip nuvertinti ir nuolat plaktis

Plačiau 8 p.

Plačiau 26–27 p.

pirmadienis. 2012 M. rugsėjo 10–16 d. Nr. 33 (95) Savaitraštis. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

ŠIAME NUMERYJE Kosmetinių reitingų karalienė Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Plačiau 6–7 p.

www.ekonomika.lt

„Lyoness“ nuolaidų labirintas

Turkijos augimas vilioja investuotojus Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų. Plačiau 18–19 p.

Peštynės: ES prieš „Gazprom“ Artėjant šaltai žiemai ir prognozuojant augančias dujų kainas Europos Sąjunga nusprendė įpilti alyvos į Europos ir „Gazprom“ santykių kurstomą ugnį – pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų milžinės antikonkurencinio elgesio. Plačiau 20 p.

Mažieji finansai – mažam verslui Ką versle gali pakeisti 1 tūkst. litų? Pasirodo, teigiamų pokyčių gali atnešti ir keliolika JAV dolerių. Mikrofinansų sistemos funkcija – pirmiausia socialinė, tačiau į sistemą sėkmingai įsilieja ir komerciniai bankai. Plačiau 28–29 p.

Rinkos pokyčiai OMXR OMXT OMXV FTSE100 NSDQ NI225

384,19 668,62 346,79 5777,34 3135,81 8680,57

+0,06 % –1,31 % –0,68 % +1,00 % +2,78 % –3,38 %

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 95 Tiražas: 15 000

Pirkimo bendruomenės „Lyoness“ reputacija Europoje krinta, kai ją į teismą padavė buvę klientai ir darbuotojas. ■ Vieni nori atgauti įmonei sumokėtus pinigus, kiti kaltina kompaniją taikant finansinės piramidės principus. „Ekonomika.lt“ domėjosi bendrovės veikla Lietuvoje. Daugiau nei 2,3 mln. narių pasaulyje turinti „Lyoness“ iki metų pabaigos šį skaičių planuoja padidinti iki 4 mln. Kompanija prisistato kaip pirkimo bendruomenė, ta-

čiau jos veiklos skaidrumu po 8 sėkmingų metų suabejota. Šveicarijos žiniasklaida skelbia, kad šioje šalyje, taip pat Austrijoje ir Prancūzijoje „Lyoness“ kaltinama sukčiavimu, o klientai norėdami atsiimti bendrovei sumokėtus pinigus padavė ją į teismą. „Ekonomika.lt“ kalbinamas austrų advokatas Ericas Breitenederis, atstovaujantis daugiau nei 13 klientų šiose

bylose, pasakoja, kad procesas juda pirmyn. Iš viso besiskundžiančiųjų yra apie 60. „Nuo praėjusio pirmadienio į mus kreipėsi dar 20–25 klientai, net sunku tiksliai dabar juos visus suskaičiuoti, nes jų daugėja, – sako advokatas. – Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai į mane kreipėsi pirmasis žmogus, investavęs į sistemą.“

Plačiau 4–5 p.

R. Perveneckas: Krizės » pradžioje, kai prekybininkai užsipirko daug prekių ir negalėjo jų parduoti, nuolaidos buvo didesnės, dabar tokių jau nėra

Plačiau 24–25 p.

Atradimas

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Redakcija

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

leandro

Cano Sevilija, Ispanija Mano kolekcija trimis žodžiais: Intymu, elegantiška, laikui nepavaldu Mada: tai menas, aistra, koncepcija Mane įkvepia: vaikystės atsiminimai, mano šaknys, šeimos moterys, vietos ir daiktai, kurie vienaip ar kitaip man padarė įspūdį, antika, kosmosas, fotografija Vieta, kuri asocijuojasi su mada: Paryžius

Leandro Cano ir Marcas Jacobsas

Organizatorių nuotr.

SevilijoS SiuvėjaS Vasarą jaunieji Europos dizaineriai turėjo puikią progą įrodyti mados meistrui Marcui Jacobsui savo talentą ir gauti metų stipendiją dizaino žinioms gilinti. Norinčiųjų susirinko 350, bet speciali komisija atrinko tik 5 pristatyti savo kolekcijas. „Designer for Tomorrow by Peek & Cloppenburg Duesseldorf“ laimėtoju buvo išrinktas 27 metų Leandro Cano iš Ispanijos. „Leandro – gabus dizaineris, be abejonės, jis prasimuš sau vietą mados pasaulyje“, – įvertino M. Jacobsas. Kolekcija savo spaudiniais, iki menkiausių smulkmenų apdorota oda puikiai atspindi ispanišką dizainerio prigimtį. Sevilijos siuvėjo kūrinių elegancija susipina su griežtomis formomis, klasikiniu simetrišku dizainu ir prigesintomis spalvomis. 

Stiliaus sufleris

Diržas „Space“, 320 Lt

Švarkelis „Tenax“, 999 Lt

Kardiganas „Space“, 800 Lt

Suknelė „Space“, 1 200 Lt

Vien tik auksas valdo mus?

Dirželis „Space“, 150 Lt

Rankinė „Boc‘caro“, 420 Lt

Operinis Mefistofelis greitai vėl galės nemeluodamas sudainuoti garsiąją frazę. Vien tik auksas gal ir nevaldys, bet šis metalas bus gerokai svarbesnis nei dabar.

Suknelė „Space“, 1 090 Lt

Aukštakulniai „Eva Turner“, 1 199 Lt

Parengė Marius Stanevičius Fotografavo Raimundas Adžgauskas

Suknelė su šalikėliu „Clips“, 1 780 Lt

rtėjančioms permainoms finansų pasaulyje tinka palyginimas ir su cirko arkliu, kuris tiek geras, kiek sugeba nesibaidydamas bėgti ratu. Aukso standartas juk atšauktas ne taip seniai – 1971 m., kai JAV doleris galutinai išvaduotas iš aukso. Istorija apsuko ratą kaip minėtasis arklys – dabar vėl kalbama apie grįžimą prie aukso standarto. Prieš kelis dešimtmečius amerikiečiai savo kailiu patyrė, kad gana rizikinga turėti nacionalinę valiutą, kurią valstybė įsipareigoja iškeisti į auksą. Prancūzijos prezidento Charleso de Gaulle’io nurodymu į Ameriką buvo nuplukdytas garlaivis su visais Prancūzijos centrinio banko turėtais doleriais ir pareikalauta juos iškeisti į auksą. Prancūzai tada iššlavė JAV aukso rezervus. Kad neatsirastų daugiau tokių „plėšikų“, JAV prezidentas Richardas Nixonas 1971 m. uždraudė dolerius konvertuoti į auksą pagal kitų šalių centrinių bankų reikalavimus. Bet viskas sukasi ratu. Apie dabar artėjančias permainas paskelbė Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. 2010 m. „The Financial Times“ jis išspausdino straipsnį, kuriame pasiūlė, kad ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės sudarytų naują paktą, numatantį ir jų valiutų – dolerio, euro, jenos, svaro sterlingų, juanio – susiejimą su auksu. R. Zoellickas aptakiai rašė, kad auksas turėtų tapti tarptautiniu matu, nurodančiu, kokie yra „infliaciniai lūkesčiai“. Kol pasauliniu mastu svarstoma apie naują seną aukso vaidmenį, piliečiai kaupia brangųjį metalą.

Jį labai mėgsta vokiečiai. Vokietijoje nusėdę apie 12 tūkst. tonų aukso – maždaug 8 proc. pasaulio atsargų. Valstybė turi 5 tūkst. tonų, privatūs subjektai – 7 tūkst. tonų. Valstybiniu lygmeniu grįžti prie auksinių pinigų kol kas svarstoma tik Šveicarijoje. Čia pernai buvo pateiktas atitinkamas įstatymo projektas. Greta dabartinio šalies piniginio vieneto – franko būtų įvestas auksinis frankas, lygus 5 „popieriniams“. Abi valiutos cirkuliuotų kartu. Ekspertai mano, kad Šveicarija, projektuodama dvi gretutines valiutas, eina tinkamu keliu. Jeigu būtų iškart pereita prie aukso standarto, brangiuoju metalu būtų išreikštos ir visos skolos. Kadangi aukso kiekis ribotas, o skolos – ir nominuotos Šveicarijos frankais, ir kitomis valiutomis – apskritai yra milžiniškos, staigus perėjimas prie aukso standarto sukeltų skolų nuvertėjimo šoką. Žinoma, be aukso yra ir kitų realių aktyvų, pvz., maisto produktų, naftos. Bet jų vis tiek nepakaktų skoloms padengti, staigiai nenuvertinant pačių skolų. Kadangi Šveicarijoje greta aukso išliks senoji valiuta, kuri laikui bėgant nuvertės aukso atžvilgiu, tai ir „popieriniais“ frankais nominuotos skolos nuvertės ne iškart, o pamažu. Tačiau auksinis frankas – kol kas tik projektas, svarstomas Šveicarijos parlamento komitetuose. Lietuvoje auksinių litų kartais pasiūloma numizmatams – tuo auksinių pinigų kaldinimas mūsų šalyje ir apsiriboja. Čia šviesus rytojus vis dar siejamas su „popieriniu“ euru.

Kol pasauliniu mastu svarstoma apie naują seną aukso vaidmenį, piliečiai kaupa brangųjį metalą

mada skaityti

LEIDĖJAS UAB „Balsas.lt leidiniai“ Konstitucijos pr. 26, 08105 Vilnius Tel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas KALBOS REDAKTORĖ Laima Šiušaitė VYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS (8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUS Saulius Antanaitis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 95 Tiražas 15 000

Savaitės tema

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Jei kam nors moki pinigus ir atiduodi asmeninę » informaciją, pirmiausia perskaityk sutartį. Jei kyla

Tinklinė rinkodara tinkama beveik visais » atvejais, o tikslas – pelnas. Taip parduodamas

klausimų ar neaiškumų, paklausk. Jei vis tiek neaišku – nedaryk to. Kitaip turi suvokti pasekmes. Tai galioja bet kokioms investicijoms

Savaitės tema

Verslo modelis visur yra toks pat, gali skirtis tik pagal šalyje » galiojančius įstatymus arba pagal šalies plėtros fazę.

prekes dalį pelno skiri savo agentams ir sukuri jiems motyvacinę sistemą, kuri skatina dirbti. Bet „Lyoness“ veikla panašesnė ne į tinklinės rinkodaros, o tiesiog į piramidinio verslo schemą

Tačiau „Premium“ nario statusas reiškia, kad narys jau gali kompetentingai rekomenduoti kompaniją kitiems, todėl jis įgyja teisę daryti rekomendacinį verslą

Ericas Breitenederis, „Lyoness“ klientų advokatas

Rytis Buračas, Lietuvos marketingo asociacijos ekspertas

Daina Daubarė, „Lyoness Lietuvos“ vadovė

Asmeninio albumo nuotr.

Fotodiena

NUOMONĖ

Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

augiau nei 2,3 mln. narių pasaulyje turinti „Lyoness“ iki metų pabaigos šį skaičių planuoja padidinti iki 4 mln. Kompanija prisistato kaip pirkimo bendruomenė, tačiau jos veiklos skaidrumu po 8 sėkmingų metų suabejota. Šveicarijos žiniasklaida skelbia, kad šioje šalyje, taip pat Austrijoje ir Prancūzijoje „Lyoness“ kaltinama sukčiavimu, o klientai norėdami atsiimti bendrovei sumokėtus pinigus padavė ją į teismą. „Ekonomika.lt“ kalbinamas austrų advokatas Ericas Breitenederis, atstovaujantis daugiau nei 13 klientų šiose bylose, pasakoja, kad procesas juda pirmyn. Iš viso besiskundžiančiųjų yra apie 60. „Nuo praėjusio pirmadienio į mus kreipėsi dar 20–25 klientai, net sunku tiksliai dabar juos visus sukaičiuoti, nes jų daugėja, – sako advokatas. – Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai į mane kreipėsi pirmasis žmogus, investavęs į sistemą, pavadinimu „Lyoness“. Jis teigė, kad kompanija nesilaikė pažadų, todėl jis nori pasitraukti, tačiau bendrovė nesutinka nutraukti sutarties ir neleidžia jam to padaryti.“

Schema sudėtinga Iš tiesų trumpai apibūdinti „Lyoness“ veiklos

» Jei nori pretenduoti į kitas išmokas,

reikia išleisti atitinkamas pinigų sumas

Jis priduria, kad būti tiesiog paprastu nariu „Lyoness“ nieko nekainuoja, tačiau jei nori pretenduoti į kitas išmokas, reikia išleisti atitinkamas pinigų sumas. E. Breitenederio klientams buvo siūlomi tam tikri paslaugų paketai, pavyzdžiui, „Verslo paketas“, kurį pasirinkus galima užsisakyti „Lyoness“ partnerių kuponų už pradinę 2 tūkst. eurų (apie 7 tūkst. litų) kainą.

Anot D. Daubarės, rekomendacinė rinkodara Lietuvoje nėra įprastas veiklos modelis, todėl sulaukia kreivų žvilgsnių, tačiau ji įsitikinusi, kad ateityje toks modelis tik plėsis. „Mūsų tikslas – kad „Lyoness“ pirkėjų bendruomenė augtų. Tai yra mūsų jėga. Tam mes turime motyvuoti narius ir jiems ką nors duoti, – sako „Lyoness Lietuva“ vadovė. – Teigiamas dalykas tas, kad vers-

Pirkėjas 1

Pirkėjas 2

Iki 2 proc.

Neįprasta – nesuprantama

Perka kuponus

vauja versle gerai žinoma Daina Daubarė, anksčiau vadovavusi Estijos kapitalo bendrovei „Baltika Lietuva“, dirbusi įmonėse „Lietuvos draudimas“ ir „Audimas“. Ji „Lyoness Lietuvos“ veiklos modelį pristato kaip unikalų ir inovatyvų. „Mūsų produktas yra lojalumo programa, kurią suteikiame pirkėjams ir partneriams, – pasakoja „Lyoness Lietuva“ vadovė. – Nėra kito tokio verslo mo-

0,5 proc. už P3

„Galima tų kuponų užsisakyti ir už 160 tūkst. eurų (apie 552 tūkst. litų), ką ir padarė mano pirmasis klientas, – pasakoja E. Breitenederis. – Šių kuponų tu negali gauti, kol nesumoki dar 80 tūkst. eurų (276 tūkst. litų), tada gauni jų už 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų). Jeigu tai padarai, sistemoje gauni poziciją. Taip prasideda istorija.“ Pirkimų bendruomenei „Lyoness“ Lietuvoje vado-

Iki 2 proc.

Ne piramidė

„Viskas gerai“ Kuponai –10 proc. nuolaida

Perka kuponus

neranda paprasto būdo paaiškinti sistemos veikimo principo ar sudėlioti naudos gavimo formulės. „Prokurorams taip pat tenka nagrinėti buvusio Italijos „Lyoness“ vadovo skundą, kuris, kiek girdėjau, yra 15 cm storumo dokumentas. Kalbame apie tūkstančius dokumentų, kuriuose pasakojama apie galimus kriminalinius nusikaltimus ir finansinę piramidę“, – teigia advokatas.

0,5 proc. už P2, 0,5 proc. už P3

modelį nelengva ne tik bendruomenės nariams, bet ir patiems atstovams. Paprastais žodžiais kalbant, „Lyoness“ nariams siūloma susigrąžinti iki 2 proc. pirkinių sumos, jei jie perkami iš šios kompanijos partnerių. Tačiau tapti „Lyoness“ nariu nėra paprasta: naujokus gali registruoti tik jau esami klientai. Pastarieji už kiekvieno rekomenduoto nario ir vėliau jo priregistruotų narių pirkinius gauna 0,5 proc. premiją. Klientai šiuos pinigus gali išgryninti arba panaudoti kitiems pirkiniams sistemoje. „Premium“ lygio nariais sistemoje gali tapti tie, kurie čia išleidžia daugiau nei 70 tūkst. litų per metus. Už tai jie gauna papildomos naudos – gali pradėti verslą ir uždirbti iš savo priregistruotų aktyvių „Lyoness“ narių. Nenorintiems verslauti benduomenė siūlo avansinį tam tikro dydžio mokėjimą, kuriuo narys įsipareigoja pirkti kuponų ne mažiau nei už 70 tūkst. litų. Šiuo konkrečiu atveju minėtas avansinis mokėjimas sudaro 7 tūkst. litų. Jei nutraukiama sutartis su „Lyoness“, šis pirkėjas negali susigrąžinti minėtų 7 tūkst. litų. Jis užsakytus 70 tūkst. litų vertės kuponus gauna tik sumokėjęs visą sumą. E. Breitenederis pasakoja, kad su „Lyoness“ interesams atstovaujančiu advokatu dirba jau pusantrų metų, tačiau nė vienas

„Lyoness“

Iki 2 proc.

Pirkimo bendruomenės „Lyoness“ reputacija Europoje krinta, kai ją į teismą padavė buvę klientai ir darbuotojas. Vieni nori atgauti įmonei sumokėtus pinigus, kiti kaltina kompaniją taikant finansinės piramidės principus. „Ekonomika.lt“ domėjosi bendrovės veikla Lietuvoje.

greičiausiai iš kompanijos išpešė mažiau, nei tikėjosi.

„Lyoness“ veikimo schema

Perka kuponus

„Lyoness“ nuolaidų labirintas

delio. Man pačiai reikėjo daug ko išmokti. Sistema nėra paremta principu: gavau nuolaidą, ir viskas. Ji sukonstruota taip, kad skatintų žmogų pirkti ir padarytų jį entuziastu. Tos nuolaidos gal ir nėra didelės, bet žmonės skaičiuoja grąžinamus pinigus, skaito informaciją, nuolat gauna daug dėmesio iš mūsų.“

Parduotuvės

Pirkėjas 3

Už kuponus perka prekes

lui tai nieko nekainuoja, todėl mes galime sau leisti gyventi iš 1 proc. skirtumo tarp apyvartų. Pavyzdžiui, mes susitariame su partneriu, kad pirkdami iš jų čekius gauname 10 proc. nuolaidą, iš kurios nariui grąžinami 8 proc., 1 proc. –

FAKTAI „Lyoness“

••„Lyoness“ yra didžiausia pasaulyje pirkimo bendruomenė, įsikūrusi Austrijoje ir Šveicarijoje ••Pasaulyje ji turi 2,3 mln. narių ir daugiau nei 20 tūkst. kompanijų partnerių ••Kompanija veikia 37 rinkose, 2011 metų jos konsoliduoti pardavimai sudarė 750 mln. eurų (2,58 mlrd. litų) ••Iki 2012 metų pabaigos „Lyoness“ planuoja 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų), iki 2013 metų pabaigos – 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) sieksiančius pardavimus ••Planuojama, kad iki 2015 metų plėtra 33-ose Europos, Vidurio Rytų, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos rinkose bus baigta

„Lyoness“ veiklos modelį trumpai apibūdinti nelengva ne tik bendruomenės nariams, bet ir patiems atstovams. Ruslano Kondratjevo nuotr.

dviem rekomendavusiems asmenims, o likęs 1 proc. lieka mums.“ Paklausta, kaip reaguoja į internete plintančią neigiamą informaciją, D. Daubarė tvirtina, kad didžioji jos dalis tiesiog laužta iš piršto: „Tai absurdas, ir man kone kasdien tenka rašyti laiškus tiems „aktyvistams“ ir grasinti teisininkais, kad šią informaciją išimtų. Pasakojimai, kad „Lyoness“ susijusi su investavimu, pinigų mokėjimu ar kad greit tapsi milijonieriumi, yra netiesa.“ Taip pat ji atremia kaltinimus, kad organizacija veikia finansinės piramidės principu. Anot D. Daubarės, kiekviena šiuolaikinė organizacija veikia piramidės principu: viršuje yra vadovas, gaunantis naudą, o apačioje – nariai, kuriantys vertę. „Tačiau ši tradicinė struktūra yra nykstanti, – sako „Lyoness Lietuvos“ vadovė. – Atsiranda naujų organizacijų, pavyzdžiui, vadinamosios matricos, klasteriai. Mūsų struktūra yra tinklinė. Visi mūsų nariai turi tas pačias teises ir galimybes, jie neturi privilegijų vienas kito atžvilgiu. Jeigu kalbame apie tuos 0,5 proc., kurie gaunami nuo kiekvieno rekomenduoto nario, – ta piramidė išeina labai jau plokščia.“ Ji priduria, kad į teismą bendrovę padavę asmenys tai daro iš godumo, mat

Ieškodama nepriklausomo ekspertinio vertinimo „Ekonomika.lt“ kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ši apsiribojo atsakymu, kad dėl „Lyoness Lietuvos“ skundų nėra gavusi ir pasiūlė pasidomėti Lietuvos banke (LB). Pastarojo atstovo Mindaugo Milieškos teigimu, „Lyoness Lietuva“ nėra Lietuvoje registruota finansų įstaiga, tad jos LB neprižiūri. Tačiau jis pateikė banko nuomonę apie „Lyoness“ lojalumo programą: „Išanalizavus viešai pateiktą informaciją nebuvo nustatyta, kad įmonė teiktų finansines paslaugas: ji nesiūlo investuoti, padėti indėlį ar kitaip padidinti turimas lėšas. Viešai pateikiamos informacijos pagrindu nenustatėme, kad įmonė užsiimtų indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ar mokėjimo paslaugų teikimu.“ Komentuoti bendradarbiavimo ir gaunamos naudos iš šios pirkimo bendruomenės nepanoro nė vienas kalbinamas „Lyoness Lietuvos“ didžiųjų partnerių. Lietuvos marketingo asociacijos ekspertas Rytis Buračas teigia „Lyoness“ schemoje neįžvelgiantis tinklinės rinkodaros: „Bendrovės veikla labiau panaši į piramidinio verslo schemą, kai tikimybė atgauti investuotas lėšas yra tiesiogiai proporcinga naujų dalyvių pritraukimui. Kad tai nebūtų „tiesiog finansinė piramidė“, suteikiama „akivaizdi nauda“ – nuolaidos jos dalyviams. Manau, atskyrus realiai gaunamas pajamas ir suteikiamas nuolaidas galima išsigryninti pagrindinį šios įmonės funkcionavimo verslo modelį. Taip pat neatmetu galimybės, kad tai yra puikus būdas pigiai surinkti, t. y. skolintis pinigų be palūkanų, ir juos investuoti į kitus verslus.“

SAVAITĖS TOP 5 Gerėjo eksporto rodikliai Šią liepą Lietuva eksportavo 1,5 proc. daugiau nei birželį. Iš viso eksportuota prekių už 6,5 mlrd. litų, importuota – už 7,2 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, „Intrastato“ ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis,

praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (36,6 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (5,4 proc.) eksportas.

Pinigai darbuotojams Pradėta „Snoro“ likvidavimo procedūra. Pirmieji pinigus atgaus esami ir buvę banko darbuotojai, kurių reikalavimų suma siekia 9,2 mln. litų. „Atsiskaitymas su pirmosios eilės kreditoriais yra svarbus bankroto proceso etapas. Tikimės, kad netrukus galima bus atlikti mokėjimus patenkinant teismo patvirtintus esamų ir buvusių banko darbuotojų reikalavimus“, – teigia „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis.

Banko „Snoras“ darbuotojai pirmieji atgaus pinigus. Fotodiena

Naudingos skyrybos „TC prekyba“ žada į plėtrą Vakarų Lietuvoje investuoti 4 mln. litų ir šiame regione atidaryti naujų parduotuvių. Iki šiol „Topo centro“ ženklo parduotuves čia valdė bendrovė „Topo technika“, kurios akcininkai buvo „Topo

grupės“ savininkas Aurelijus Rusteika ir „Topo technikos“ direktorius Mindaugas Skalandžiūnas. Pastarasis praėjusį mėnesį nupirko „Topo technikos“ akcijas iš A. Rusteikos ir tapo vieninteliu šios įmonės savininku.

Uždirbo aukcione „Klaipėdos nafta“ gavo daugiau kaip 3 mln. litų papildomų pajamų, kai per aukcioną pardavė daugiau kaip 1,8 tūkst. tonų iš naftos produktais užterštų vandenų surinkto ir išvalyto tamsaus naftos produkto. „Mes kryptingai siekiame gauti ekonominės naudos iš visų įmonėje esančių veiklos barų, todėl praėjusiais metais pasiteisinęs išvalytų tamsiųjų naftos produktų pardavimo modelis buvo įgyvendintas ir šiais metais“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Klaipėdos nafta“ užsidirbo pardavusi išvalyto vandens. Fotodiena

Prispaudė „Sodrą“ Valstybės kontrolė, atlikusi 2011 metų „Sodros“ auditą, atsisakė pareikšti nuomonę, nes buvo netinkamai tvarkoma „Sodros“ apskaita ir informacija apie pajamas ir išlaidas. Nemažai pastabų pateikta ir dėl „Sodros“ biu-

džeto vykdymo ataskaitų bei šio biudžeto lėšų ir turto valdymo. Nustatyta atvejų, kai „Sodros“ turtas buvo perduotas neatlygintinai naudoti kitoms įstaigoms ne socialinio draudimo reikmėms, o tai prieštarauja teisės aktams.

Lietuvoje

LIETUVOS NAUJIENOS

46 %

SIC atlikto tyrimo duomenimis, restoranuose ir kavinėse lankosi 46 proc. lietuvių

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Nupirko Kauno elektrinę

Užbaigė stadioną ■ Grigiškių Šviesos gimna-

zijoje bendrovė „LitCon“ baigė naujo stadiono statybą. Projekto vertė – per 2,2 mln. litų. Statyba pradėta pernai rugpjūčio pabaigoje. Per metus įrengtas lauko lietaus surinkimo tinklas, drenažas, sumontuotas vandens nutekėjimo

latakas, paklotos naujos trinkelės, asfaltuoti ir įrengti bėgimo takeliai, stadionas išklotas dirbtine žole, jame įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimo kameros. Pagal planą buvo numatyta, kad stadiono statyba truks iki 2014 metų, tačiau buvo gautas papildomas finansavimas ir nuspręsta stadioną baigti anksčiau.

■ Bendrovės „Clement

Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys tvirtina, kad jo valdoma bendrovė iš „Gazprom“ nupirko 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų.

Bendrovė „LitCon“ baigė naujo stadiono statybą. Bendrovės nuotr.

Kosmetinių reitingų karalienė Artėjant vieno svarbiausių verslo reitingų „Doing Business 2013“ paskelbimui vyriausybė ėmė girtis pagerintomis verslo sąlygomis ir prognozuoti Lietuvos kilimą reitinge. Vis dėlto ekspertai sako, kad realiai Lietuvoje verslo sąlygos per metus pagerėjo menkai, o reitingai ne visuomet atspindi tikrą situaciją. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

ernai Lietuva vienuose autoritetingiausių Pasaulio Banko (PB) rengiamų verslo reitingų „Doing Business“ užėmė 27-ąją vietą iš 183 valstybių. Vyriausybės atstovai sakė padarę daug darbų, kurie šiemet leistų pakilti tarp dvidešimties geriausiųjų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir analizės departamento direktorius Sigitas Besagirskas, dalyvavęs ir Verslo aplinkos gerinimo (Saulėtekio) komisijos veikloje, mano, kad Lietuvos pakilimą PB „Doing Business 2013“ reitinguose gali lemti ne realiai gerėjanti verslo aplinka, o kosmetiniai pataisymai, neatnešantys permainų verslui. „Yra niuansų, kai formaliai labai nepagerinus verslo aplinkos reitinge galima per keletą laiptelių pakilti, – kalbėjo S. Besagirskas. – Kai Saulėtekio komisijoje nagrinėjome, kaip tai padaryti, pirmiausia ir orientavomės į tokius dalykus, kuriuos galima pasiekti pakeičiant tik formalius teisės aktus. Radome 4 ar 5 rodiklius, kuriuos galima pagerinti per dieną.“ Pasak S. Besagirsko, pažvelgus iš verslo perspektyvų verslo aplinka Lietuvoje negerėjo. Esą verslui trukdo didelės energetinių išteklių kainos, neįgyven-

dinamos teritorijų planavimo permainos, o opiausia problema yra nestabili mokestinė aplinka. „Buvome su vyriausybe sutarę, kad žemės išteklių mokestis būtų didinamas palaipsniui, pagal atitinkamas verslo

sąlygas, bet jie vis tiek priėmė kelis kartus didesnį mokestį – staiga išaugo mokesčiai ir kai kurioms įmonėms tam tikros sutartys tapo nuostolingos. Nestabilu ir ateityje stabilumu nekvepia“, – dėstė S. Besagirskas. Tiesa, jis

pridūrė, kad vyriausybę vis dėlto galima ir pagirti – sumažėjo biurokratinis aparatas, verslą kontroliuojančios institucijos pradėjo taikyti mažiau prievartos ir vykdyti daugiau konsultacinio pobūdžio tikrinimų.

Trypčioja vietoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas, paklaustas, ar „Doing Business“ verslo reitingai objektyviai atspindi šalies verslumo rodiklius, aiškino, kad

reitinguose visuomet pasitaiko netikslumų. „Verslo sąlygos stambioms ir smulkioms įmonėms skiriasi. „Doing Business“ daugiausiai skaičiuoja akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą, o juk yra ir ūkinės

Iki rugsėjo pabaigos sandoris bus įregistruotas Registrų centre. Uždarame posė-

bendrijos, ir pagal verslo liudijimus dirbantys žmonės“, – sakė V. Žukauskas. Vis dėlto, pasak LLRI eksperto, tokie reitingai atspindi bendras tendencijas ir leidžia valstybei parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį. V. Žukausko nuomone, nėra garantijos, kad PB Lietuvos pastangas gerinant sąlygas verslui įvertins taip pat optimistiškai, kaip ir vyriausybė. Mat indekse yra ir tokių sričių, kuriose Lietuva nepadarė teigiamų pokyčių, tarp jų – darbo santykių reguliavimas, kurie pernai nebuvo įtraukti į reitingus. Pasak pašnekovo, jei darbo santykių skaičiavimas būtų įtrauktas pernai, Lietuva būtų atsidūrusi ne 27, o 30 vietoje. Bendrai LLRI ekspertas vyriausybės darbą gerinant sąlygas verslui įvertino vidutiniškai – esą kai kur pasistūmėjome į priekį, tačiau tokios problemos kaip nestabili mokestinė aplinka ar darbo santykių reguliavimas lemia, kad trypčiojame vietoje.

Verslūs, bet nematyti Šių metų vasaros pradžioje paskelbtas dar vienas svarbus reitingas – Tarptautinis valstybių konkurencingumo tyrimas, kuriame Lietuva pakilo iš 45 į 36 vietą. „Doing Business“ ir konkurencingumo reitingai iš esmės tiria skirtingus dalykus, tačiau, pasak ekspertų, tarp jų yra ir panašumų – aukštai vertinamos valstybės viename reitinge užima aukštesnes pozicijas ir kituose. „Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius

dyje Kauno politikai galėjo susipažinti ir su konfidencialiais dokumentais, susijusiais su „Gazprom“ sprendimu parduoti KTE, kurias beveik prieš dešimtmetį Rusijos kompanija įsigijo iš Kauno savivaldybės už 100 mln. litų. Politikai apsisprendė atšaukti ir „Kauno energijos“ stebėtojų tarybą.

Paulius Laukauskas sakė, kad vienas labiausiai augusių konkurencingumo reitingo rodiklių buvo verslumo rodiklis, pagal kurį Lietuva pakilo iš 21 į 4 poziciją. „Pakilimą lėmė didesnis verslininkų aktyvumas, žmonės Lietuvoje vis drąsiau imasi verslo. Be to, mes ilgą laiką kovojome su neigiamu verslininko įvaizdžiu Lietuvoje ir tikimės, kad ateityje tai taip pat duos teigiamų rezultatų“, – priežastis vardijo P. Lukauskas. Tiesa, praeitą savaitę pasirodžiusiame kitame svarbiame Pasaulio ekonomikos forumo tarptautiniame reitinge Lietuva smuktelėjo vienu laipteliu žemyn iš 44 į 45 vietą, o pagrindineius trukdžius kurtis verslui respondentai įvardino jau minėtas problemas – darbo santykių reguliavimą, suvaržyti darbo santykiai, mokesčių dydis ir reguliavimas. S. Besagirskas, vertindamas gerus ankstesnio konkurencingumo tyrimo verslumo rezultatųus aiškino, kad šie galėjo būti kiek iškreipti – mat leidus įmones įregistruoti internetu kai kurie prikūrė keletą tūkstančių formalių veiklos nevykdančių įmonių. „Kai žiūriu į pramonę, transporto paslaugas ar alternatyvią energetiką ir kiek matome jaunimo projektuose, niekas masiškai įmonių steigti nepuola“, – sakė S. Besagirskas.

Tikrovės neatspindi Kredito paslaugų valdymo bendrovės „Creditreform Lietuvos“ direktorius Saulius Žilinskas pasakojo, kad šiemet išties daugėja naujų veiklą vykdančių

» Liepą ir rugpjūtį kas mėnesį fiksuota Pasak vyriausybės atstovų, vienas didžiausių palengvinimų verslui – leidimas bendroves steigti internetu. ELTA

per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja

Lietuvoje

Didmiesčiuose atpigo namai ■ Per metus individualių

gyvenamųjų namų vidutinės kainos beveik visuose didžiuosiuose miestuose krito apie 3–7 proc.

R. Stonys tvirtina nupirkęs iš „Gazprom“ 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų. ELTA

Augimas užfiksuotas tik Lietuvos kurortuose – Birštone ir Druskininkuose. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis,

šiemetinį rugpjūtį individualūs gyvenamieji namai Vilniuje vidutiniškai atpigo 22 tūkst. litų – iki 740 tūkst. litų, Panevėžyje kainos sumažėjo 10 tūkst. litų – iki 285 tūkst. litų. Kaune vidutinės kainos krito nuo 560 iki 520 tūkst. litų, o Šiauliuose – nuo 335 iki 310 tūkst. litų.

Namų kainos didžiuosiuose miestuose per metus krito apie 3–7 proc. Fotodiena

FAKTAI Verslas Lietuvoje

••Pernai Lietuva „Doing Business“ reitinge užėmė 27 poziciją iš 183 dalyvavusių valstybių ••Per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota beveik 8 700 įmonių ••Pastaruoju metu Lietuvoje gerokai padidėjo turto areštų skaičius – liepos ir rugpjūčio mėnesiais jis perkopė tūkstantį. Maždaug trečdalis turto areštus patyrusių įmonių bankrutuoja

Reitingai atspindi bendras tendencijas ir leidžia valstybei parodyti, į kokias sritis reikia atkreipti dėmesį. Fotodiena.

bendrovių – per aštuonis šių metų mėnesius, „Creditreform Lietuvos“ duomenimis, Lietuvoje įregistruota beveik 8 700 įmonių. Didžioji dalis iš jų nėra fiktyvios ir moka mokesčius Lietuvos valstybei. Tiesa, šiuos optimistinius skaičius temdo ir gerokai padidėjęs turto areštų skaičius – liepą ir rugpjūtį kas mėnesį fiksuota per tūkstantį turto areštų, o maždaug trečdalis su turto areštais susidūrusių bendrovių bankrutuoja. Pasak S. Žilinsko, verslo reitingai ne visuomet sutampa su tikrąja situacija šalyje ir pateikia pavyzdį Lietuvoje – nors buvo leista įmones registruoti elektroniniu būdu, o tai reitinguose atsispindės teigiamai, anaiptol ne vi-

sais atvejais verslo registravimo sąlygos bendrovėms pagerėjo. „Vienas matavimas yra naujų įmonių įsteigimo greitis. Kai dokumentai pateikiami popierine forma, manoma, kad žmonės ją pildydami ir nešdami į paštą sugaišta daugiau laiko nei tą patį darydami internetu, – dėstė S. Žilinskas. – Tačiau pildydami el. formą kompiuteriu dirbti nepratę žmonės užtrunka dar ilgiau.“ Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad toks pokytis ateityje, kai kompiuteris taps įprastas, sutaupys laiko verslininkams. Bendrai vertindamas vyriausybės darbą S. Žilinskas pažymėjo, kad buvo įvykdyta daug verslo kūrimą lengvinančių permainų.

Pernelyg optimistinis Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas savaitraščiui aiškino, kad anksčiau žiniasklaidoje skelbtas vertinimas, jog Lietuva „Doing Business 2013“ reitinge gali pakilti net per 10 pozicijų, – per daug pozityvus. Esą PB gali nespėti įvertinti vyriausybės įgyvendintų pakeitimų, be to, kitos valstybės irgi daro pakeitimus ir jei jos padaro daugiau negu Lietuva, mes galime kristi. Pasak jo, padaryti svarbūs vyriausybės darbai, kurie gali leisti tikėtis pakilti reitinge – įgyvendintas įmonės steigimas internetu, nuo 2 savaičių iki 3 dienų sutrumpėjęs įmonės registravimo kaip PVM mokėtojos laikotarpis, pakeista statybos bai-

gimo akto išdavimo trukmė, užsienio prekyboje sumažintas eksportavimui reikalingų dokumentų skaičius, bendrovės greičiau įtraukiamos į elektros tinklų sistemą. Paklaustas, ar nenutiks, kad Lietuvos reitingas bus pozityvesnis vien dėl kosmetinių pakeitimų, G. Kadziauskas tikino, jog jo išvardyti vyriausybės darbai nėra kosmetiniai, esą jie realiai gerina verslo sąlygas. „Ūkio ministerija stengėsi, kad būtų atlikti visi įmanomi pakeitimai, tarp jų ir kosmetiniai. Be jokios abejonės, yra kur stumtis į priekį, bet visiems pakeitimams reikia ilgų derybų su institucijomis ir ilgų sprendimų“, – kalbėjo G. Kadziauskas.

Kitu žvilgsniu

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Tai jau principo reikalas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas neslepia ambicijų kovoti su šioje srityje paplitusia korupcija ir piktnaudžiavimu. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pasakoja apie planus įsteigti skambučių centrą ir plėsti tarnybos kontrolės funkcijas. Evelina Povilaitytė evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Viešieji pirkimai – nuolatinė diskusijų tema. Kaip jūs pats vertinate dabartinę situaciją? Tarnyba tik prieš porą metų pradėjo kalbėti apie viešuosiuose pirkimuose egzistuojančią korupciją. Anksčiau niekam to nereikėjo matyti ir žinoti. Man atėjus į tarnybą padėtis buvo baisi. Tačiau šiandien perkančiosios organizacijos jau supranta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo traktuoti taip, kaip joms patogiau, negalima, nes už tai gresia atsakomybė. Atidžiau šią sritį prižiūrėti ėmėsi ir Valstybės kontrolė, kitos institucijos. Viešieji pirkimai – kaip gyvas organizmas, jie nuolat kinta. Todėl labai svarbu šį procesą prižiūrėti ir rūpintis, kad viešieji pinigai būtų išleidžiami tinkamai. Tačiau svarbi ne tik griežtesnė kontrolė, labai svarbūs ir mokymai. Šiandien ši sritis itin silpna, todėl man labai gaila.

Kaip reikėtų keisti viešuosius pirkimus? Gal turite aiškią veiklos viziją? Pirmas svarbus dalykas, kurio siekiu, – įkurti skambučių centrą perkančioms organizacijoms ir tiekėjams, kad nereikėtų svarbių atsakymų laukti kelias savaites ar net mėnesį. Kalbant apie tiekėjus: jie, matydami, kad negali pasiekti norimo viešųjų pirkimų rezultato, išmoko apeiti įstatymą teisiškai:

NUOMONĖ

samdo gerus teisininkus. Todėl technines klaidas keičia kitokie nusižengimai. Bet mes su teisėsaugos institucijomis taip pat planuojame keisti veiklos taktiką. Pavyzdžiui, konkurse dalyvauja keturios bendrovės, trys atkrinta dėl techninių reikalavimų neįvykdymo, lieka vienintelis konkurso dalyvis, siūlantis aukščiausią kainą. Taigi kontrolė turi būti ne per pirkimą, nes jame jau būna pasiskirstę, kas laimės. Viskas turi prasidėti tuomet, kai ministerijose ar perkančiose organizacijose skiriami pinigai konkrečiam įsigijimui. Kita mano vizija susijusi būtent su tuo: norėtume turėti galimybę atlikti teisėsaugos funkciją, kad patys darytume dokumentų poėmius ir baigę bylą perduotume teismui nesikreipdami dėl to į teisėsaugos institucijas. Šiai tarnybai toks kelias būtų teisingas ir perspektyvus.

Norėdami mažinti valdininkų piktnaudžiavimą pradėjote glaudžiau bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija. Ar iš tiesų padėtis tokia prasta, kad kiekvieną biurokratą reikia kišti po didinamuoju stiklu? Jūs pervažiuokite Vilniaus rajoną ir pamatysite, kaip valdininkai gyvena. Man keista, kai jie gauna vidutiniškai 2–2,5 tūkst. litų, o namai verti milijono pusantro. Yra daug klausimų darbo mokesčių inspekcijai, specialiosioms tarnyboms. Vieša paslap-

Žydrūnas Plytnikas

1990–1995 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo istorijos – socialinio pedagogo bakalauro laipsnį 1999–2002 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valstybinio valdymo magistro laipsnį 2011 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valstybinio valdymo bakalauro laipsnį 2000–2007 m. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyriausiasis specialistas, l. e. Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas, vedėjas 2007–2009 m. – UAB „Delamode Baltics“ teisininkas 2010 m. – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas

Didžiausia šiandienos problema Ž. Plytnikas įvardija verslo ir politikos draugystę, iškreipiančią konkurenciją ir rinką. Fotodiena tis, kad kai kuriems viešieji pirkimai buvo tapę pragyvenimo šaltiniu.

Ar iš tiesų stipresnė kontrolė yra veiksmingas įrankis? Galbūt reikėtų paprastinti pačias pirkimų procedūras?

Viešųjų pirkimų įstatymas yra sudėtingas, apkrautas poįstatyminiais aktais, todėl būtina mokyti specialistus ir jį paprastinti. Kol aš vadovauju šiai tarnybai, kontrolė tikrai nemažės, nes vadelių atleisti negalima. Bet įstatymas turi būti keičiamas, to planuoju prašyti ir naujos kadencijos Seimo. Mums reikia paprastesnio, aiškesnio teisės akto ir mažiau

biurokratijos. Tačiau didžiulė problema yra verslo ir politikos draugystė. Kai vyksta dideli konkursai, matyti, kaip konkrečios įmonės tam tikruose rajonuose, įstaigose juos laimi. Taigi čia nemažai yra ir perkančiųjų organizacijų įtakos.

Dažnai valdininkai skundžiasi, kad pardavėjai siūlo neadekvačias kainas. Savo ruožtu verslininkai kritikuoja mažiausios kainos pirkimo kriterijų. Ką būtų galima pakeisti šioje srityje? Viena iš problemų ta, kad dažnai pačios perkančiosios organizacijos ne visuomet žiūri, kur ir kaip

racionaliai išleisti pinigus. Ypač tai akivaizdu metų pabaigoje, kai institucijoms nepanaudojus savo asignavimų jie grįžta į valstybės biudžetą. Tada organizacijos viską perka urmu net nežiūrėdamos kainų. Tokia pozicija man kelia nuostabą. Pavyzdžiui, kartą atlikome tyrimą, kai viena institucija pirko prekių už nemažą sumą, likusią metų pabaigoje. Bijodama, kad Vyriausybė tų lėšų kitąmet neskirs, organizacija prisipirko visko net neskelbdama konkurso. Pinigus reikia skaičiuoti, o valstybė turi optimaliomis kainomis nusipirkti prekių

Nuo 2010 m. spalio – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius

ar paslaugų. Dėl mažiausios kainos kriterijaus ne kartą sakiau, kad negalima jo taikyti visais atvejais. Jis tinkamas perkant standartines prekes. Tačiau sudėtingesniems pirkimams tinkamesnis ekonominio naudingumo kriterijus. Vis dėlto perkančiosioms organizacijoms tai sudėtinga, trunka daugiau laiko ir pastangų. Tikiuosi, su laiku sugebėsime šį įprotį pakeisti. Be to, organizacijos turi stebėti rinkos kainas, nes kitaip perka tai, ką joms pasiūlo.

Yra populiari nuomonė, kad ten, kur „kursuoja“ milžiniški pinigų srautai, jų panaudojimo ir skirstymo skaidrumą užtikrinti ganėtinai sunku. kurta apie 10 mlrd. litų papildomo bendrojo vidaus produkto.

rapolas gabrys rapolas.gabrys@ekonomika.lt

inoma, ten, kur pinigai – daug pagundų. Todėl dirbantys su europiniais projektais puikiai supranta, kad vienas iš svarbiausių bendrų tikslų, susijusių su gaunama ES struktūrine parama, yra skaidrumas. Nes be skaidrumo nėra pagrindo visuomenės susitarimui dėl paramos efektyvumo ir naudos. Galop, be skaidrumo faktoriaus, ateityje negalima tikėtis grąžos, t. y. papildomų milijardų vidaus produkto.

Milžiniškos investicijos ir ambicingos prognozės Šiek tiek skaičių. Mūsų šalies transporto sektorius – viena iš prioritetinių šalies ekonomikos plėtros sričių. Šiam sektoriui 2007–2013 m. skirta beveik 5,4 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Nuo laikotarpio pradžios iki šiol jau išmokėta daugiau kaip 2,86 mlrd. šių lėšų. Tai dideli pinigai, tačiau šios investicijos transporto sektorių privers įsisukti dar efektyviau. Ekonomikos ekspertai tikina, kad šiame sektoriuje veiksmingai investavus ES paramos lėšas 2007–2015 m. laikotarpiu Lietuvoje gali būti su-

Sveika konkurencija ir efektyvumas Tai ambicingi planai, tai milžiniškos investicijos. Todėl įgyvendinant europinius projektus, kurie pritraukia įspūdingus pinigų srautus, itin svarbus yra skaidrumo veiksnys. Europos projekto skaidrumui skiriama daug dėmesio, nes tai leidžia užtikrinti sveiką konkurenciją ir tikslingą europinių, t. y. mūsų visų, lėšų panaudojimą, veiksmingą investavimą. Teigiama, kad viešieji pirkimai šiuo metu yra skaidresni. Štai dar pernai buvo sugriežtintos darbų atlikimo ir kokybės užtikrinimo garantijos, kurias rangovai turi teikti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Kartu buvo pakeisti kvalifikacijos reikalavimai ir taip gerokai pagausinta viešuosiuose pirkimuose dalyvauti galinčių rangovų. „Konkurencija Lietuvoje per sunkmetį labai padidėjo, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. – Anksčiau, jei kalbėtume apie kelių sektorių, dominavo keturios penkios kompanijos, o dabar turime statistiką, kad per pastaruosius

Irena Šiaulienė, politikė: Atliktas viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas parodė, kad šių procesų skaidrumas yra lygiai toks pat kaip prieš 3 metus. Beveik pusė verslininkų nedalyvavo viešojo pirkimo procedūrose, nes neva žinojo, kas taps konkurso nugalėtoju. Tai kelia didelį nepasitenkinimą, todėl reikia tobulinti viešųjų pirkimų procedūras ir praktiką

Remigijus Šimašius, teisingumo ministras: Dažnai guodžiamasi, kad negalima normaliai pirkti pagal viešuosius pirkimus. Kiek man teko stebėti svarbių projektų, tam, kad jie vyktų ekonomiškai, galima pritaikyti įstatymą. Kad rezultatas išeitų formaliai teisingas, bet realybėje blogas. Taip pat galima pasiekti rezultatą, kuris būtų ir formaliai teisingas, ir geras

Fotodiena

kelerius metus Kelių direkcijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja kur kas didesnis kompanijų skaičius. Anksčiau viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo 1–3 įmonės, o dabar vidutiniškai 3–5. Tad dėl konkurencijos mums pavyksta sumažinti ir kainas. Čia kaip pavyzdys galėtų būti Klaipėdos jūrų uostas. Uostas, maksimaliai atvėręs konkurenciją potencialiems rangovams, kai kuriuose projektuose sutaupė iki 20–30 proc. lėšų.“

Projektus stebi audito institucijos Kadangi parama mūsų šalies transporto sektoriui yra didelė, visus projektus įdėmiai stebi ir ES pareigūnai, audito institucijos. „Kelių direkcijos vykdomų projektų auditą atlieka Liuksemburgo Audito rūmų, Europos Komisijos, Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Susisiekimo ministerijos ir direkcijos vidaus audito auditoriai. Štai vien kelių statybos ir rekonstrukcijos sektoriuje 2007–2012 metais atlikta daugiau kaip 20 auditų“, – vardija Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas. Pasak S. Skrinsko, visiškam skaidrumui viešuosiuose pirkimuose

Klaipėdos uostas, maksimaliai atvėręs konkurenciją potencialiems rangovams, kai kuriuose projektuose sutaupė iki 20–30 proc. lėšų. Fotodiena užtikrinti reikia daug ir gana ilgai trunkančių procedūrų. Be abejo, norėtųsi šias procedūras atlikti gerokai greičiau, bet turime laikytis visų reikalavimų. Valstybės kontrolės institucija tikrina,

ar teisėtai naudojamos lėšos, Viešųjų pirkimų tarnyba prižiūri viešųjų pirkimų procedūras. Lietuvoje nuolat lankosi atsakingų EK pareigūnų – jų tikslas yra įsitikinti, kad ES struk-

tūrinių fondų pinigai naudojami tikslingai ir darbai vyksta sklandžiai. Nes tik tai jau netolimoje ateityje leis pajusti investicijų grąžą ir naudą šalies ekonomikai. Užs. Nr. 09-08-2012

Grūdų perdirbėjai užkimšo uostą ■ Laiku neužsakę laivų ir

nesusidoroję su logistikos iššūkiais grūdų perdirbėjai Klaipėdos jūrų uostą užkimšo keliais šimtais grūdvežių vagonų ir pavertė šiuos „ratuotais sandėliais“.

Kokių problemų yra viešųjų pirkimų srityje? Bėda – įstatymas

Skaidrumas – naudos ekonomikai garantas

Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

Niekas nepasikeitė

Lietuvoje

„Grūdų verslo įmonės priekaištavo mums dėl netinkamo pasiruošimo vežti grūdus, pačios neatliko namų darbų, o mes patiriame nuostolių“, – tvirtina „Lietuvos geležinkeliai“.

Neturėdami kur talpinti grūdų derliaus perdirbėjai juos laiko grūdvežių vagonuose ir taip trikdo ne vienos bendrovės ir Klaipėdos uosto darbą. Fotodiena

„Šiuo metu grūdų pervežimams naudojama daugiau nei 1 600 grūdvežių. Tai net 60 proc. viršija šiemet dar prieš grūdų vežimo sezoną

perdirbėjų prašytą 1 tūkst. vagonų kiekį. Akivaizdu, kad grūdų išvežimo problema – ne vagonų skaičius. Rugpjūčio viduryje vidutiniškai pervežimams naudoti 1 400 grūdvežių, tuomet sandėliais paverstų ir stovinčių vagonų vidutiniškai buvo apie 250. Dabar, kai grūdams vežti skirta 1 600 vagonų, sandėliais paverstų vagonų skaičius pasiekė 600“, – informavo bendrovė. Pasak „Lietuvos geležinkelių“, problema kilo, nes trūksta ne vagonų, skirtų vežti grūdams, o grūdų sandėliavimo vietų. Šiandien elevatorių ir Klaipėdos krovos kompanijų turėtos tal-

pyklos yra užpildytos, todėl grūdų perdirbėjai laukdami savo eilės grūdus laiko vagonuose ir taip trikdo bendrovės bei dalies uosto kompanijų veiklą. „Lietuvos geležinkeliai“ yra parengę bendradarbiavimo sutarčių projektus, tačiau grūdų pervežėjai tuo esą nesidomi. Be to, bendrovė rugpjūčio pabaigoje teigė, kad „siaura vieta“ tampa Klaipėdos uostas, nes jis nebespėtų iškrauti vagonų, jeigu jų stipriai padaugėtų. Sutarčių projektus penkiolikai Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai pri-

klausančių įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ išsiuntė jau rugpjūčio pradžioje siekdama užtikrinti veiksmingą grūdvežių parko panaudojimą ir taip kuo labiau sumažinti grūdų išvežimo sąnaudas. Tačiau įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, „Vieninteliai „Jonavos grūdai“ pareiškė pageidavimą sudaryti šią sutartį. Likusios įmonės nepateikė jokių atsakymų, pastabų ar pasiūlymų. Tokia grūdininkų nuostata rodo, kad papildomų garantijų iš bendrovės dėl grūdų išvežimo nereikia ir kad esamos sąlygos juos tenkina.“

Diskutuokime

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

2012–09–03 19:21

GERIAUSI

www.ek.lt komentarai

skrebutis 2012–09–04 20:01 Ups, maža valstybėlė ta Lietuva, per maža, kad galėtų nepriklausyti kokiai nors sąjungai. Esame ES nariai ir tas OK, manau daug svarbiau, kad esame NATO nariai. O dėl euro įvedimo Lietuvoje – NE KATEGORIŠKAI. Viskas brangs, pabėgs iš Lietuvos net ir likę dirbantys – užsidirbantys sau, bet ir išlaikantys pensininkus ir studentus. Nieko gero iš to jau nebebus, jei būtume turėję eurą 2007 – valio, bet dabar nėra prasmės. Tokia mano nuomonė... Kęstas 2012–09–04 17:44 Lietuvoje depresijos lygio jaunimo bedarbystė ir artėja Seimo rinkimai. Ką gali valdžia pasakyti jaunimui, jų tėvams ir seneliams, susirūpinusiems, kad mokesčių kėlimas nusuko galvas mažesniems verslams – ekonomikos ir darbo rinkos pagrindui. Aišku, sako, kad kurkit verslus. Pamirškite apie startinio kapitalo būtinumą. Arba nors svajokit apie verslus. Tik netrukdykit mums vėl prasmukti valdžion. Nejaugi mes čia tikrai visi tokie durni? optimistas 2012–09–04 04:35 Nė viena korumpuota vyriausybė nėra linkusi ieškoti alternatyvių kuro šaltinių. Todėl ir klesti naftos monopolizmas. Nuo to kyla visos kitos kainos ir taip eina Europa i niekur. Kuo greičiau grius EU, tuo greičiau bus pradėti spręsti realiai gyvenimiškai svarbūs klausimai. VAP 2012–09–01 14:17 Pavydu, ar ne? Vien žo – lietuviai... Kaltinti kitus lengva, o ar bandėt trintukus ar cigaretes iš Maskvos vežti kada? Kita vertus, vežė daug kas, bet matyt reikėjo tinkamu momentu pakeisti elgseną, pradėti naujus verslus, teisingai investuoti pinigus... O čia jau smegenų daug kam pritrūko. Arba pritrūko kvapo, noro – pradėjo pinigus leisti įvairioms linksmybėms ir gėrybėms. Išliko protingiausi ir stipriausi. Tie, kurie neišliko, dabar savo nuoskaudas lieja komentaruose :–)

Korporacijų plitimas tikrai duoda tai, kas vadinama globalizacija, ir dalis laisvės ten jau sukoncentruota. Anksčiau ėjome į mišką pasiimti mėsos, dabar į kokį prekybos centrą, anksčiau daugiau ėjome pėsti – dabar priklausome nuo naftos kainų ir galimybės

jas įpirkti, pagaliau dabar verkiame dėl Gazpromo kainų dujoms, bet nemačiau, kad žabus būtų susirinkę aplinkinių kaimų žmonės ir miškus išsivalę kurui. Dažnu atveju, jei ilgai klausai, kaip ant tavęs darbdavys rėkia, maldauji atlyginimo, vadinasi, po to

Panika dėl indėlių vidaus rinkoje. Bent 10–20 proc. tos sumos būtų milijardinės lėšos, bet jie nusiteikę kaupti ir saugoti.“ Ekonomistas N. Mačiulis sakė, kad Lietuva Europoje išsiskiria paskolų ir pajamų santykiu: vidutiniškai paimta paskola sudaro apie 40 proc. metinių pajamų, o ES vidurkis siekia 100 proc. Anot jo, mažesnė priklausomybė nuo skolinto kapitalo naudinga: jei finansų krizė Europoje sustiprėtų, Lietuvos gyventojai ir įmonės jos poveikiui būtų atsparesnės.

Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

■ 44,3 mlrd. litų – tokią

sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs: blogiau būtų, jei indėlių bankai apskritai nepritrauktų, o gyventojai abejotų jų mokumu, kaip Ispanijoje ar Graikijoje. Lietuvos bankų sistemos likvidumas esą yra didelis, todėl indėlių perteklius žymiai pakenkti neturėtų. „Aišku, jeigu pinigų pasiūla daug didesnė nei paklausa, dalis kapitalo yra neįdarbinti ir bankai, mokantys nors ir nedideles palūkanas už indėlius, grąžos už juos negauna, jei nesugeba paskolinti, – sakė jis. – Šia prasme tam tikras nuostolis ir žala bankų pelningumui yra. Bet žiūrint iš makroekonominių pozicijų tai nėra labai bloga situacija. Ji

Paskola investicijoms Aktyvesniam taupymui įtakos galėjo turėti vasarą kilęs nerimas dėl euro zonos ateities ir antrosios krizės bangos. Fotodiena rodo, kad yra galimybių finansuoti ir gyventojų, ir įmonių, ir valstybės poreikius.“

Yra ką skolinti Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Ekonomika.lt“ sakė, kad išaugusį indėlių portfelį bankuose galima vertinti dvejopai: viena vertus, jis rodo bankų lėšas, kurias šie gali skolinti, tačiau taip pat įspėja

apie lėtą gyventojų vartojimą. Be to, paskolų portfelis neauga: bankuose sukaupti pinigai į ekonomiką nepatenka. „Verslui iš principo yra gerai, kad bankuose yra pinigų, tai rodo potencialą, kuris galėtų būti paskolintas, bet kartu siunčia žinutę, kad rinkos dalyviai, ypač vartotojai, yra išsigandę, – sakė jis. – Mūsų ekonomika auga ne taip sparčiai, kaip galėtų augti, jei tie žmonės nutartų bent dalį lėšų išleisti

» Tai nėra labai bloga situacija. Ji

rodo, kad yra galimybių finansuoti ir gyventojų, ir įmonių, ir valstybės poreikius

„Aišku, kad įmonės, nesiskolindamos ir atidėliodamos sprendimus investuoti į gamybinio pajėgumo plėtrą, efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujimą, nėra rizikingos, nes neturi daug finansinių įsipareigojimų, bet kartu šiek tiek pamina savo konkurencingumą ateityje, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Investicijų abstinencija ekonomikoje nėra geras ženklas. Iš tiesų bankai noriai skolintų investiciniams projektams, bet jų yra santykinai mažai, palyginti su tuo, kiek yra likvidaus kapitalo, kuris kaip paskolos galėtų būti nukreiptas investiciniams projektams finansuoti.“ Visą straipsnį skaitykite www.ekonomika.lt

SAVAITĖS KLAUSIMAS

POPULIARIAUSI

www.ek.lt/video

Ar bankai ras kur įdarbinti sukauptus pinigus?

Pirmoji „Ikea“ duris atvers rugpjūtį

INBOX Žodžiu, globalizacijos esmė – padaryti mus tingius ir vaikas turi žinoti, kad pienas ir kiaušiniai atsiranda prekybos centre

Vilniaus pulsas

čia jungiasi www.ek.lt draugai

žiūri kino teatre kokį Holivudo bojeviką ar melodramą, ryji spragėsius su pepsikola ir po to, kai užsidega šviesa, vėl pasijunti, kad esi žmogus, pririštas prie viso pasaulio be jokios savigarbos ir teisės rinktis. Gal kažkas mane supras. Perestukinas

LANKOMIAUSI

www.ek.lt

SAVAITĖS STRAIPSNIAI

Sklype, esančiame šalia Vilniaus oro uosto, kur baigiama statyti pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ parduotuvė, ketvirtadienį buvo įmūryta simbolinė kapsulė su laišku ir keliais daiktais ateities kartoms. rapolas gabrys info@ekonomika.lt

ilniaus meras Artūras Zuokas ir „Felit“, valdančios „Ikea“ Lietuvoje, vadovas Sigurduras Palmasonas į kapsulę įdėjo USB atmintinę su filmu apie Vilnių, smėlio laikrodį ir naujausią „Ikea“ katalogą.

„Šiandien mums visiems istorinė diena – pasaulyje garsi „Ikea“ jau baigia iškilti šalia oro uosto ir tai bus ženklas investuotojams, kad Vilnius yra puiki vieta pradėti arba plėsti jų verslą, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. – Žinodami, kokį svarbų vaidmenį versle šiais laikais atlieka laikas ir greitas iššūkių sprendimas, įdėjome smėlio laikrodį kaip

ženklą, kad viską įmanoma išspręsti greitai. Džiaugiuosi, kad pirmoji Baltijos šalyse „Ikea“ bus atidaryta jau ateinantį rugpjūtį.“ S. Palmasonas teigė Vilniuje susidūręs su aukščiausia kompetencija įgyvendinant projektą. „Vietos valdžia įrodė galinti suteikti visą įmanomą pagalbą užsienio investuotojams, įgyvendi-

nantiems didelius projektus, – sakė S. Palmasonas. – Dėl to pirminis numatytų darbų grafikas iki šiol liko nepakitęs ir viskas vyksta kaip suplanuota. Pasirinkome Vilnių kaip regione pirmaujantį miestą, kurį lengvai pasiekia milijonai žmonių, gyvenančių netoliese. Mažiau nei po metų atversime parduotuvę ir darysime tai, ką „Ikea“ daro 340 parduotuvių visame pasaulyje, – kursime

Deimantai sužibo antikrizinėmis spalvomis

geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių.“ Po Žirnių gatvėje esančio žemės sklypo įforminimo praėjusiais metais pradėti aplinkos tvarkymo darbai – šiuo metu beveik visas sklypas parengtas komercinės paskirties statyboms, tarp kurių bus įkurta „Ikea“ ir papildomos mažmeninės perkybos erdvės. „Felit“, valdanti „Ikea“ franšizę, investuos Vil-

„Felit“, valdanti „Ikea“ franšizę, Vilniuje investuos daugiau kaip 100 mln. eurų.

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai.

Bendrovės nuotr.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika?

Kuo skiriasi turtingųjų ir vidutiniokų mąstymas? Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinė klasė geria, rūko ir socializuojasi, užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos.

Finansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusikalstamumo grupėms. Apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HSBC, ar „Credit Suisse“, sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis.

Pigaus maisto era baigėsi Per pastarąjį dešimtmetį baigėsi pigi nafta – magiškas pokario pasaulio ekonomikos augimo ingredientas. Šią vasarą išaugusios kukurūzų, sojų pupelių ir kviečių kainos – tai trečias išaugimas per penkerius metus – rodo, kad pigaus maisto era taip pat baigėsi, rašo „The Guardian“.

180 kilometrų dviračių takų

Atsidūrė tarp pasaulio geriausiųjų

■ Iki 2020 metų Vilniuje

■ Vilniečių bendrovė

planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų ir dviračių eismo juostų gatvėse, be to, iki 30 kilometrų rekreacinių dviračių takų parkuose ir pažymėti daugiau nei 80 kilometrų dviratininkų trasų, sutvarkant dangą rekreaciniuose miškuose ir link vandens telkinių. Taip pat ribojant automobilių eismą centrinėje miesto dalyje apie 20 kilometrų gatvių ir šaligatvių pritaikyti dviračių eismui. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ siūlo diegti

viešųjų dviračių sistemą ir įrengti kelias dešimtis dviračių saugojimo aikštelių, diegti skaitmenines technologijas, skatinančias dviračių transporto naudojimą. Šiuo metu mieste yra 94 km paženklintų dviračių trasų. Užs. Nr. 09-07-2012

Vilniuje planuojama sukurti per 70 kilometrų asfaltuotų dviračių takų. Fotodiena

„Irdaiva“ tarptautiniuose verslo apdovanojimuose „Stevie® Awards“ įvertinta auksu. Apdovanojimas suteiktas kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ (angl. „Company of the Year – Materials & Construction“) už laimėjimus statybų sektoriuje. Statybų bendrovės „Irdaiva“ direktorius Irmantas Kubilius teigė, kad šis apdovanojimas yra unikalus. „Tarp nugalėtojų atskirose kategorijose – JAV, Didžiosios Britanijos, Pietų Korėjos, Danijos, Indijos

įmonės“, – sakė „Irdaivos“ direktorius. Geriausia metų kompanija Automobilizmo ir Transporto kategorijoje buvo pripažinta japonų „Mitsubishi Motors Corporation“, Kompiuterinės technikos – „Lenovo Group“, Programinės įrangos – SAP AG, Plataus vartojimo prekių – „Unilever“, Transporto – „Delta Air Lines“ ir kitos. „Atsidurti tokioje kompanijoje su lietuviška vėliava – geras jausmas“, – sakė I. Kubilius. Apdovanojimuose dalyvavo daugiau kaip 3 200 pretendentų iš 50 valstybių. Kompanijos varžėsi 41 kategorijoje.

Užs. Nr. 09–06–2012

Sklype, esančiame šalia Vilniaus oro uosto, pradėtos pirmosios „Ikea“ parduotuvės statybos. Bendrovės nuotr.

Ką turi Kalifornija, ko neturi Lietuva

Pinigų plovėjai per krizę puotauja

niuje daugiau kaip 100 mln. eurų (370 mln. litų), o vien 26 tūkstančių kvadratinių metrų ploto „Ikea“ prekybos centre bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiam projektui detalųjį teritorijos planą savivaldybė parengė per 6 mėnesius. Parduotuvės „Ikea“ statybos darbus atlieka „YIT Kausta“, pavasarį pasirinkta konkurso būdu.

„Irdaiva“ atlieka statybos ir remonto darbus Lietuvoje ir užsienyje. Tarp įgyvendintų projektų tokie objektai, kaip V. Kasiulio dailės muziejus Vilniuje, Biržų pilies kompleksas, Burbiškio dvaro ansamblis bei kiti kultūrinio paveldo bei visuomeninės svarbos objektai. Pernai bendrovės pardavimai siekė 56,3 mln. litų, o šiemet planuojama, kad perkops 60 milijonų litų.

Vilniečių bendrovė „Irdaiva“ apdovanojimuose „Stevie® Awards“ įvertinta auksu. Organizacijos nuotr.

Tryliktas puslapis

KRIMINALINĖS NAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

Nelegaliai prekiaudami cukrumi nusikaltėliai pasisavino beveik 10 mln. litų. Fotodiena

Cukrus sukrovė milijonus ■ Kauno pareigūnai

atskleidė net 17 asmenų grupę, galimai iš šešėlinės prekybos cukrumi apgaule gavusią ir pasisavinusią beveik 10 milijonų litų. Įtariamieji veikė pagal periodiškai keičiamas schemas siekdami išvengti pareigos mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), imitavo menkavertės ar visai bevertės kompiuterinės

programinės įrangos pirkimą ir pardavimą. Įtariamieji veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Per tyrimą, pradėtą kovo mėnesį, išsiaiškinta, kad nelegalių prekiautojų cukrumi veikla buvo ypač konspiruota. Rugpjūčio pabaigoje atlikta daugiau kaip 10 kratų, pritaikyti 54 laikini įmonių sandoriuose dalyvavusių įmonių ir asmenų nuosavybių apribojimai dėl 1,5 mln. litų, areštuotos sąskaitos.

I talija . Migrantų laivui nuskendus prie Italijos Lampedūzos salos buvo išgelbėti 54 žmonės, daug laikoma dingusiais. Italijos ir NATO pajėgų laivai pradėjo paieškas teritorijoje aplink salą. Paskelbus nelaimės signalą Palermo mieste, Sicilijos saloje, buvo pranešta, kad

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

laivu plaukė 100 žmonių, informuoja italų naujienų agentūra „Ansa“. Apie 120 kilometrų nuo Tuniso esanti Lampedūzos sala Afrikos migrantams yra vienas arčiausių išėjimo centrų į Europą. G raikija . Graikijos riaušių policija susirėmė su policininkų profsąjungos nariais, kurie pro-

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

testuodami neleido jiems išvykti į Salonikus malšinti prieš vyriausybę nukreiptų protestų. Policininkai, ugniagesiai ir pakrantės apsaugos pareigūnai protestavo prieš viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą. N igerija . Nigerijos karinio jūrų laivyno pajėgos išgelbėjo

antradienio naktį piratų užgrobtą Singapūrui priklausantį tanklaivį, kuriame buvo 23 jūreiviai iš Indijos. Laivyno atstovas sakė, kad tanklaivio įgula saugi, piratai pabėgo, o laivas „Abu Dhabi Star“ buvo palydėtas į Lagoso uostą. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo du laivai ir sraigtasparnis.

Virusų kovos Artimuosiuose Rytuose

Rugpjūčio mėnesį Viduriniuose Rytuose buvo įtempta – virusai užpuolė didžiausias čia veikiančias energetikos sektoriaus bendroves, nuo jų nukentėjo ir Libano finansų sektorius. Iš kur toks aktyvumas ir kas už to yra? Martynas Pasiliauskas martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

ugpjūtį dviejų Persijos įlankos energetikos bendrovių kompiuteriuose pradėjo masiškai dingti informacija. Didžiausias pasaulyje naftos gamintojas „Saudi Aramco“ ir dujų gamintojas „RasGas“ buvo užpultas kompiuterinių virusų. Nė viena bendrovė neatskleidžia, kokių nuostolių patyrė, tačiau „Aramco“ teko kelioms dienoms nutraukti visų elektroninių sistemų ryšį su išoriniu pasauliu – tai paveikė apie 30 tūkst. darbo vietų, o „RasGas“ vis dar tvarkė savo kompiuterines sistemas praėjus daugiau nei savaitei po incidento. „Aramco“ atstovai patikino, kad pagrindinės bendrovės veiklos nenukentėjo, nes naftos gavybos ir paieškos operacijos valdomos per izoliuotus nuo išorinio pasaulio tinklus. Tokios saugumo priemonės yra įprastos didelėse bendrovėse ar valstybinėse organizacijose. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė taip pat turi atskirą vidinį tinklą, kuriuo galėtų naudotis net nutrūkus interneto ryšiui Lietuvoje.

Atakos pobūdžio energetikos sektoriaus milžinai taip pat neatskleidžia, tačiau saugumo ekspertai mano, kad tai galėjo būti

„Shamoon“ tipo virusas, kuris plinta per tinklu sujungtus kompiuterius. Jis kitaip nei įprasti virusai, kurie stengiasi pavogti ir

kūrėjams perduoti tam tikrą informaciją, rastus duomenis trina, o kartais vietoj jų palieka degančios JAV vėliavos paveikslėlį.

Programišiai privertė nuo interneto atjungti visas savo sistemas didžiausią pasaulyje naftos gamintoją „Saudi Aramco“. Reuters

Valstybinė ataka?

Gelbėjasi kaip išmano

Kas buvo kitoje atakos pusėje? Dvi iki šiol negirdėtos programišių grupuotės prisiėmė atsakomybę dėl „Aramco“ atakų. Viena iš grupių – „Cutting Sword of Justice“ – pareiškė, kad ataką įvykdė dėl Saudos Arabijos paramos nusikaltimams Sirijoje, Bahreine ir kitose arabų šalyse. Tačiau ekspertai abejoja, kad tai buvo eilinės programišių atakos. Kompiuterių saugumo bendrovės „Taia Global“ vadovas Jeffrey Carras „Washington Post“ teigė manantis, kad už abiejų atakų slypi Irano vyriausybė. Jis pastebi panašumų tarp „Shamoon“ ir viruso, anksčiau užpuolusio Iraną, todėl yra tikimybė, kad su šia šalimi siejami programišiai modifikavo ankstesnį virusą ir sukūrė „Shamoon“. 2010 metais Irano urano sodrinimo gamyklos buvo užpultos viruso „Stuxnet“. Jis užkrėtė 16 tūkst. kompiuterių ir buvo skirtas gamyklų centrifugų darbui sutrikdyti. Šiemet šalies saugumo specialistai aptiko virusą „Flame“, kuris buvo nukreiptas prieš Irano naftos ministeriją, pagrindinį šalies eksporto terminalą ir vogė informaciją bei šnipinėjo kompiuterių naudotojus.

Iraniečiai, gelbėdamiesi nuo aktyvėjančių virusų atakų, paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio atjungs šalies ministerijas ir valstybės institucijas nuo interneto, nes, pasak Irano telekomunikacijų ministro Rezos Taghipouro, jį valdo viena ar dvi prieš Iraną nusistačiusios valstybės. Iraniečiai atvirai reiškia kaltinimus, kad 2010-aisiais jos urano sodrinimo gamyklas užkrėte JAV bendradarbiaudama su Izraeliu. Per 18 mėnesių valstybinės Irano institucijos turėtų būti sujungtos vidiniu tinklu ir tapti nepriklausomos nuo išorinių interneto kanalų. Be to, įvairūs šaltiniai skelbia, kad Iranas stiprina savo programišių pajėgas: su Irano revoliucine gvardija siejama „Cyber Army“ (angl. Kibernetinė kariuomenė) ir manoma, kad Irano palaikoma libaniečių „Hezbollah“ taip pat turi nemažą būrį gabių programišių.

Puolė finansų sektorių Virusai puola ne tik regiono energetikos sektorių. Praėjusį mėnesį Rusijos kompiuterių saugumo

Tryliktas puslapis

13 FAKTAI Virusų paplitimas

••„Kaspersky“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį jos programinė įranga aptiko ir sunaikino per 1 mlrd. kenksmingų programų bei aptiko per 89,5 mln. nuorodų, vedančių į kenksmingas programas ••30 proc. kenksmingų programų slėpėsi JAV tarnybinėse stotyse, 14 proc. – Rusijos, o 12 proc. – Nyderlanduose ••Didžiausia grėsmė užsikrėsti virusais kyla Rusijos, Tadžikistano ir Armėnijos gyventojams

Vidurinių Rytų Šveicarijos – Libano finansų sektorių šnipinėjo programšiai. Reuters

bendrovė „Kaspersky“ paskelbė radusi naują virusą „Gauss“, kuris užkrėtė tūkstančius kompiuterių Viduriniuose Rytuose. Tiesa, skirtingai nei „Stuxnet“ ar „Flame“, jis nusitaikė į finansų sektorių ir itin koncentruojasi į Libaną, dažnai

» Nepaisant krizės šiemet bendrovės IT

infrastruktūros apsaugai turėtų išleisti 8,9 proc. daugiau nei pernai

vadinamą Vidurinių Rytų Šveicarija. Ekspertų nuomone, „Gauss“ taip pat sukurtas užsienio valstybės pagalba – greičiausiai tų pačių asmenų, kurie kūrė „Stuxnet“ ir „Flame“. „Gauss“ tikslas – rinkti informaciją apie finansų institucijų ir internetinių atsiskaitymų platformų atliekamas pinigų perlaidas. Jei „Stuxnet“ ir „Flame“ siejami su JAV vyriausybe bei kalbama, kad „Gauss“ kūrė tie patys

asmenys, kam JAV šnipinėti Libaną? Šios šalies, kurioje gyvena 4,3 mln. gyventojų, 60 bankų laikoma beveik 120 mlrd. JAV dolerių (327,6 mlrd. litų) indėlių. Didžioji dalis šių pinigų – ne eilinių libaniečių indėliai. Nuo 1956 metų užsienio ir šalies bankai, veikiantys Libane, yra įpareigoti apsaugoti klientų asmeninę informaciją nuo išorės paklausimų, o JAV, sekdama pinigų plovimo ir teroristinų organizacijų

finansavimo kelius, jau seniai atidžiai stebi Libaną.

Labiau saugosi Kol kibernetinėje erdvėje kovoja valstybės, privatus verslas nesnaudžia. Nepaisant krizės šiemet bendrovės IT infrastruktūros apsaugai turėtų išleisti 8,9 proc. daugiau nei pernai, o iki 2016 metų bendra išlaidų suma per metus turėtų pasiekti 85,8 mlrd. JAV dolerių (234,23 mlrd. litų), rodo „Gartner“ duomenys. Palyginimui – pernai ši suma siekė 56 mlrd. JAV dolerių (152,88 mlrd. litų). Tačiau pavojus saugumui nemažėja. Su brukalu internete kovojanti bendrovė „AppRiver“ teigia, kad per pirmuosius šešis mėnesius brukalas sudarė 82 proc. visų internetinių laiškų, o virusų skaičius šiuose laiškuose nesustoja augti. Nepaisant augančių išlaidų saugumui, bendrovės – vis dar lengvai pažeidžiamos. Neseniai Didžiosios Britanijos vyriausybės ryšių štabas (GCHQ), atliekantis žvalgybos agentūros funkciją, įspėjo, kad didžiausios šalies bendrovės prastai saugosi ir joms iškilusi precedento neturinti kibernetinių atakų grėsmė. Agentūros direktorius Ianas Lobbanas pareiškė, kad 80 proc. atakų pavyktų išvengti vien įdiegus svarbiausias saugumo priemones.

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Lietuvoje

Nupiešta žaidimų aikštelė

Miežiškiuose, Panevėžio rajone, įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė. Joje įgyvendinta vienos jaunos mamos mintis – paprašyti vaikų, kad jie nupieštų svajonių žaidimų aikštelę. Gražiai idėjai pritarė visa miestelio bendruomenė. Rapolas Gabrys rapolas.gabrys@ekonomika.lt

iežiškių bendruomenė vaikų paprašė nupiešti, kaip jie įsivaizduoja žaidimų aikštelę ir kas joje turėtų būti. Vaikai piešė sūpynes, laipynes, čiuožynes, karuseles, pavėsines, smėlio dėžes. Pagal jų piešinius meistrai sukūrė ir įrengė tikrą žaidimų aikštelę, kurioje jau visą šią vasarą vaikai galėjo žaisti taip, kaip svajojo. Miežiškiai vaikų žaidimų aikštelę nutarė statyti pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis, nes savo jėgomis įrengti aikštelę nedidelei bendruomenei būtų buvę sunku. 2010 metų sausį bendruomenė pateikė paraišką projektui „Viešosios erdvės sutvarkymas, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę Miežiškiuose“ įgyvendinti pagal programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ „Leader“ metodu. Birželį projektui buvo skirta 87 tūkst. Lt parama. Panevėžio rajono savivaldybė prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu.

Viskas pagal vaikų piešinius Konkursą įrengti vaikų žaidimų aikštelę laimėjusiai bendrovei buvo parodyti mažųjų miežiškėnų piešiniai ir meistrai ėmėsi darbo. Aikštelėje atsirado įvairių čiuožynių, laipynių, sūpynių, pavėsinių. Dauguma įrenginių pagaminti iš medžio, kad vaikai galėtų žaisti sveikoje ir

Pasak bendruomenės pirmininko S. Skrebės, kokius atrakcionus statyti, sprendė patys vaikai. Redos Skrebės nuotr.

saugioje aikštelėje. Aikštelė buvo aptverta dailia medine tvorele, kad mamos galėtų ramiai paleisti mažiausius vaikučius pabėgioti. Įgyvendinant projektą Miežiškių kaimo centre buvo atlikti žemės sklypo parengimo ir aplinkos tvarkymo darbai, įsigyti ir sumontuoti aikštelės įrenginiai, greta įrengta tinklinio aikštelė, krepšinio stovas, nupirktas traktoriukas žolei pjauti. Miežiškių bendruomenės pirmininkas Saulius Skrebė pasakojo, kad vos pradėjus įrengti aikštelę kilo didžiulis vaikų susidomėjimas. Jie nekantravo išbandyti dar nebaigtus montuoti įrenginius, tad bendruomenės nariams teko saugoti aikštelę nuo

vaikų, kad mažieji nesusižalotų ar ko nors nesugadintų. Dar šiek tiek reikėjo palaukti, kol sužels pasėta žolė.

Saugi ir patraukli aikštelė Aikštelė buvo atidaryta birželio pirmosios – Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, joje yra daugiau kaip 20 įvairių įrenginių vaikų žaidimams. Vasarą aikštelė skambėjo nuo mažesnių ir didesnių vaikų klegesio, nes Miežiškiuose dabar tai vienintelė tokia puiki vieta, kur darželinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai gali rasti įdomių ir saugių užsiėmimų. Tinklinio aikštelė nuolat pilna vyresnių vaikų ir jaunimo. „Manau, tai labai svarbus mūsų bendruomenės projektas,

nes anksčiau vaikai žaisdavo kas kur, jaunimas tiesiog rinkdavosi ir vaikštinėdavo gatvėse. Jaunimo užimtumas yra svarbus visai bendruomenei“, – kalbėjo S. Skrebė. Žaidimų aikštelė buvo pastatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, „Leader“ metodu. Parama pagal minėtą priemonę skiriama viešajai infrastruktūrai sutvarkyti ar sukurti, kaimo vietovei svarbiems statiniams statyti, renovuoti, rekonstruoti. Projektas gali būti įgyvendinamas kaimo vietovėse ar miestuose, kuriuose gyvena iki 6 tūkstančių gyventojų. „Leader“ metodas įgyvendinamas iš apačios į

viršų principu, kai imtis iniciatyvos skatinamos kaimo bendruomenės, susibūrusios į vietos veiklos grupę. Paramos pagal „Leader“ metodą gali kreiptis kaimo bendruomenės, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai asmenys, išskyrus vietos veiklos grupes. Kvietimus teikti paraiškas skelbia vietos veiklos grupės, turinčios patvirtintą vietos plėtros strategiją. Pagal „Leader“ metodą didžiausia paramos suma vienam vietos projektui negali viršyti 690 560 Lt, bet konkrečią sumą numato kiekviena vietos veiklos grupė atskirai. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, bendruomenė savo įnašą gali teikti nekilnojamuoju turtu ar žeme.

Aktyvi bendruomenė prikvietė angelus Miežiškių bendruomenė – viena iš aktyviausių Panevėžio rajone ir kiek įstengdama gražina savo gyvenvietę. Prieš keletą metų kultūros renginių aikštelėje prie Nevėžio „nusileido“ aštuoni angelai ir vieta greitai buvo pakrikštyta Angelų slėniu. Nagingi medžio drožėjai iš ąžuolo sukūrė aštuonias skulptūras, šalia atsirado sūpuoklių, suolų ir kitų medžio dirbinių. Nuo tada slėnis tiesiog traukia angelus. S. Skrebė skaičiuoja, kad šiandien angelų jau

yra arti dvidešimties. Ypač išsiskiria miežiškėno Juliaus Gasaičio kūrinys. Medinio suolo viename gale išskaptuota ausis, į kurią galima išsakyti savo nuodėmes ar pageidavimus. Kitame jo gale išpjaustyta antra ausis stebi, ar sakoma tiesa.

Planuojamas muziejus Miežiškių bendruomenė ilsėtis neketina ir rengiasi įgyvendinti naujas idėjas. Vienas artimiausių projektų – kalėdinių eglučių žaisliukų muziejaus įrengimas nenaudojamame ūkiniame pastate šalia bendruomenės salės. „Projektą ketiname pradėti įgyvendinti kitais metais. Pradinė kolekcija jau yra, muziejus galės dirbti edukaciniais tikslais. Tikimės gauti 140–150 tūkst. Lt paramą, o mūsų įnašas bus pastatas“, – kalba S. Skrebė. Bendruomenės pirmininkas pasidžiaugė, kad prie veiklos noriai prisideda ir kitos miestelio įstaigos: mokykla, kultūros centras, biblioteka, klebonija. Be to, įrengus vaikų žaidimų aikštelę bendruomenė ateityje turi tikslą įkurti jaunimo užimtumo centrą. Vaikinai ir merginos galėtų leisti laisvalaikį prie biliardo ar teniso stalų, pasportuoti ar tiesiog pabendrauti, pasiklausyti muzikos, o galbūt ir patys muzikuoti. Užs. Nr. 09-05-2012

Darbo užmokestis augo ■ Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo visose Lietuvos apskrityse – nuo 0,5 lito Alytaus iki 40 litų Telšių apskrityje . Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad

darbo užmokesčio didėjimą šiuo laikotarpiu daugiausia lėmė padidėję darbų mastai apdirbamosios gamybos, statybos ir kitose įmonėse. Didžiausią darbo užmokestį – 2 415,8 lito – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų

darbuotojai. Jis 12,2 proc. viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausias buvo Tauragės apskrities darbuotojų vidutinis mėnesinis užmokestis – 1 736,2 lito. Antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju, darbo užmokestis atskaičius mokesčius didėjo vi-

sose apskrityse, labiausiai – Telšių (1,9 proc.) ir Tauragės (1,8 proc.). Trisdešimt penkiose savivaldybėse (58,3 proc.) vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė iki 1 800 litų, keturiolikoje (23,3 proc.) – nuo 1 801 iki 2 000 litų, o

likusiose vienuolikoje (18,3 proc.) – daugiau nei 2 000 litų. Šešiose savivaldybėse (Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Jonavos, Elektrėnų ir Mažeikių) darbuotojų vidutinis mėnesinis neatskaičius mokesčių viršijo šalies ūkio vidurkį – 2 153,6 lito.

Daugiausia – 24 518 litų – uždirbo Vilniaus apskrities įmonių darbuotojai. Fotodiena

Užsienyje

UŽSIENIO NAUJIENOS

Sukūrė aljansą ■ Australijos oro linijų

bendrovė „Qantas“, siekdama mažinti nuostolius dėl tarptautinių operacijų, sutiko pasirašyti 10 metų sąjungą su Jungtinių Arabų Emyratų skrydžių bendrove „Emirates“.

219 mln.

Latvijos centrinis bankas pranešė, kad privataus sektoriaus išlaidos eurui įsivesti Latvijoje neviršys 219 mln. eurų (600 mln. litų)

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Australijos oro linijų bendrovė „Qantas“ viliasi, kad ši partnerystė padės išbristi iš skolų liūno. AFP

Pagal šį susitarimą abi bendrovės bendradarbiaus nustatydamos skrydžių kai-

nas, derindamos pardavimą ir skrydžių grafikus. „Pagrindinis tikslas yra „Qantas International“ paversti tvirta gyvybinga bendrove ir grąžinti ją į pelno kelią“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Qantas“ generalinis direktorius Alanas Joyce‘as. „Qantas“ perkels savo būstinę Europos skrydžiams iš Singapūro į Dubajų.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. mindaugas.samkus@ekonomika.lt

uro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones. Periferijoje esančios valstybės, gavusios Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) finansinę paramą, pasižadėjo imtis griežtų veiksmų mažinant biudžeto deficitus, liberalizuojant darbo rinką, didinant konkurencingumą ir taip atgaivinti merdinčias vidaus ekonomikas.

Konkurencingumas auga Dauguma ekonomikos ekspertų neigiamai vertina krizę išgyvenančių euro zonos valstybių galimybes

pastatyti savo ekonomikas ant kojų. Pastaruosius trejus metus iš Pietų Europos valstybių teigiamų naujienų sulaukiama vis rečiau. Finansų rinkos viltingai laukia naujų sprendimų, politikai ir verslininkai jau dėlioja euro zonos žlugimo scenarijus, o eiliniai gyventojai desperatiškai bando išgyventi. Vis dėlto praėjusią savaitę tamsius krizės debesis prasklaidė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos atlikto tyrimo išvados. Jose teigiama, kad krizėje atsidūrusios euro zonos valstybės pamažu tampa vis konkurencingesnės. Šis tyrimas parodo, kad skausmingos reformos galiausiai atneša pirmuosius vaisius. Paneigdami bendrą ekonomistų nuomonę ataskaitos autoriai net prognozuoja, kad kitais metais

Krizės apimtos euro zonos šalys reformų atžvilgiu pažengė kur kas daugiau nei tikėtasi

nelanksčios darbo rinkos. Kita vertus, pažymima, kad Graikija gali pasigirti kvalifikuota darbo jėga, o veiksmingai įgyvendinus reformas ekonomika turėtų pagyvėti.

Tokioms šalims kaip Graikija norint padidinti konkurencingumą PEF siūlo rekapitalizuoti bankų sistemą, geriau tvarkytis su valstybės finansais ir skatinti struktūrines refor-

mas, kurių tikslas – didinti produktyvumą, liberalizuoti rinkas ir paslaugas, ypač švietimo, naujųjų technologijų ir inovacijų srityje. Naujausioje PEF atas-

■ Europos Sąjunga pradėjo tyrimą dėl tariamo Kinijos gamintojų saulės baterijų dempingo regiono rinkose.

Europos Sąjunga yra viena didžiausių rinkų Kinijos saulės baterijų eksportuotojams. Reuters

kaitoje Airija per metus pakilo 2 laipteliais ir užėmė 27 vietą, Ispanija pasiliko 36-oje, Italija pakilo viena pozicija iki 42-osios, o Portugalija smuktelėjo iš 45 į 49 vietą.

Pastebima pažanga Be produktyvumo augimo, dauguma euro zonos valstybių sėkmingai mažina savo einamosios sąskaitos deficitus, žyminčius skirtumą tarp eksportuojamų ir importuojamų prekių bei paslaugų vertės. Tyrimas atskleidė, kad Graikijoje nuo 2008 iki 2011 metų

Tyrimas pradėtas, kai Europos gamintojai pareiškė, kad Kinijos bendrovės saulės baterijas parduodavo žemesne nei rinkos kaina. Taip pat kilo įtarimų, kad

» Šiandien Šiaurės Europoje

turime klaidingų ekonominių tyrimų ir stereotipų samplaiką dėl to, kas yra blogai Graikijoje

einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 54 proc. Nors šalies ekonomika nuo 2007 metų susitraukė net 27 proc., eksporto mastai pasiekė tų metų lygį. Ispanijos ir Portugalijos einamosios sąskaitos deficitai 2008–2011 metais, ataskaitos autorių skaičiavimu, sumažėjo atitinkamai 50 ir 40 proc. Be to,

dėl augančio eksporto ir importuodama mažiau prekių ir paslaugų Italija sugebėjo panaikinti savo užsienio prekybos deficitą. Ekonomikos ekspertai teigiamai sutiko šiuos naujus duomenis ir teigė, kad krizės apimtos euro zonos šalys reformų atžvilgiu pažengė kur kas daugiau nei tikėtasi.

„Euro zona jau atliko didžiąją dalį struktūrinių namų darbų“, – „Financial Times Deutschland“ teigė Vokietijos banko „Bremer Landesbank“ vyriausiasis ekonomistas Folkeris Hellmeyeris. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija mano, kad pastangos didinti euro zonos šalių konkurencingumą pradės duoti rezultatų 2013 metais. Nors šiais metais euro zonos ekonomikai prognozuojamas 0,2 proc. susitraukimas, optimistinės ataskaitos autoriai

••Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos ataskaitoje teigiama, kad nuo 2010 m. darbo jėga Graikijoje atpigo 15 proc. ••Graikijoje nuo 2008– 2011 metų einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 54 proc., Ispanijoje – 50 proc., Portugalijoje – 30 proc. ••Ataskaitos autoriai prognozuoja, kad kitais metais euro zonos ekonomika augs 0,7 proc. ••„Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę 53,8 proc. jaunų graikų buvo bedarbiai

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba paliko galioti rekordiškai žemą 0,75 proc. palūkanų normą

1 mlrd. tikisi, kad kitais metais vieningos valiutos sąjunga gali sulaukti net 0,7 proc. ekonomikos augimo.

Reikalauja daugiau dirbti Naujausia Graikijos nedarbo statistika byloja, kad daugiau kaip pusė žmonių, kurių amžius nesiekia 25 metų, neturi darbo. Europos Komisijos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, šių metų gegužę 53,8 proc. jaunų graikų buvo bedarbiai. Nuo tarptautinės finansinės paramos priklausomai Graikijai šie duomenys labai apsunkina galimybes greitai išsikapstyti iš krizės. Be to, praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tarptautiniai šalies kreditoriai (ECB, ES ir TVF) pareikalavo Graikijos vyriausybės pailginti darbo savaitę iki šešių darbo dienų. Manoma, kad drastiškos darbo rinkos reformos kelti minimalų mėnesinį atlyginimą ir ilginti darbo valandas gali būti viena iš vadinamojo trejeto sąlygų, kurią Graikija privalės įvykdyti norėdama gauti kitą paramos paketą.

Tikimasi, kad tarptautines paskolas gavusiose euro zonos valstybėse taupymo priemonės ir griežtos reformos jau kitais metais atneš lauktų rezultatų. AFP

Atrado dujų

■ Tarptautinis valiutos

■ Vokietijos vidaus automobilių pardavimai rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo, todėl eksportas buvo pagrindinis automobilių pramonės augimo variklis.

■ Ispanijos naftos ir dujų

Lėšos skiriamos pagal trejų metų TVF ir ES vykdomą šalies ekonomikos atkūrimo programą. 2010-ųjų pabaigoje Airija buvo priversta priimti 85 mlrd. eurų (293

0,75 %

Kinija suteikdama subsidijas padeda savo šalies kompanijoms pigiau eksportuoti saulės baterijas. Jei šie kaltinimai pasitvirtins, Kinijos įmonėms gali būti pritaikyti antidempingo tarifai saulės baterijų eksportui. Šių metų gegužę JAV pritaikė panašius tarifus (apie 31 proc.) saulės baterijų importui iš Kinijos.

Euro zonos atsigavimas

Smuko pardavimai

mlrd. litų) pagalbą iš TVF ir ES mainais į Dublino įsipareigojimą mažinti valstybės išlaidas. „Nepaisant akivaizdžių kliūčių, kurių sukelia nepalanki pasaulio ekonomikos prognozė ir tebetrunkanti euro zonos skolų krizė, Airijos valdžia toliau aktyviai vykdo prisiimtus įsipareigojimus“, – teigiama TVF pranešime spaudai.

TIK SKAIČIAI

FAKTAI

Skyrė naują paskolą fondas (TVF) Airijai pervedė naują 920 mln. eurų (3,17 mlrd. litū) paskolos dalį.

Išmokėti naują paskolos dalį TVF specialistai nusprendė atlikę septintą Airijos ekonomikos būklės vertinimą. Reuters

euro zonos ekonomika gali vėl augti. Viena iš priežasčių teigti, kad tokios šalys kaip Graikija, Airija ar Ispanija juda teigiama linkme, yra pastebimas jų konkurencingumo augimas. Bene labiausiai prie to prisideda mažėjančios darbo jėgos sąnaudos. Ataskaitoje nurodoma, kad Graikijoje šis rodiklis smuko ryškiausiai – nuo 2010 metų darbo jėga šalyje atpigo 15 proc. Vis dėlto praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pateiktoje pasaulio konkurencingumo ataskaitoje Graikija smuktelėjo šešiomis pozicijomis ir atsidūrė 96 vietoje iš 144 valstybių. Per pastaruosius šešerius metus per 30 pozicijų smukusi Graikija šiandien yra mažiausiai konkurencinga ES narė. Tokį verdiktą PEF atstovai priėmė dėl nestabilios šalies makroekonominės aplinkos, nepakankamos prieigos prie kapitalo rinkų, žemo investuotojų pasitikėjimo, korupcijos, valstybės neveiksnumo ir

Pradėjo tyrimą

Europos krizė keičia kryptį Mindaugas Samkus

Užsienyje

Vokietijos automobilių pramonės asociacijos duomenimis, tik kas ketvirtas Vokietijoje pagamintas automobilis parduodamas vidaus rinkoje. Reuters

Vokietijos automobilių pramonės asociacijos duomenimis, keleivinių automo-

bilių pardavimas rugpjūtį sumažėjo 5 proc., iki maždaug 226,5 tūkst. Asociacijos atstovai pabrėžė, kad augimo variklis šiuo metu yra už Europos ribų esančios rinkos, o padėtis skolų krizės kamuojamose šalyse, tokiose kaip Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija, ateityje taps dar sudėtingesnė.

bendrovė „Repsol“ aptiko didelį dujų telkinį Peru. Pirminiais vertinimais, „Sagari“ telkinio atsargos siekia 28–56 mlrd. kubinių metrų.

„Repsol“ Peru atrastą dujų telkinį turės dalytis su Brazilijos naftos ir dujų bendrove „Petrobras“. AFP

Aptikus „Sagari“ telkinį Ispanijos kompanijos atsargos Peru žymiai padidėjo. 2008 metais „Repsol“ nustatė dar vieną didelį telkinį šalyje

Didžiausia Japonijos finansų maklerio įmonė „Nomura“ ketina sumažinti savo išlaidas 1 mlrd. JAV dolerių (2,74 mlrd. litų)

Naujoji šalies vyriausybė bando atrasti būdų, kaip sumažinti valstybės išlaidas ir įtikinti tarptautinius kreditorius, kurie sprendimą dėl naujo paskolos paketo Graikijai turėtų priimti spalį. Vietos ekonomistai įsitikinę, kad „trejeto“ pateiktas Graikijos darbo rinkos įvertinimas yra klaidingas, o didžiausias iššūkis darbdaviams yra ne pigios darbo jėgos trūkumas, bet per mažas jų gaminamos produkcijos poreikis. „[TVF žinutė] puikiai atspindi eilinių vokiečių rinkėjų nuomonę, kad Graikijai reikia gero spyrio, – CNN teigė Graikijos ekonomistas Yanis Varoufakis. – Taigi šiandien Šiaurės Europoje turime šią klaidingų ekonominių tyrimų ir stereotipų samplaiką dėl to, kas yra blogai Graikijoje.“ Ekonomistas nerimauja, kad, jei tarptautiniai ir euro zonos partneriai ir toliau teiks tokius griežtus reikalavimus, skolose skendinti valstybė taps „mafijos valdomu protektoratu“. „Daugiau biudžeto apkarpymų, dar labiau mažinama minimali alga, tolesnis įsiveržimas į šalies gerovę, faktinis socialinės apsaugos sistemos žlugimas, – niūrųjį scenarijų apibūdino Y. Varoufakis. – Šis užburtas ratas savo kelyje viską sunaikins.“

TIK SKAIČIAI – „Kinteroni“. Per pastaruosius penkerius metus kompanija aptiko daugiau nei 30 plotų, kuriuose esama naftos ir dujų atsargų. „Repsol“ – viena svarbiausių naftos ir dujų korporacijų Europoje. Ji išgauna naftą Ispanijoje ir Lotynų Amerikos regione. Kompanijos rinkos kapitalizacija siekia apie 23 mlrd. dolerių (63 mlrd. litų).

800 mlrd. Kinijos vyriausybė pritarė planams pastatyti 25 naujus geležinkelius miestuose už 800 mlrd. juanių (346 mlrd. litų)

1,25 %

Švedijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc.

Užsienyje

Turkijos augimas vilioja investuotojus

Danielis Grosas

Vokiečių ekonomistas, studijavo Romos ir Čikagos universitetuose Nuo 1990 m. vadovauja Europos politikos studijų centrui 1983–1986 m. dirbo Tarptautiniame valiutos fonde 1988–1990 m. ėjo patarėjo ekonomikos klausimais pareigas Europos Komisijoje 1998–2005 m. buvo patarėjas Europos Parlamente

Sparčiai auganti Turkijos ekonomika stebina užsienio ekspertus, vilioja užsienio investuotojus, tačiau, anot vietos ekonomistų, per anksti džiaugtis nereikėtų. Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

D. Grosas: pokyčių metas gali ateiti staigiai. Project-syndicate

Kitoks atsigavimas Klaidingas įsitikinimas, kad „šis kartas kitoks“, privedė prie to, kad politikai pastarojo dešimtmečio pradžioje leido kredito bumui tęstis pernelyg ilgai ir taip paklojo pamatus didžiausiai finansinei krizei, kurią mena gyvieji. Danielis Grosas Project-syndicate.org

Dabar, kai atėjo metas atsigauti, įsitikinimas, kad šis kartas neturėtų būti toks pats, gali būti tiek pat pavojingas. Daugelis politikų ir ekonomistų pabrėžė, kad po 2007–2008 m. sunkmečio atsigaunama žymiai lėčiau nei po pokario, kai tada vidutiniškai prireikė vos daugiau nei metų, kad būtų iki ankstesnio lygio atkurta produkcija ir užimtumas. Pagal šį kriterijų dabartinis atsigavimas yra nepriimtinai lėtas, tiek produkcijos, tiek užimtumo lygiai yra žemesni už praėjusį pakilimą. Dėl to politikos formuotojai jaučia galintys teisėtai naudoti visus įmanomus makroekonominius svertus, kad pasiektų atsigavimą, panašų į ankstesniuosius. Taip darydami pareigūnai nenori atsižvelgti į faktą, kad pastaroji krizė atsitiko dėl precedento neturinčio subliūškusio kreditų bumo. Tam tikru mastu būtų buvę logiška tikėtis ir precedento neturinčio pakilimo. Kai krizė prasidėjo, daug kas tikėjosi V formos atsigavimo ir nepaisė daugybės tyrimų, rodan-

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

čių, kad atsigavimas po finansų krizių sukeltų recesijų yra silpnesnis ir lėtesnis nei atsigavimas po „normalių“ recesijų. Pastebėjimas, kad atsigavimas po finansinių krizių yra kitoks, sufleruoja, kad standartinė makroekonomikos politika gali suveikti ne taip, kaip paprastai tikimasi. O transatlantinis palyginimas rodo, kad šiuo atveju taip ir yra. Būtų galima tikėtis, kad finansinės krizės šokas JAV ir euro zonoje yra panašus dėl panašaus dydžio, vidinės įvairovės ir panašaus namų kainų (vidutiniškai) išaugimo keleri metai prieš krizę. Be to, abiejose Atlanto pusėse buvo panašus sąlyginis finansų sistemos skolos išaugimas. Iš tiesų JAV ekonomika nuo krizės pradžios buvo ir yra labai panaši į euro zonos: abiejose Atlanto pusėse BVP vienam žmogui šiandien vis dar yra apie 2 proc. mažesnis už 2007 m. lygį. Nedarbo lygis JAV ir euro zonoje taip pat augo dau-

» Šis kartas –

arba labiau ši pokrizinė aplinka – tikrai yra kitokia

gmaž tiek pat – apie tris procentinius punktus. Žinoma, kai kas gali išskirti tam tikras Europos šalis, įklimpusias nuosmukyje. Tačiau JAV taip pat turi kelis silpnus regionus. Airiją ir Ispaniją atitinka Nevada ir Kaliforniją (Graikiją – Puerto Rikas). Reikia lyginti dviejų žemyno dydžių ekonomikų, kurioms būdinga didelė vidinė įvairovė, vidurkius. Atsižvelgus į viską atrodo, kad šis kartas – arba labiau ši pokrizinė aplinka – yra kitoks, o makroekonomikos politika mažai tepagelbėjo bandant taisyti padėtį. Šalys, kaip JAV ir JK, kurios kaupia skolą rekordiniu greičiu, tikisi, kad deficito išlaidos galiausiai atsipirks sukūrus stipresnę ekonomiką. Tačiau jos rizikuoja, kad jų skolos su BVP santykis gali perkopti 100 proc. ribą, o tai, jei į jas būtų pradėta žvelgti neigiamai, paliktų jas finansų rinkų valiai. Istorija byloja, kad palūkanų normos neliks amžinai rekordiškai žemos ir kad pokyčių metas gali ateiti staigiai. Kodėl mes turėtume tikėtis, kad šį kartą viskas bus kitaip? Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

asaulio kryžkelėje tarp Europos ir Azijos esanti valstybė sulaukė milžiniško užsienio investicijų antplūdžio ir pelnė naujojo tigro vardą. Geopolitiškai nestabiliame regione įsikūrusi Turkija dėl savo narystės NATO ir pasaulietinės vyriausybės investuotojams iš užsienio suteikia stabilumą bei saugumą.

rinka, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė jis. – Bankai pradėjo išduoti daugiau paskolų, mažinti palūkanų normas ir šalies gyventojai pradėjo daugiau vartoti.“ Tačiau dėl praėjusiais metais įvykusio ekonomikos perkaitimo centrinis šalies bankas bando šiek tiek suvaržyti vidaus pa-

klausą. „Šiandien vis dažniau matome bandymų koreguoti šalies ekonomikos pusiausvyrą – Turkijai pavyko padidinti eksporto potencialą, kuris iki šiol beveik neprisidėjo prie šalies ekonomikos augimo“, – teigė „Ekonomika.lt“ kalbinama politinės rizikos konsultacinės grupės

Siūlo daugiau dirbti

„Eurasia Group“ analitikė Naz Masraff.

Pritraukia investicijų Bendra Turkijos investavimo aplinka yra patraukli, užsienio investuotojai teigiamai vertina galimybes investuoti į šalį. Tarptautinės konsultacinės bendrovės „A.T. Kearney“ sudaromame tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pasitikėjimo reitinge Turkija užima 13 vietą. „Palyginti su kitomis šalimis, Turkijoje pakankamai lengva įsteigti savo kompaniją, esant nesutarimui užsienio investuotojai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą, įmonių pelno mokestis buvo sumažintas, nėra apribojimų kapitalui judėti“, – pasakojo N. Masraff. Anot jos, užsienio investuotojus atbaido biurokratiniai suvaržymai ir lėta vietos teismų sistema. „Turkijoje, ypač vietos savivaldoje, rimta problema išlieka korupcija, sudė-

Taupymo programa nepatenkintų Graikijos darbuotojų ir policijos susirėmimai jau tapo kasdienybe. Reuters

tingai mokesčių sistemai reikia reformų, tačiau pernelyg dažni ir nežymūs valdžios mokestiniai pakeitimai apsunkina investuotojus“, – tvirtino N. Masraff. O. Acaro teigimu, Turkija yra patraukli šalis užsienio investuotojams. „Turėdama viltį ateityje tapti ES nare šalis gali suteikti daugiau pasitikė-

AFP

jimo, – sakė ekonomistas. – Turkija yra saugi, sparčiai auganti ir daug žadanti rinka.“ Daugiausia šalyje investuojama į energetikos sritį, kur šiuo metu vyksta privatizacijos procesas. Be to, daug investuojama į mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą ir švietimą. Ateityje daugiausia vilčių teikia šalies mašinų

Ekonominis Turkijos stebuklas

••Turkijos ekonomikos augimas 2011 metais siekė 8,5 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet šis rodiklis sieks 3–4 proc. ••Praėjusiais metais Turkija sulaukė 15,9 mlrd. JAV dolerių (43,6 mlrd. litų) tiesioginių užsienio investicijų ••Daugiausia investuojama į energetikos, mažmeninės prekybos, sveikatos apsaugos ir švietimo sritis ••Pagrindinė šalies prekybos partnerė išlieka ES – prekyba su ES šalimis sudaro 40 proc. Turkijos užsienio prekybos ••Didžiausias Turkijos ekonomikos iššūkis – einamosios sąskaitos deficitas, pirmąjį šių metų pusmetį jis siekė 31 mlrd. JAV dolerių (85 mlrd. litų)

Formalios derybos dėl Turkijos įstojimo į ES įstrigo, tačiau Europa išlieka pagrindinė šalies prekybos partnerė. Scanpix

TIK SKAIČIAI

1 mlrd. 2014

Ispanijos Andalūzijos autonominis regionas paprašė centrinės vyriausybės suteikti 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) finansinę paramą

ir maisto pramonė, teigė TEPAV ekonomistas ir pridėjo, kad vyriausybė rengia projektus, kurie padėtų padidinti šių sričių konkurencingumą.

savo reikšmės kaip svarbus šalies prekybos partneris, bet Vidurio Rytų ir Afrikos valstybių svarba pastebimai auga“, – tvirtina N. Masraff.

ES svarba

Ateities iššūkiai

Turėdama kaimynystėje milžinišką Europos rinką ir sparčiai besivystančias Vidurio Rytų ekonomikas Turkija yra palankioje geoekonominėje padėtyje. Vis dėlto derybos dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pradėjo strigti dar 2005 metais, o vos prieš porą metų šis klausimas buvo įšaldytas. „Šiuo metu Turkija apskritai nutraukė ryšius su ES, nes iki metų galo bendrijai pirmininkauja Kipras. Iki šių metų pabaigos jokio progreso tikėtis nereikėtų“, – mano N. Masraff. Analitikės teigimu, tokią santykių stagnaciją galima paaiškinti abiejų pusių nenoru bendradarbiauti. „ES lyderiai šiuo metu turi kitų problemų ir bendrijos plėtra nėra jų prioritetas. Turkija iš savo pusės bando diversifikuoti savo galimybes ir tai pasireiškia užsienio prekyboje.“ ES vis dar išlieka pagrindinė Turkijos prekybos partnerė, tačiau pastaraisiais metais tarpusavio prekybos mastai smarkai sumažėjo. „ES nepraras

Pagrindinis iššūkis Turkijai siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą yra einamosios sąskaitos deficito mažinimas. Šalies centrinis bankas paskelbė, kad pirmąjį šių metų pusmetį einamosios sąskaitos deficitas siekė 31 mlrd. JAV dolerių (85 mlrd. litų), tačiau buvo beveik trečdaliu mažesnis nei per tą patį laikotarpį 2011 metais. Per artimiausią dešimtmetį Turkijos valdžia užsimojo pastatyti kelias branduolines jėgaines, kurios, kaip tikimasi, padės sumažinti šalies priklausomybę nuo naftos ir dujų importo. Be to, ekspertams kelia nerimą žemas gyventojų taupymo rodiklis, siekiantis 12–13 proc. bendrų namų ūkio pajamų. „Didelę dalį Turkijos gyventojų sudaro jaunimas ir tai yra teigiamas aspek-

Bankrutavusios Švedijos automobilių kompanijos „Saab“ pirkėjai pranešė, kad pirmąjį savo modelį su „Saab“ ženklu pristatys 2014 metais

tas mažmenininkams, tačiau tuo pat metu jauni turkai kartais apskritai netaupo“, – pasakojo N. Masraff. Netobula darbo rinka – dar vienas iššūkis, kurį Turkija turės įveikti norėdama toliau ekonomiškai plėtotis. „Darbuotojų priėmimas į darbą ir jų atleidimas yra gana sudėtingas, išeitinės išmokos yra vienos didžiausių pasaulyje – darbdavys turi sumokėti mėnesio atlyginimą už kiekvienus darbuotojo išdirbtus metus“, – komentavo „Eurasia Group“ analitikė. O. Acaro manymu, nereikia pamiršti ir išorės veiksnių, kurie gali pakenkti Turkijos augimui. Euro zonos subyrėjimo grėsmė, kurdų separatistų išpuoliai šalies viduje, politinė krizė Sirijoje ir kitose Turkijos kaimynystėje esančiose valstybėse, anot jo, gali neigiamai atsiliepti Turkijos vidaus ekonomikai. „Šie rizikos veiksniai gali turėti neigiamą poveikį vidaus ekonomikos plėtrai“, – teigė O. Acaras.

» Didelę dalį Turkijos gyventojų

sudaro jaunimas ir tai yra teigiamas aspektas mažmenininkams, tačiau tuo pat metu jauni turkai kartais apskritai netaupo

Pagyrė Portugaliją

Daugės jaunų bedarbių

Apkaltino aplaidumu

■ Vokietijos finansų

■ Jaunimo nedarbas

■ JAV teisingumo departa-

ministras Wolfgangas Schauble pagyrė Portugaliją už šios pastangas kovojant su krize.

Anot Vokietijos finansų ministro, Portugalijos pavyzdys įrodo, kad ES parama veikia.

Tikimasi, kad šie siūlymai ■ Tarptautiniai Graikijos padės liberalizuoti darbo kreditoriai, Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis rinką ir padidinti pajamas į valiutos fondas (TVF) ir šalies biudžetą. VadinamaEuropos centrinis bankas sis trejetas spalį turi pateikti (ECB) šaliai pasiūlė galutinę ataskaitą dėl Graikinaujų priemonių išbristi jos ir ši nuspręs, ar šalis gali iš krizės. tikėtis naujo paramos paketo. Norint toliau tinkamai Tarp jų yra ir siūlymas pa- padengti įsiskolinimus Graiilginti darbo savaitę iki šešių kijai reikia papildomų 31,5 dienų. mlrd. eurų (108,7 mlrd. litų).

FAKTAI

Augimo variklis Turkijos ekonomika atsigavo po 2000–2001 metais kilusios krizės ir šiandien yra sparčiausiai auganti ekonomika iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių. Šalies ekonomika 2010 metais augo 9 proc., 2011-aisiais šis rodiklis siekė 8,5 proc. Iki šių metų pagrindinis ekonomikos variklis buvo vidaus paklausa: namų ūkių vartojimas buvo palyginti aukštas, verslininkai noriai investavo. Anot Turkijos ekonominės politikos tyrimų instituto (TEPAV) ekonomisto Ozano Acaro, vidaus vartojimo augimą lėmė investicijų antplūdis iš Europos. „Esant silpnoms Europos ekonomikoms Turkija buvo vertinama kaip daug žadanti

Užsienyje

Anot jo, gavusi papildomų lėšų Portugalijos ekonomika jau 2013 metais užfiksuos pirminį biudžeto perteklių. O Graikijoje, nepaisant didžiulės suteiktos

paramos, programa nedavė apčiuopiamų rezultatų, pabrėžė W. Schauble. Abi šalys yra gavusios išorės paramą, tačiau Lisabona sugebėjo greitai ir deramai reformuoti finansinę veiklą. Nors šalyje vis dar jaučiami krizės padariniai, krizės dugnas Portugalijoje jau pasiektas, tvirtino Vokietijos finansų ministras.

pasaulyje artimiausius penkerius metus toliau augs, skelbiama naujausioje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje.

Ataskaitos autoriai ragina kurti vyriausybės remiamas darbo vietas, rengti jaunuolių mokymus. AFP

Prognozuojama, kad jaunimo nedarbas iki 2017 metų ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse vidutiniškai išaugs iki beveik 13 proc. Organiza-

cija perspėjo, kad nemažai jaunuolių jau prarado viltį susirasti darbą. „Oficialus nedarbo lygis sumažės ne dėl pagerėjusios situacijos darbo rinkoje, bet dėl to, kad nemažai jaunuolių apskritai pasitraukia iš darbo jėgos rinkos, nes praranda viltį susirasti darbą, – teigiama TDO ataskaitoje. – Šie nusivylę jaunuoliai neįtraukiami į bedarbių gretas.“

mentas apkaltino korporaciją BP nusikalstamu aplaidumu dėl 2010 metų pavasarį įvykusios avarijos Meksikos įlankoje.

Teismas dėl korporacijai BP pateiktų kaltinimų turėtų būti pradėtas kitų metų sausį. Reuters

Be to, JAV administracija ketina išreikalauti iš BP kiek įmanoma didesnės kompensacijos už avariją ir naftos nuotėkį. Jeigu Teisingumo

departamentui pavyks įrodyti savo argumentus, BP gali būti paskirta iki 21 mlrd. JAV dolerių (57,5 mlrd. litų) bauda. BP paneigė kaltinimus nusikalstamu aplaidumu ir pareiškė esanti pasirengusi savo poziciją ginti teisme. 2010 metų balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje kilusi avarija nusinešė 11 žmonių gyvybę, o į jūrą pateko milijonai barelių naftos.

Užsienyje

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Mindaugas Samkus mindaugas.samkus@ekonomika.lt

ES ir „Gazprom“ nesutarimai

usijos gamtinių dujų eksporto monopolininkė kompanija „Gazprom“ sulaukė Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl antimonopolijos įstatymų pažeidimų. Europos Komisija (EK) išplatino pranešimą apie pradėtą tyrimą dėl Rusijos dujų milžinės dominuojančios pozicijos gamtinių dujų rinkoje Centrinėje ir Rytų Europoje. „Komisija įtaria, kad „Gazprom“ galėjo pasinaudoti dominuojama rinkos pozicija tiekdama dujas į Centrinėje ir Rytų Europoje esančias ES nares“, – rašoma oficialiame EK pranešime spaudai.

••ES importuoja 60 proc. savo dujų, ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekia „Gazprom“ ••Praėjusių metų rugsėjį ES atliko kratas „Gazprom“ ir kompanijos klientų Europoje būstinėse ••Praėjusių metų sausį Lietuva pateikė skundą Briuseliui dėl galimo „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi ••Jei ES pradėtas tyrimas dėl „Gazprom“ antikonkurencijos pažeidimų pasitvirtins, kompanijai gresia 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) bauda ••„Gazprom“ skaičiavimais, šiais metais pajamos iš dujų eksporto į Europą išaugs iki 61 mlrd. JAV dolerių (167 mlrd. litų)

Konkurencijos pažeidimai EK kaltina Rusijos dujų bendrovę pažeidus tris antikonkurencijos principus: laisvo dujų judėjimo ES valstybėse ribojimą, dujų tiekimo diversifikacijos trukdymą ir nesąžiningą kainų klientams nustatymą susiejant gamtinių dujų kainas su naftos kainomis. „Jei bus patvirtinta, toks elgesys gali riboti konkurenciją ir lemti kainų augimą bei sukelti saugaus tiekimo pavojų. Galiausiai toks elgesys pakenktų ES klientams“, – teigiama EK išplatintame pranešime. ES dokumente rašoma, kad „Gazprom“ įtariama plėtojusi nacionalinių rinkų skaidymo strategiją. Tai Rusijos bendrovė esą darė pasitelkusi į pagalbą tokius rinkos metodus kaip dujų eksporto uždraudimas ar klientų dujų pristatymo vietos pasirinkimo ribojimas. ES įtaria, kad „Gazprom“ užkirto kelią dujų tiekimo išskaidymui reikalaudama iš klientų pasirašyti įsipareigojimus naudotis Rusijos bendrovės infrastruktūra ir taip užkirsti kelią kitiems projektams.

Tikimasi, kad pradėtas tyrimas dėl „Gazprom“ antikonkurencinės veiklos padės sumažinti dujų kainas Europos vartotojams. Reuters

Be to, kaip teigiama, gamtinių dujų kainos sutartyse susiejimas su naftos produktų kainomis sudarė sąlygas nesąžiningam kainų nustatymui, dėl ko galiausiai sumokėti turėjo Europos dujų vartotojai. Kol kas neaišku, kiek gali užtrukti šis tyrimas, tačiau jei „Gazprom“ bus pripažinta pažeidusi ES konkurencijos įstatymą, jai grėstų bauda iki 10 proc. nuo metinės kompanijos pasaulinės apyvartos. Tokiu atveju įmonei grėstų 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) bauda. „Komisija turi galios pritaikyti sankcijas, tarp kurių yra ir galimos baudos už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus, tačiau šiandien kol kas per anksti kalbėti, koks bus galutinis tyrimo rezultatas“, – žiniasklaidai kalbėjo EK konkurencijos komisaro Jose Almunios atstovas spaudai Antoine‘as Colombani.

Kol kas pradėtas tyrimas apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Bulgariją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, tačiau EK neatmeta galimybės išplėsti tyrimą ir į kitas šalis. „Jei rasime pažeidimų įrodymų šiose šalyse, tuomet galime praplėsti tyrimą į kitas ES valstybes nares“, – tvirtino A. Colombani.

Apkartins santykius Europa jau ne pirmus metus siekia sumažinti „Gazprom“ dominavimą regiono gamtinių dujų rinkoje. Priimami nauji energetikos politikos pakeitimai, raginantys atskirti dujų tiekėjus nuo dujų vamzdynų sa-

vininkų. Be to, nors vangiai, tačiau skatinama tiesti dujotiekius, kuriais būtų tiekiamos dujos ne iš Rusijos. ES pradėjo aktyviau spręsti dujų priklausomybės nuo Rusijos klausimą, kai 2006 metais buvo smarkiai sumažintas dujų tiekimas, o 2009 metais tūkstančiai gyventojų Pietryčių Europoje liko be dujų per pačius žiemos šalčius. Bene labiausiai dėl šios priklausomybės kenčia 2004 metais į ES įstojusios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kurioms Rusija tiekia beveik visą reikalingą dujų kiekį. Šis EK sprendimas greičiausiai padidins

» Tai turės neigiamą poveikį ES

ir Rusijos santykiams, tačiau šiuo metu nėra kitos alternatyvos abiem pusėms prekiauti gamtinėmis dujomis

įtampą santykiuose su Rusija. Pastarosios lyderiai ne kartą reiškė nepasitenkinimą, kaip griežtai ES vertina kompaniją „Gazprom“. „Manome, kad mus bandoma išstumti iš Europos energetikos rinkos“, – praėjusiais metais kalbėjo tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. EK pradėtą tyrimą pasveikino aukščiausi Lietuvos pareigūnai. „Tai reikšmingas sprendimas, kuris gali pakankamai stipriai pakeisti situaciją Europos dujų rinkose ir paties „Gazprom“ elgesį, pirmiausia mūsų regione ir visoje Centrinėje Europoje“, – pabrėžė premjeras Andrius Kubilius. Tik pasirodžius pranešimams apie pradėtą antikonkurencinį tyrimą Rusijos atstovai atsisakė komentuoti padėtį ir tikino nepažeidę konkurencijos taisyklių. Tačiau vėliau viešumoje pasi-

rodė kaltinimų Lietuvai. „Šis sprendimas susijęs su kai kurių ES šalių politika. Tuo labiau kad jau viešai nuskambėjo dėkingas Lietuvos vyriausybės pareiškimas“, – pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie ES Vladimiras Čižovas, turėdamas omenyje žurnalistams pasakytus Lietuvos premjero žodžius. Briuselyje esančio Europos politinių studijų centro vadovas Christianas Egenhoferis mano, kad šis tyrimas atskleis „Gazprom“ piktnaudžiavimą Rytų Europos dujų rinkoje. „[Šis tyrimas] turės neigiamą poveikį ES ir Rusijos santykiams, tačiau šiuo metu nėra kitos alternatyvos abiem pusėms prekiauti gamtinėmis dujomis, – „Wall Street Journal“ kalbėjo Ch. Egenhoferis. – Rusija vis dar yra didžiausia gamtinių dujų tiekėja pasaulyje.“

Vadyba

TIK SKAIČIAI

350

TIK SKAIČIAI

■ 75 degalinių tinklą val-

■ Paukštininkystės verslo „KG Group“ vykdomuoju direktoriumi paskirtas Mindaugas Jukna, prieš tai jis vadovavo Kaišiadorių paukštynui.

100 tūkst.

tuva Statoil“ dirba nuo 2009 metų ir iki šiol ėjo Pardavimo ir tiekimo departamento direktoriaus pareigas. Prieš karjerą „Lietuva Statoil“ įmonėje, naujasis vadovas dirbo UAB „SCA Packaging“ rinkodaros direktoriumi. T. Graven-Lauritzenas tęs karjerą „Statoil Fuel & Retail“ kompanijoje Lenkijoje.

Svarbiausia išsaugoti kelionių oru žavesį

„Man regis, visą gyvenimą ir aviacijoje, ir kitur mėginau atskirti tai, ko niekas nedaro, nes tai nepadeda, nuo to, ko niekas nedaro, nes to nedarome mes“, – sako Richardas Bransonas, vienas žymiausių šio meto verslininkų.

ai naujoje savo knygoje „Siekti dangaus“, išleistoje „Baltų lankų“, pasakoja „Virgin Group“ įkūrėjas. Joje žinomas verslininkas pasakoja ne tik aviacijos istorijos subtilybes, bet ir dalijasi įžvalgomis apie aviacijos verslą, savo žingsnius ir sprendimus. „Ekonomika. lt“ leidžia savo skaitytojams pirmiesiems susipažinti su ištraukomis iš naujos, knygynų dar nepasiekusios, knygos. *** Štai pavyzdys, ko niekas nedaro, nes tai nepadeda. Visai neseniai pasiūliau ištempti lėktuvus iš angaro ant kilimo ir leidimosi tako. Teoriškai taip būtume sutaupę nemažai aviacinių degalų. Atlikus bandymus paaiškėjo, kad tempiant reaktyvinį lainerį už priekio gadinamas jo karkasas. Todėl dabar ieškome būdų, kaip įrengti elektrinius varikliukus priekiniuose mūsų lėktuvų ratuose. Toliau palyginimui, – ko tiesiog nedarėme. Jei lėktuve norite įrengti tokias sėdynes, kad keleiviai galėtų atsigulti ir visai neblogai nusnūsti, geriausia jas išdėstyti eglute. Taip į saloną tilps daugiau

žmonių ir visiems bus patogiau. Tačiau man nuolat būdavo tvirtinama, kad taip daryti negalima. Visi aiškindavo, jog taip nuspręsta dėl to, kad jei lėktuvą ištiktų avarija, saugos diržai sužeistų keleivius. Lyg niekas nebūtų girdėjęs apie oro pagalves. Nūdien eglute išdėstytos sėdynės ir saugos diržai su oro pagalvėmis yra „Virgin Atlantic“ prabangaus salono pasididžiavimas. Bėgant metams pirmieji pateikėme rinkai patogias atlenkiamas sėdynes, plokščias lovas, poilsio kambarius su plaukų stilistais ir masažuotojomis, paslaugą būti paimtam iš namų motociklu ir limuzinu. „Virgin Atlantic“ buvo pirmoji bendrovė, kurios lėktuvuose kiekvienos sėdynės atlošo kitoje pusėje buvo įrengti asmeniniai vaizdo ekranai, kad kiekvienas keleivis galėtų išsirinkti ir pasižiūrėti norimą filmą ar televizijos laidą. Šios idėjos padeda. Be abejo, buvo daugybė tokių, kurios nieko vertos. Ar kas nors prisimena mūsų „gyvai“ rengtas pramogas skrydžio metu? *** Vienas sudėtingiausių ir įdomiausių iššūkių

» Vis dėlto skrydis gali būti jaudinamas, tiesiog stebuklingas, ir tik nuo mūsų priklauso, ar keleivių patirtis bus įvairi ir įdomi, ar mažų mažiausiai bent patogi

tvarkant oro linijas – kaip išsaugoti kelionių oru žavesį, ir man keista, kiek mažai bendrovių į tai žiūri rimtai. Daugelis mūsų keleivių yra skraidę tik pigiausia komercinių reaktyvinių

lėktuvų klase. Vis dėlto skrydis gali būti jaudinamas, tiesiog stebuklingas, ir tik nuo mūsų priklauso, ar keleivių patirtis bus įvairi ir įdomi, ar mažų mažiausiai bent patogi.

Keitėsi „KG Group“ vadovybė

Jis pakeis dvejus metus kompanijai vadovavusį Tomą Graven-Lauritzeną. G. Bandzevičius bendrovėje „Lie-

Keičiasi „Statoil“ vadovai. Fotodiena

Vadyba

Naujas vadovas dančioje „Lietuva Statoil“ keičiasi vadovai – nauju bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Giedrius Bandzevičius.

tūkst.

tokią sumą eurų sutaupytų Graikijos biudžetas, jei sumažintų visiems buvusiems prezidentams pensijas

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

*** 2001 m. rugsėjo 11 d. visam laikui pakeitė oro keliones. Devyniolika lėktuvo užgrobėjų dviem keleiviniais reaktyviniais lėktuvais trenkėsi į Pasaulio prekybos

centro bokštus dvynius Niujorke, vienu – į Pentagoną, o ketvirtasis sudužo laukuose: lėktuvo keleiviai rizikuodami savo gyvybe priešinosi pagrobėjams. Po rugsėjo 11 d. atakų

„KG Group" priklausančiuose paukštynuose pasikeitė vadovybė. Fotodiena

» Oro linijų bendrovės subyra lyg kortų

nameliai, vos susiduria su sunkumais, o gandai apie patiriamas problemas, tučtuojau pasklindantys tarp konkurentų, prie to dar prisideda reikėjo ko nors imtis. Neturiu nieko prieš papildomą saugumą, tik nesuprantu, kodėl juo turėtų būti rūpinamasi taip dirbtinai. Jūs norite atimti mano mamos virbalus? Gerai, bet kodėl tada vos perėjęs vartus galiu nusipirkti butelį lengvai užsidegančio skysčio? Kodėl galiu įsigyti skustuvų? Norite, kad pusvalandį stovėčiau eilėje? Jei jau privalau, gerai, bet kaip tada dėl butelio vandens,

kol laukiu? Norite peršviesti mano batus? Gerai. Tai gal tada pasiūlykite man kėdę, kad galėčiau vėl jais apsiauti? O kaip dėl muitinės formalumų prieš skrydį ir didelės imigrantų baimės po jo? Juk dėl to skrydžio smagumas žmonėms gerokai nublanksta. Taigi pradėjome nuo smulkmenų. Vis dėlto, kad ir kas būtų, stengiamės priversti jus nusišypsoti. „Įsitikinkite, kad jūsų sėdynė tiesi, – tei-

FAKTAI Richardas Bransonas

••R. Bransonas 1958 m.

gimė

••„Virgin Group“ vienija daugiau nei 400 kompanijų ••Nuosavą verslą R. Bransonas mėgino pradėti būdamas 16 m. ••2011 m. R. Bransonas žurnalo „Forbes“ buvo paskelbtas ketvirtuoju turtingiausiu Didžiosios Britanijos žmogumi ••1991 m. verslininkas pasiekė pasaulinį rekordą kirsdamas Ramųjį vandenyną oro balionu

R. Bransonas stebisi, kodėl tiek mažai oro bendrovių rūpinasi klientais, ir siekia padėti jiems išsaugoti skrydžių žavesį. Scanpix

M. Jukna koordinuos Kaišiadorių paukštyno ir Vilniaus paukštyno centralizuotų funkcijų valdymą.

Kaišiadorių paukštyno generaliniu direktoriumi paskirtas Mantas Rudaitis, iki šiol jis dirbo „KG Group“ paukštininkystės verslo Ekonominės analizės tarnybos vadovu. M. Rudaitis įmonių grupėje „KG Group“ dirba jau šešerius metus, iš jų trejus – paukštininkystėje.

giama naujajame „V Australia“ saugos filmuke, – jūsų atlenkiamasis stalelis sudėtas, ir jūsų plaukai atrodo tiesiog puikiai.“ Dėl pastarojo punkto „V Australia“ vykdomajam direktoriui Brettui Godfrey teko gerokai pasiginčyti su Civilines aviacijos administracija, nes ši manė, kad toks prašymas yra nepagarbus. Po kelių savaičių Brettas pateikė duomenų, įrodančių, kad keleiviai atkreipdavo didesnį dėmesį į „nepagarbius“ jo prašymus. Visada laikiausi nuostatos, kad oro linijų personalo darbas – pramogų verslas. Personalas turi taip dirbti. Kasdien siauruose metaliniuose cilin-

druose susodinama pusantro milijono žmonių ir reikalaujama, kad jie elgtųsi taip, kaip nurodyta. Visų saugumo labui neturėtume pamiršti, kad iš žmogiškos prigimties reikalaujame tikrai per daug. *** Spausti konkurentus yra bjauru. Kai didelė oro linijų bendrovė sumažina visų skrydžių kainas, maža skraido toliau ir patiria nuostolių dėl išaugusių išlaidų. Mano nuomone, toks elgesys yra neetiškas. Neretai žaidimas tampa dar nešvaresnis, kai kelių šalių nacionalinės oro susisiekimo bendrovės susivienija, kad išstumtų iš rinkos konkurentą.

tokio dydžio mėnesinę algą gauna „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis

200 Skraidinti tuščias vietas lėktuve yra brangu. Oro linijų bendrovė, kuri netikėtai turi skraidinti pustuščius lėktuvus, mirtinai nukraujuos, nereikės nė laukti kelerių metų ar mėnesių – tai atsitiks po kelių savaičių. Dar kovą pelningai veikusios oro linijos gegužės viduryje gali būti jau bankrutavusios. Dėl to gerai žinoma, kad oro linijų bendrovės subyra lyg kortų nameliai, vos susiduria su sunkumais, o gandai apie patiriamas problemas, tučtuojau pasklindantys tarp konkurentų, prie to dar prisideda. Kol paneigiate šiuos gandus, jus jau pražuvęs. Jei norite priversti

tiek darbo vietų tikimasi sukurti Lietuvoje atidarius parduotuvę „Ikea“

konkuruojančią oro linijų bendrovę pasitraukti iš rinkos, jums visai nereikia sumažinti kainų. Tereikia užsiminti, kad jūsų konkurentai patyrė nuostolių. Tokie gandai ištikimesni tada, kai kalbama apie pigių skrydžių bendroves, nes jų pelnas mažesnis ir pinigų atsargos mažesnės. Be to, jos labiau priklauso nuo laisvalaikio kelionių ir atostogų išvykų. Kodėl tai taip svarbu? Įsivaizduokite, kad esate kelionių organizatorius ir ką tik išgirdote netikėtų, galbūt šmeižikiškų gandų, jog pigių skrydžių oro linijoms, kuriomis visada naudojatės, ima stigti pinigų. Argi galite nekreipti dėmesio į tokius gandus? Tikrai ne! Mažiausiai norėtumėte savo klientus skraidinti bet kurią minutę galinčiomis bankrutuoti oro linijomis. Nes jei oro linijos tikrai bankrutuos, prieisite liepto galą ir jūs: jūsų klientai praras pinigus, o jums teks atremti visų savo klientų nepasitenkinimą. Niekas nenuneigs, kad pasitelkus internetą šios pramonės šakos bendrovių konkurencija stabilizavosi. Taip yra todėl, kad nuo vienos iki kitos bendrovės keliavę šmeižikiški gandai jau nebeturi tokios įtakos kaip anksčiau. Šiais laikais norėdami paleisti gandą ir priversti konkurentą pasitraukti iš rinkos turėtumėte jį paskleisti ne tik daugybei nervingų agentūrų, bet ir visiems keliaujantiems žmonėms. Jūsų tvirtinimai turėtų būti tokie kraštutiniai ir nežmoniški, kad būtų paneigti dar gerokai prieš tai, kai pridarys tikrų nuostolių. Pastaraisiais metais užsivėrė daugybės oro linijų bendrovių durys, tačiau daugelis jų tapo netinkamų verslo planų ar didesnių ekonominių sunkumų aukomis.

Rinkodara

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Išrinko valdybą

TIK SKAIČIAI

84 mln. „Apple“ nuo 2010 metų pradžios, kai pradėjo prekiauti „iPad“, pardavė jau 84 mln. „iPad“ vienetų

■ Rugpjūčio pabaigoje

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Kauno skyrius išsirinko 5 naujus valdybos narius. Kadencijos laikotarpiu nauja valdyba didžiausią dėmesį skirs Kauno rinkodaros srities profesionalų vienijimui ir praktiniams mokymams.

Šios LiMA Kauno skyriaus valdybos kadencija truks iki kitų metų rudens. LiMA Kauno skyrius įkurtas 2010 m. ir vienija daugiau nei 100 narių. Lietuvos marketingo asociacija įkurta 2004 m. Į valdybą slaptu balsavimu renkami 7 nariai. LiMA skyriai įkurti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

LiMA Kauno skyrius išrinko 5 narius. AFP

Praėjusią savaitę tinklas H&M Lietuvoje įsteigė įmonę. Scanpix

Nuolaidos kenkia ir pirkėjams, ir verslui Nuolaidų maratonai, išpardavimai ir akcijos sunkmečiu pardavėjams tapo kone vieninteliu būdu pritraukti pirkėjų. Pasak ekspertų, ilgainiui prie nuolaidų pripratinti pirkėjai tapo gerokai išrankesni, o nuolatiniai nuolaidų maratonai galiausiai kenkia ir vieniems, ir kitiems. Paulius Grinkevičius paulius.grinkevicius@ekonomika.lt

rasidėjus sunkmečiui parduotuvės klientai priprato pirkti prekių su nuolaida ir dabar kas ketvirta – penkta „Maximos“ pirkėjo krepšelyje esanti prekė yra su nuolaida, sako prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaševičienė. Esą dabar akcijomis suvilioti pirkėjus yra gerokai sunkiau nei sunkmečio pradžioje. „Pastaruoju metu stebime dvi tendencijas: klientai prie akcijų jau pripratę, todėl nebeperka dideliais kiekiais, kaip buvo prieš kurį laiką, – pasakojo O. Malaševičienė. – Taip pat sumažėjo lojalumas prekių ženklui, o tai reiškia, kad klientai jau nebeieško akcijos tam tikro ženklo prekei, o renkasi iš tų prekių, kurioms būtent tą dieną taikomos nuolaidos.“ Pasak pašnekovės, maždaug pusė tokių prekių, kaip rankšluosčiai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, yra parduodama, kai jiems taikomos nemažos nuolaidos. „Ne visi mūsų klientai gali sau leisti įsigyti knygų, tačiau pasiūlius specialią akciją knygų gali nusipirkti dauguma, todėl tokios prekės kaip knygos, žaislai, avalynė itin perkamos, kai klientams pasiūlome specialių akcijų“,– pridūrė pašnekovė. Didžiausio Lietuvoje

elektronikos ir buitinės technikos tinklo „Topo Centras“ atstovas spaudai Erikas Kundreckas taip pat sakė, kad sunkmečiu „Topo Centre“ gerokai padaugėjo prekių su nuolaida, dar ir dabar tinklo

parduotuvėse akcinių prekių galima rasti kasdien – mat jas taiko ne tik prekybos centras, o ir atskiri prekių ženklai. Pasak pašnekovo, nestinga susidomėjimo ir kai kuriomis be nuolai-

dos parduodamomis prekėmis. „Apsisprendimą pirkti lemia ne tik kaina, tačiau ir poreikis, tad neretai nelaukiama, kol bus taikoma akcija ar nuolaida. Juolab kad tuomet atsiranda rizika, jog nusi-

žiūrėtos prekės per bumą gali būti tiesiog išpirktos“, – tikino E. Kundreckas.

„Apranga“ netaiko Vis dėlto ne visų didžiųjų parduotuvių tinklų atstovai sako matantys pa-

našias tendencijas:anot „Aprangos“ grupės generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko, drabužių versle panašių tendencijų nematyti – esą per metus yra keli dideli pavasario bei vasaros ir

rudens bei žiemos išpardavimai, per kuriuos prekės parduodamos kartais iki 60 proc. ar daugiau siekiančiomis nuolaidomis, o įprasto sezono metu nuolaidos taikomos retais atvejais. „Krizės pradžioje, kai prekybininkai užsipirko daug prekių ir negalėjo jų parduoti, nuolaidos buvo didesnės. Dabar, kai atsigaunama, tokių nuolaidų nėra“, – kalbėjo R.

Perveneckas. „Apranga“ turi ir išparduotuvių, skirtų parduoti pigesnėms prekėms, jose išplatinama apie 5 proc. bendrovės drabužių. Būtent išparduotuvės, pasak rinkodaros specialisto Audriaus Savicko, lemia, kad „Apranga“ taiko kiek kitokią nuolaidų politiką. O kituose išparduotuvių neturinčiuose drabužių tinkluose nuolaidų daž-

Rinkodara

H&M įsteigė įmonę

TIK SKAIČIAI

■ Drabužių mažmeninės prekybos tinklas „Hennes & Mauritz“ (H&M) antradienį Lietuvoje įsteigė bendrovę „H&M Hennes & Mauritz“.

Tarptautinė reklamos planavimo agentūra „Carat“ prognozuoja, kad 2013 metais pasaulinė reklamos rinka augs 5,3 proc.

Kaip skelbia Registrų centras, bendrovė registruota Vilniuje, jai vadovauja Karlas Johanas Perssonas, o įmo-

niau galima rasti ir sezono metu.

Daugiau jokių nuolaidų?! Rinkodaros specialistas pasakoja, kad išparduotuvės – unikalus reiškinys, būdingas Rytų Europos valstybėms. Jose turėtų būti pigiau parduodamos senų kolekcijų ir kitos prekės. Tačiau įsibėgėjus sunkmečiui atsirado tokių išparduotuvių, kurios ir toliau vadinamos išparduotuvėmis, tačiau nuolaidas taikyti pamiršo. „Lietuvoje per krizę gana daug parduotuvių pasivadino išparduotuvėmis ir iš pradžių taikė nuolai-

nės įstatinis kapitalas – 10 tūkst. litų. Anksčiau buvo skelbta, kad H&M Lietuvoje pasirodys 2013 metais. Spėjama, kad viename iš Lietuvos prekybos centrų H&M turėtų atidaryti pirmąją savo prekių ženklo parduotuvę šalyje. Dažniausiai H&M parduotuvės dydis būna 2,500–3 000 m².

das, bet dabar kainos kai kuriose išparduotuvėse, pavyzdžiui, Vilniuje esančiame išparduotuvių centre, kartais nesiskiria nuo įprastų“, – įžvalgomis dalijosi A. Savickas. Pašnekovo nuomone, sunkmečiu susidarė savotiškas užburtas ratas, kai pirkėjai ir pardavėjai pakliuvo į nuolaidų karuselę: pirkėjai perka tik tada, kai prekės parduodamos su nuolaidomis, o prekybininkai, norėdami parduoti, privalo nuolaidas siūlyti ir toliau. Tačiau per didelis prisirišimas prie nuolaidų nėra naudingas nei vieniems,

FAKTAI Nuolaidos

••„America’s Research“ atliktas tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai amerikiečių nepirktų prekės, jei jai nebūtų taikoma didesnė nei 50 proc. nuolaida ••87 proc. amerikiečių sako, kad rinktųsi tuos prekybos tinklus, kuriuose jiems suteikiama nuolaidų ••Prekybos centre „Maxima“ kas 4–5 pirkėjas perka prekių su nuolaida

5,3 % 15

Pirminiais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2012 m. rugpjūtį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka smuko 15 proc.

» Niekas taip netiki horoskopais kaip

logikai – jie dažniau vaikšto pas būrėjus negu religingi žmonės nei kitiems. JAV specialistai aiškina, kad kur kas geriau, kai parduotuvėse vyrauja stabilios mažos kainos, o ne gyvenama nuo akcijos iki akcijos. Mat esant stabilioms kainoms pardavėjams kur kas paprasčiau planuoti biudžetą, o akcinės prekės dažnai nesuteikia pasirinkimo pirkėjams. Be to, pardavėjai, matydami, kad prekės be nuolaidos nėra paklausios, nusprendžia ir pagudrauti – keletą dienų prieš prasidedant išpardavimams padidina prekių kainas, o vėliau jas sumažina ir t. t. Pasak A. Savicko, artėjant šildymo sezono pradžiai ir vėl tradiciškai matysime aibę nuolaidų, tačiau panašu, kad nuolaidų maratonai ateityje turėtų mažėti – verslininkai pastebi, kad nuolaidų ir akcijų rengimas užima daug laiko, o jų administravimas didina sąnaudas. „Neseniai „Lukoil“ paskelbė atidarysiantys automatinių degalinių, kurios netaikys jokių nuolaidų, – pavyzdį pateikė pašnekovas. – Degalinių tinklo atstovai pabrėžė, kad jose nebus ir lojalumo kortelių. Sutikusiems patiems apsitarnauti pirkėjams bus pasiūlyta kiek mažesnė nuolatinė kaina. Tai rodo, kad, ko gero, degalinių tinklo atstovai yra apskaičiavę, jog nuolaidų administravimas yra brangus ir jų taikymas neduotų pelno.“

Pasiduoda protingiausi Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, ant nuo-

Norint atkreipti prie nuolaidų pripratintų pirkėjų dėmesį mažų nuolaidų nebeužtenka. Fotodiena

laidų kabliuko dažniausiai užkimba racionalūs, verslūs ir savikontrole pasižymintys žmonės. Tokių pirkėjų – apie penktadalis ir būtent jie dažniausiai atkreipia dėmesį į parduotuvių akcijas. „Tokiems žmonėms, kurie taupo ir moka save sudrausminti, praeiti pro parduotuvę su užrašu „Nuolaida“ reikštų praleisti šansą sutaupyti ir išreikšti save toje srityje, kur jie yra stiprūs, – pasakojo O. Lapinas ir pridūrė: – Niekas taip netiki horoskopais kaip logikai – jie dažniau vaikšto pas būrėjus negu religingi žmonės.“ Prasidėjus sunkmečiui padaugėjo ir tokių parduotuvių, ant kurių vitrinų, reklaminių bukletėlių ar stendų apie nuolaidas skelbiantys užrašai kabo ištisus metus, tačiau anaiptol ne visuomet taip trokštamų nuolaidų rasti čia pavyksta. Kartais reklaminiuose bukletuose po užrašu „Nuolaida“ mažomis raidėmis parašoma, kad nuolaida taikoma ne visoms prekėms, o tik daliai, arba kaip tik su nuolaidomis parduodamų prekių parduotuvėje nėra. Anot O. Lapino, ir apgaulingos akcijos galiausiai padidina parduotuvių apyvartą ir paskatina žmones pirkti. „Manipuliavimas veikia net tada, kai žinome, kad tai manipuliavimas, – jis skiriamas ne protui, bet deficito baimei“, – aiškino psichoterapeutas.

» Atsirado parduotuvių, kurios ir toliau vadinamos išparduotuvėmis, tačiau nuolaidas taikyti pamiršo

Verslo švyturiai

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

A. Zaremba: nereikia savęs nuvertinti Pagalvojus apie Akmenės rajoną, pirmiausia galvoje suskamba „Akmenės cemento“ pavadinimas. Nieko stebėtino – šioje įmonėje dirba jau trečia akmeniškių karta ir daug kas rajone susiję su šia įmone.

Artūras Zaremba

Mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija) Studijavo Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete.

Iš Kauno į Naująją Akmenę atsikėlęs gyventi ir dirbti A. Zaremba tikina, kad čia jam – geriau, nes visi savi ir viskas pasiekiama ranka. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko dina@ekonomika.lt

u „Akmenės cemento“ vadovu Artūru Zaremba, įmonei vadovaujančiu kone dešimtmetį, kalbamės ten, kur ir atsiranda lietuviškas cementas. Kalbėtis galima apie daug ką – pradedant šim-

tamilijoninėmis investicijomis į naująją cemento gamyklą, baigiant tuo, kokių pamokų sunkmečiu teko išmokti bendrovės vadovui.

Užteks 80 metų Šiemet „Akmenės cementas“ švęs 60-metį. „Nešvęsime greičiausiai taip, kaip derėtų švęsti,

» Jeigu ekonomika auga, viskas gerai,

poreikis didžiulis, bet jeigu dramatiškai pasikeičia ekonominė situacija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regionui blogai

nes darome dideles investicijas, – gūžtelėjo pečiais direktorius. – Negalime daug dėmesio ir laiko skirti šventei, daug darbo turime. Sakėme, paleisime naują gamyklą, tada suderinsime viską.“ Nutolusioje nuo visų didmiesčių Naujojoje Akmenėje įmonė atsirado neatsitiktinai. Čia dar tarpukariu buvo rasti ir pradėti tyrinėti didžiuliai kalkakmenio ir molio klodai – tuomet Lietuvoje nuosavos cemento gamyklos dar nebuvo. „Miestas stovi ant šių klodų, toliau,

už miesto, yra karjerai. Išžvalgyta, kad esant dabartiniam pajėgumui, žaliavos turėtų užtekti dar 80 metų“, – pasakojo A. Zaremba. Telkinys, kurį naudoja „Akmenės cementas“, tęsiasi iki pat Latvijos – ten kaimynai irgi pasistatę cemento gamyklą. Pirmoji cemento gamybos linija čia buvo pastatyta prieš 60 metų, vėliau – prieš 40 metų, iškilo ir antroji, o šiandien A. Zaremba rūpinasi trečiosios linijos statyba. Šįkart tai bus kitu principu veikianti gamykla, leisianti

cementą gaminti naudojant mažiau energijos. Dabar veikianti gamykla bus sustabdyta ir uždaryta, nebent, kalbėjo direktorius, kažkas atsitiktų ir cemento reikėtų daugiau. „Geriausiais savo laikais, tarybiniais, „Akmenės cementas“ pagamindavo apie 3 mln. tonų cemento per metus. Šiandien mes pagaminame apie milijoną“, – skaičiavo verslininkas.

Greitai kilo A. Zaremba į Naująją Akmenę atkeliavo iš

„Akmenės cemente“ pradėjo dirbti 1994 m. Nuo 1997 iki 2002 m. ėjo finansų direktoriaus pareigas Nuo 2002 m. eina generalinio direktoriaus pareigas

Kauno. Jam Vilniaus universitete baigus ekonomikos studijas, giminaičiai pasiūlė apsigyventi visai kitame Lietuvos krašte. „Paklausė, ar noriu. Sakė, kad „Akmenės cemente“ ieško ekonomistų. Ir atvažiavau, įsidarbinau“, – trumpai papasakojo jau beveik 20 metų šiame krašte gyvenantis verslininkas. Atėjęs į įmonę tada, kai ši buvo privatizuota, kai atsirado užsienio partneriai, pašnekovas neslėpė, karjeros laiptais kilo greitai: „Po metų tapau ekonomikos skyriaus viršininku, dar po kelerių buvau finansų, o vėliau ir generalinis direktorius. Viskas vyko labai greitai, nelabai ir susigaudžiau, kad vadovauju gamyklai. Tačiau tada buvo tokia padėtis – keitėsi kolektyvas, išėjo žmonių.“

Specifinė sritis Cemento verslą direktorius vadina specifiniu. Ir ne tik dėl sezoniškumo, kuris nori nenori atsiranda. Sezoniškumas verčia įmonę planuoti – nuo balandžio iki lapkričio yra darbų karštymetis, kitais mėnesiais darbuotojai dirba sandėliuose ir kitur. „Mes, matyt, kaip ir statybininkai, esame labai jautrūs ekonomikos kilimams ir kritimams. Negaminame cemento kaip galutinio produkto – jis susijęs su gausybe kitų produktų. Jeigu ekonomika auga, viskas gerai, poreikis didžiulis,

» Jeigu lygintume mūsų kompaniją,

kokia ji buvo 2007 m., su tokia, kokia ji šiandien, tai – kaip diena ir naktis. Mes patys pasikeitėme iš esmės

turi parodyti, kur jas padėjo, o mes padangas priimame nemokamai. Ta sistema veikia“, – šypsojosi A. Zaremba.

Rūpinasi aplinka bet jeigu dramatiškai pasikeičia ekonominė situacija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regionui blogai“, – aiškino A. Zaremba. Dar vienas „Akmenės cemento“ išskirtinumas – įmonė yra sunkiosios pramonės atstovė, naudojanti vietos žaliavas. Didžioji dalis tokių ir panašių įmonių dažniausiai naudoja įvežtines žaliavas. „Tai labai gerai – dirbdama su vietos žaliavomis įmonė turi daugiau nepriklausomybės“, – pabrėžė A. Zaremba.

Krizės nejaučia Paklaustas, ar „Akmenės cementas“ jaučia, kad artėja antroji krizė, A. Zaremba tik nusijuokė ir pridūrė: „Mes jaučiame „Snoro“ bankroto padarinius. Bent manome, kad toje pačioje Latvijoje, kitose Europos šalyse cemento naudojimas augo, o pas mus ne – būtent dėl to.“ Vis dėlto krizės įmonė nejaučia. „Pietuose ji yra ir tikriausiai bus. Pas mus, manau, krizės vardu kai kurie politikai naudojasi, nes tuo atveju, jei nepasiseks ką nors darant, patogu pasakyti: „O ką aš galiu padaryti“, – teigė A. Zaremba. – Lazda lenkiama. Teisybę sako žmonės, kad mes kartais per daug gąsdinamės. Kai informacija aplink Žemės rutulį gali apskrieti per keletą skambučių, kai visa prekyba vyksta virtualioje erdvėje, tokios kalbos apie artėjančias bėdas turi tiesioginę įtaką kainai, kitkam, ir tuo naudojamasi. Tai dalis pasaulinės strategijos ir tuo pas mus visi užsikrėtė.“

Išmoko pamokas Jeigu A. Zarembai šiandien reikėtų spėti,, kokie bus kiti metai, , jis pasakytų, kad tikrai bus geriau. Ne tik dėl to, kad, kaip tikisi verslininkas, daugiau uždaryti bankų neteks, bet ir dėl to, kad įmonės bei verslininkai pasikeitė:„Jeigu lygintume mūsų kompaniją, kokia ji buvo 2007 m., su tokia, kokia ji šiandien, tai – kaip diena ir naktis. Mes patys pasikeitėme iš esmės. Niekada nebesiorientuosime į vieną rinką – išskaidėme rizikas. Su-

mažinome sąnaudas iki pačių būtiniausių su galimybe jas padidinti, kai reikės, arba dar labiau sumažinti. Esame pasiruošę persiorientuoti per metus ir nepatirti nenumatytų nuostolių. Esame mobilūs ir netgi sudarydamas sutartį pasilieki sau laisvių. Aišku, ir partneriai stengiasi pasilikti laisvių. Ir, matyt, nė vienas iš mūsų šiandien nepasirašysime sutarties, kuri įpareigos nupirkti tiek ir tiek žaliavų, o priešingu atveju – mokėti baudas. Pokyčių tikrai yra.“

Investuoja į naują gamyklą Į naująją gamybos liniją įmonė investuoja daugiau nei 300 mln. litų. Šiandien cementas gaminamas maišant iškastinę medžiagą su vandeniu ir sukant mišinį specialioje krosnyje, kurios viename gale itin aukšta temperatūra, išdegant. Gautas mišinys gabenamas į malūnus, kur dedama priedų ir šitaip atsiranda cementas. „Nauja gamybos linija leis gaminti cementą naudojant sausas medžiagas. Taip reikia daug mažiau kuro, taip pat – mažesnės, bet aukštesnės gamyklos“, – pasakojo A. Zaremba. Naujoji gamybos linija bus ypatinga ir kitkuo. Kaip tikino „Akmenės cemento“ vadovas, cemento pramonė ypatinga tuo, kad gaminant produkciją beveik nelieka šalutinių medžiagų, viskas sunaudojama, tad cemento gamyklos tinka įvairiam alternatyviam kurui deginti. Alternatyvų kurą naudos ir statoma trečioji cemento gamykla. Antroje gamykloje jau šiandien sudeginama daugiau nei pusė visos Lietuvos panaudotų padangų, nauja gamykla leis be pavojingų medžiagų išmetimo į orą deginti buitines atliekas. Šitaip „Akmenės cementas“ galės naudoti gerokai mažiau iškastinio kuro – anglies. „Kaip pavyko pasiekti, kad daugiau nei pusė padangų atkeliauja pas mus? Tai kompleksinis dalykas – šiandien negali imti ir išmesti šiukšlės. Įmonės privalo surinkti padangas iš gyventojų ir negali jų šiaip išmesti,

Žaliųjų antplūdžio paskelbus, kad „Akmenės cementas“ imsis deginti buitines atliekas, A. Zaremba nebijo. Ne vieną protestą teko ištverti dar tada, kai buvo pranešta apie nereikalingų padangų deginimą. „Turime galingus filtrus,

Verslo švyturiai atitinkame visus reikalavimus, be to, deginant alternatyvų kurą itin aukštoje temperatūroje nelieka šalutinių produktų. Dūmai, matomi iš „Akmenės cemento“ kaminų, – daugiausia garai, – pastebėjo jis. – Visi šiukšliname ir kuo toliau, tuo daugiau. Dalis šiukšlių rūšiuojama ir dėl to reikia džiaugtis, tačiau didžioji masė atliekų patenka į bendrus sąvartynus. Neįsivaizduojate, kokiu tempu jie pilnėja.“

27 Tiesa, iš kur „Akmenės cementas“ gaus presuotų šiukšlių deginimui, dar neaišku. Greičiausiai pradžioje teks žvalgytis į užsienį, tačiau vėliau tokių šiukšlių turėtų atsirasti ir Lietuvoje. „Su padangomis buvo taip pat – niekas nejudėjo, kol nesuteikėme galimybės utilizuoti padangas. Kai čia atsiras įrenginys, galintis utilizuoti tokias atliekas, viskas įsibėgės“, – tikino A. Zaremba. Anot jo, taip Lietuvoje turėtų

išnykti kai kurie sąvartynai ir ne tik – šitaip utilizuoti galima ir pramonines atliekas, tai sėkmingai daro kai kurios šalys.

Mes – darbšti tauta Pokalbio pabaigoje A. Zaremba prisipažino, kad į ateitį žvelgia optimistiškai ir tikisi, kad padėtis tik gerės. „Mes, lietuviai, esame darbšti tauta. Tikrai neverta savęs taip nuvertinti ir nuolat plaktis“, – palinkėjo jis.

FAKTAI „Akmenės cementas“

••Gamykloje dirba apie 585 darbuotojai ••2011 m. buvo pagaminta apie 1 mln. tonų cemento ••Maždaug 50 proc. pagaminamo cemento eksportuojama į Baltarusiją, Kaliningrado sritį, Rusiją, Švediją, Suomiją, Lenkiją ir kt. ••Į naująją cemento gamyklą investuota per 300 mln. litų ••2013 m. pastačius naują gamyklą, gamybos našumas padidės nuo 1,2 mln. tonų cemento per metus iki 1,5 mln. tonų per metus

„Akmenės cemento“ vadovo nuomone, kai įmonė suteiks galimybę utilizuoti buitines atliekas, Lietuvoje šiukšlių gerokai sumažės, o motyvacijos rūšiavimui bus daugiau. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigai

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Mažieji finansai – mažam verslui Ką versle gali pakeisti 1 tūkst. litų? Pasirodo, teigiamų pokyčių gali atnešti ir keliolika JAV dolerių. Gabija Sabaliauskaitė gabija@ekonomika.lt

ikrofinansų sistemos funkcija – visų pirma socialinė, tačiau į sistemą sėkmingai įsilieja ir komerciniai bankai: Belgijos banko „Triodos Bank“ mikrofinansų fonduose – per 300 mln. eurų (1 mlrd. 35 mln. litų), mikrokreditų pernai jis suteikė 7,9 mln. žmonių, o per ne pelno siekiančią organizaciją „Kiva“ galima skolinti vos 25 JAV dolerius (68 litus). „Turėtume nebijoti ir privačiomis lėšomis, ir visuomeniniais ištekliais paremti iniciatyvas, kurių tikslas – nedidelėmis investicijomis, kurios vėliau gali atsipirkti daugiakeriopai, skatinti verslumą“, – svarsto asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys. Anot jo, lėšų gavėjas pradėtų verslą, o ne prašytų socialinės paramos, be to, sukurtų ir daugiau darbo vietų. Esą finansinės ir specialistų pagalbos derinys po kurio laiko turėtų teigiamą poveikį. Tiesa, mikrokreditavimo sistema turėtų būti paprasta ir lengvai pasiekiama, pavyzdžiui, vietoj bedarbio pašalpos žmogus galėtų gauti 1 tūkst. litų negrąžintinos paramos savo verslui pradėti. „Dažnai turime socialinį pavyzdį: žmogus susitaupė pinigų, išvažiavo už tą 1 000 litų į Didžiąją Britaniją ir toliau sėkmingai

FAKTAI mikrokreditų rinka

••Bangladešo ekonomistas Muhammadas Yunus už mikrokreditų idėją 2006 metais gavo Nobelio taikos premiją

lieka socialinių paslaugų gavėjas Lietuvoje. Gal šią ydingą grandinę mums pavyktų nutraukti, jei Lietuvos bankininkystėje atsirastų mikropaskolų institutas“, – sako jis. K. Kupšys įsitikinęs, kad mikrokreditai galėtų būti alternatyva komerciniam kreditavimui, paremtam rizikos ir potencialios naudos vertinimu: gavėjo verslas grąžą turi duoti jau vos pradėjus mokėti kreditą, o mikrokreditavimas lankstesnis – paskolos grąžinimo terminas gali būti atidėtas, nereikia ir planuojamo didelio pelno. „Daugeliui žmonių neįmanoma ar mažai tikėtina gauti kreditą verslui banke – per daug reikalavimų, per aukšta kartelė, o čia nuleidus kartelę iškart turime šiokį tokį judėjimą ir postūmį: į ekonomiką įvedame naują grupę žmonių. Komercinis bankas bedarbiui niekada nesuteiks paskolos, o mikrokreditas jam gali būti skirtas“, – svarsto jis.

••Ne pelno organizacija „Kiva“, veikianti 63 šalyse, nuo 2005-ųjų suteikė paskolų už daugiau nei 350 mln. JAV dolerių ••Mažas lengvatines paskolas Lietuvoje teikia Verslumo skatinimo fondas ir Šiaulių bankas, įgyvendinantis Europos investicijų fondo (EIF) mikrofinansų priemonę „Progress“ ir ypač palankiomis sąlygomis paskolas teikiantis verslininkams ••„Kiva“ duomenimis, net 81,61 proc. paskolų gavėjų – moterys

Mažieji finansai skatina smulkiųjų verslų kūrimąsi: jie pateikia lankstesnės sąlygas nei bankai.

AFP/Scanpix

Verčiasi mikrokreditais Geriausias mikrofinansų sektoriaus pavyzdys atsirado ir išplito Indijoje, tačiau užsienio žiniasklaida vis dažniau klausia, ar mikrokreditų gavėjai ten tapo aukomis, ar klientais. Kad socialinę funkciją turintis reiškinys gali turėti ir neigiamų bruožų, pripažįsta ir K. Kupšys, tačiau, anot jo, piknaudžiauti galima net sukūrus idealią paramos ir verslumo skatinimo

formą, o galutinė nauda visuomenei vis tiek bus didesnė. Anot jo, Verslumo skatinimo fondas yra gera mikrokreditavimo sistemos pradžia Lietuvoje, o ypač reikėtų aktyvinti bedarbių verslumą. „Jei pažiūrėsime į galimybes, kurių atvėrė ši naujovė, finansinė inovacija, toje pačioje Indijoje pranašumų yra daugiau nei trūkumų: jei gali išvengti bado, apsėti laukus,

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitę

didžiulę visuomenės dalį įtraukti į ekonominę veiklą, tai vienas kitas atvejis nėra baisus, – sako jis. – Lietuvoje tų mastų nepasiektume, bet jei mums mikrokreditai padėtų kad ir tūkstantį žmonių išbraukti iš Darbo biržos įskaitos ir įtraukti į ekonominį visuomenės gyvenimą, tai jau būtų efektas, ypač per ilgą laikotarpį.“ Dar 2002 metais, susikūrus kredito kooperatyvų

judėjimui, mikrofinansų sistemos užuomazgų atsirado ir Baltarusijoje. Anot projekto „Jaunimo socialinis verslumas ir kūrybiškumas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regione“ koordinatorės Baltarusijoje Natalijos Šapo, efektyviausi mikrokreditų sektoriuje yra bankai „Priorbank“ ir „Belgazprombank“, teikiantys paskolas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros

banko (ERPB) programą. Tačiau paskolą gavo tik 30 proc. jos prašiusiųjų. „Akivaizdu, kad nei atskiros ERPB programos, nei bendrų pastangų neužtenka užtikrinti reikiamą finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – sako N. Šapo.

Užtenka ir 5 tūkst. litų „Verslumo skatinimo“ fondo koordinatorius Tomas Valauskas vardija

NASDAQ OMX Vilnius biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Nr. Akcija

Pokytis

Apyvarta

Nr. Akcija

„Vilniaus degtinė“ (VDG1L)

+12,28%

3 821,78 EUR

„Rokiškio sūris“ (RSU1L)

+2,21%

1 030 702,96 EUR

„Lietuvos dujos“ (LDJ1L)

+0,85%

„Utenos trikotažas“ (UTR1L)

Šiaulių bankas (SAB1L)

Pokytis

Apyvarta

Įmonių grupė „Alita“ (AGP1L)

–59,67%

109,52 EUR

Panevėžio statybos trestas (PTR1L)

–12,71%

120 871,42 EUR

58 610,68 EUR

„Klaipėdos baldai“ (KBL1L)

–12,00%

1 955,00 EUR

+0,52%

369,51 EUR

„Linas“ (LNS1L)

–6,67%

729,37 EUR

+0,41%

17 689,11 EUR

LITGRID (LGD1L)

–5,85%

634,99 EUR

Šalt. spekuliantai.lt, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 6 d. duomenys

tradicinius maitinimo, prekybos, grožio, laisvalaikio paslaugų verslus ir skaičiuoja, kad dvejus metus veikiantis fondas jau suteikė 293 paskolas už 16 mln. litų. Anot jo, verslui legvatinės paskolos patrauklios, nes gavėjas gali susigrąžinti 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų, o kreiptis dėl paskolos, kurios vertė – iki 86 tūkst. litų, gali net fiziniai asmenys, turintys verslo idėją, bet dar neįkūrę įmonės. Paskolos gavėjas turi parengti supaprastintą verslo planą ir kredito unijai pagrįsti lėšų panaudojimą, teigiamą jų įtaką įmonės veiklai, įrodyti, kad užtikrins finansinių įsipareigojimų vykdymą, o verslas bus ekonomiškai gyvybingas ir atsipirks. „Pirmiausia didieji komerciniai šalies bankai pradedančiojo verslo turbūt visai nekredituoja, nes jiems reikia vienų ar pusantrų metų verslo istorijos, – sako T. Valauskas. –

Be to, Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai kompensuojamas toks palūkanų dydis, be to, fondas gali pasiūlyti nemokamų konsultacijų verslo planui parengti.“ Fondo koordinatoriaus teigimu, vidutiniškai verslininkai renkasi 60 tūkst. litų paskolas. Tiesa, viena verslininkė, užsiimanti ekologiškų maisto produktų prekyba, pasitenkino maža 5 tūkst. litų paskola verslo pradžiai.

Darbo vieta ne tik sau „Mėgau kepti namuose ir maniau, kad mano tikslas toks ir bus – kepti kaip namie. Radau darbuotojų, kurios pritarė tokiam de-

vizui, ir taip visos susibūrėme, bendromis jėgomis atidarėme kepyklėlę. Kito verslo ir nesuprasčiau, kaip ką daryti, be to, turėjau daug konsultantų“, – pasakoja Augenija Gabrijolavičienė. Netekusi darbo ir gavusi lengvatinę paskolą ji pradėjo kepinių verslą nuo nulio ir sukūrė dar dvi darbo vietas. „Iš pradžių kreipiausi į bankus, bet man niekas nenorėjo duoti paskolos. Atsiųsdavo jauną vadybininką, papasakodavau savo verslo idėją, sakydavo: deja, ne, – pasakoja ji. – Tai buvo prieš trejus metus, pats ekonominės krizės pikas, tada bankai neduodavo jokių paskolų, santūriai žiūrėjo į verslo idėjas.“ A. Gabrijolavičienės teigimu, verslo pradžia toli gražu nėra lengva: didelė konkurencija, nepatiklūs pirkėjai, jokių nuolaidų iš tiekėjų, todėl dar per anksti kalbėti apie jo sėkmę.

Skatinti smulkiuosius „Lietuvoje yra nemažai programų, siūlančių tobulėti ir mokytis, ir tai puiku, bet tai ne vienintelis reikalingas dalykas. Dažnai tie žmonės nori kurti savo verslą, bet tiesiog pritrūksta kelių tūkstantėlių, būtinų verslo pradžiai, nes paprastai jau būna pasiskolinę iš šeimos ar draugų“, – sako Jolanta Blažaitė, finansavimo sprendimus socialiniam verslui siūlančios iniciatyvos „Burės“ sumanytoja. Anot jos, smulkusis verslas neturi daug pasirinkimo galimybių, todėl reikia kuo daugiau iniciatyvų ir projektų jam skatinti. Mikrokreditų sistema, anot jos, galėtų būti vienas iš būdų. „Visai suprantama, kad bankams ar kitoms finansų įstaigoms, jei nėra didelio pelno, nėra prasmės tuo užsiimti. Čia turėtų atsirasti koks nors kitas partneris, valstybė, savivaldybė, socialiniai dariniai, kurie turėtų šiek tiek kitą tikslą: ne tik pelną, bet ir socialinę reikšmę bei naudą visuomenei“, – sako ji.

» Visai suprantama, kad bankams

ar kitoms finansų įstaigoms, jei nėra didelio pelno, nėra prasmės tuo užsiimti. Čia turėtų atsirasti koks nors kitas partneris, valstybė, savivaldybė, socialiniai dariniai

Įdarbinti pinigai

N. Treigys: gali būti, kad kaip tik šiandien mes matome šuoliui pasiruošusią Japoniją. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Japonijos renesansas

Nuo 1990 metų pagrindinis Japonijos akcijų indeksas NIKKEI 225 stabiliai krito ir ligi šiol neberodo aiškių atsigavimo požymių. Nauris Treigys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

■ Šis indeksas parodo

Tokijo akcijų biržos geriausių 225 bendrovių akcijų vidutinę svertinę kainą. Nuo to laiko indeksas neteko beveik 77 proc. savo vertės. Jeigu akcijų indeksą galima laikyti visos šalies ekonomikos indikatoriumi, tai galima matyti, kad investuotojai šalimi neskuba pasitikėti. Dabartiniai Japonijos akcijų biržų dalyviai yra išimtinai vietiniai. Iš principo neturėtų stebinti investuotojų nenoras investuoti į akcijas tos šalies, kurios skola dvigubai didesnė nei bendrasis vidaus produktas. Japonija išlieka labiausiai prasiskolinusi valstybė pasaulyje skaičiuojant pagal BVP. Bet skolinasi bene pigiausiai. Prieš pusantrų metų Japonijos šiaurinę dalį sukrėtęs žemės drebėjimas su cunamiu sudavė skaudų smūgį šalies ekonomikai. Analitikai greitai suvokė, kad krizė yra ir naujos galimybės Japonijos ekonomikai.

Ir štai dabar jie jau kalba apie Tekančios saulės šalies ekonomikos renesansą. Ekonomiką, anot analitikų, kelia plačiai besiveriančios jaunų japonų piniginės: Japonijos pensininkų mokesčių nemokėjimą ir mažas išlaidas kompensuoja jaunų specialistų aukštos pajamos ir išlaidavimas. Labiausiai akcentuojamas prabangos prekių sektoriaus augimas. Šių metų pirmo pusmečio sektoriaus augimo rezultatai stebino tempais. Manoma, kad tai ne trumpalaikė mada, o ilgalaikė tendencija. Remiantis Maslowo poreikių piramide, ir kiti ūkio sektoriai gauna atitinkamų pajamų. Statybos sektorius dabar panaudoja apie 500 mlrd. dolerių, skirtų Tohoku regiono infrastruktūrai, sugriautai per žemės drebėjimą, atkurti. Jam atėjo žvaigždžių valanda. Sparčiai ir gausiai statybininkai pluša ir Japonijos sostinėje. Tokijo gyventojų skaičius per 17 metų išaugo dar vienu milijonu. Čia traukia jauni specialistai ir iš aukšto nedarbo regionų bėgantys japonai. Nenuostabu,

» Analitikai greitai suvokė, kad

krizė yra ir naujos galimybės Japonijos ekonomikai

kad Japonijos renesansas jaučiamas daugiausia sostinėje. Analitikai pastebi ženklų, kad atsigauna ir kiti sektoriai. Tai susiję ir su didėjančiu japonų vartojimu, ir su didėjančia atskirų produktų bei paslaugų paklausa. Tad gali būti, kad kaip tik šiandien mes matome šuoliui pasiruošusią Japoniją. Investuojantieji į vertybinius popierius gali jau aktyviau domėtis investavimo į Japonijos bendrovių akcijas galimybėmis. Verstis kūlversčiais ir pulti pirkti dabar gal kiek ankstoka. Verta palaukti, kol atsigavimo ženklai taps tikru renesansu, tikru ekonomikos atsigavimu. Gali būti, kad laukti ilgai nereikės. Norintiems investuoti į Japonijos bendrovių akcijas, tačiau bijantiems tolimos šalies ar stiprėjančios jenos galima pasiūlyti pasidairyti po biržoje prekiaujamais fondų vienetais. ETF‘ai – vienas geriausių pasirinkimų valdant nežinomos šalies riziką. iShares MSCI Japan Index (EWJ) ETF‘as yra bene vienas geriausių tokių pasirinkimų. Tai likvidžiausias į Japonijos akcijas investuojantis fondas, kurio vienetais prekiaujama Niujorko biržoje. Ir dabar dar sąlyginai pigus.

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ www.ekonomika.lt

Nr. 33 2012 m. rugsėjo 10–16 d.

Investuoja į klientų lojalumą Šalies įmonės aktyviai diegia klientų lojalumo programas, platina įvairias nuolaidų, taškų kaupimo, „Ypatingo kliento“ (VIP) korteles. Lietuvos patirtis ir užsienio praktika bus pristatyta rugsėjo 20 d. Vilniuje vyksiančioje rinkodaros konferencijoje „E. virusas 2012“.

eštojoje metinėje ko n f e re n c i j o j e „E. virusas 2012“ pagrindinis dėmesys bus skiriamas lojalumo rinkodarai. Ekspertai papasakos, kaip sukurti sėkmingą klientų lojalumo programą, pristatys tarptautinę praktiką. Lietuvos įmonių atstovai pasidalys vietos patirtimi diegiant lojalumo programas. Konferencijoje taip pat bus aptarta, kokių lojalumo rinkodaros galimybių suteikia internetas, socialiniai tinklai.

Lojalumo skatinimas Tyrimų kompanijos „BMR Brand Keys“ Airijoje vadovas Barry Jonesas konferencijoje aptars pagrindinę XXI amžiaus rinkodaros lygtį – ryšį tarp klientų įtraukimo, lojalumo ir pelningo pardavimo. Pranešėjas apžvelgs lojalumo rinkodaros principus, pristatys emocinio elemento svarbą kliento ir prekių ženklo ryšiui. „BMR Brand Keys“ atlieka klientų pasitenkinimo ir lojalumo tyrimus remdamasi ne vien faktų analize, bet ir perspektyvine prognozavimo metodologija. Ji jungia emocinius ir racionalius veiksnius, susijusius su vartotojo įsitraukimu ir lojalumu prekių grupės ar verslo sektoriaus atžvilgiu.

Tarptautinė patirtis Konferencijoje „E. virusas 2012“ tarptautinę patirtį pristatys „Scandinavian Airlines“ (SAS) lojalumo partnerių vadovas Henrikas Bjorckas iš Švedijos. SAS lojalumo programai „EuroBonus“ šiemet – 20 metų. Įdiegta 1992-aisiais, po penkerių metų ji turėjo vieną milijoną narių. Šiemet tikimasi pasiekti tris milijonus. SAS – viena pirmųjų oro linijų pasaulyje ir pirmoji Lietuvoje, pristačiusi lojalumo programą. Tai apskritai vienas pirmųjų mūsų šalyje įgyvendintų lojalumo projektų. „EuroBonus“ vienija per 80 partnerių. Konferencijoje bus pristatytas „EuroBonus“ kelias iki koalicinės lojalumo programos, kurioje svarbus vaidmuo tenka partneriams.

Lietuviški atvejai Konferencijoje bus pristatyti du lietuviški lojalumo rinkodaros atvejai: „Danske banko“ „Danske Bonus“ programa ir prekybos tinklo „Iki“ lojalumo kortelės „IKI premija“ bei „Mylimiausia“. Banko atstovas papasakos „Danske Bonus“ atsiradimo idėją, kūrimo procesą, įvedimą į rinką. Taip pat pateiks komunikacijos pavyzdžių, aptars, kodėl programa pasiteisino ir veikia. Prekybos tinklas „Iki“ pristatys pirkėjų lojalumo

programą „IKI premija“ ir šiemet su partneriais diegiamą bendrą lojalumo kortelę „Mylimiausia“.

Lojalumas ir internetas Konferencijoje „E. virusas 2012“ ekspertai taip pat nagrinės įmonių veiksmus socialiniame tinkle „Facebook“, kuriais galima ne tik padidinti klientų palankumą, bet ir atvirkščiai – netekti auditorijos. Elektroninės rinkodaros specialistai aptars neišnaudotas interneto galimybes, ryšių su klientais valdymo (CRM) sistemų integravimą, kitas lojalumo skatinimo priemones.

Lojalumo matavimas Pirkėjų nuomonės ir elgesio tyrimai – skirtingi būdai vartotojų lojalumui suprasti. Šios žinios padeda planuoti rinkodaros veiksmus, didinti lojalumo programų veiksmingumą. Tyrimų srities ekspertai pristatys skirtingus pirkėjų lojalumo lygius, įvairių veiksnių įtaką, taip pat pasaulinę pirkėjų analitikos praktiką ir taikymą Baltijos šalyse. Konferencijoje „E. virusas 2012“ pranešimus skaitys ekspertai iš Airijos, Švedijos ir Lietuvos: Barry Jonesas („BMR Brand Keys“), H. Bjorckas („Scandinavian Airlines“), Mindaugas

H. Bjorckas, „Scandinavian Airlines“ lojalumo partnerių vadovas, konferencijoje pristatys 20 metų veikiančią lojalumo programą „EuroBonus“. Organizatorių nuotr.

Dambrauskas („Danske bankas“), Kristina Gumauskienė („Palink“), Dalius Drevinskas („Terrier“), Matas Pocius („Net Frequency“), Živilė Kaniavienė („AC Nielsen Baltic“). Renginys skirtas rinkodaros, komunikacijos vadovams ir specialistams. Šeštoji metinė rinko-

daros konferencija „E. virusas 2012“ vyks rugsėjo 20 d. Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“. Išsami renginio programa

skelbiama Vilniaus konferencijų centro interneto svetainėje www.vcc.lt. Užs. Nr. 09-04-2012

„PowerPoint“ mirtis

SAVAITRAŠTĮ PRENUMERUOKITE: www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose

Paskutinis puslapis

■ Darbuotojai visame

pasaulyje keikia „PowerPoint“. Nuo tada, kai prieš 22 metus „Microsoft“ išleido skaidrių programą, ji buvo instaliuota į daugiau kaip 1 mlrd. kompiuterių. Kiekvieną sekundę pasaulyje pristatoma 350 „PowerPoint“ prezentacijų.

Prezentacijos pristatymas su istorija rodo, kad sunkiai dirbate norėdami sudominti auditoriją. Reuters

Iš dalies „PowerPoint“ paplitimą lėmė konkurentų trūkumas: „PowerPoint“ sudaro 95 proc. prezentacijų

programų rinkos ir užgožia palyginti neseniai pasirodžiusius kitus naujokus. Kadangi „PowerPoint“ vienintelė funkcija paremta vizualiais menais, jos skaidrės daro daugiau žalos nei naudos. Keista, kad atsisakančiųjų „PowerPoint“ banga iškilo taip negreitai. „Šiandien geriausi kalbėtojai bet kokiu korporacijos lygmeniu pasakoja istoriją ir naudoja tik kelias skaidres jai paremti, – ,,Businessweek“

sakė Meinaladas Thielschas, tyręs „PowerPoint“ naudojimą. – Drąsiausieji apsieina apskritai be skaidrių.“ Ruošiantis kalbai vidutiniškai 36 proc. laiko sunaudojama dizainui ir animacijai parengti. Tačiau ekspertai sako, kad istorijoje svarbiausia ne grafinis dizainas. Reikia sukurti žinutę naudojant galingą istorijos liniją su konfliktu ir atomazga. Net buhalteriams reikia istorijos, teigia Nancy Duarte, kurios firma kuria

skaidres korporacijoms. „Net jei esate vidutinio lygio vadybininkas, skaidrėmis pristatantis finansines ataskaitas savo departamentui, pasakojate istoriją. Vadybininkas nuolat stengiasi įtikinti rodydamas, kur jo komanda yra šiandien ir kur ji nori būti.“ Tačiau dauguma geriausių prezentacijų mokytojų yra už kuo mažesnį „PowerPoint“ vaidmenį. Prezentacijos pristatymas su istorija rodo, kad sunkiai dirbate norėdami su-

dominti auditoriją. Pavyzdžiui, vienas vadovas kreipėsi į N. Duarte norėdamas pribloškiamo „PowerPoint“, tačiau ji per kelias dienas išmokė jį papasakoti savo istoriją naudojant tik baltą lentą. Komunikacijos firmos „SYPartners“ įkūrėjas Keithas Yamashita siūlo: „Pakabinkite ant sienų kepimo popieriaus, nupaišykite savo mąstymo žemėlapį ir jį išdalykite. Yra begalė būdų, tinkamesnių už „PowerPoint“.