Lietuva prie Baltijos jūros Nr. 8 (III dalis Žemaitija)
Mažoji Lietuva, Suvalkija, Žemaitija (III dalis)
TURINYS CONTENT
MAŽOJI LIETUVA / LITHUANIA MINOR I DALIS
SUVALKIJA / SUDOVIA II DALIS
ŽEMAITIJA / SAMOGITIA III DALIS
lithuaniamagazine
ISSN 2783-8250
Lietuva prie baltijos jūros
Projekto partneris/Project partner: Turizmo rinkodaros asociacija/Taurism Marketing Association Nuotraukos/Photos: Kęstučio Ambrozaičio, Alberto Burškio, projekto dalyvių Vertėjas/Translator: „Skrivanek vertimų biuras“ Redaktorė/Editor: Gabrielė Petkuvienė Dizainas/Design: Vilmos Dainienės
Lietuva prie Baltijos jūros
Adresas/Address: Slucko g./str. 8, Vilnius, Lietuva Skaitmeninio žurnalo išleidimo projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms.
Tokia nedidelė, bet tiek daug savyje talpinanti. Tokia yra Lietuva –šalis, kurios charakterį kuria 5 unikalūs, spalvingi ir išraiškingi etnografiniai regionai. Trys iš jų – Mažoji Lietuva, Suvalkija ir Žemaitija pristatomi šiame žurnale. Veiklos, reprezentuojančios skirtingų kraštų tradicijas bei pristatančios kaimo turizmo paslaugų teikėjus, profesionalius meno kūrėjus, tradicinių amatų puoselėtojus, individualius gidus ir kitus veiklius kaimo žmones, vienur pradėtos plėtoti visai neseniai, o kitur jau siekia gilias tradicijas. Darbščios kūrėjų rankos įprasmina įvairius užsiėmimus, edukacijas ir degustacijas turistams, o jos sėkmingai puoselėjamos pasinaudojant Lietuvos kaimo tinklo plėtros programos galimybėmis. Mažoji Lietuva, Suvalkija ir Žemaitija kviečia aplankyti, susipažinti ir atrasti kiekvieno krašto savitumą ir išskirtinumus. Geros kelionės ir išskirtinių potyrių keliaujant po 29 skirtingus objektus „Lietuva prie Baltijos jūros“ žurnale! Tegul emocijos praturtina ir paskatina dalintis potyriais su kitais.
Mažoji Lietuva
Žemaitija
Suvalkija
Ekologinis – biodinaminis ūkis „Miško sodai“
Naisių bendruomenė
Keramikos studija „Insula“
Sodyba „Virginijos klėtelė“
Tverų bendruomenė
Kulių krašto bendruomenė „Alantas“
Vyndarių sodyba
Sandros meno namai
SAMOGITIA
Pasinerkite į Žemaitijos autentiškumo gelmes
Nerasime labiau savo kraštu ir kilme besididžiuojančio kito tokio gyventojo Lietuvoje kaip žemaičio. Žemaitijoje išsaugota ilga istorinė atmintis, vertybės, tarmė, savastis žavi nenugludinta tapatybe ir originalumu. Darbštumu galėjo pasigirti kiekvienas ūkis ar amatas: dailidė, baldininkas, klumpadirbys, batsiuvys, siuvėjas, audėjas, račius ar kailiadirbys. Šio krašto pažiba – puodininkystės amato puoselėtojai, darbų netrūko medžio apdirbėjams ir kalviams. Kad turėtų jėgų, energijos pasisemdavo iš sočių virtuvės skanėstų – ant stalų puikuodavosi tik šiam kraštui būdinga cibulynė, kastinys, šilkinė ar marškonė košės, kanapių taboka, kanapių pienas ar rasalas. Karštą vasaros dieną geriausiai atgaivindavo sodri duonos gira ar išraiškinga rauginta beržų sula. Šie per ilgus metus išsaugoti receptai, išlaikytos tradicijos stebi ir žavi svečius Žemaitijoje kasdien. Tegul istorijos ratas sukasi ir nukelia unikalių patirčių kelionę atgalios.
Stebėkite neaprėpiamus Žemaitijos kultūrinius stebuklus, kulinarinius šedevrus, religinius liudijimus ir išskirtinius istorinius pasiekimus su Tverų bendruomene. Pažinkite bičių paslaptis, linksminkitės sukdamiesi šokio žingsneliu ar traukdami žemaitiškas dainas užvedančiame užsiėmime ar ragaukite žemaitiškus patiekalus išskirtinės degustacijos metu.
Patirkite gamtos teikiamus malonumus ekologinio – biodinaminio ūkio „Miško sodai“ edukacinėse programose. Nuo rištinių lėlių gamybos, smilkalų darymo dirbtuvių iki tradicinių darželio augalų pažinimo.
Pažinkite istorijos slėpinius Naisiuose, kur baltiškoji kultūra susipina su šiuolaikinio gyvenimo akordais, kur žemaitukų draugija ramina mintis ir nuteikia svajingam poilsiui, kur žaismingi kūriniai gimsta iš molio, kur kvapniausios picos tampa mažųjų džiaugsmu, o triušiai žavi savo mielumu.
Pajauskite laikui nepavaldžių tradicijų puoselėjimą, kai kūrybiniai impulsai įkvepia naujiems atradimams keramikos studijoje „Insula“. Čia keramika prieinama kiekvienam, o studijoje molis prabyla įvairiausių gaminių pavidalu.
Verskite žemaitiškos istorijos puslapius, įkvėptus išminties, paženklintos nuoširdžiu kasdieniu darbu Kleboniškos virenės pasakojimuose su Kulių bendruomene.
Nukeliaukite į išraiškingo vyno pasaulį, kur vyndarys mielai supažindins su savo vyninės gaminamais vynais, papasakos apie puoselėjamą vyndarystės ir vyno kultūrą, kultūros ir meno išraišką Šaltinių slėnyje prie Babrungo upelio.
Prisilieskite prie protėvių gyvenimo, darbų, jų buities ir kasdienybės lino apdorojimo darbų edukacijoje „Virginijos klėtelėje“, menančioje XIX a. laikus.
Be skubėjimo ir nerimo atsipalaiduokite „Saulės meno namų“ veiklose, kur mažos detalės virsta originaliais papuošalais, o spalvingi audiniai – ryškiais žaislais.
Pildykite savo prisiminimų sąsiuvinį neišdildomais Žemaitijos krašto įspūdžiais, žaviais atradimais ir iš kartos į kartą perduodamomis istorijomis.
Immerse yourself in the heart of Samogitia authenticity
No Lithuanian is prouder of their land and heritage than a Samogitian. Samogitia’s rich historical memory, values, dialect, and identity are captivating due to their genuine authenticity and uniqueness.
Every farmer or craftsman took pride in their hard work, whether they were carpenters, cabinetmakers, cobblers, shoemakers, tailors, weavers, or furriers. The region’s pride lay in its pottery, while woodworkers and blacksmiths were also kept busy with their craft. To sustain their strength, they would draw energy from hearty regional delicacies like onion soup, kastinys, šilkinė or marškonė porridge, cannabis tobacco, cannabis milk, and rasalas. On a hot summer day, a refreshing glass of rich bread kvass or flavourful birch sap was the perfect choice. These time-honoured recipes and traditions continue to amaze and delight visitors in Samogitia every day. Let the wheel of history turn and guide you on a journey through unique experiences from the past.
Explore the rich cultural wonders, culinary masterpieces, religious heritage, and remarkable historical achievements of Samogitia with the Tverai community. Uncover the secrets of bees, have fun dancing to a joyful beat or singing Samogitian songs, or savour Samogitian dishes at an exclusive tasting.
Immerse yourself in the wonders of nature through the educational programmes at the eco-biodynamic farm Miško Sodai. From crafting knitted dolls and participating in incense-making workshops to discovering traditional plants.
Explore the historical wonders of Naisiai where Baltic culture blends with modern life.
Here, the presence of Samogitian horses soothes the mind and creates a perfect holiday atmosphere. Delight in clay creations, enjoy delicious pizzas, and spend time with adorable rabbits.
Experience the embrace of timeless traditions as creative sparks lead to discoveries at the ceramic studio Insula. At this studio, ceramics are accessible to everyone, and clay is transformed into a wide range of products.
Explore Samogitian history through the Tales of Parsonage Fireplace (Lith. Kleboniškos virenės pasakojimai) with the Kuliai community and embrace the underlying wisdom born from daily endeavours.
Step into the world of wine, where the winemaker will eagerly introduce you to all that has been crafted at his winery. In the Šaltiniai Valley by the Babrungas stream, learn about winemaking culture and how artistic expression plays its part.
Immerse yourself in the life, work, and daily activities of people from a time gone by at Virginija’s Barn, a 19th-century heritage site.
Unwind without haste at the Saulė Art House, where small treasures are crafted into unique jewellery and vibrant fabrics are turned into colourful toys.
Add unforgettable memories of the Samogitia region to your scrapbook, featuring captivating discoveries and stories passed down through generations.
Molio kūrybos žavesys –
minčių nuraminimas ir gimstantys kūriniai kiekvieno rankose
Dubenėlis su nameliu ant kalno briaunos ir širdele ežero viduryje, puodelis su laputaite, pasislėpusia ant ąselės, išraiškinga žemės atspalvių sviestinė ar unikali taurė lyg apipilta sodriomis mėlynių sultimis. Skamba kaip ištrauka iš pasakos, o yra patys tikriausi keramikos studijos „Insula“, įsikūrusios Telšiuose, meno kūriniai. Ne tik pasigrožėti, bet ir patiems pasigaminti keramikos gaminių kviečia trys kūrybingos žemaitės – Jūratė Brasaitė, Gabrielė Mekionienė ir Veronika Bespalovienė.
Keramikos žavesys
Keramika – tai ne tik vienas seniausių amatų ir meno formų, bet ir kūrybiškas, ramiai nuteikiantis, atpalaiduojantis darbas su moliu. Šios iš žemės išgaunamos medžiagos plastiškumas suteikia galimybę iš beformės masės sukurti įvairių gaminių –nuo kasdieniškų buityje naudojamų daiktų iki meno dirbinių. Telšių menų inkubatoriuje susibūrusios moterys – keramikos studijos „Insula“ bendramintės įkūrė studiją, norėdamos pasiūlyti žmonėms kai ką daugiau nei tik užsiėmimus. Keramikos studijos pradininkė yra Jūratė, kuri subūrė kitas moteris, lankiusias jos vedamus užsiėmimus ir išpildė studijos idėją – keramiką padaryti prieinamą kiekvienam.
Studijoje molis prabyla įvairiausių gaminių pavidalu. Menininkės ne tik pačios gamina, bet ir dalijasi savo kūryba bei žiniomis. Lipdymo subtilybių moko tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, kad kiekvienas galėtų prisiliesti prie molio, kūrybos, atsipalaiduoti, sukurti kažką gražaus ir unikalaus.
Molio lipdymas kūrybiškose dirbtuvėse
Menininkės kviečia atrasti ir pasigrožėti užburiančia molio magija dalyvaujant užsiėmimuose. Keramikos dirbtuvių metu mokoma lipdyti unikalius rankų darbo indus, skulptūras, interjero detales, taip pat siūloma išbandyti įvairias lipdymo ir dekoravimo
technikas. Čia kūrybingai praleidžiamas laikas, lavinamas erdvinis mąstymas, saviraiška bei vaizduotė. Save realizuoti galima dalyvaujant kiekvieną savaitę studijos siūlomu laiku vykstančiuose keramikos užsiėmimuose, molio lipdymo edukacijose, teminiuose molio lipdymuose arba patiems planuotis susibūrimus su bendraminčiais individualiuose lipdymuose (šeimos, draugų rate, gimtadienių, mergvakarių progomis ir pan.).
Keramikos studijoje taip pat organizuojami grupiniai užsiėmimai darbovietėms, ruošiami teminiai užsiėmimai šeimoms ar popietės sezoninėms šventėms paminėti. Kūrybai atsidavusios moterys čia suteikia visas reikalingas priemones, o atvykusiam smalsuoliui telieka tik nusilipdyti rankų darbo kūrinį.
Idėjai realizuoti reikia dviejų užsiėmimų. Po pirmojo užsiėmimo kūrinys lieka studijoje džiūti, o antrojo užsiėmimo metu jis glazūruojamas.
Kaip sako kūrėjos – ši veikla – tai savotiškas įsižeminimas: „Šių dienų kontekste mums to ir reikia: nusiraminti, pabūti su savimi, paliesti molį ir tiesiog gerai praleisti laiką.“ Keramikos užsiėmimai atgimsta naujai – tai vėl populiaru ir modernu. Išnaudokite galimybes praturtėti dvasiškai, nusiraminti ir pasinerti į kūrybą paliekant dalelę savęs rankų darbo meno gaminyje.
Daugiau informacijos: Facebook keramikosstudijainsula/
Ir pašokti, ir sočiai pavalgyti – linksmai su
Tverų bendruomene
„Mes gyvename ne vien savo laike. Kartu nešamės ir istoriją“, –prasminga citata, puošianti Tverų miestelio, Rietavo savivaldybėje, centrą kviečia pažinti iš lūpų į lūpas perpasakojančios senosios žemaičių sostinės istorijos slėpinius. Visais metų laikais aktyvi Tverų bendruomenė siūlo turistams atrasti Žemaitijos kraštą dalyvaujant bendruomenės organizuojamose ekskursijose ir edukacijose.
Žemaičių kultūros ir tradicijų puoselėtojai
Viena iš seniausiai minimų Lietuvos vietovių –Tverai (žem. Tverā) – ramus ir gražus miestelis, po kurio kietu asfaltu purienomis žydi prosenelių, senelių, tėvų įmintos pėdos. Miestelyje išlaikyta žemaitiško stiliaus struktūra su viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine. Čia visais metų laikais sukasi gyvenimo ratas su darbščiais gyventojais ir jų nenuilstamu polėkiu dalintis žemaitiška kultūra bei tradicijomis su svečiais.
Gerai pašokus – ragauti autentiškų
žemaitiškų patiekalų
Turtingos miestelio istorijos pasakojimais dalinamasi Tverų bendruomenės organizuojamų ekskursijų ir edukacijų metu. Čia susipažinkite su Tverų krašto kultūriniu paveldu, ryškia ir išskirtine etnografija sukdamiesi šokio žingsneliu ar traukdami žemaitiškas dainas užvedančiame užsiėmime. Palepinkite
save ir nustebinkite skonio receptorius degustuodami cibulynę, kastinį, šmontalą, šmakalą ir kitus žemaitiškus patiekalus išskirtinės degustacijos metu. Žemaičių virtuvėje prie daugelio patiekalų patiekiamos bulvės su lupenomis, o riebūs padažai gaminami ir kaip priedas, ir kaip patiekalo užpilas. Kai norėsis kažko lengvo ir užburiančio – atsipalaiduokite ragaudami čia pat Tverų apylinkėse surinktų žolelių arbatos. Mėgaudamiesi žolelių skonių įvairove sužinokite apie jų gydomąsias savybes, panaudojimo būdus bei kartu skanaukite naminio pyrago, iškepto pagal senuosius žemaičių receptus.
Gamtos grožis ir
bičių vienybė
Atraskite Lopaičių piliakalnį – ištisą istorinį kompleksą, spėjama, senovėje veikusį kaip žemaičių šventvietę, kurią supa mitologiniai akmenys, daubos ir šaltiniai. Istorijos puslapius praversite ekskursijų po Lopaičių piliakalnį ir jo prieigas metu. „Senovėje sakyta, kad kiekvienas žemaitis geidė turėti savo ūkyje kaip galima daugiau bičių. Kam sekėsi bitininkaujant, tas galėjo tikėtis, kad jam seksis visame
kame, nes bitės atneša ūkiui laimę“,– šias ir kitas bitininkystės paslaptis, medaus panaudojimo sveikatai ir grožiui naudą bei bitininkystės teikiamus malonumus išgirskite iš patyrusio bitininko lūpų.
Apie žemaičius dažniausiai sakoma, kad jie uždari ir kieto būdo. Žemaitijoje gyvuoja toks šmaikštus posakis, nusakantis esminį žemaičių charakterio
bruožą – užsispyrimą: „Je žemaitis osėspėrs – ėr i dėbėsi ispėrs“ (jeigu žemaitis užsispirs – ir į debesį įspirs).
Aplankykite Tverus ir pažinkite žemaičių užsispyrimą bei svetingumą!
Daugiau informacijos: Facebook TveraiLopaiciai
Lino kelias
„Virginijos klėtelėje“ –
nuo sėklos iki raštuoto audeklo
Prisiliesti prie protėvių gyvenimo, darbų, jų buities ir kasdienybės bei tęsti tradicijas galima stebinti, klausant, pasakojant, bet prasmingiausia tai daryti dalyvaujant pačiam. Viena tokių patirčių, plėtojama skatinant domėtis senaisiais amatais, džiaugtis prasminga veikla, ugdyti pagarbą tautos praeičiai, yra audimas iš lino. Jo atsiradimo kelias ir svarba mūsų šeimų gyvenimui pristatoma Telšių rajone, Dargvainių kaime įsikūrusioje sodyboje „Virginijos klėtelė“.
Prisiliesti prie senovės
Linas yra neatsiejamas lietuviškos kultūros elementas. Iš pradžių jis kaip sėkla pasodinamas į žemę ir užauga augalu. Vėliau kaip augalas jis miršta, o kruopštaus žmogaus rankų darbo dėka tampa nuostabiu raštuotu audeklu. Tačiau iki kol linas taps tuo audeklu, jis turi praeiti ilgą apdirbimo kelią. Sodybos senovinėje žemaitiškoje klėtyje susipažinsite su XIX–XX a. pradžios linų apdorojimo įrankiais, kurių dabar kasdieniame lietuvių gyvenime jau nebepamatysite – mediniai kultuvai, mintuvai, šukos linams šukuoti, siūlų vytuvai, verpimo rateliai, audimo staklės ir dar daug kitų įrankių.
Lino kelias edukacijos metu
Čia edukacijas veda profesionali audimo meistrė Virginija Dirvonskienė, kuri atvykusiems papasakoja apie visus linų auginimo ir apdirbimo darbus, kurie buvo dirbami daugelį šimtmečių iš kartos į kartą, kad
lauko augalas taptų dailiu raštuotu audeklu. Edukacijos metu pamatysite ir pačiupinėsite linus bei pamėginsite juos apdoroti klėtyje esančiais senoviniais įrankiais bei technika: kulsite, minsite, šukuosite, verpsite, vysite, ausite ir kitus darbus dirbsite.
Vėliau būsite pakviesti į antrąjį klėties aukštą, kur pasijusite lygu senojoje žemaitiškoje troboje. Čia pamatysite žemaičio kasdienio gyvenimo aplinką, dideles senovines kraičio skrynias, pilnas įvairių raštų išaustų audeklų, apžiūrėsite kitus čia eksponuojamus lininius rankšluosčius, takelius, staltieses, lovatieses, kurių nemaža dalis skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį. Viešint čia būtina išbandyti patį sunkiausią darbą – lininio rankšluosčio lyginimą, kitaip dar vadinamą kočiojimu.
Pasisvečiuosite kamaroje, kur gyveno sodybos samdiniai. Susipažinsite su kuklia samdinio buitimi, pasigrožėsite senoviniais raštais siuvinėtomis pagalvėmis ir kitais audiniais. Čia galėsite įsigyti ir namo lauktuvių parvežti audėjos austų lininių rankšluosčių, austinių takelių, kitų gaminių iš lino.
Gardžios senoviškos vaišės
Po sunkių lino apdorojimo darbų edukacijos dalyviai vaišinami pačios audėjos keptu ragaišiu, pagamintu varškės sūriu su iš sodybos laukų surinktu medumi bei iš sodyboje augančių obuolių sultimis arba kvapnia namine žolelių arbata. Vaikai lauke galės pasidžiaugti čia gyvenančiais triušiukais ir viščiukais. Edukacija „Lino kelias – nuo sėklos iki raštuoto audeklo“ – tai įdomi ir abejingų nepaliekanti patirtis. Atvažiuokite ir įsitikinsite.
El. paštas: audeja.virginija@gmail.com
Vyndarių sodyba –
gamtos prieglobstyje puoselėjama išskirtinio lietuviško vyno kultūra
Žemaitijos nacionaliniame parke, kraštovaizdžio draustinyje, miškų apsuptyje, Šaltinių slėnyje prie Babrungo upelio įsikūrusi jauki Vyndarių sodyba. Jos dažnas svečias – atskrendantis gražuolis tulžys ir juodasis genys. Čia rytais klykia gervės, o naktį karaliauja pelėdos, apuokai ir šikšnosparniai. Į sodybą dažnai užklysta stirnos, briedžiai, kiškiai ir lapės. Be gyvūnų čia dažnai svečiuojasi būsimi ir esami vyndariai, vyno gurmanai ar gastronominių kelionių entuziastai. Svečiai čia užsuka nebe priežasties – jie susipažįsta su lietuviškomis vyndarystės tradicijomis, išmoksta pasigaminti savo vyną ir atranda vartojimo kultūrą. Juk ne be reikalo yra sakoma „Vynas pasaulį padalija į dvi stovyklas – civilizuotą, pripažįstančią vyno kultūrą ir kitą. Tad vynas yra civilizuoto žmogaus termometras.“
Vyno įvairovė ir sukaupta patirtis
Sodybos šeimininkas ir vyndarys Dalius Marcinkevičius kviečia atvykti į 1918 metais įkurtą ir 2016 metais rekonstruotą sodybą, besididžiuojančia savo vyno rūsiu, kuriame bręsta daugiau nei 10 rūšių vynų. Čia įgauna skonį ir istorijas pasakoja rabarbarų, braškių, agrastų, aviečių, serbentų, šilauogių, vyšnių, aronijų, obuolių, vynuogių, pienių ir net pomidorų vynai.
Sodybos šeimininkas savo kūrybai patirties semiasi iš Švedijos, Italijos, Prancūzijos vyndarių bei technologų. Per daugiau kaip 20 metų sukaupta daug patirties, išleista knyga „Naminio vyno gamyba“, sukurta mokomųjų filmų apie vyno gamybą, vesti mokymai ir konsultacijos. Vyndario Daliaus tikslas, kad žmonės gamintų tik gerus vynus. Pasak jo, vyndarystės amato galima mokytis visą gyvenimą, nes tai – nuolatinis mokymasis.
Pažintis su vynu edukacinėje programoje
Sodybos vyninėje yra gaminami ne tik įvairūs vaisių-uogų vynai, bet ir sidras. Vyndario sodybos tikslas –dalintis sukaupta patirtimi ir žiniomis, kad kiekvienas, besidomintis vyno gamyba, galėtų tapti profesionaliu vyndariu. Sodyboje rengiamos edukacinės programos „Vyndarystės amatas, tradicijos, kultūra ir menas“. Jų metu supažindinama su vyndario gaminamais vynais, susipažįstama su vyndarystės tradicijomis ir vyno gamyba, jo vartojimo kultūra bei istorija. Galima užsisakyti ir muzikines vakarones skambant saksofono, gitaros ar smuiko melodijoms, kurios slėnyje skamba įspūdingai.
Sodybos šeimininkas tikisi, kad čia atvykę ir įgiję žinių, svečiai išvyks praplėtę akiratį, sužinoję daug naujo apie vynus ir vyndarystę bei pasikrovę teigiamos energijos. Galbūt čia prasidės Jūsų kaip vyndario kelias. Nusprendus juo eiti, sodybos šeimininkas padės įsigyti visą reikiamą įrangą savo vyno gamybai, o norintiems įsteigti vyno ūkį, mielai pakonsultuos, kaip tai padaryti.
Kartu su sodybos vyndariu pasinerkite į vyndarystės pasaulį, atraskite kūrybos paslaptis bręstančiuose vynuose bei žavėkitės jų gamybos subtilybėmis. Tik čia geriausiai sužinosite, kaip bėgant metams keičiasi vynai ir kada įgauna savo tikrąjį skonį. Atvykite ir pajuskite.
Daugiau informacijos: www.yndariusodyba.lt
Sandros meno namai –
vieta, kur kūryba yra didžiausia vertybė
Improvizacija, tvarumas ir kūrybinio proceso džiaugsmas – šiomis idėjomis savo veikloje vadovaujasi ir tuo kitus užkrečia menininkė Sandra Mielkaitytė, Jurbarke visus svetingai pasitinkanti Sandros meno namuose. Kūrėja įsitikinusi – prasmė yra niekada nesustoti kurti ir ieškoti naujų technikų, naujų sprendimų, naujų galimybių ir visada leisti sau kurti iš to, ką turime.
Tvaresnė kūryba
Sandra siekia ne tik didinti sąmoningumą mažinant masinį vartojimą, bet ir nori išmokyti vaikus, suaugusius, senjorus nebijoti atsiskleisti ir kurti. Ji neabejoja, kad kūrinius galima sukurti iš to, ką turime – nereikia skubėti pirkti ar išmesti. Apsilankę Sandros meno namuose pasigaminsite suvenyrų, dirbinių, išsikepsite įvairiausių gardžių kepinių. Čia organizuojami kūrybiniai meno užsiėmimai, stovyklos, renginiai įmonėms, taikomosios dailės mokymai suaugusiems, dailės mokymai vaikams ir paaugliams, gimtadieniai ir kitos šventės.
Edukacijų įvairovė ir gausa
Viena populiariausių edukacijų – pilies-taupyklės arba magnetuko kūrimas iš papjė mašė masės. Pasinerkite į fantazijų vingius ir įsitikinkite, iš ko gimsta unikalia technika kuriami suvenyrai. Užsiėmimo metu netrūksta bendravimo, lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai, o įgyta patirtis kūrybiškai pritaikoma kitose veiklose. Kūrybos procesą primena po užsiėmimo parsineštas darbelis.
Lėlių arba lėlių-segių rišimo edukacijoje sužinokite, nuo ko prasidėjo lėlių rišimo istorija, kuo šios lėlės ypatingos. Iš audinio skiaučių kuriami vienetiniai žaislai, pripildyti kūrėjo charakterio, jo vaizduotės vaisių ir išmonės. Taip edukacijos metu pasigaminta lėlė ar lėlytė-segė ne tik primins patirtą kūrybos džiaugsmą ir praktinę naudą, bet ir galės tapti puikia dovana artimui.
Edukacijoje „Kuriu iš to, ką turiu“ kūrybos procesas prasideda apžiūrint medžiagas (gamtines ir antrines), o vėliau iš to gimsta idėja, ką norima padaryti. Šiek tiek kantrumo, išmonės, meistrės pagalbos ir žaisliukas ar dekoracija džiugina kūrėją.
Kitas unikalus užsiėmimas, skirtas ieškantiems įvairovės – emalio raktų pakabuko ar papuošalų kūrimas. Čia dalyviai supažindinami su emalio technika, archeologų kasinėjimų metu rastais emalio dirbiniais, mokomi, kaip metalo ruošinį padengti stiklo milteliais ir išgauti unikalų vaizdą.
Norintys ne tik kurti, bet ir skanauti, kviečiami į edukaciją „Milžino auselės su Panemunių pievų žolelių arbata“. Joje susipažįstama su Jurbarko krašte suformuotu įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Edukacijos metu
gaminamos saldžios suvalkietiškos auseles, o vėliau skanaujamos kartu su žolelių arbata arba kafija.
Smalsiausieji kviečiami surasti milžinų pėdsakus Jurbarko krašte. Edukacijoje ieškoma mitinių milžinų, galingų gamtos jėgų ir realių asmenybių didelių darbų pėdsakų Jurbarko krašte. Po netradicinės ekskursijos dalyviai kviečiami išsikepti ypatingą skanumyną – milžinų žagarėlius.
Atvykite ir tapkite kūrėjais! Menas gali gimti netikėčiausiu metu ar aplinkybėmis.
Daugiau informacijos: www.sandrosmenonamai.lt
Menas gali gimti netikėčiausiu metu ar aplinkybėmis.
Meilė ir pagarba gamtai –ekologiniame-biodinaminiame ūkyje
„Miško sodai“
„Gyvendami gamtoje, stebėdami jos virsmus išmokome tausoti ją ir tuo norime pasidalinti su tais, kas ieško ramybės, gyvenimo prasmės ir kam rūpi mūsų planetos ateitis,“ – taip apie save pasakoja ekologinio – biodinaminio ūkio „Miško sodai“, įsikūrusio Plungės rajone, Visvainių kaime, šeimininkai. Jie kviečia atstatyti gamtos ir žmogaus ryšius per patirtis gamtoje.
Atgaivinti mintis ūkyje
Saugomoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusiame ekologiniame-biodinaminioame ūkyje kiekvienas atvykęs ras, kuo atgaivinti mintis ir kūną. Patirtys atgaivina žmogiškuosius faktorius: mokėti jausti, analizuoti, daryti išvadas ir teisingai gyventi. Ūkyje kiekvienas kviečiamas semtis patirties dalyvaujant švietėjiškuose renginiuose, edukacijose, sveikatingumo ir ekologiškos gyvensenos mokymuose. Visa ūkyje gaminama produkcija, sukurta pačių rankomis. Ūkis – vienas pirmųjų Lietuvoje gavęs biodinaminio ūkio sertifikatą bei „Demeter“ ženklo turėtojo statusą, žymintį aukščiausios produkcijos kokybę.
Unikalių edukacijų gausa
Ūkio šeimininkai kviečia dalyvauti įvairiose jų organizuojamose edukacijose. Viena jų – senųjų rištinių lėlių darymas. Lėlių atsiradimo istorija sena kaip ir žmonijos pasaulis. Lėlės visame pasaulyje buvo daromos įvairiais tikslais: gydymo, užkalbėjimo, būrimo, apsaugos, magijos. Tai sena tradicija, kurią labai mėgo moterys ir naudojo įvairiems būrimams. Darant rištinę lėlę svarbu tai daryti savo rankomis, be adatos ir žirklių. Pasigaminti šią lėlę, išstudijuoti Žemaitišką tautinį kostiumą ir pasigaminti savo namų ir savo erdvės saugotoją – tai nuostabi proga įsigilinti į savo poreikius, problemas ir norus. Tai nuostabi dvasinė terapija ir kelionė į save.
Svetingi šeimininkai siūlo dalyvauti smilkalų darymo dirbtuvėse. Šiandien smilkymo meną galima kuo puikiausiai pritaikyti savo namuose. Perkeisti energijai, namams išvalyti puikiai tinka kadagio šakelė, šalavijo ar pelyno pundelis. O gerai nuotaikai palaikyti tiks mėta, levanda ar kvapusis šalavijas. Tai verta ne tik žinoti bet ir savo rankomis pasigaminti.
Tiems, kurie neskuba, siūloma pratęsti kelionę po darželį ir pastebėti, kokie augalai ir gyvūnėliai ten gyvena. Užsiėmimo metu kelias toliau veda per miško karalystę į bičių namus, kur susipažįstama su tų namų šeimininkais ir visų bičių gyvenimu. Žaiskite žaidimus, ragaukime medaus ir skanaukite kvapnių arbatų.
Natūralūs, rankų darbo produktai
Ūkio parduotuvėje galite rasti tikrų produktų iš pirmų rankų. Čia galima įsigyti rankų darbo žvakių ir žvakidžių, smilkalų, arbatų, maistinių miltelių, sirupų ir uogienių.
Žmogus, praleidęs laiką gamtoje, patiria tai, kas tikra. Jis lyg atgyja ir pradeda matyti tai, ko nepastebėjo anksčiau. Jis tampa tikru kūrėju, nepažeidžiančiu pusiausvyros gamtoje ir sugebančiu prisitaikyti prie aplinkoje vykstančiu procesu. Aplankykite ekologinį – biodinaminį ūkį „Miško sodai“ ir saugokite savo planetą – Žemę – gražiausią sodą visatoje.
Daugiau informacijos: www.zaliasspindulys.lt
Gyvendami gamtoje, stebėdami jos virsmus išmokome tausoti ją ir tuo norime pasidalinti su tais, kas ieško ramybės, gyvenimo prasmės ir kam rūpi mūsų planetos ateitis.
Pažinkite Baltų kultūros
slėpinius ir patirkite užburiantį
Naisių žavesį
„Kaip čia gražu, norėčiau čia gyventi“, – dažnai skambantys žodžiai iš turistų lūpų vaikštant po Naisius. Tai – kaimas Šiaulių rajone, galintis pasigirti lankytinų vietų gausa ir veiklų
įvairove, kur ypatingas dėmesys skiriamas krašto istorijai ir seniesiems papročiams. Čia atvykusieji žavisi po atviru dangumi įkurtais muziejais, išskirtiniais statiniais ir svetingais Naisių bendruomenės nariais.
Stebinanti muziejų įvairovė
Svečiai Naisiuose laukiami tyrinėti istorijos klodus poeto Zigmo Gėlės gimtuosiuose namuose ir Naisių žemės istorijos muziejuje. Abejingų nepalieka 53 ąžuolines skulptūras vienijantis Baltų dievų muziejus, puošiantis Naisius ir pasakojantis senovės baltų tikėjimo paslaptis. Pasigrožėti augalais, žydėjusiais šalia protėvių sodybų, kviečia Baltų žolynų verpstė, šalia užkopti ir stebėti gamtos grožį iš viršaus vilioja didžiulė Baltų arena.
Visų atvykusiųjų į Naisius laukia spalvinga žirgų apsupta karuselė, kviečianti vienus prisiminti gražiausias vaikystės akimirkas, o kitus – jomis džiaugtis. Džiaugtis žirgais galima ir Žemaitukų žirgyne, išsisupti iki neregėtų aukštumų – Sūpynių parke, o įsiamžinti atminimo nuotraukai prie Karališkųjų žalčių šeimynos. Tyrinėti paukščių gyvenimą norisi Inkilų muziejuje, o augalų žavingumą – tarp ryškiažiedžių vandens lelijų ir Miško žiedų take. Šiltuoju metu
laiku Naisių bendruomenė kviečia aplankyti triušių salą, kurioje laisvai gyvena daugybė minkštapūkių grynaveislių triušių.
Edukacijos – nuo picų gamybos iki žirgų draugijos
Ne tik pasivaikščioti, bet ir įprasminti savo apsilankymą veiklomis siūloma restorane „Baltas gandras“. Čia ne tik rasite šefų sudaryto šiuolaikiško meniu pasirinkimą, bet taip pat galėsite atšvęsti šeimos šventes ar dalyvauti Itališkos picos gaminimo edukacijoje. Tiek vaikams, tiek suaugusiems tinkančios edukacijos metu susipažįstama su burnoje tirpstančios picos gaminimo išskirtinumais ir istorija.
Naisius atrasti galima žaidžiant orientavimosi sporto žaidimą „Pažink Naisius“, kurio metu su žemėlapiu rankose ieškosite jame pažymėtų punktų.
Kai norėsis ramybės ar įkvėpimo – dalyvaukite edukacinėje programoje „Pažink kitaip Zigmą Gėlę“
apie Naisiuose gyvenusio poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gyvenimą, jo palikimą šiam kraštui. Kai svajosite apie kūrybą – iš odos kuriamų gaminių susikurkite nesudėtingas apyrankes, raktų pakabučius, skirtukus, o gal net papuošalą edukaciniame užsiėmime „Meniniai odos dirbiniai“. Trokštantiems pažinti kitą amatą – galimybė Naisių svirne išgirsite istoriją apie vieną seniausių pasaulio amatų – puodininkystę – ir molio lipdymo edukacijos metu pasigaminti dubenėlį, kurį galėsite pasiimti kartu su
savimi. Žemaitukų žirgyne veiklos ras gyvūnų mylėtojai, čia organizuojamos edukacijos metu susipažinsite su žemaitukų veisle, žirgyno įkūrimo istorija, pamatysite skirtingus žirgo aliūrus bei svarbiausius treniravimo akcentais.
Arti gamtos ir šalia žmogaus – toks yra kupinas naujų idėjų ir sumanymų Naisių bendruomenės gyvenimas. Kiekvieną dieną kuriantis planus ir kviečiantis džiaugtis dar neatrastais gyvenimo stebuklais.
Daugiau informacijos: www.naisiai.lt
Pažintis su Kulių krašto bendruomene – lyg pabuvimas pas
artimą
Dažniausiai kaimo bendruomenės, nedideli miesteliai pristato ir dalijasi su visuomene savo veiklomis, edukacijomis ir užsiėmimais, o Kulių miestelis didžiuojasi „Kultūros virenės“ pastatu, po savo stogu sutalpinančiu išradingas kultūros ir meno veiklas, kuriose susipina Kulių krašto istorija su šių dienų kūrybos apraiškomis.
„Kultūros virenės“ –Baltojo namo – istorija
Istoriškai vadintas Baltuoju arba Nedegančiu namu – tai XVIII amžių menantis, vienas iš pastatų, priklausančių Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksui. Kadaise šiame pastate gyveno bažnyčios tarnai, vakarinėje pusėje veikė meistarnė –meistro dirbtuvės, o rytinėje – verpykla. Namo centre buvo įrengta klebonijos virtuvė, o po žeme iškasti erdvūs rūsiai, tikę produktų sandėliavimui.
Naujasis pastato pavadinimas „Kultūros virenė“ išrinktas Kulių bendruomenės susibūrimo metu, vykstant kūrybinėms dirbtuvėms. Virenė – tai išskirtinis pastato architektūrinis elementas – didelis name įrengtas ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą. Šis „Kultūros virenėje“ išlikęs autentiškas namo elementas yra vienas didžiausių Žemaitijoje jaukumo, bendrystės ir namų simbolis.
Atvira kūrybai ir bendruomenei erdvė
Kamerinės pastato erdvės, pritaikytos grupių iki 35 asmenų susitikimams, renginiams, seminarams. Čia rasite visą susitikimams būtiną įrangą ir virtuvės inventorių. Unikaliuose pastato rūsiuose ir jaukiose palėpių erdvėse gali vykti ne tik susitikimai, bet ir dirbtuvės, edukacijos. Pastato erdvės puikiai tinka fotosesijoms. Pirmo aukšto erdvės pritaikytos dailės darbų eksponavimui, gastronominėms patirtims, seminarams.
Teatralizuota edukacija
„Kleboniškos virenės pasakojimai“
Kulių krašto bendruomenė „Alantas“ Jus kviečia patirti Kulių krašto istoriją užsukant į svečius pas vaišingą kleboną.
Klebono namuose pasitiks ir į XX a. pradžią Kuliuose nukels dviejų klebono seserų ir jų šelmiškių pagalbininkų pasakojimai. Išgirsite įdomiausias istorijas iš to laikotarpio ir netgi patys būsite įtraukti į klebono virenės gyvenimą. Čia galima išvysti legendomis apipintus rūsius ir kambarius, paragauti netradicinių žemaitiškų užtepų ir gėrimų, o po virenės kamine paruoštų pietų ir gardaus deserto su šmaikščiais pajuokavimais pasijusite pabuvę lyg pas artimą, bet seniai matytą bičiulį, svetingai priėmusį dar neregėtame mūre.
Ekskursija su edukacija
„Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai“
Kuliai garsėja sąsajomis su žymia visuomenės veikėja, rašytoja, poete ir dramaturge, pedagoge, meno kritike ir vertėja Sofija Kymantaite-Čiurlioniene. Čia organizuojamos ekskursijos, kurių metu galima sužinoti, kuo graži ir neįprasta poetės vaikystė Kuliuose. Apsilankysite buvusios klebonijos kambarėlyje, kuriame gyveno Sofija, pamatysite, kur plytėjo Sofijos ir Mikalojaus Konstantino „medaus pievos“, išvysite šiuolaikinės menininkų interpretacijas įamžinusias Sofijos atminimą viešosiose Kulių erdvėse. Pageidaujant, galima papildoma edukacija „Sofijos kafija su senoviniais pyragėliais“ Kultūros Virenėje arba po Vaižganto Ąžuolais.
Tegul Kuliai palieka pėdsaką Jūsų kultūriniame ir kulinariniame atradimų kelyje.
