Issuu

Mažoji Lietuva, Suvalkija (II dalis), Žemaitija

TURINYS CONTENT

MAŽOJI LIETUVA / LITHUANIA MINOR I DALIS

SUVALKIJA / SUDOVIA II DALIS

ŽEMAITIJA / SAMOGITIA III DALIS

lithuaniamagazine

ISSN 2783-8250

Lietuva prie baltijos jūros

Projekto partneris/Project partner: Turizmo rinkodaros asociacija/Taurism Marketing Association Nuotraukos/Photos: Kęstučio Ambrozaičio, Alberto Burškio, projekto dalyvių Vertėjas/Translator: „Skrivanek vertimų biuras“ Redaktorė/Editor: Gabrielė Petkuvienė Dizainas/Design: Vilmos Dainienės

Lietuva prie Baltijos jūros

Adresas/Address: Slucko g./str. 8, Vilnius, Lietuva Skaitmeninio žurnalo išleidimo projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms.

Tokia nedidelė, bet tiek daug savyje talpinanti. Tokia yra Lietuva –šalis, kurios charakterį kuria 5 unikalūs, spalvingi ir išraiškingi etnografiniai regionai. Trys iš jų – Mažoji Lietuva, Suvalkija ir Žemaitija pristatomi šiame žurnale. Veiklos, reprezentuojančios skirtingų kraštų tradicijas bei pristatančios kaimo turizmo paslaugų teikėjus, profesionalius meno kūrėjus, tradicinių amatų puoselėtojus, individualius gidus ir kitus veiklius kaimo žmones, vienur pradėtos plėtoti visai neseniai, o kitur jau siekia gilias tradicijas. Darbščios kūrėjų rankos įprasmina įvairius užsiėmimus, edukacijas ir degustacijas turistams, o jos sėkmingai puoselėjamos pasinaudojant Lietuvos kaimo tinklo plėtros programos galimybėmis. Mažoji Lietuva, Suvalkija ir Žemaitija kviečia aplankyti, susipažinti ir atrasti kiekvieno krašto savitumą ir išskirtinumus. Geros kelionės ir išskirtinių potyrių keliaujant po 29 skirtingus objektus „Lietuva prie Baltijos jūros“ žurnale! Tegul emocijos praturtina ir paskatina dalintis potyriais su kitais.

Mažoji Lietuva

Žemaitija

Suvalkija

Vilmanto sūrinė

Čekauskų etnografijos muziejus

Šunskų fazanynas

Sodyba „Gamtos girnos“

Jūratės kepiniai ir sodai

Bitininkystės ūkis „Saldūs ūsai“

Virbalio kaimo bendruomenė „Virbalio vartai“

Višakio Rūdos bendruomenė

Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenė

Rezidencija „Grįžulo ratai“

Dalios tautinės lėlės

Kelionė prasideda nuo noro pažinti!

SUVALKIJA SUDOVIA

Patirkite neišbandytų nuotykių Suvalkijoje

Regione, įsikūrusiame šalia didingo Nemuno krantų, žalių miškų bei pievų verda gyvenimas, viliojantis atrasti nepakartojamą Suvalkijos krašto istoriją ir amatus. Miškingose vietovėse visais laikais buvo paplitę medžio apdirbimo amatai, kaimuose buvo račių ir kalvių. Neapsieita be pynimo ir audimo amatų – nuo krepšių gėrybėms krauti iki rankšluosčių ar lovatiesių į jaunamartės kraitį. Ant balta staltiese nukrauto stalo puikuodavosi skilandžiai, didžkukuliai, šaltanosiai, švilpikai, kugelis, varškės sūriai, duonzupė ar ruginė košė. Nors gyvenimo būdas nemažai pasikeitęs – šios tradicijos gyvos iki šių dienų ir kviečia pajusti Suvalkijos istorijos dvelksmą.

Pasisemkite stiprybės iš žmogaus darbštumo Čekauskų etnografiniame muziejuje, kur drebulėmis kvepiančių skiedrų šviežumas sukuria saugumo ir ilgaamžiškumo dermę protėvių namams.

Nustebinkite gomurį „Vilmanto sūrinės“ įvairaus brandinimo laikotarpio fermentinių sūrių degustacijoje, kur valgymas virsta meditacija. Čia gaminamas sūris yra sodrus savo skoniu ir išskirtinis aromatu.

Šunskų fazanyne pažinkite reto grožio fazanus, kitus paukščius ir gyvūnus bei jų gyvenimo ypatumus. Maloniai nustebinkite savo gomurį legendomis apipintoje silkių kasyklos degustacijoje, kuri nepaliks abejingų ir garantuos nepamirštamus pojūčius.

Patirkite nesibaigiančią šventę nuo pirmo kiaušinio dūžio iki ragelio lūžio šakočio gimimo procese „Gamtos girnose“. Lai krosnies ugnis šildo ir teikia laimės burnoje tirpstant rankų darbo kepiniui.

Nustebinkite save tik Suvalkijos krašte gaminamais desertais. Lai Jūratės Šnipienės iš Griškabūdžio gaminama šokoladinė eglutė suteikia džiaugsmo ne tik per Kalėdas, bet ir visus metus.

Svajokite paslaptingame ir nuostabiame bičių pasaulyje, skanaukite pasakiško skonio bičių produktų bei stebėkite medaus šokį bitininkystės ūkio Šakių rajone „Saldūs ūsai“ kuriamose edukacijose.

Atvykite į Virbalį ir įkvėpkite žmogaus ir ugnies kūrinio – naminės duonos kvapo ir patirkite jos gimimą – nuo su meile išgauto raugo iki gardaus saldumo Jūsų gomuryje.

Susipažinkite su istorijos lobynus saugančia ir puoselėjančia Višakio Rūdos bendruomene, su bičių gyvenimo paslaptis išmanančia Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomene. Praturtinkite savo patirtis neregėtomis edukacijomis ir maloniais pažinimais.

Atraskite Suvalkijos krašto kulinarines paslaptis kaimo sodyboje „Grįžulo ratai“, kuri nustebins paprastumu, įkvėps nostalgijos ir sušildys švelniais skonio akordais.

Pasigrožėkite spalvų, raštų gama ir autentiška elegancija žavėdamiesi ir tuo pačiu kurdami nepakeičiamais lietuvių tautiniais rūbais pasipuošusias lėles kartu su tautodailininke Dalia Arminiene.

Patirkite tai, kas glūdi mumyse ir Suvalkijos krašte!

Embark on new adventures in Sudovia

This region, located along the majestic Nemunas River and surrounded by lush forests and meadows, is alive with activity, offering you the chance to explore the unique history and crafts of Sudovia. Woodworking has long been prevalent in forested areas, with villages being home to skilled crafters and blacksmiths. Wicker weaving and other weaving crafts were also popular activities, ranging from baskets for storing items to towels and bedspreads for brides and grooms. White tablecloth-covered tables were set with dishes like skilandis, didžkukuliai, šaltanosiai, švilpikai, kugelis, cottage cheese, duonzupė, and rye porridge. Despite significant changes in lifestyle, these traditions remain vibrant today, inviting you to experience the essence of Sudovia’s history. Find inspiration in human craftsmanship at the Čekauskas Ethnographic Museum, where the fresh scent of aspen chips fosters a sense of security and enduring legacy for ancestral homes.

Delight your taste buds with a tasting of fermented cheeses from Vilmantas Cheese Shop, showcasing various maturation periods, where each bite becomes a meditative experience. The cheese made here is rich in flavour and exceptional aromas.

Visit the Šunskai Pheasantry to explore the rare beauty of pheasants, along with other birds and animals, and learn about their lives. Amaze your taste buds at the renowned Herring Mine Tasting, which is sure to captivate all those who visit and deliver unforgettable sensations.

Experience the continuous celebration of tree cake making at Gamtos Girnos, from the initial egg cracking to breaking off the first piece of the tree cake. May the fire in the furnace bring you joy as a homemade pastry melts delightfully in your mouth.

Treat yourself to desserts unique to Sudovia. May the chocolate tree crafted by Jūratė Šnipienė from Griškabūdis bring joy throughout the year, not just at Christmas.

Immerse yourself in the enchanting world of bees at the Saldūs Ūsai beekeeping farm in the Šakiai region. Savour the extraordinary flavours of bee products and witness the honey dance during educational sessions.

Visit Virbalis to savour the aroma of homemade bread, a creation by humans and fire, and witness its transformation—from the lovingly crafted leaven to the delicious final product on your plate.

Connect with the Višakio Rūda community, dedicated to preserving and valuing historical treasures, and the Didieji Šelviai village community, which holds the secrets of bee life. Enhance your experience with unique educational opportunities and charming discoveries.

Uncover the culinary secrets of the Sudovia region at the countryside homestead Grįžulo Ratai, where you’ll be amazed by its simplicity, inspired by nostalgia, and warmed by subtle flavours.

Admire a variety of colours, patterns, and authentic elegance while crafting dolls in traditional Lithuanian national costumes alongside folk artist Dalia Arminienė.

Discover what lies within us and the Sudovia region!

Kai ilgi bandymai ir nuoširdžios pastangos atneša geriausiųjų vardą –

„Vilmanto sūrinė“

Parmezanas, feta, mocarela, čederis, bri – kokiomis tik sūrių rūšimis negarsėja pasaulio šalys, reprezentuodamos savo krašto virtuvę. Jei seniau Lietuvoje ant stalų būdavo įprasta matyti patiektą naminį varškės sūrį, tai šiomis dienomis kelią į lietuvių širdis skinasi neatrasti skoniai, poskoniai ir potyriai.

Viena tokių populiariausių sūrio gamintojų, garsinančių Suvalkijos kraštą, yra „Vilmanto sūrinė“.

Geriausio sūrio apdovanojimas

Tai vieta, kur geriausių sūrių receptai gimsta po daugybės bandymų ir atradimų. Mažytėje namų virtuvėje prasidėję pirmieji eksperimentai ne iš karto davė sėkmingų vaisių, tačiau šiuo metu Mažųjų Šelvių kaime įkurto ūkio sūrinė gali pasigirti 2023 metais pelniusi ypatingą apdovanojimą. Ūkininko Vilmanto Navicko kuriamas karvės pieno sūris „Grynas“ laimėjo geriausio sūrio apdovanojimą Lietuvoje. Šis sūris gaminamas pagal itališką receptą. Tai puskietis, fermentinis sūris, brandinamas 6–8 savaites. Lietuvių mėgstamas produktas yra švelnaus, bet labai turtingo skonio ir puikiai lydosi.

Sūrio skonių įvairovė

Daugiau nei dešimt metų „Vilmanto sūrinėje“ kuriami kieto tipo sūriai iš savo ūkyje auginamų 30

melžiamų Holšteinų veislės karvių pieno. Čia šiems gyvūnams skiriamas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Priklausomai nuo augalų derliaus, sūriai gaminami su levandomis, dilgėlėmis, džiovintais pomidorais, bazilikais, kmynais, pipirais ir kitais pagardais. Dažniausiai sūrio mėgėjai gali palepinti gomurius iki 8 skonių fermentiniais sūriais. Jei skoniai vilioja – jų galima paragauti!

Paragauti ir mėgautis

skoniu degustacijos metu

„Vilmanto sūrinėje“ organizuojamos degustacijos, kurių metu ne tik skanaujami įvairaus brandinimo laikotarpio fermentiniai sūriai. Kvapnios ir ryškių skonių supamos edukacijos metu susipažinsite su sūrininku, sužinosite „Vilmanto sūrinės“ atsiradimo istoriją, turėsite galimybę sužinoti apie

gyvenimo kaime ypatumus bei sūrio kelią nuo pievoje besiganančios karvės iki šeimos stalo. Beje, jei yra manančių, kad fermentiniai sūriai atsirado ganėtinai neseniai, istorikai skuba taip mąstančius pataisyti – tokių sūrių gamyba Lietuvoje galėjo įsitvirtinti jau XVI–XVIII a.

Abejonių nelieka, kad čia gaminamas sūris yra kitoks nei perkamas parduotuvėje: sodrus savo skoniu ir išskirtinis aromatu.

Kaip sako ūkio šeimininkas Vilmantas, kiekviena diena sūrinėje yra nesibaigianti kūrybos kelionė, besiirianti į priekį ir vis tobulėjanti. Bet koks iš širdies gaminamas produktas atsineša savo istoriją, pasirenka savo mėgėjų ratą, įkvepia paragauti nejaustų skonių, išbandyti nepatirtų akimirkų ir rasti ryšį su juo. Sakoma, kad net valgymas virsta meditacija, todėl pajuskite iš gamtos atėjusių „Vilmanto sūrinės“ gėrybių vertę, nenusakomą skonį ir unikalias juslių patirtis. Atvykite ir patys įsitikinsite!

Daugiau informacijos: Facebook Vilmanto Sūrinė

„Vilmanto sūrinė“ – tai vieta, kur geriausių sūrių receptai gimsta po daugybės bandymų ir atradimų. Tai – Suvalkijos kraštą garsinanti sūrinė.

Čekauskų etnografijos muziejus –

saugumo ir ilgaamžiškumo dermė protėvių namams

Lankymasis muziejuose palieka įvairias patirtis, nuo niekur nematytų eksponatų iki unikalių šiuolaikinių sprendimų.

Nuo akmens iki modernaus meno. Neretai patirti emociją tik eksponato neužtenka, reikia žmogaus rankų prisilietimo, patirtį menančių prisiminimų ar nuoširdumu persmelkto bendravimo. Tokį įspūdį palieka Čekauskų etnografijos muziejus, įsikūręs Šakių rajone, Lekėčiuose.

Skiedrų drožimas rankomis

2010 metais įkurtame muziejuje renkami medžio ir linų apdirbimo įrankiai, buityje naudoti namų apyvokos daiktai, radiotechnikos, yra nedidelė biblioteka. Muziejaus puošmena – rankinės skiedrų drožimo staklės, kuriomis drožiamos skiedros turi A kategorijos tautinio paveldo produkto sertifikatą, o muziejaus šeimininkas – sertifikuotos stogdengystės tradicinių amatų meistro vardą.

Išskirtiniai muziejaus eksponatai

Muziejaus ekspozicijoje dominuoja medžio apdirbimo įrankiai, iš kurių didžiausias dėmesys skiriamas vienam iš seniausių medžio apdirbimo įrankių –obliui. Muziejuje eksponuojama unikali virš 600 vienetų įvairios paskirties ir išvaizdos oblių, kurių seniausias yra 1838 metų parsivežtas iš Panevėžio.

Čia galima išvysti linų apdirbimo įrankių – nuo linų brauktuvų iki audimo staklių. Duonos kelią – nuo pjautuvo iki duonkubilio. Lyginimo reikmenys – prosai su kaminėliais ir ne tik, kočėlai, rintės. Įvairūs bezmėnai, svarstyklės ir jų svareliai. Lankytojai gali pamatyti keletą radiotechnikos eksponatų: tai 1953 ir 1986 metų veikiantys juostiniai magnetafonai, pokario prisukamas patefonas. Taip pat galima išvysti suvalkiečių, o tiksliau – pasiturinčio Zanavykų ūkininko stubos apstatymo fragmentą XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios baldais.

Edukacijos – nuo skiedrų drožimo iki šaukštelio gamybos

Muziejus atviras visiems – naujose didelėse erdvėse organizuojami įvairūs renginiai bei parodos, dalis jų jau tampa tradicija. Svetingas muziejaus šeimininkas kviečia ne tik stebėti, bet ir išbandyti.

Čia susipažįstama su skiedrinės stogdengystės praeities ir nūdienos tradicijomis – nuo skiedrų gaminimo iki dengimo bei gyvų patirčių patiems išdrožiant keletą skiedrų.

Kitos edukacijos metu gaminamas inkilėlis sodo draugams. Kiekvienas gali išbandyti jėgas susikalant inkilėlį sugrįžtantiems sparnuotiems draugams, sužinoti daugiau apie inkilus, jų išmatavimus bei iškėlimo ypatumus. Žiemojantiems paukščiams galima susikalti lesyklėlę, tuo pačiu sužinoti, kuo galima juos lesinti, o ko geriau neduoti, kad nebūtų pakenkta besilankantiems sparnuočiams. Jei norima

pasigaminti kažką sau, geriausias sprendimas – pirmas šaukštelis. Galimybė iš paruoštuko pasigaminti šaukštelį medui ar cukrui.

Čekauskų etnografijos muziejuje dažnai skamba vaikų klausimai, suaugusiųjų pamąstymai ir visada verda savo krašto istorijai neabejingų žmonių gyvenimas. Čia pasisemkite stiprybės iš žmogaus darbštumo, kur drebulėmis kvepiančių skiedrų šviežumas sukuria saugumo ir ilgaamžiškumo dermę protėvių namams.

Daugiau informacijos: www.cekauskumuziejus.lt

„Grįžulo ratai“ –

nuo sūduvių valgių degustacijos iki prabangios šventės

Neeilinė diena, išskirtinė šventė, ilgai planuotas susitikimas, dalykinė konferencija ar tiesiog ramus poilsis – viskas suderinama po vienu stogu Marijampolės rajone, Kantališkės kaime įsikūrusioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“. Čia – visada rezultatu patenkintas klientas, nes rezidencijos šeimininkai negaili nei laiko, nei energijos, kad atvykusiems svečiams galėtų padovanoti įsimintiną ir nuotykių pilną šventę ar ramų poilsį.

Sūduvių valgių degustacija

Suvalkija – lygumų kraštas, nuo seno garsėjęs derlingomis žemėmis, turtingais dvarais. Iš prūsų atėjusi kultūra atspindėjo ir maisto produktų gamybos, jų pateikimo būdo bei valgymo įpročiuose. Ne veltui šis kraštas asocijuojasi su gausa ir pertekliumi, valgiais nukrautais stalais ir anksčiau nei bet kurioje Lietuvos dalyje susiformavusia dvarininkija, švietimu ir miesto kultūra. Draugų kompanijos, šeimos, kolektyvai, turistų grupės ir šio krašto svečiai kviečiami paragauti sūduvių valgių į rezidenciją „Grįžulo ratai“. Čia svečiai gali išbandyti „mėsos dietą“, ne tik paskanauti kulinarinio paveldo sūduvių valgių, bet ir sužinoti, kaip jie gaminami. O kur dar iš kartos į kartą keliaujantis rūkyto skilandžio receptas, riebi sriuba ar prėskesnė. Viską būtina užsiskaninti namine gira, kompotu, liepžiedžių ar mėtų arbata su saldintu sūriu, kvapniu pyragu ar medumi pagardinta duona.

Šventė, atitinkanti svečių lūkesčius

„Grįžulo ratai“ taip pat kviečia visus, kurie turi savo šventės viziją, bet nežino, kaip ją įgyvendinti. Rūpestinga kūrybinė komanda pasirūpins renginio organizavimu ir smulkiausiomis jo detalėmis. Čia neteks nerimauti dėl stalų serviravimo, papuošimo, gardžių, gurmaniškų patiekalų, kurie tiks kiekvieno svečio skoniui. Šventei siūlomos net trys skirtingų tipų salės, kurios tiks įgyvendinti svarbiausiems svečių pageidavimams. Poilsiu po šventės bus pasirūpinta šiuolaikiškuose skandinaviško stiliaus apartamentuose jaukiame ir išpuoselėtame gamtos kampelyje. Net pačius išrankiausius klientus nustebins išskirtiniai apartamentai su sūkurine vonia bei apartamentai su infraraudonųjų spindulių sauna.

Šioje rezidencijoje įrengta šiuolaikiška, jauki 26 vietų vila su lauko terasomis, natūralia malkomis kūrenama pirtimi, kubilu, akmeniniu ugniakuru, apsupta išpuoselėtais augalais bei šalia esančiu tvenkiniu, kuriame puikuojasi „Rožių“ sala. Visų norams bei sumanymams – moderniai įrengtos salės – patogi vieta tiek didelėms konferencijoms, tiek mažesniems seminarams.

Atvykite patys į „Grįžulo ratus“ ir įsitikinsite aptarnavimo kokybe, jaukiu stiliumi, malonia aplinka ir gardžiais skoniais. Atraskite Suvalkijos krašto kulinarines paslaptis „Sūduvių valgių“ degustacijoje, kuri nustebins paprastumu, įkvėps nostalgijos ir sušildys švelniais skonio akordais. Kai kvapnius pietus papildo intriguojantys pasakojimai, akimirkos žavesys palieka pėdsaką ilgam.

Daugiau informacijos: www.grizuloratai.eu

Pažinti fazanus ir ragauti silkių – unikali patirtis

Šunskų fazanyne

Akį traukiantys, ryškūs, įvairiaspalviai, ilgauodegiai skraidantys gražuoliai – tokie yra fazanai, gyvenantys Šunskų fazanyne, Marijampolės savivaldybėje. Šunskų fazanynas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima susipažinti su mūsų šalyje retai auginamais įvairių rūšių fazaniniais paukščiais ir povais. Čia jų gyvena net 18 rūšių, daugiau nei 100 paukščių.

Fazanai – ir fazanyne, ir herbe

Įkurti fazanyną įkvėpė istorija, glaudžiai susijusi su Šunskų miesteliu ir šiais paukščiais. Fazanai greta Šunskų, Gūstabudžio kaime, pradėti auginti maždaug 1970 metais, įkūrus čia vienintelį Lietuvoje fazanyną. Valdžios atstovai su savo svečiais mėgdavo šiose vietovėse rengti fazanų medžiokles. Ilgainiui, pasikeitus politinei situacijai, šių medžioklių tradicijos sunyko, fazanynas tapo nebereikalingas. 2008 metais patvirtintame Šunskų herbe, pavaizduoti trys auksiniai fazanai, simbolizuojantys tris dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę, o juodos spalvos fonas simbolių kalboje įkūnija išmintį, išsilavinimą bei derlingas žemes.

Fazanyno gyventojų gausa

Visi norintys gali apsilankyti šiame karališkų paukščių rojuje, pasigrožėti dailiais fazanyno gyventojais ir turėti galimybę išgirsti pasakojimus apie jų gyvenimą. Taip pat čia galima pamatyti ir kitų dekoratyvinių paukščių – povinių balandžių, perlinių vištų, papūgų, didžiųjų apuokų šeimyną bei povus. Be įvairių paukščių šioje vietoje sutiksite paprastąsias voveres, draugiškąsias alpakas, kurios labai mėgsta morkas. Morkas mėgsta ir ten gyvenantis ponis Tentis ir iš Varėnos atkeliavęs ožys Vijūnas.

Dalyvaukite išskirtinėje

silkių kasyklos degustacijoje

Be įvairių dekoratyvinių paukščių ir egzotinių gyvūnų, čia galima pasigrožėti pačiu miesteliu ir išgirsti įdomius pasakojimus apie Šunskus. Kokie pasakojimai be degustacijų ir krašto pažinimo be šeimininkių gaminamų patiekalų? Čia galima užsisakyti legendomis apipintos silkių kasyklos degustaciją, kuri

nepaliks abejingų ir garantuos nepamirštamus pojūčius jaukioje, stilizuotoje pavėsinėje. Tik čia galima sužinoti visas būtas ir nebūtas istorijas apie šią vietą, ragauti iškastos silkės su karšta bulve, mokytis moteriškai ir vyriškai valgyti kilkę, ragauti išskirtinai pagardintą „teftelį“. O kur dar ant „šiūpėlės“ pateiktas žydelio Feigės „foršmakas“ ir iš rūgpienio pagaminta „šunskasriubė“ su deginta silke. Šių metų naujiena –desertas pagal seną gerą, bet jau pamirštą receptą pagaminta „straganina“.

Šunskų fazanyne pasiruoškite pažinti kadaise iš tolimųjų Azijos kraštų atkeliavusius reto grožio fazanus ir jų gyvenimo ypatumus. Kartu pajauskite įvairialypius istorijos pjūvius, kurių gyvavimo senuosius receptus pažinti padeda juslės. Maloniai nustebinantys silkės kvapai ir skoniai susipina netikėčiausiuose deriniuose degustacijų metu. Lai šios patirtys padeda į, atrodo, įprastus dalykus pažvelgti kitaip!

Daugiau informacijos: Facebook Šunskų fazanynas

„Gamtos

girnos“

–gyvenimo kaime žavesys ir jo teikiamos dovanos

Iš miesto į kaimą, iš kartos į kartą, iš senelio kurtų

tradicijų šeimai į tradicijų atvėrimą žmonėms – taip savo gyvenimus keičia ir atvykėliams saldų pažinimo džiaugsmą dovanoja „Gamtos girnos“. Šeimos vystoma idėja – gaminti ir dalinti su kitais naminių šakočių stebuklu pagal kadaise senelio perduotą receptą. Beduonės kaime, Šakių rajone, gamtos apsuptame vienkiemyje atvykusius pasitinka malonūs saldėsio kvapai ir neišpasakytas gaminio šviežumas.

Šakotis – raguolis

Vienuose rašytiniuose šaltiniuose rašoma, kad šakočius pradėjo kepti vienuoliai, kurie labai saugojo receptą. Kituose šaltiniuose rašoma, kad „bankuchenas“ į Lietuvą atkeliavo per dvarus, didikus, bajorus, kunigus, atvykusius iš Vokietijos. O Šakių rajone šakotis turi savo pavadinimą – jis vadinamas raguoliu. Sodybos šeimininkai kepa įvairių dydžių raguolius tik mažais kiekiais iš natūralių produktų, tačiau mėgsta eksperimentuoti. Šeima yra kepusi šakotį miške, dalyvavusi šakočių kepimo čempionatuose, lietuvių bendruomenės šventėje Taline, kepusi šakotį su romu, citrina, karamele, su produktais be glitimo ir laktozės.

Šakočio kepimo edukacija –nuo tešlos maišymo iki garuojančio raguolio ant stalo

Įprastai, be eksperimentų „Gamtos girnos“ kviečia į jau laiko išbandytos receptūros šakočio kepimą savo namuose, didelių medžių apsuptyje, kur galima pasivaikščioti bei pasigėrėti įvairiais sodybos paukščiais ir augalais.

Edukacijos vaikams, suaugusiems, gimtadieniai, šeimos, giminių, draugų susitikimai, įmonės šventės ar miestelių šventės – neišdildomą patirtį įvertins kiekvienas smaližius.

Kepdami namuose šeimininkai rodo visą tešlos maišymo procesą, ko negalima patirti kitur! Šakotis kepamas krosnyje, kūrenamoje malkomis. Čia veikia kulinarinė studija „Gaminu pats“, todėl prie visų gaminimo procesų (nuo tešlos maišymo iki garuojančio raguolio ant stalo) prisiliečia patys žmonės, kurie kviečiami išsikepti savo šakotį.

Gamindami šakočius smalsūs kepėjai ne tik sužino apie šakočio kepimo amatą, jo istoriją, apžiūri krosnį ir kepimo įrankius. Svečiai vaišinami kava, arbata, riešutų duona, gali patys išsikepti unikalių šakočio tešlos trapiųjų vaflių, kelių rūšių sausainių, grybukų ir kitų skanėstų.

Jauki virtuvėlė, didžiulis tešlos puodas, prijuostė, kepuraitė, darbinės pirštinės ir besisukantis volas. Natūrali grietinė, naminiai kiaušiniai ir tikrų tikriausias sviestas.

Didžiulis karštis ir jausmas lyg malonioje pirtyje, kurioje po kelių valandų bus ragaujamas šviežių šviežiausias šimtmečio receptūros kulinarinis palikimas. Juk kiekvienas pyragas, sausainis, iškeptas namuose, yra geriau nei pirktas parduotuvėje!

Patirkite nesibaigiančią šventę nuo pirmo kiaušinio dūžio iki ragelio lūžio šakočio gimimo procese. Lai krosnies ugnis šildo ir teikia laimės burnoje tirpstant rankų darbo kepiniui.

Daugiau informacijos: www.gamtosgirnos.lt

Šeimos vystoma idėja – gaminti ir dalinti su kitais naminių

šakočių stebuklu pagal kadaise senelio perduotą receptą.

Jūratės

meilė tradicijoms:

nuo auksaspalvių sodų rišimo iki kvapniųjų eglučių gaminimo

Be žmogaus nebūtų kūrybos, be kūrybos nebūtų jos vaisių, o vaisiais gali džiaugtis ir dalintis visi, kam nesvetimas bendrystės jausmas. Bendrystės jausmą ir bičiulių ratą aplink save Griškabūdyje, Šakių rajone, yra subūrusi tautodailininkė, pedagogė Jūratė Šnipienė. Moteris jau daugiau nei 30 metų riša sodus ir moko tai daryti kitus bei kepa tik šiam kraštui būdingas saldžiąsias šokoladines eglutes.

Unikali tradicija, įtraukta į UNESCO

Liktorius, voras, pajonkas, dangus, pasaulis, rojus, sietynas, reketukas, aitvaras, žarondėlis – taip ir dar kitokiais pavadinimais įvairiose etnografinėse srityse vadinami sodai. Elegantiški, grakštūs, šviesiai gelsvi ir trapūs kaip saulės išdžiovinta gėlė, šiaudiniai sodai. Visai neseniai šiaudinių sodų tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Sodų rišimo edukacijos ir mažiems, ir dideliems

Šio amato tradicijas Jūratė kartu su savo seserimi perduoda moksleiviams ir visiems, norintiems tokiu

būdu prisidėti prie unikalaus senovės Lietuvoje trobas puošusio simbolio gamybos.

Griškabūdžio bendruomenės centre, Šakiuose ar bet kur, kur pageidauja entuziastai, tautodailininkė organizuoja sodų rišimo edukacijas. Tiesa, mokytis nėra lengva, vienas sodo rišimas gali trukti nuo 2 dienų iki savaitės, viskas priklauso nuo norų ir kūrybos užmojų. Geriausia sodus rišti iš rugių ar kvietrugių, tam menininkė pati skina juos laukuose ir specialiai pasiruošia.

Išlaikyti šią lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių gyvybingą ir įdomią – nelengvas iššūkis, tačiau prisidedant prie kūrybos patiems, gimsta ryšys su senosiomis Lietuvos tradicijomis ir meilė savo krašto unikalumui.

Kvapniosios šventinės eglutės

Jūratė garsėja ne tik sodais, bet ir kepamomis šventinėmis eglutėmis. Tęsiant Zanavykijos krašto kepėjų tradiciją, šių skanėstų yra ragavę ne tik griškabūdiečiai, bet ir smaližiai kituose Lietuvos regionuose ar net užsienyje. Tautodailininkės namai nuolatos būdavo pilni kepinių kvapų: namine duonute, morengais, kanelėmis, įvairiais pyragais ji džiugindavusi šeimą ir draugus, tačiau prieš 4 metus gimė idėja atgaivinti lietuviškų eglučių kepimo tradiciją ir įsteigti kepyklą. Šiuo metu ji – vienintelė eglučių kepėja Girškabūdyje. Gaminiui iškepti pirmiausia reikia daug meilės ir gerų minčių, o reikalingus produktus – naminius

kiaušinius, natūralų sviestą, grietinę rasti ir panaudoti paprasčiau, tik tai užtrunka nemažai laiko. Cinamonu, imbieru, muskatu kvepiančius ir nuo šokolado blizgančius kepinius moteris gamina iš anksto pagal užsakymus, todėl kiekvienas norintis, gali užsisakyti eglutę iš bet kurio Lietuvos krašto ir būti pakerėtas nepakartojamu skoniu, ilgai įsimenančiu aromatu ir kitais neatrastais potyriais.

Nustebinkite save tik Suvalkijos krašte gaminamais desertais. Lai šokoladinė eglutė suteikia džiaugsmo ne tik per Kalėdas, bet ir visus metus.

Daugiau informacijos: Facebook jurate.snipiene Šiaudinių sodų tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį

nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

„Saldūs ūsai“ –atradimų

keliais nunešantis medaus skonis

Lipnus, saldus, gelsvai auksinis, neišpasakytai kvapnus, nukeliantis į svajones ir gulėjimą pievoje žiedų apsupty, įkvepiantis meilei ir, žinoma, skanus – toks yra kokybiškas medus. Tokį medų savo svečiams siūlo Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė –bitininkystės ūkio Šakių rajone „Saldūs ūsai“ įkūrėjai.

Edukacinėse programose –pažintis su bičių pasauliu

Tai jaunas ir veržlus šeimos ūkis, įkurtas 2015 metais ir kiekvienais metais besistiebiantis aukštyn. Aukštyn ūkis stiebiasi su labai kilniu tikslu – ugdyti ir šviesti. Todėl visi, dideli ir maži yra kviečiami užsukti į bitininko dirbtuvėlę, kurioje galima rasti ne tik saldaus medaus, bet išbandyti ir edukacines programas. Jų metu supažindinama su paslaptingu ir labai nuostabiu bičių pasauliu, pasakiško skonio bičių produktais. Kiekvienam atvykusiam galima ne tik stebėti, bet ir pačiam pabandyti atverti medaus korio akeles. Užsiėmimų metu stebimas medaus šokis stikliniame medsukyje, sužinoma begalė įdomių dalykų ne tik apie medų, vašką, bet ir kitus bičių produktus. O drąsiausiems lankytojams pasiūloma žvilgtelėti į tikrą, pilną bičių, avilio vidų.

Entuziastingi ūkio šeimininkai kiekvieną susitikimą pradeda nuo teorinių žinių apie bites, jų gyvenimą. Su susirinkusiais išsiaiškina, ką ir kiek galima surasti toje palyginus „nedidelėje medinėje dėžėje“. Vaikai labai nustemba sužinoję, kad tarp tūkstančių bičių darbininkių galima surasti tik vos vieną kitą šimtą bičių berniukų – tranų.

Paslaptingas bičių gyvenimas

Išsiaiškinę, kas gyvena avilyje, smalsuoliai bando suprasti, kas ir kaip paskirsto darbus. Vėliau vyksta įdomios ir kvapnios diskusijos apie bičių namus. Vaikams svarbu suprasti kaip bitės susikuria savo namus, kaip jos iš vaško „siuva“ korius. Kiekvienas prisilietimas prie tikro vaškinio korio ar lydyto vaško plytos, kvapo pajautimas tai dar vienas ir iki šiol nepatirtas įspūdis.

O dar didesnį įspūdį palieka netikėti atradimai, pasakojantys, kad bitės medaus neneša. Ir net kibirėlių neturi medui nešti. Bitės medų pagamina iš saldaus nektaro, kuri parsineša surinkę iš žiedų.

Medaus šokis pačių rankomis

Šios medaus kelionės pasakojimą įprasmina bitininko profesijos „pasimatavimas“. Edukacijų dalyviai turi galimybę atidengti dalį korio dangtelių ir pradėti sukti medų. Ten – jau minėtas medaus šokis – nuo pirmųjų nedrąsių žingsnelių iki tikro šokių salės profesionalo. Po ilgojo medaus šokio galima stebėti, kaip medus teka skaidriomis medsukio sienelėmis žemyn. Ši kelionė puikiai tiks vaikams nuo pačių mažiausių iki pačių didžiausių suaugusiųjų, daug žinančių ir išmanančių. Tiems, kurie svajoja apie saldaus medaus džiazą, nunešantį naujais pasigėrėjimo toliais ir neatrastų potyrių keliais.

Daugiau informacijos: www.saldususai.lt

„Virbalio vartai“, kur gimsta duona ir meilė tradicijoms

Puikūs žmonės, labai malonus ir šiltas kolektyvas, svetingi ir vaišingi šeimininkai, įdomios edukacijos, naminiai, skoningi patiekalai – taip apie aktyvią Vilkaviškio rajono Virbalio miestelio bendruomenę „Virbalio vartai“ atsiliepia joje svečiavęsi lankytojai. Tai bendruomenė, kuri ne tik savo narius įtraukia į įvairias veiklas ir renginius, bet ir šiltai priima svečius iš visos Lietuvos.

Aktyvi bendruomenė suburia

žmones įvairioms veikloms

„Virbalio vartai“ įkurti 2004 metais ir gyvena nedideliame, bet savo istorija turtingame Virbalio miestelyje. Veiklios organizacijos narių dėka atgaivinta šimtametė tradicija rugpjūčio 15 dieną švęsti Žolinę organizuojant didelę mugę. Bendruomenėje veikia senųjų amatų centras, moterų klubas.

Šiuo metu šiame miestelyje yra beveik tūkstantis gyventojų, juos suburianti miestelio aikštė, pastatai ir gatvės, su išlikusiu Valakų sistemos išplanavimu, mena senuosius laikus. Bendruomenė labai didžiuojasi savo istorija ir išlikusia etnografinio kultūros paveldo verte.

Kaip nesididžiuoti, kai ant senųjų vertybių pamatų laikosi gyventojų tradicijos, perduodamos iš

kartos į kartą, kai kulinarinis paveldas saugomas ne tik receptų užrašuose, bet juo dalijamasi su visais? Bendruomenės nariai nuolat klausia miestelio svečių – o kas yra kasdienis mūsų palydovas visą gyvenimą nuo gimimo iki pat mirties? Atsakymas paprastas – duona kasdieninė. „Virbalio vartų“ žmonės įsitikinę, kad ne be reikalo yra sakoma – jeigu ant stalo nėra duonos, stalas yra tuščias.

Duonos kepimas edukacijos metu

Išsaugodami vieną pamatinių lietuvių šeimų tradicijų – duonos kepimą, virbaliečiai kviečia į edukacinę programą „Duonos kelias“. Čia atvykusių laukia lašiniais, skilandžiais, dešromis ir sūriais nukrauti stalai, o kur dar pyragas, medus ir pati skaniausia duona. Bet ką ten duona, kai nosis pagauna ką tik

iš pečiaus ištraukto kugelio kvapą, seilės netelpa burnoje. Edukacijos metu galima patirti visą duonos kelią iki jos patekimo ant mūsų stalo, sužinoti, kuris javų pėdas kokią naudą duoda mūsų organizmui, susipažinti su senoviniais įrankiais ir rakandais, išgirsti daug patarlių ir prietarų, susijusių su duona, išbandyti malūnininko darbą, dalyvauti duonos kepimo procese ir susiformuoti ruginės duonos kepalėlį, o iškeptą parsivežti į namus.

Kalėdaičio gimimas

unikaliose dirbtuvėse

Norinčius prisiliesti prie Kalėdų stebuklo, virbaliečiai kviečia į edukacinę programą „Kalėdaičio gimimas ir istorija“.

Pasak bendruomenės narių, susėdę prie Kūčių stalo laužiame kalėdaitį (plotkelę), bet dažnai nesusimąstome, iš kur ši tradicija atėjo. Dalyvaujant edukacinėje programoje galima susipažinti su kalėdaičio atsiradimo istorija, sužinoti, kokie darbai buvo dirbami Advento metu ir kai kuriuos jų išbandyti patiems. Atvykusieji gali išmėginti Kūčių vakaro burtus ir žaidimus, pamatyti, kaip ir iš ko kepami kalėdaičiai.

Atvykite į Virbalį ir įkvėpkite žmogaus ir ugnies kūrinio – naminės duonos kvapo ir patirkite jos gimimą – nuo su meile išgauto raugo iki gardaus saldumo Jūsų gomuryje.

Daugiau informacijos: www.virbaliovartai.lt

Pažinkite istorijos paslaptis ir pasinerkite į kūrybą su

Višakio Rūdos bendruomene

„Ne kiekybė, o kokybė“ – šis posakis puikiai tiktų apibūdinti aktyvią Višakio Rūdos bendruomenę. Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis, nedidelis, bet darbščių rankų prižiūrimas ir puoselėjimas kaimas stebina kūrybiškais gyventojais, veiklų gausa ir aktyviu gyvenimo būdu. Višakio Rūdos bendruomenė vienija etnografinio kaimo gyventojus, ugdo jų bendruomeniškumą, rūpinasi savo kaimo gerove ir kviečia turistus atvykti į svečius bei dalyvauti bendruomenės organizuojamose išskirtinėse edukacijose.

Veiklų gausa ir bendruomenės narių aktyvumas

Bendruomenės moterų organizuojamos edukacijos čia nepalieka abejingų – galima ne tik piešti ant šilko, gaminti višakio rūdukus, bet ir plaktuku iškalti atvirukus. O kur dar vienoje didžiausių Lietuvoje, šv. Stanislovo bažnyčioje, rugpjūtį vykstantys garsieji Višakio Rūdos Baltramiejaus atlaidai, visada pritraukiantys gausybę lankytojų bei žavintys vis dar tradiciškai mušamu timpanu. Šiame kaime vedamos ir ekskursijos, kurių metu aplankomi keturi vietos muziejai, šaltinėlis ir medinės bažnyčios bokštas.

Penkios paslaptys

Ne kiekvienas kaimas Lietuvoje gali pasigirti vedamomis ekskursijomis, o Višakio Rūdos bendruomenė kviečia atrasti net penkias paslaptis istorinės kelionės po kaimą metu. Čia viena po kitos atskleidžiamos miestelio istoriją ir gyvenimą atspindintys slėpiniai. Vienas jų – Špitolės paslaptis – stiklo butelių ekspozicija, džiuginanti žėrinčiomis stiklo spalvomis ir formomis. Kita – Palėpių paslaptis, atverianti senosios tekstilės raštų slėpinius, dar viena – Bažnytinių rūbų paslaptis, pristatanti ypatingą reikšmę turinčius kunigų ir patarnautojų rūbus.

Atvykusieji gali atskleisti Mažosios klėties paslaptį, pasakojančią apie senuosius buities daiktus ir Šaltinėlio paslaptį, slepiančią gydomųjų vandens galių kuriamus stebuklus.

Dirbtuvėse –kūrybiškumo išbandymas

Susipažinus su istorijos vingrybėmis, metas pasinerti į kūrybą! Kūrybinėse dirbtuvėse „Mano rudens žvilgsnis“ kuriami papuošalai ar paveikslai, atvirukų piešime „Žolynų linkėjimai“, plaktuku popieriuje kuriami žolynėlių šedevrai, edukacijoje „Višakio rūdukai“ iš medžiagos atraižų, sagų, karoliukų, siūlų bei kamšalo gaminamos mergaitės Rūdos ir berniuko

Višakio figūrėlės. Čia taip pat piešiama arbata, kava, prieskoniais, gaminamos lino sagės, vyksta pažinti sus tapyba ant šilko. Šios edukacijos metu sukuriamas vienetinis kūrinys, kuriame dažai skleidžiasi audinyje, ryškėja jų forma. Išbandykite unikalias dirbtuves, pažadame – įvyksta stebuklas – magiškų spalvų ir raštų sintezė viename!

Jei nesididžiuotume praeities lobynais, nedžiugintų nauji atradimai. Atvykite ir susipažinkite su šiuos lobynus saugančia ir puoselėjančia Višakio Rūdos bendruomene. Praturtinkite savo patirtis neregėtomis edukacijomis, prasmingais užsiėmimais ir maloniais pažinimais!

Daugiau informacijos: www.visakioruda.lt

Pažinkite paslaptingą bičių gyvenimą, aplankę

Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenę

Nuostabus jausmas aplanko sėdint po ūžiančia liepa, pilną darbštuolių bitučių. Labai gera bristi per zvimbiančią pievą, įvairiaspalviuose žieduose pasislėpusių medaus nešėjų, o koks jausmas gulėti bičių dūzgiančiame namelyje, žino tik tie, kas tai išbando.

Pažinti nepaprastą bičių gyvenimą

Sakoma, kad nepaprastai įdomus ir paslaptingas bičių gyvenimas, tačiau žmogus apie tai mažai žino ir vertina. Vilkaviškio rajone Didžiuosiuose Šelviuose galimybę visais pojūčiais tyrinėti, susipažinti ir įvertinti stebint biteles stikliniame avilyje, pačiam išsikopinėti medaus, išragauti stebuklingus bičių sukurtus produktus iš saulės, šviesos ir augalo siūlo aktyvi šio kaimo bendruomenė.

Turistai kviečiami išbandyti bičių terapiją dar vadinamą apiterapiją – unikalią galimybę atsikratyti streso, nurimti, atrasti minčių ir emocijų pusiausvyrą, gulint specialiame namelyje, kai po jumis dūzgia tūkstančiai bičių. Tai ne tik ramina, tačiau atkuria pažeistus biolaukus, stiprina imunitetą, subalansuoja nervų, endokrininę sistemą, gerina kraujotaką ir padeda kvėpavimo sutrikimų turintiems asmenims. Terapija yra visiškai saugi – nėra jokio atviro kontakto su bitėmis,

tačiau namelis sukurtas taip, kad atvykusius pasiektų bičių skleidžiamos mikrovibracijos, kvapai bei šiluma. Po kiekviena lova yra įsikūrusios po dvi bičių šeimas, kurios gyvena įprastą gyvenimą, rinkdamos ir pilstydamos medų į mažus koriukus. Vienoje bičių šeimoje gyvena apie 50–80 tūkstančių bičių, o po vienu gultu dūzgia šimtai tūkstančių bitučių darbininkių.

Edukacijos – ir mažam ir dideliam

Idėjų kupina bendruomenė turi paruošusi gausybę veiklų ir edukacijų atvykusiems.

„Maža bitutė – saldus medutis“ – edukacinis užsiėmimas, kurio metu pasakojama apie bičių gyvenimą, jų svarbą, kuriamus produktus. Jos metu apžiūrimi, išbandomi bitininko įrankiai, įnagiai, o šiltuoju metu galimybė stebėti jų kasdienę veiklą stikliniame aviliukyje. Pasiūloma išragauti žiedadulkių, bičių duonelės, įvairių rūšių medaus ir iš jo pagaminto midaus, pauostyti pikio, vaško aromatų.

„Medkopis“ – edukacinis užsiėmimas, kurio metu supažindinama su medingais augalais, skirtingų rūšių medumi, jo skirtumais, ypatumais, nauda sveikatai. Užsiėmimo metu dalyviai atsiakiuoja korį, išsisuka medų,

išsikošia. Ragauja ir taip susipažįsta su produktais, kurie dera su medumi ir kaip teisingai vartoti medų.

„Vaško dovanėlėse“ pasakojama, iš kur atsiranda vaškas, apie artėjančio laikmečio tradicijas, papročius, vaško žvakių naudojimą, jų poveikį sveikatos stiprinimui. Veiklų metu išbandomas pasirinktas vienas būdas vaško žvakei pasigaminti: lietinė, augintinė, formelėse suformuota, suktinė. Patiriama vaško terapija.

Čia prieš Kalėdas taip pat galima nusipinti ADVENTINĮ VAINIKĄ ir pasigaminti rankų darbo žaisliukus, dekoracijas gražiausioms žiemos šventėms, kad papuošti namai sušvistų nuoširdžia ir jaukia šiluma. Atvykę gali ne tik sužinoti, bet ir pasigaminti Grabnyčių žvakę, kurti nuostabus ornamentų raštus popieriaus karpinių edukacijoje ar pasimokyti karštu vašku nusimarginti kiaušinius.

Atvykite ir nustebsite, kiek gerumo, kiek šiltų emocijų dalijamasi nedidelėje, bet nuoširdžioje bendruomenėje!

Per laiką ir bendrystę kartu kurkite geriausius patirčių kelionės prisiminimų puslapius.

Daugiau informacijos:

Facebook Didžiųjų Šelvių kaimo bendruomenė

Tautinio kostiumo grožis atgimsta lėlių rūbuose

Retai kur šiais laikais galima pamatyti kuriamus rankų darbo rūbus lėlėms. Unikalūs raštai, ryškios spalvos, natūralios medžiagos ir lietuviškas charakteris – tokiais tautodailininkės Dalios Arminienės kuriamais tautiniais rūbais puošiamos išskirtinės lėlės. Jomis džiaugtis ir grožėtis gali kiekvienas apsilankęs parodose, kur eksponuojama menininkės kūryba arba dalyvauti jos organizuojamuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose kiekvienas smalsuolis gali susikurti savo lėlę.

Meilė kūrybai iš kartos į kartą

Šis moters užsiėmimas neatėjo netikėtai. Dar vaikystėje būsimai tautodailininkei, pamokytai mamos ir močiutės, patiko nerti vašeliu žaislus ir siuvinėti. Meilę tautiniam kostiumui ji taip pat paveldėjo iš močiutės, kuri ausdavo lovatieses ir rankšluosčius bei medžiagas marškiniams. Ji dirbino ir medžiagines lėlytes, kurias dovanodavo šeimos, giminės moterims.

Daugiau nei 1000 lėlių

Tautodailininkės meilė lėlėms ir tautiniam kostiumui atėjo palengva ir įkvėpė kurti. Jos kuriami tautiniai kostiumai lėlėms išsiskiria estetine visuma – tautodailininkei pavyko suformuoti preciziškai tikslesnės tautinio kostiumo interpretacijos stilių. Ji domisi tautinio kostiumo regioninėmis medžiagų, aprangos stilių bei dekoro ypatybėmis ir jas atspindi

savo kūryboje. Kuriant tautinį kostiumą reikia gerai pažinti regionines sijonų, pasijonių, liemenių, prijuosčių, juostų, galvos apdangalų ypatybes. Tautodailininkės lėlytės pasižymi tautinio kostiumo tradicijų ir svarbiausių regioninių ypatybių bei išvaizdos skirtumų išmanymu, ir patrauklia išvaizda. D. Arminienės vaikiškų proporcijų lėlytės traukia žiūrovą nuoširdumu, žmogiška šiluma ir žaismingumu.

Menininkė yra sukūrusi daugiau nei tūkstantį tautinių lėlių, apie kurias garsas sklinda ne tik Lietuvoje, bet ir po platųjį pasaulį – jų yra įsigyta Latvijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Turkijoje, Amerikoje, Australijoje, Kinijoje.

Kiekvienas norintis jų gali įsigyti tiesiai iš autorės rankų – unikali ir vienetinė dovana – išskirtinis šventės akcentas. Porcelianas, medvilnė, linas ir kitos medžiagos dera tarpusavyje ir kartu sukuria trapų grožio stebuklą.

Susikurk lėlę pats

Tautodailininkei rūpi skleisti žinią apie tautinio kostiumo grožį, jo regioninius skirtumus bei jo savitą estetiką ir stilistiką.

Autorė kviečia aktyviai įsitraukti į edukacines veiklas ir patiems pasigaminti rankų darbo lėles. Užsiėmimų metu moteris pristato lėlyčių kūrybos ir tautinio kostiumo ypatumus, veda edukacijas pasirinktose vietose tiek vaikams, tiek suaugusiems. Edukacijoje dalyviai kuria lėlytes ant paruošto kartono maketo ir jas puošia D. Arminienės pasiūtais rūbeliais. Iš edukacijos kiekvienas išsineša unikalią savo rankų darbo lėlę.

Pasigrožėkite spalvų, raštų gama ir autentiška elegancija žavėdamiesi ir tuo pačiu kurdami nepakeičiamais lietuvių tautiniais rūbais pasipuošusias lėles. Tokia nedidelė Lietuva, bet savyje neša visų Lietuvos etnografinių regionų išskirtinę tautinių kostiumų įvairovę, kuriamą vienos moters rankomis ir neabejotinu atsidavimu.

Daugiau informacijos: www.arminai.lt/dolls

Tautinėmis lėlėmis džiaugtis ir grožėtis gali kiekvienas apsilankęs parodose, kur eksponuojama menininkės kūryba arba dalyvauti jos organizuojamuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose kiekvienas smalsuolis gali susikurti savo lėlę.