Esant vaistų trūkumui, žmonės raginami jų nekaupti

Žmonės raginami nekaupti vaistų atsargų, esant jų trūkumui kai kuriose gydymo srityse.

Sveikatos produktų reguliavimo tarnybos (SPRT) paskelbti duomenys rodo, kad šiuo metu Airijoje senka arba jau išseko 216 vaistų atsargos.

Tai įprastos nereceptinės priemonės, tokios kaip sauso kosulio sirupai ir purškalai bei pastilės nuo gerklės skausmo.

SPRT teigė, kad vaistų trūkumo priežastys yra įvairios, įskaitant žaliavų problemas ir gamybos sunkumus.

Pasak SPRT, kiti veiksniai yra kvėpavimo takų ligų paplitimas bendruomenėje ir pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugusi vaistų nuo sezoninių ligų, tokių kaip peršalimas ir gripas, paklausa.

SPRT pranešime teigiama, kad „kai kuriais atvejais ši paklausa du ar tris kartus viršija įprastą to paties ankstesnių metų laikotarpio lygį“.

Jame teigiama, kad panašios tendencijos buvo pastebėtos ir kitose Europos šalyse – jose labai išaugo vaistų paklausa.

Reguliavimo tarnyba teigė, kad „bendradarbiauja su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant tiekėjus, siekdama užtikrinti koordinuotą atsaką į šį padidėjusį poreikį“, kad tinkami vaistai būtų prieinami visiems pacientams.

„Dažniausiai Airijoje vartojamų vaistų atveju iš įvairių šaltinių paprastai galima gauti įvairių formų, stiprumų, prekių ženklų ir generinių vaistų. Trūkstant konkrečių vaistų, gydymą galima tęsti kitomis priemonėmis, pvz., naudojant alternatyvių stiprumų, prekių ženklų ir generinius vaistus“.

Ji pridūrė: „Kai negalima įsigyti pacientui iš pradžių paskirto vaisto, deramai pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu, kai kuriais atvejais gydymą galima pakeisti tinkama alternatyva“.

SPRT teigė, kadangi kvėpavimo takų ligoms gydyti skirtų vaistų asortimentas yra platus, „nėra reikalo sveikatos priežiūros specialistams užsakyti papildomų vaistų kiekių ar gydytojams išrašyti papildomų receptų“.

Ji taip pat paragino pacientus ir plačiąją visuomenę „nekaupti vaistų atsargų, viršijančių įprastus poreikius. Tai sumažintų turimas atsargas ir sutrukdytų kitus žmones aprūpinti vaistais“.

Vaistų trūksta, tačiau panikuoti priežasties nėra

Vaistų trūkumas nėra naujiena, tai pasaulinės problemos dalis.

Dabartinius sunkumus didina gausėjantys gripo, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijų atvejai.

Žmonėms nederėtų per daug nerimauti, kad negaus vaistų.

Taip pat nėra priežasties kaupti vaistų ar nereceptinių produktų, nes tai sutrukdytų aprūpinti kitus žmones.

Jei bendrosios praktikos gydytojo išrašyto konkretaus vaisto nėra, vaistinė paprastai gali paskirti ir išduoti alternatyvų vaistą.

Tačiau receptų pakeitimas gali šiek tiek užtrukti, nes vaistininkui gali tekti kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją dėl iš pradžių išrašyto vaisto trūkumo ir gauti kitokį receptą.

Airijos SPRT stebi vaistų trūkumą ir teigia, kad šiuo metu baigiasi arba nebeliko 216 vaistų.

Esant trūkumui taip pat yra senesnių generinių vaistų.

Kai kurie sunkumai kyla dėl skirtingose šalyse mokamų skirtingų kainų, nes farmacijos įmonės gali būti nusiteikusios perkelti tiekimą į šalis, kur gali gauti geriausią kainą. Papildoma problema yra ta, kad nors vaistų trūksta visoje Europoje, Airija kažkaip yra eilės gale.

Vaistininkai sako, kad HSE informacija apie vaistų tiekimo sunkumus „vėluoja nuo keturių iki aštuonių savaičių“.

Sheena Mitchell iš Dublino vaistinės

„Milltown Total Health“ teigė, kad vaistininkų gaunama informacija dažnai yra pasenusi.

„Informaciją apie vaistų trūkumą iš HSE gauname, bet, deja, ji vėluoja nuo keturių iki aštuonių savaičių, todėl gaunama informacija yra (a) pasenusi arba (b) ją jau sužinojome apie save per savo užsakymų sistemas, bendruomenės vaistinėse ir bendraudami su bendruomene“.

RTÉ laidoje „Today“ kalbėdama su Claire Byrne, ji sakė, kad trūkumą patiria „jau kelis mėnesius“, o tarp išparduotų vaistų yra vaistai streptokoko A infekcijai gydyti.

Ji sakė, kad taip pat „nuolat kyla problemų dėl paracetamolio, jo tai yra, tai nėra, ir tai sumažino paracetamolio išteklius vaistinėse, tačiau jau atsiliepia ir nereceptinėms priemonėms, kuriomis žmonės yra įpratę gydyti simptomus“.

Ponia Mitchell teigė, kad kai kurių prekių ženklų trūksta, bet „daugeliu atvejų yra alternatyvių prekių ženklų“, tačiau „paracetamolio atveju kebliau, nes tai nėra prekės ženklo problema – visiems tiekėjams sunku gauti aktyviosios medžiagos.“

Raginimas imtis BŽŪP tipo vaistų politikos

Šiaurės Dubline įsikūręs bendrosios praktikos gydytojas ir Europos gydytojų asociacijos viceprezidentas Ray’us Walley’us sakė, kad Europa turėtų apsvarstyti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tipo programą, kuri užtikrintų vaistų tiekimą.

Jis sakė, kad trūkumas „nėra naujas dalykas“ ir kad „tai problema visoje Europoje, bet kadangi Airija yra eilės gale, čia dar blogiau“.

Kalbėdamas apie pačią programą, jis teigė, kad pacientui pasakę, jog recepto negali išrašyti, bendrosios praktikos gydytojai susisiekia su vaistininkais ir sužino, „kas yra prieinama, ir tada mes tai įvertiname“ pagal asmens medicininius įrašus.

Gydytojas Walley’us sakė, kad jei trūkstant vaistų naudojami alternatyvūs vaistai, kyla susirūpinimas dėl atsparumo antibiotikams.

„Tarptautiniu mastu turime problemų dėl atsparumo antibiotikams. Europoje dėl atsparumo antibiotikams miršta apie 35 000 žmonių“.

„Stengiamės skirti siauro spektro antibiotikus, kurie gydo konkrečią ligą. O jei jų nėra, naudojame plataus spektro antibiotikus ir problema yra ta, kad su laiku – šiemet, po trejų ar ketverių metų – turėsime dar daugiau atsparumo atvejų, o tai mums kelia didelį susirūpinimą“. Kathy Maher iš „Haven“ vaistinės Duleeko mieste, Meatho apygardoje, paragino įvesti didelio trūkumo protokolą. Kalbėdama su RTÉ News per „One“, ponia Maher sakė, kad jei žmogui reikia antibiotikų, jam jų reikia tada, kai jie paskirti, o ne po kelių valandų ar dienų. „Kviečiame Vyriausybę įvesti tai, kas buvo sėkmingai įdiegta kitose šalyse, būtent didelio trūkumo protokolą, kuris padėtų susitvarkyti nesant išrašyto vaisto – vis tiek būtų galima laiku, greitai ir efektyviai gydyti pacientus, o tai ir turi būti mūsų tikslas“, – sakė ji. „Jis leidžia naudojantis vaistininkų patirtimi taikyti saugų alternatyvų gydymą“, – pridūrė ji.

Ponia Maher sakė: „Ypač trūksta vaistų nuo kosulio, gerklės pastilių, gerklės purškalų, o pagausėjus kvėpavimo takų ligų, matome, kilo didelis sąmyšis dėl žmonių galimybių gydytis simptomus namie; jie neturi tam reikalingų vaistų, nes trūksta atsargų“.

„Azure Pharmaceuticals“ generalinė direktorė Sandra Gannon teigė, kad reikia turėti dar bent vieną būtiniausių vaistų šaltinį, kylantį iš nepriklausomo gamybos ir tiekimo mechanizmo. Kalbėdama apie tą pačią programą, ponia Gannon teigė, kad šiuo metu 40 % vaistų ateina iš vieno šaltinio ir tai „labai keblu“, nes rinkoje nėra kitų licencijuotų tiekėjų, kurie galėtų patenkinti paklausą.

„Šį mėnesį mūsų sudarytame vaistų indekse yra 84 atskiri vaistai, kuriems nėra alternatyvų, todėl vienintelė alternatyva yra pirkti nelicencijuotus vaistus iš kitų rinkų ir sumokėti skirtumą tarp Airijos kompensacinės kainos ir kitų rinkų kainos. Taigi, jei norite nusipirkti čia trūkstamo amoksicilino, perkate jį už dvigubai didesnę nei čia kompensuojamą kainą“, – sakė ji.