2023 m. sausio pabaigoje Lietuvoje vyko istorinis – Vilniaus 700 metų jubiliejus.

Sausio 25 dieną mūsų sostinė Vilnius šventė savo garbingą 700 metų jubiliejų. Nors miesto gimtadienis skaičiuojamas nuo 1323 metais rašytų Gedimino laiškų, tačiau neabejojama, jog Vilnius yra gerokai senesnis. Kai kurie Lietuvos istorijos tyrinėtojai teigia, kad ankstyviausias miesto paminėjimas sietinas su IX a. anglų epu „Widsith“ („Keliauninkas“), kuriame minimi Wiolane (Veliuona?) ir Wylna (Vilnius?), tačiau, nesant papildomų duomenų, tokia prielaida labiau hipotetinė. 700-ojo gimtadienio šventimas buvo pradėtas sostinės vėliavų pakėlimu Šventasis Kristoforas – Vilniaus globėjas, jau ne vieną šimtmetį saugantis Lietuvos sostinę ir jos gyventojus. Jis pavaizduotas sostinės herbe, vėliavoje, o labiausiai nusipelniusiems miesto gyventojams įteikiamos jo vardo statulėlės. Vilniaus jubiliejaus proga Rotušės aikštėje vyko iškilmingas trijų sostinės vėliavų pakėlimas.

Šios iškilmingos šventės proga vilniečius ir miesto svečius džiugino šventinė programa, sujungusi istorinį paveldą ir inovatyviausius kasdien besikeičiančio miesto atributus. Renginių lankytojų laukė pažintis su Vilniaus istorija, kurią jie galėjo ne tik išgirsti ar pamatyti, bet ir pajusti. Dieną vainikavo Katedros aikštėje atsivėręs „Laiko portalas“ bei skirtingas miesto vietas apšvietęs Vilniaus šviesų festivalis.

700 metų Vilnius vis dar jaunas miestas

Įdomus, kūrybingas, modernus – kodėl mūsų Vilnius toks ypatingas? Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, Vilniaus miestas buvo unikalus nuo pat jo pirmojo paminėjimo – juk jis gimtadienį švenčia tuomet, kai pats paskelbė apie save pasauliui. Nepaisant ištisos 700 metų istorijos, turtingos kultūriniu paveldu, Vilnius yra vis dar jaunas, kasdien besikeičiantis ir augantis didmiestis, kurio tobulėjimas ir vardo sklaida visame pasaulyje užprogramuota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose.

,,Vilniaus 700 metų gimtadienis ne tik sostinės gyventojų, bet ir visos Lietuvos žmonių šventė. Norime, kad žinia apie Vilnių pasklistų už mūsų šalies ribų, o šventinė nuotaika kiekvieno lietuvio širdyje būtų jaučiama ištisus metus. Jubiliejaus renginiai sujungs didingą sostinės praeitį su ambicinga šiandiena ir ateities vizijomis, tad leis pamatyti įvairialypį, daugiasluoksnį, augantį miestą, tęsiantį kunigaikščio Gedimino misiją – garsinti Vilniaus vardą pasaulyje“, – savo pranešime sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Prie iškilmingo Vilniaus jubiliejaus paminėjimo prisijungė daugiau kaip 100 įvairių privačių įmonių, valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų.

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė džiaugiasi prisidėjusių partnerių gausa, leidžiančių miesto jubiliejų švęsti ne dieną ar mėnesį, bet ištisus metus.

Katedros aikštėje atsiverė „Laiko portalas“

Sostinės jubiliejaus proga Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje buvo atvertas „Laiko portalas“, kviečiantis miestiečius susiburti ir tęsti Didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą miesto kroniką. Renginys sukvietė įvairius ir retai kartu, vienoje scenoje matomus atlikėjus, kurie savo kūriniuose garsina Vilniaus miesto vardą Lietuvai ir pasauliui. Katedros aikštėję susirinkę renginio dalyviai išvydo specialiai sostinės jubiliejui paruoštą iškilmingą koncerto programą, kurioje įvairių kartų ir muzikos stilių kūriniai pasakojo dar negirdėtas Vilniaus istorijas ir palietė dabarčiai aktualias temas.

Jubiliejiniame gimtadienio koncerte pasirodė daugybė žinomų mūsų šalies atlikėjų, tarp kurių Andrius Mamontovas, Monika Liu, Mantas Jankavičius, Saulius Petreikis, grupės „Solo Ansamblis“, Švento Kristoforo kamerinis orkestras, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir daugybė kitų. Organizatoriai tęsėjo savo pažadą ir renginio metu galima buvo išvysti ne tik muzikinius pasirodymus, bet ir įspūdingus vizualinius praeities ir dabarties vaizdinius ant Katedros sienos, kurie ir davė startą iš karto po koncerto mieste prasidėjusiam Vilniaus šviesų festivaliui.

Šviesų festivalis stebino ateities vizijomis

Sostinės gimtadienio proga vilniečius ir miesto svečius stebino penktasis Vilniaus šviesų festivalis, kuris vyko net tris dienas – sausio 25–28 dienomis. Šių metų festivalio tema – futurizmas. Iš Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Ispanijos, Italijos į Vilnių atvykę menininkai plėtė vaizduotės galimybių ribas bei privertė kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį.

„Per pastaruosius ketverius metus Vilniaus šviesų festivalio pagrindinėje programoje buvo pristatyti 77 projektai iš

16 pasaulio valstybių. Vilniaus jubiliejaus metu turėjome progą susipažinti su pasaulyje žinomų menininkų ir studijų naujais, Lietuvoje dar nematytais išskirtiniais kūriniais. Vilniuje svečiavosi prancūzų menininkai Olivier Ratsi ir Philippe Morvan, skaitmeninio meno studija „Iregular“ iš Monrealio (Kanada), tarpdisciplinė dizaino studija „Architecture Social Club“ (ASC) iš Londono (Jungtinė Karalystė)“, –apie renginį pasakojo festivalio organizatoriaus, Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Miesto 700-ojo gimtadienio proga buvo atverti lankytojams ir autentiški Vilniaus barokinio senamiesčio kiemai, buvo šventiškai nušviesti ir pagrindiniai miesto simboliai. Šviesos meno kūriniai buvo eksponuojami žymiausiose sostinės aikštėse, skveruose ir gatvėse. Pažinti meno galeriją po atviru dangumi padėjo Vilniaus šviesų festivaliui skirta programėlė, kurioje lankytojai galėjo rasti festivalio maršrutą.

Gedimino bokšte – galimybė perskaityti autentiškąjį kunigaikščio laišką Vilniečių ir miesto svečių laukė ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte buvo galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės, būtent nuo šio dokumento pradėta skaičiuoti Vilniaus istorija.

„Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve jis atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą. Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sako dr. Rūta Kačkutė.

Laiškas visuomenei yra pristatomas nuo sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Gimtadienio proga jį išvysti buvo galima nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą. Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų pabaigos veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.

O sausio 28d. „Kino Klasteryje” įvyko nepaprastas, 700 metų jaunystę švenčiančiai sostinei skirtas renginys – Kino koncertas "Vilniaus Pokeris". Jo metu kino, literatūros, muzikos ir Vilniaus mylėtojai turėjo unikalią progą ne tik pasinerti į gavelišką Vilniaus būtį, bet ir išgirsti džiazo orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ meistriškai atliktas originalias Kipro Mašanausko ir Jievaro Jasinskio kompozicijas. Šio koncerto metu taip pat tarp muzikos kūrinių buvo rodomos atskiros filmo scenos. Tokiu būdu žiūrovai pamatė dar daugiau kino virtuvės ir dar daugiau medžiagos iš praėjusių metų rudenį filmuotų Donato Ulvydo kino filmo „Vilniaus pokeris“ užkulisių.

Šventės apžvalgą parengėme remdamiesi https://madeinvilnius.lt/ informacija.