Iždas pernai surinko rekordinius 83

Remiantis Finansų departamento duomenimis, iždas pernai surinko rekordinius 83,1 mlrd. eurų mokesčių.

Tai 14,7 mlrd. eurų, t. y. 21,5 proc., viršija ankstesnį 2021 metais pasiektą rekordą.

Padidėjimas susijęs su didesniais pelno, pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiais.

Skaičiai rodo, kad 2022 m. viešųjų finansų perteklius siekė 5 mlrd. eurų.

Tai galima palyginti su 7,4 mlrd. eurų deficitu 2021 metais.

Finansų departamento teigimu, dėl to fiksuojamas 5,2 mlrd. eurų valdžios sektoriaus balanso perteklius.

Tačiau neįtraukus nenumatytų pelno mokesčio pajamų, susidarytų 5,25 mlrd. eurų deficitas.

Skaičiai taip pat rodo rekordinę surinkto pelno mokesčio sumą –22,6 mlrd. eurų, t. y. 7,3 mlrd. eurų (48 %) daugiau nei 2021 metais. Pelno mokestis dabar yra antras pagal dydį iždo mokesčių šaltinis.

Finansų ministras Michaelas McGrathas sakė, kad pelno mokesčio įplaukos yra labai sveikintinos, nes jos pabrėžia Airijos patrauklumą labai pelningoms tarptautinėms įmonėms. Tačiau jis teigė, kad didžioji jų dalis ateina iš kelių įmonių ir tai sudaro dirbtinai teigiamą viešųjų finansų vaizdą.

Jis teigė, kad gali kilti pavojus prarasti 10,5 mlrd. eurų pelno mokesčio. „Netekę šių nepastovių pajamų, vietoj 5,2 mlrd. eurų pertekliaus susidurtume su dideliu 5,25 mlrd. eurų deficitu“, – sakė ministras.

„Tai yra labai silpna mūsų viešųjų finansų vieta ir vyriausybė stengiasi tai išspręsti“.

Vyriausybė planuoja papildyti Nacionalinį rezervo fondą dar 4 mlrd. eurų iš nenumatytų pajamų, neskaitant lapkritį įdėtų 2 mlrd. eurų. Pajamų mokestis siekė 30,7 mlrd. eurų, t. y. 4 mlrd. eurų (15,2 %) daugiau nei 2021 metais, o PVM buvo surinkta 18,6 mlrd. eurų, t. y. 3,2 mlrd. eurų (20,5 %) daugiau, palyginti su 2021 metais.

Tai rodo, kad panaikinus COVID apribojimus, ekonomika atsigavo. „Grant Thornton Ireland“ mokesčių partneris Peteris Vale’as tikriausiai nustebino pasakęs, kad PVM pajamos taip pat išlieka didelės – pasibaigusių paskutiniųjų metų skaičiai beveik 21 proc. viršija 2021 metų.

Tačiau jis sakė, kad verta paminėti, jog tik kitą mėnesį pamatysime kritinio kalėdinio laikotarpio grąžą.

„Didesnes PVM įplaukas lemia daugybė veiksnių, įskaitant kainų infliaciją, didesnes disponuojamąsias pajamas ir nedidelį santaupų lygio kritimą per metus. Žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad didesnės hipotekos palūkanų sąskaitos turės neigiamos įtakos disponuojamosioms pajamoms ir vartotojų išlaidoms, todėl 2023 m. PVM įplaukos patirs tam tikrą spaudimą“.

Airijos duomenų apsaugos komisija (Data Protection Commission, DPC) paskelbė, kad atlikusi du tyrimus patronuojančiojoje bendrovėje „Meta“, platformoms „Facebook“ ir „Instagram“ skyrė 390 mln. eurų baudų.

Pažeidimai yra susiję su asmens duomenų tvarkymu vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos tikslais.

„Facebookui“ buvo skirta 210 mln. eurų, o „Instagramui“ – 180 mln. eurų bauda.

Be to, platformoms buvo liepta savo apdorojimo sistemas suderinti su reikalavimais.

Tikimasi, kad kitą savaitę bus priimtas sprendimas susijusioje byloje dėl „WhatsAppo“.

Per pastaruosius 18 mėnesių DPC

„Metai“ skyrė daugiau nei 1,3 mlrd. eurų baudų.

Reaguodama į naujausius sprendimus, „Meta“ teigė juos skųsianti.

„Mes tvirtai tikime, kad mūsų požiūris gerbia BDAR, todėl esame nusivylę šiais sprendimais ir ketiname apskųsti tiek nutarimų esmę, tiek baudas“, – sakė „Metos“ atstovas.

„Šie sprendimai neužkerta kelio tikslinei ar personalizuotai reklamai mūsų platformoje. Sprendimai susiję tik su tuo, kokiu teisiniu pagrindu „Meta“ vadovaujasi siūlydama tam tikrą reklamą“, – pridūrė atstovas.

Tyrimai pradėti gavus skundų, kad „Facebooko“ ir „Instagramo“ vartotojai negalėjo toliau naudotis paslaugomis nesutikę su atitinkamomis Paslaugų teikimo sąlygomis.

Skundo pateikėjai tvirtino, kad tai yra „priverstinis sutikimas“ ir kad susijęs duomenų tvarkymas, kurio vartotojai negalėjo atsisakyti, būtent duomenų tvarkymas siekiant palengvinti vartotojų elgesiu grindžiamą reklamą, pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

Be to, skundo pateikėjai tvirtino, kad duomenų tvarkymo pagal paslaugų teikimo sąlygas pobūdis ir mastas yra neaiškus ir neskaidrus, todėl taip pat pažeidžia BDAR.

Kai DPC pateikė savo sprendimų projektus savo kolegoms Europos duomenų priežiūros institucijose, dešimt institucijų pareiškė priešta- ravimus ir klausimas buvo perduotas Europos duomenų apsaugos valdybai (EDAV).

EDAV įpareigojo DPC iš dalies pakeisti savo sprendimų projektus, įtraukiant papildomų duomenų apie pažeidimus, ir padidinti siūlomas baudas.

Iš pradžių DPC siūlė skirti „Facebookui“ 36 mln. eurų, o „Instagramui“ – 23 mln. eurų baudas.

DPC pareiškė, kad kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl EDAV sprendimų elementų panaikinimo. Airijos duomenų apsaugos institucija nesutinka su EDAV nurodymu atlikti naują „Facebooko“ ir „Instagramo“ duomenų tvarkymo operacijų tyrimą.

„Nurodymas yra problemiškas jurisdikcijos požiūriu ir nesuderinamas su bendradarbiavimo ir nuoseklumo susitarimų struktūra, nustatyta BDAR“, – teigiama DPC pranešime.

„Kadangi duodama šį nurodymą

EDAV galbūt viršijo savo įgalio - jimus, DPC mano esant derama ES Teisingumo Teismui pateikti ieškinį, kad būtų panaikinti EDAV nurodymai,“ – sakė DPC. Duomenų apsaugos komisarė Helen Dixon teigė, kad EDAV siekia perrašyti teisės aktų sistemą. „Dėl šios priežasties manome, kad dabar turime pateikti ieškinį dėl panaikinimo“, – sakė p. Dixon. „Priešingu atveju mūsų, kaip vadovaujančios priežiūros institucijos, vaidmuo taps neįmanomas ir neįvykdomas“, – pridūrė ji. 2022 m. lapkričio mėn. DPC „Metai“ skyrė 265 mln. eurų baudą už duomenų apsaugos pažeidimą, kai šimtų milijonų „Facebooko“ vartotojų asmeniniai duomenys buvo paskelbti internete. 2022 m. rugsėjį „Meta“ pateikė apeliaciją Aukščiausiajam Teismui dėl rekordinės 405 mln. eurų baudos, kurią DPC skyrė „Instagramui“.

Tai buvo didžiausia bauda, kurią kada nors skyrė Airijos duomenų priežiūros institucija. Ji buvo skirta už vaikų duomenų tvarkymo pažeidimus.

2021 m. rugsėjį DPC skyrė „Metai“ priklausančiai „WhatsApp“ 225 mln. eurų baudą už duomenų apsaugos taisyklių pažeidimus.