Baltieji lokiai tyrinėja ekspedicijos įrangą.
medicininės pagalbos mokymų pažymėjimus. O keliaudama į „Station Nord“ Grenlandijoje, ji privalo dalyvauti avarinio nusileidimo lėktuvu ir išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis treniruotėje. Į klausimą, ar reikia specialaus psichologinio pasiruošimo keliaujant į atšiaurius kraštus, be jokio ryšio su likusiu pasauliu ir įprastų patogumų, Esther sako, kad per 2–3 savaites trunkančias ekspedicijas jaučiasi kaip per ilgas atostogas. „Mes visi būname tokie užsiėmę ekspedicijos metu, kad nėra laiko jaustis blogai. Mes labai daug dirbame“, – priduria ji.
Kiekviena mokslininkų stotis ir kiekviena kelionė skirtinga, tačiau, anot Esther, vienas dalykas yra bendras – gyvenimo ritmas sukasi aplink valgį (pusryčius, pietus, vakarienę, – aut.). „Ritmas labai griežtas – jei praleidai maistą, tai praleidai. Kitas dalykas – jautiesi, tarsi 6-ajame dešimtmetyje, nėra televizijos, interneto, radijo. Tačiau žmonės ten leidžia savo gyvenimą, todėl ir aš savo fotografijose įamžinu ne tik jų darbą, bet ir gyvenimą. Dar vienas bendras dalykas – turime pasitikėti vieni kitais. Visi ten esame dėl to paties tikslo, misijos ir meilės Arkčiai.
F otografė E st h er Horvat h : arktini ų region ų magija
53