– Apie netradicines darbo vietas tikriausiai gali pa-
pasakoti ne vieną istoriją. Kokiose vietose dirbi? Kaip atrodo tų gražių kadrų užkulisiai?
– Kelionių metu prie kompiuterio sėdėti daug netenka.
Dažniausiai visus montažus darau jau sugrįžęs, o keliaudamas daug filmuoju ir fotografuoju. Kartais pasitaiko ir
visai ekstremalių situacijų: kai kadrą bandai pagauti sto-
vėdamas ant krioklio krašto, kalno skardžio. Vis dėlto ši rizika tikrai nėra vien dėl gero kadro. Aš labai mėgstu
adrenaliną, o tokios situacijos primena, kokie mes, žmonės, trapūs. Man tiesiog patinka toks keliavimo būdas, o filmavimas ir fotografija prie to prisideda kaip hobis.
– O ką tau svarbiausia kiekviename kadre užfiksuoti? – Kūryboje tai nuolat keičiasi... Iš pradžių aš norėdavau
parodyti kuo daugiau gražių vaizdų ir pridėti įvairiausių modernių perėjimų tarp kadrų. Dabar norisi papasakoti kokią nors istoriją, perteikti emociją: noriu, kad žmogus pajaustų tai, ką būdami tam tikroje vietoje jautėme mes.
– Andriau, koks esi keliautojas? Papasakok, kokiais
būdais pasirenki pažinti kiekvieną aplankytą šalį?
– Aš labai mėgstu gamtą, tad pirmasis dalykas, kurį
stengiuosi aplankyti, – toje šalyje gražiausi gamtos stebu-
klai. Labai patinka įlipti į kokį didesnį kalną ir apsidairyti, kaip viskas atrodo iš viršaus. Žinoma, keliaudamas daug
laiko skiriu ir vietinei kultūrai. Mėgstu susipažinti su ne-
didelių miestelių gyventojais, pasižiūrėti, kaip jie ten gyvena, kuo verčiasi, kokios jų tradicijos. Nesu pats didžiau-
sias didmiesčių gerbėjas. Ten daug triukšmo, kamščių, žmonės visur skuba, jiems daug mažiau rūpi tradicijos. Tai
labai išvargina. Mėgstu pabandyti keliauti autostopu, miegoti kur nors ant kalno po žvaigždėmis be palapinės, per-
nakt kopti į kalną ir jo viršūnėje pasitikti dieną, pamatyti
saulėtekį. Mėgstu ir patikrinti, kuo tam tikra vieta gyvena naktį, – ypač jeigu esu kokioje nors saloje.
70
LAMŲ SLĖNIS