- Tai pradėjus lyti, jiems net nešautų į galvą, kad reiktų uždaryti stoglangius? - Tikrai ne. Bet juk viskas keičiasi, mes nebeturim įpročių, kuriuos turėjo mūsų seneliai. Juk mes pamatę, kad bus lietaus, nesugalvojam, kad karvę reikia perkelti į kitą vietą. Gyvenimas keičiasi. Aš tikiu, kad kai mano vaikai užaugs, tokių namų bus dauguma. Žmonės dažnai linkę manyti, kad čia tiesiog tinginio namas – tai ką, mes jau nebegalime patys nueiti pareguliuoti šildymo? Bet aš atsakau, kad tai tiesiog yra progresas. Pavyzdžiui, žmogaus patogumui kažkada buvo sukurtas televizoriaus pultelis. Ir pabandykit dabar jį iš to žmogaus atimti – žmogus geriau visus namus apibėgs to pultelio ieškodamas, bet jokiu būdu neis prie televizoriaus perjungti kanalo ar garso pareguliuoti. Mes tiesiog priprantam prie dalykų, kurie yra tikrai patogūs, kurie taupo laiką, ir tą laiką galim skirti kažkam kitam. - O kaip jūsų svečiai jaučiasi šiuose namuose? - Pas mus nėra tiek daug žaisliukų, kurie darytų įspūdį svečiam, kartais jie net nusivilia. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad didžiausią efektą daro tas piršto antspaudo skaitytuvas ir balsas, kuris pasisveikina, praneša, kad kameros įjungtos ir panašiai. Štai tuomet visi nudžiunga – o taip, čia jau protingas namas! Nors mano nuomone, tai apskritai menkai tesusiję su protingu namu. Bet žmonėm reikia žaislų, efektų...
- Su įvairesniais poreikiais turbūt tenka susidurti darbe, kuriant sistemas kitiems? - Lietuviai dažniausiai sistemas naudoja racionaliau, jiems aktualu sutaupyti. Bet žinoma, būna visko. Yra kas ir šuniuką internetu maitina. Na, šeimininkas mato per kamerą, kad liūdna šuniukui namie, tuomet – čiukšt – mygtuką paspaudžia ir duoda jam sauso davinio. Ir šuniukas patenkintas, ir šeimininkui smagiau. Turime klientų Rusijoje, ten energijos šaltiniai pigūs, elektra pigi, tad žmonės daugiau siekia prestižo, komforto, jiems smagu pasipuikuoti, būnant Niujorke pasižiūrėti, kas namuose vyksta, šviesas pajunginėti, namiškius panervinti... Žmonių poreikiai juk labai skirtingi. Pavyzdžiui, toks vienas žmogus Rusijoje turėjo didžiulį namą, aplinkui miškas, pievelė. Viskas buvo taip suprogramuota, kad laistymo sistemos pačios nustatydavo kada metas laistyti ir įjungdavo purkštukus. Bet jis susirūpino, kad negali išeiti pasivaikščioti, nes sistema jį aplieja. Taigi, jo noras buvo, kad ten, kur tik jis eina, purkštukai patys išsijungia, o praėjus įsijungia vėl. Egzotiškas noras, bet kai yra pinigų, viskas įmanoma, ir pasitelkus kameras tokia sistema buvo sukurta. Fantastika, nė vienas kaimynas tokio dalyko neturėjo, ir pasivaikščioti tas žmogus jau eidavo žymiai dažniau.
LAMŲ SLĖNIS
67