Anglijos turgūs, pasak Beatos, be galo gražūs. Siekiama, kad jie patenkintų ne tik gurgiančio pilvo poreikius, bet ir suteiktų dvasinio peno, leistų žmogui pailsėti, smagiai praleisti laiką. „Tai – šimtaprocentis malonumas, ritualas, – pasakoja Beata. – Žinoma, pirkti ūkininkų turgeliuose nėra pigu. Bet ypatingas pats įsigijimo procesas. Mane, pavyzdžiui, žudo plastikas, kai viskas supakuota, sudėliota į maišelius. O turguje gali tiesiog neimti tų maišelių. Londone buvo ir kitų pranašumų. Pavyzdžiui, kartą per savaitę mums į namus iš vieno ūkio atveždavo dėžę šviežių daržovių. Provincijoje populiarios ūkininkų parduotuvėlės. Netoli mano vyro Tomo mamos namų yra obuolių ir rabarbarų ūkis. Viduje – tuščia, nė vieno žmogaus. Važiuodamas pro šalį stabteli, užeini, pasisveri pats, palieki pinigus ir išeini.“ Vis dėlto gyvendama Anglijoje Beata nuolat ilgėjosi savo tėčio daržo, kuriame auga skaniausi pasaulyje pomidorai ir kitos daržovės. O iki jų – vos vienas žingsnis. Dabar, kai su šeima persikraustė gyventi į Vilnių, savo mėgstamiausių pomidorų džiaugiasi galėsianti ragauti beveik kasdien. „Man patinka kone visos daržovės, bet pomidoras yra jų karalius. Turbūt kada nors reikės surengti pomidorų vakarėlį“, – šypteli Beata. Lamų slėnis
41