Page 1

Vi r g i s s i d l a u s k a s


Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-441-577-7

© Tekstas, Virgis Šidlauskas, 2019 © Iliustracijos, Tania Rex, 2019 © Leidykla „Nieko rimto“, 2019


Iliustravo

Vilnius 2019


Pasiutusi vasara ir nesantaikos kibirkstys Jei dar nepažįstate Ulfo Mulfo, galimos tik dvi – pačios blogiausios pasaulyje – priežastys. Jūsų raketa sugedo, likote mėnulyje ir esate priversti liūdnai mojuoti apačioje kabančiai planetai negalėdami grįžti. Arba... taip niekada ir nebuvote užsukę į Ulfopotamiją. Antraip apie šį išdaigininką jau būtumėt girdėję. Apie Stebuklingąjį Skustuvą, netikėtai užaugusią barzdą, apie keliones ir nuotykius, patirtus ieškant būdo įveikti kerus, kamuoliu žaidžiančius medžius, Pomiškį, zefyrų plantaciją, Garvežiukų pievą, leopardinę dyglianugarę kardžuvę, Barzdaskučių plėšikų ordą, kūjagalvių erelių ir kardadančių grifų valdas ir... leiskite atsikvėpti... aibę keisčiausių nutikimų, lydėjusių jį viso žygio metu. Bet viskas turi pabaigą. Kelionės, kaip matote, – taip pat. O paskui išsenka ir aplinkinių dėmesys. Kaip skanūs ledai vafliniame indelyje. Taip nutiko ir Ulfui: nespėjus pasimėgauti šlove ir garbingais titulais, miestelėnai vėl kibo į darbus ir berniūkščiui nenoromis teko grįžti į kasdienybę. Gerai, kad bent jau į mokyklą nereikėjo. Prasidėjo vasaros atostogos! 7


Kurį laiką Ulfas dar tampėsi su savimi mero įteiktą Pasaulio Atradėjo medalį. Ir diplomu už pasiekimus kelionių srityje puikavosi visiems, kurie tik užsukdavo į svečius. Bet greitai visa tai pabodo. Triukšmas nurimo, o vasaros pramogos ir linksmybės padėjo užsimiršti. Kaip pasikeitė gyvenimas Ulfopotamijoje? Negi viskas liko kaip buvę? Ką jūs! Ulfopotamo išlauža populiarumu netruko pranokti Paslaptingojo Atvykėlio muziejų. Poilsiautojų priskrisdavo tiek, kad oro balionų taksi aptūpta pieva iš viršaus atrodė lyg pridygusi milžiniškų pienių. Mero pavedimu piktžolės, dilgėlės ir kramtažolės buvo išrautos, dirva išpurenta ir apsėta žole. Užtai aplink gausiai prižėlė užkandžių ir vaisvandenių kioskų, ledų ir cukraus vatos vežimėlių, žaislų ir suvenyrų krautuvėlių. Galėjai įsigyti visko: nuo žemę siekiančių barzdų kaukių baliui iki leopardinę dyglianugarę kardžuvę vaizduojančių balionų. Aplink viskas atgijo, o berniukui toks dėmesys glostė širdį. Anksčiau Ulfas, be abejonės, būtų užrietęs nosį. Bet grįžęs po ilgų klajonių suprato, kad puikybė – klastingas priešas. Reikia jos saugotis ir vengti. Išlauža buvo dailiai išgenėta. O transporto inžinieriai iki milžiniškų medžių nutiesė geležinkelį. Juo kasdien smagiai 8


bildėdavo garvežio traukiamas traukinukas, vos suspėjantis vežti kirbines smalsuolių, trokštančių išvysti Ulfo Mulfo istoriją gyvai. Drąsiausieji leisdavosi į ekskursijas po išvirkščią Pomiškio pasaulį, o kiti iš tolo stebėdavo tingiai siūbuojančius milžiniškus medžius. Retkarčiais kas nors pamatydavo, kaip pačiupę užsižiopsojusį zuikelį medžiai mėgina įkalbėti teisėją Ąžuolą pažaisti „kamuoliu“. Tačiau taip nutikdavo retai. Atsirado ir tokių, kurie suvilioti pasakojimų apie milžinišką zefyrų lauką išdrįso kirsti kūjagalvių erelių bei kardadančių grifų valdas ir iš Pomiškio nuskriejo tiesiai ten. Tačiau kaip jiems baigėsi – niekas nežino. Atgal smaližiai negrįžo. Gal liko dirbti Dykūno valdose, o gal pasiklydo Garvežiukų pievoje... Ar dar blogiau – susidūrė su pačia žvėržuve... O kol vasara lepino šiluma, Ulfisisipės vanduo švelniai lyg katino uodega niurkė smėlėtą paplūdimio krantą ir dangus priminė skaidrų ledo gabalėlį limonado stiklinėje, Ulfas su draugais šėlo taip, kad nuo jų juoko skambėjo visas miestas. Ulfopotamiečiai priekaištingai nužvelgdavo vaikus, girdi, kas per siaubingas klegesys. Užuot per dienas turškęsi vandenyje, kirtę šokoladu aplietus vaflius ir žaidę triukšmingus žaidimus, galėtų daržuose ravėti piktžoles, 9


rinkti kenkėjus ar bent jau laiptines pašluoti. Taip miestui būtų bent šiokia tokia nauda. Bet nedrįso tituluotam berniukui tarti griežtesnio žodžio. Būtų baisiai nemandagu. O Ulfas naudojosi proga gerai pasiausti. Rytais draugų ketveriukė – Ulfas, narsioji Naylė bei kiemo draugai – pasišiaušėlis padauža Niklas ir pedantas – „mama bars, jei išsitepsiu“ – Drakas – prašniokšdavo miestu kaip Didysis Siaubingasis Uraganas, Dangaus Ir Žemės Maišytojas.

10


Lodydami apsnūdusius šunėkus, vaikydami paukščius Didžiojoje aikštėje, šaudydami iš timpų į nukeipusias iš karščio varnas ir tampydami katinus už uodegų. Miestelėnai patylomis zurzdavo nepatenkinti ir vienas po kito užtrenkdavo langines. Tada bičiuliai nukurnėdavo į šiaurinę miesto dalį, kur priešais obelų giraitę, įsiraususios giliai į žemę, murksojo apleistos ir jau gerokai laiko nudrembtos slaptos landynės. Jose, jei tikėtume senomis legendomis, žmonės ieškodavę užuoglaudos nuo kraupių dangumi lyg vandeniu plaukiojančių pabaisų. – Kas tai per siaubūnai? – Ulfas mėgindavo iš senelio Ulfijono ištraukti bent kokią smulkmenėlę. – Ar jie buvo tokie baisūs, kad vien į juos pažvelgęs žmogus galėdavo suakmenėti? – Nežinau, anūkėli. Tikrai nežinau, – mįslingai šypsodavosi senelis. Jo akys žibėdavo kaip iš ribuliuojančio vandens ištraukta blizgė. Atrodė, tikrai kažką žino, tik erzina. – Savo akimis nemačiau nė vieno. O jei tokių ir buvo – tikriausiai labai labai seniai. Kas gi dabar gali pasakyti, kaip jie atrodė?.. – Gal panašūs į dygiąsias gyvates? – spėliojo Ulfas. – Gal ir panašūs, – nenoriai linktelėdavo senelis. – O gal į raganosius uodus? – plėtėsi akys berniukui. 11


„Ulfas ir povandeninis miestas“ – pirmosios dalies („Ulfas ir stebuklinga barzda“), „Metų knygos rinkimai 2017“ nominantės vaikų kategorijoje, tęsinys, kuriame Ulfas su draugais atsiduria įspūdingame povandeniniame mieste. Knygos autorius per gana trumpą laiką sugebėjo įsitvirtinti vaikų literatūros pasaulyje ir išsikovoti mažųjų skaitytojų simpatijas. Ulfo nuotykius iliustravo dailininkė Tania Rex.

Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Vitalija Vanagaitė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius


Pasibaigus Ulfo Mulfo pergalingiems nuotykiams, pamažu nuslūgsta visą miestelį apėmusi euforija, o Ulfopotamijoje, rodos, su vasaros kaitra įsivyrauja ir ramybė. Bet... neilgam. Pasirodo, miestelyje gyvena išdavikas ir netrukus čia ima dėtis tokie šiurpūs dalykai, kad net patiems drąsiausiems per nugarą bėgioja šaltukas. Įdomu, į kurį pasaulio kraštą šios keistenybės privers nusibelsti Ulfą šįkart?

Aisku tik viena – si vieta uzgniaus kvapa ir jam, ir skaitytojams.

Profile for knygos.lt

Ulfas ir povandeninis miestas  

Knygos Ulfas ir povandeninis miestas ištrauka

Ulfas ir povandeninis miestas  

Knygos Ulfas ir povandeninis miestas ištrauka

Profile for knygos.lt
Advertisement