KjellEspmark
PaukščiųTakas
IššvedųkalbosvertėZitaMažeikaitė
Knygosleidimąišdaliesfinansavo
VertimąparėmėŠvedijosKultūrostaryba
Thecostofthistranslationwasdefrayedbyasubsidyfrom theSwedishArtsCouncil,gratefullyacknowledged
©KjellEspmark,2007
©ZitaMažeikaitė,2021
©AustėjaJakas,2021
©Leidykla„Hieronymus“,2021
Visosteisėssaugomos
ISBN:978-609-96297-0-4
LeidiniobibliografinėinformacijapateikiamaLietuvosnacionalinėsMartynoMažvydobibliotekosNacionalinėsbibliografijosduomenųbanke(NBDB).
Jeimėgintumeįsivaizduoti,kadkiekvienožmogausgyvenimas,patirtis,visijovertinimaistaigasusikoncentruojair virstavienasuvokimoakimirka,nuotokiųepifanijųmus supantisvisatoslaikasimtųžibėtikaipPaukščiųTakas–kartaislabairyškiai,betkurkasdažniaublausiai,tarsipro ūkanas.Čiatikriausiaiatsirastųirjuodųjųskylių–skaudžių likimų,kurieneskleidžiašviesos.Jeigupavyktųišgirstituos liudijimus,kaipjieskambėtų?Poetasgaliįtaiatsakyti.Tą savotiškąiššūkįpabandžiausuformuluotivienameeilėraštyje:„Paskolinkmansavobalsą!“Šitaipatkurtosakimirkos būtųbegalinėistorijųvirtinėdidžiosiosISTORIJOSparaštėse.
Anoniminiaigraikųpoetaidaugiaukaippriešdutūkstančiusmetųtarsipradėjotokįkatalogą–suteikėbalsądaugeliuimirusiųjųvadinamojeGraikųantologijoje.
Ašsavorinkinįpradėjaupriešdaugelįmetų.Todėlįtraukiauįjįirkeletąankstesniųeilėraščių.
Jūsnegalitpasiektimanęs, norsledoluitasmaneišsaugojojūsųlaikams. Jūsklausiate:kastubuvai?
Apiekątumąstydavai?Kąmylėjai? Šitoirašsavęsklausiu.
Jūsžinottiktiek:paskutinismanovalgis–riešutaiirdžiovintaožkiena.
Ištiesųpaskutinismanovalgisbuvosniegas. Pūgamaneįveikė, pirštaiirkojossustingo, atsitikotai,kąvisdarprisimenu: kažkokiamoterispasilenkė priemanęs,sukniubusioanttako–svetimamoteris,atrodė,seniaijąpažįstu. Grabinėjantimanorankająpersmelkėkiaurai. Josveidasliepsnojo,betašjonepasiekiau. Jipasilikosumanim, opasaulissusitraukėirpavirtoledoluitu.
Orasįgavęsskonįtarsipriešaudrą.
Arvisdarkarometas?
Argalvospamautosantišrikiuotųkuolų tarpšiukšliųiratmatųpriešaismiestovartus?
Jaučiutikšitąakimirką: susiglaudęlygdulaumžirgiai skrendamtolynviršEufrato,sūkuriuojam, pilnito,kaspanašuįsaulę.
PriešaisAnubįstovėjau, paprastasegiptiečiųpirklys, manoširdisturėjobūtisveriama. Svarstykliųlėkštėjgulėjoplunksna. Jeimanoširdissunkesnė,pražuvęs. Akmeninėširdis nebusįleistaįanapus.
Ašaromplūstantužverktu manoveidumačiau, kaiplėkštėsuplunksnanusviro.
Kaiplengvabūdiškaimitaspasmerkėmanemirti–girdi,ašnušokaunuoLeukadėsuolos. Keletąšimtmečiųdarbuvaugyva devyniuosepapirusoritiniuose, traškančiuosenuomanomeilėsbeatsako.
Ašnumiriautiktada, kaidegėAleksandrijosbiblioteka.
Nieksnepastebėjo,kaipkažkasdingo suliepsnojusmintims, prisiminimųžiežirbasišblaškėvėjas.
Vėlesnėmkartomdaršistasliko tikišsilavinusiųpedantųdėka: manpadėjoišliktikeistarašyba–keliavauperamžius suneįprastuįvardžiu.
Klaidžiojaulygnelaiminganuolauža, praradusiryšį.
Paskuisupratau:tauašesu kaipfragmentas.Nebylimanoekstazė atkakliaiskambatavoausyse.
Tąrudeniodieną,kaimanelaidojo, įrankasįspraudėsusuktąpapirusą klajonėmspertamsą: kasjameparašyta,ašneperskaitysiu–esutikaštuoneriųmetųmergaitė.
Taipasas,manleidžiantisperžengti sienątarpgyvųjųirmirusių.
Ritinėlissulamdytas,rašmenys muitininkųpirštaisnučiupinėti.
Betjiešviečiatamsoj.
Irašmataujūsųveidus.
Norėjaubūtinemirtingas, irvylingidievaiišgirdomanoprašymą. Vislabiausendamas vaikųvaikuspalydėjauanapus.
Patstapaupilkasirlengvas kaipširšiųlizdasnupuolęsžemėn, dūzgiantisnuoįkyriųminčių.
Niekasjaumanęsneatmena. Dabaržinau,paskutinisdžiaugsmas–numirtitarpsavųjų, kaddusdamas,traukuliųtąsomas pabėgčiauproverkiančiasjųakis.
Išvisogyvenimoprisimenutikvienąakimirką: įsibridusstovėjaupasikaišiusraudonąsijoną irtraukiauįvandenįnendrinęvaltelę sukątikgimusiusavokūdikiu.
Artinosipriešųkariai,bangos manpažadėjo,kadjuopasirūpins. Taispindesioapgaubtavalanda.
Padariautaip,kaipmitasliepia, irvaltelėnulingavotolyn.
Šitojbegalinėjtamsoj visdargirdžiuvaikoriksmą.
Jiegalbūtrausėieškodamilobio, betradovarganasnuolaužas, tai,kasbuvolikępomanęs.Irnusivylė.
Betkamjieiškėlėmane
įtąbaltą,skausmingąšviesą?
Tenašmiegojaubejokiųsapnų.
Dabarprisimenutėvą,užmuštąpriearklo, motiną,elgetaujančiąsuištiestupuodeliu–skaudutaiprisiminti.
Arginematot,kadaškenčiu potuomuziejausstiklu, kainuolaužosnetprieblandojšvyti?
Buvauištųtrijųdegančiojkrosny.
Tauta,kuritąvalandąvaldėpasaulį, norėjosudegintimuskaipšiukšles. Betnuokarščiomūsųkūnaipakilo, švytėdamipasklidometarpžmonių.
Otie,kuriemusbuvosukaustę, netrukuspavirtovėjopustomomdulkėm.
Prisimenamjųbeviltiškąšauksmą, čialinguodamiperšimtmečius, omūsųpaliktospėdosvisdaršviečia.
Skarabėjasantmanokrūtinės, kadužmarštynepradingčiau. Patsmažaikąprisimenu, tasai,kursmanebalzamavo, pernosįištraukėmansmegenis. Džiaugiuosinorstuo,kasdarliko. Manegaubiantiskarstodangtis–suskilęsžvaigždėtasdangus, čiairtelpamanlikęspasaulis suvėjuirsvirpliaisišdžiūvusiammedy, daugybegarsų,tomedžiobalsų, kuriežino,kasaštoksesu.
Visataikaskartpajuntu, kaituateinipriemanęs irakimirkaimanesugrąžini.