PAŽINK SAVE
PRATYBŲ SĄSIUVINIS
KURSAS SKIRTAS
SMALSIEMS. Besidomintiems psichologija ir savęs pažinimu.
DRĄSIEMS. Nebijantiems išsamaus savo vidinio pasaulio tyrimo.
PRAKTIŠKIEMS. Ieškantiems praktiškai pritaikomų žinių apie žmogaus psichologiją.
PRATYBŲ NAUDA
• Gilėja savęs priėmimas ir supratimas.
• Didėja pasitikėjimas savimi.
• Sprendžiasi tapatybės problema.
• Aiškėja gyvenimo tikslai ir siekiai.
• Stiprėja savirefleksijos įgūdžiai.
• Didėja tolerancija kitiems ir kitokiems.
• Didėja atsparumas kritikai bei negatyviam vertinimui.
• Gilinamos psichologijos mokslo žinios.
KURSO PROGRAMOS TEMOS
1. Charakteris.
2. Gyvenimo istorija.
3. Emocinis pasaulis.
4. Vertybės ir motyvacija.
5. Įsitikinimai ir nuostatos.
6. Socialumas.
7. Asmeniniai santykiai.
8. Savirealizacija.
PAŽINK SAVE
Psichoedukacinės pratybos
,,Pažink save” pratybos - tai savarankiška kelionė į savo vidinį pasaulį. Taikydami įvairius psichologinius metodus bei instrumentus susipažinsite su savo charakteriu, emocijomis, vertybėmis, nuostatomis ir kitais asmeniniais ypatumais. Įgytas teorines ir praktines žinias galėsite taikyti bet kurioje savo gyvenimo srityje. Nuoseklus ir gilus savęs pažinimas išlaisvins iš priklausomybės nuo kitų žmonių nuomonės ir sukurs tvirtą pamatą savigarbai bei pasitikėjimui savimi.
Kurso programą sudaro 8 temos, kiekvienai temai yra skiriamos kelios užduotys.
,,Savęs pažinimo“ kursą parengė psichologė, psichoterapeutė, pedagogė, populiarios psichologijos knygų autorė Lina Dirmotė.
Charakteris 1
Charakteris: geras ar blogas?
Dialogas psichologo kabinete:
– Ai, žinote, mano toks jau charakteris…
– Koks ,,toks“?
– Na, suprantate, mano charakteris niekam tikęs. Nuo vaikystės man taip kartodavo. Ir namie, ir mokykloje...
– Tai visgi koks tas jūsų charakteris?
... [šitoje vietoje įsivyrauja mirtina tyla]
Kasdieniame bendravime visi mes vartojame ar girdime tokius apibūdinimus kaip ,,geras charakteris“, ,,blogas charakteris“ arba ,,stiprus charakteris“, ,,silpnas charakteris“. Turbūt kyla klausimas – kas tas charakteris ir kaip jį iš tiesų apibūdinti? Kas lemia, kad žmogaus charakteris yra stiprus, tvirtas ar silpnas ir glebus? Ryškus ar nuobodus ir pilkas?
Tai, ką socialiniame bendravime žmonės identifikuoja labai abstrakčiai ir intuityviai, psichologijos mokslas jau ne vieną dešimtmetį analizuoja ir bando apibrėžti, remiantis racionaliais ir beveik objektyviais matavimais. Šiai dienai jau prikurta nemažai teorijų bei testų, padedančių identifikuoti charakterio tipus ir sudėtines charakterio tipo savybes.
Ir nors kasdieniame gyvenime mes vis dar sakome, kad būna geri charakterio bruožai arba blogi, patrauklūs arba nepatrauklūs, žvelgiant psichologijos mokslo akimis, visi charakterio bruožai yra tiesiog žmogaus būdo savybės bei ypatumai, kurie gali reikštis kaip socialiai patrauklūs vienose situacijos ir ne itin patrauklūs – kitose.
TEORIJA.
10
UŽDUOTIS. Penki charakterio veiksniai.
Aprašykite savo charakterį remiantis penkiais charakterį apibūdinančiais veiksniais:
1) Emocinis pastovumas. Apibūdinamas kaip: ramus/ nerimastingas; saugus/ nesaugus; patenkintas savimi/ savęs gailintis.
2) Ekstraversija. Apibūdinama kaip: linkęs bendrauti/ atsiskyręs; mėgstąs juokauti/ rimtas; jausmingas/ santūrus.
CHARAKTERIS 14
Emocinis pasaulis 3
TESTAS. Asmenybės emocinės būsenos.
EMOCINĖ CHARAKTERIO SPALVA
Kad ir kokiomis charakterio savybėmis pasižymi žmogus, visos jo charakterio savybės turi tam tikrą emocinę spalvą – šviesesnę arba tamsesnę. Net ir labai nesigilindami, mes gebame atpažinti kito žmogaus vyraujančią emocinę būseną: ,,Šitas žmogus piktas, anas linksmuolis”, – nusprendžiame gana nesunkiai.
Emocinių būsenų klausimyno autorius L. A. Rabinovič, teigia, jog ir psichologiniais tyrimų metodais nėra sunku identifikuoti asmens polinkį į pesimistiškumą ar optimistiškumą, pozityvumą ar negatyvumą. Tam pakanka ,,pamatuoti” keturių vyraujančių emocijų: džiaugsmo, pykčio, baimės ir liūdesio, raiškos lygmenis.
TESTO ATLIKIMO INSTRUKCIJA
Į kiekvieną klausimą atsakykite neskubėdami, gerai apgalvodami pasirinkite vieną iš keturių atsakymo variantų: ,,tikrai taip“, ,,dažniausiai taip“, ,,dažniausiai ne“, ,,tikrai ne“.
BALŲ SKAIČIAVIMAS
• kiekvienas atsakymas ,,tikrai taip“ – 4 balai.
• ,,dažniausiai taip“ – 3 balai.
• ,,dažniausiai ne“ – 1 balas.
• ,,tikrai ne“ – 0 balų.
Atsakymas turi atspindėti jūsų paties nuomonę apie save. Gali būti, jog skirtingais gyvenimo etapais, jūsų atsakymas į vieną ir tą patį klausimą būtų skirtingas, remkitės dabartine situacija ir atsakykite taip, kaip yra dabar. Stenkitės būti nuoširdus ir sąžiningas.
EMOCINIS PASAULIS 44
Motyvai ir vertybės 4
Vertybės.
Jeigu motyvaciją galėtume priskirti vidiniam postūmiui, paskatai veikti, tai vertybes galėtume apibūdinti kaip to postūmio pamatą, nuo kurio atsispiriame. Žmonės daugybę savo veiksmų ir pasirinkimų grindžia vertybėmis. Vertybės sudaro žmogaus pasaulėžiūros karkasą, todėl dar jas galima būtų vadinti žmogaus gelmine-orientacine sistema.
Žmogus gerai besiorientuojantis savo vertybinėje sistemoje lengviau priima sprendimus, mažiau klaidžioja abejonėse. Jo tikslai ir pasirinkimų motyvai būna aiškesni, labiau pagrįsti. Toks žmogus jaučiasi saugiau ir stabiliau lyginant su asmeniu, net neįsivaizduojančiu, apie kokias vertybes mes čia kalbame ir kam jos reikalingos.
Psichologijoje vertybėmis vadinamos sudėtingos nuostatos, kurias sudaro žmonių emocijos, vaizdiniai ir mintys apie daikto ar reiškinio reikšmingumą asmeniui ar grupei.
Asmenybės vertybinių orientacijų tyrimo metodiką (VOT) pasiūlė amerikietis psichologas Mendelis Miltonas Rokičius (Rokeach). Šio tyrimo esmė – individualaus vertybinio sąrašo nustatymas, pagal tiriamojo vertybinius prioritetus bei orientacijas. Rokičius skiria dvi vertybių klases: terminalines (arba fundamentines) ir instrumentines vertybes.
Terminalinės vertybės (vertybės kaip tikslai) – tai dalykai, kurių verta siekti kaip galutinio gyvenimo tikslo.
Instrumentinės vertybės (vertybės kaip priemonės) – dalykai, kurie padeda siekti galutinių tikslų ir priimtini bei pageidaujami bet kokioje gyvenimo situacijoje.
Taigi, patyrinėkite, kokios jūsų vertybės?
UŽDUOTIS. Vertybinių orientacijų tyrimas.
Žemiau pateikiami du vertybių sąrašai: fundamentinių vertybių ir instrumentinių vertybių. Sudėliokite abu šiuos sąrašus taip, kad jums pati svarbiausia vertybė atsidurtų sąraše ties Nr.1, o pati nesvarbiausia ties Nr.18-19.
Sunumeruokite langeliuose išvardytas vertybes. Šiai užduočiai skirkite pakankamai daug laiko, apmąstykite, keiskite eilės numerius vietomis tol, kol abu sąrašai taps tiksliu jūsų asmeninės filosofijos atspindžiu. Taigi, pažintį pradedame nuo teorijų.
TEORIJA.
MOTYVAI IR VERTYBĖS 66
SĄRAŠAS A (fundamentalios vertybės):
EILĖS NUMERIS
VERTYBĖ
aktyvus gyvenimas (gyvenimo pilnatvė ir emocinis pasitenkinimas);
gyvenimo išmintis (sprendimų brandumas ir pagrįstumas, pasiekiamas įgyjant gyvenimo patirties);
sveikata (fizinė ir psichinė); įdomus darbas; gamtos ir meno grožis (grožio suvokimas stebint gamtą ir meno kūrinius);
meilė (dvasinė ir mylimo žmogaus fizinis artumas);
materialiai aprūpintas gyvenimas (be materialinių sunkumų);
geri ir ištikimi draugai; visuomeninė veikla (aplinkinių, kolektyvo, darbo draugų pagarba);
pažinimas (galimybė gerinti savo išsilavinimą, plėsti akiratį, kelti bendrąją kultūrą, intelektualiai tobulėti); produktyvus, veiksmingas ir rezultatyvus gyvenimas (maksimalus visų savo galimybių, jėgų ir gabumų panaudojimas);
savęs atskleidimas ir saviraiška (darbas su savimi, nuolatinis dvasinis ir fizinis tobulėjimas);
pramogos (malonus, neįpareigojantis laiko leidimas);
laisvė (savarankiškumas, sprendimų ir poelgių laisvumas, nepriklausomumas);
laimingas šeimyninis gyvenimas;
kitų laimė (kitų žmonių, visos tautos, žmonijos gerovė, tobulėjimas, vystymasis);
kūryba (kūrybinės veiklos galimybė);
pasitikėjimas savimi (vidinė harmonija, be vidinių prieštaravimų, abejonių).
SĄRAŠAS B (instrumentinės vertybės):
tvarkingumas ir valyvumas, mokėjimas daiktus išlaikyti švarius ir tvarkingus,
kruopštumas dirbant;
išsiauklėjimas (geros manieros);
dideli gyvenimo užmojai ir tikslai; gyvenimo džiaugsmas (humoro jausmas);
įsipareigojimų vykdymas (pareigingumas);
nepriklausomumas (gebėjimas veikti savarankiškai, kryptingai);
nenuolaidžiavimas savo ir kitų ydoms bei silpnybėms;
išsilavinimas (žinių išsamumas, gausumas, aukšta bendroji kultūra); atsakomybė (pareigos jausmas, mokėjimas laikytis duoto žodžio);
racionalumas (mokėjimas sveikai ir logiškai mąstyti, priimti apgalvotus, racionalius sprendimus);
savikontrolė (santūrumas, drausmė, savitvarda);
drąsa ginant savo nuomonę, pažiūras; tvirta valia (mokėjimas tvirtai laikytis, pasiekti savo, nepasiduoti sunkumams);
pakantumas (kitų pažiūroms ir nuomonėms, mokėjimas atleisti kitiems jų klaidas ir paklydimus);
pažiūrų platumas (mokėjimas suprasti kito požiūrį, gerbti kitokį skonį, papročius, įpročius);
sąžiningumas (teisingumas, nuoširdumas);
darbštumas (darbo, veiklos produktyvumas, efektyvumas);
jautrumas (rūpestingumas, mokėjimas suprasti ir užjausti)
MOTYVAI IR VERTYBĖS 67
EILĖS NUMERIS VERTYBĖ
Savirealizacija 8
Save realizuojanti asmenybė.
Kalbant apie žmogaus savirealizaciją, neretai vartojami ir tokie jos sinonimai: saviraiška arba saviaktualizacija. Visi šie terminai reiškia tą patį žmogiškos būties fenomeną – savo gebėjimų bei galimybių atskleidimą ir išplėtojimą.
Tiesa, kalbant apie gebėjimus bei galimybes nereikėtų apsiriboti profesine sritimi. Savirealizacija yra daug platesnis ir gilesnis procesas, nesibaigiantis ties savo talentų aptikimu ir jų, kaip pragyvenimo šaltinio, eksploatavimu.
Į savirealizaciją siūlau žvelgti filosofo Soreno Kierkegardo (Søren Aabye Kierkegaard, 1813-1855) akimis. Savo idėjai apie žmogaus saviraišką atskleisti jis nevartojo tokių naujadarų kaip savirealizacija ar saviaktualizacija, tiesiog patarė:
,,Būti tuo aš, kuriuo asmuo iš tikrųjų yra“.
Štai taip, visai paprastai. Būk tuo, kuo iš tikrųjų esi ir tai bus pats didingiausias savęs realizavimas. Kaip matome, šiame savirealizacijos apibrėžime telpa viskas: ir gebėjimai, ir žmogiškumas, ir pasaulėjauta, asmenybės unikalumas, visos charakterio spalvos, prigimties stiprybės ir silpnybės. Tiesiog būk tuo, kas iš tikrųjų esi.
Tam ir reikalingas savęs pažinimas, kad mes bent jau numanytume, kokie iš tiesų esame. Taip pat mums reikalinga drąsa, kad išdrįstume būti tokiais, kokiais esame.
Savęs pažinimas leidžia išvengti buvimo tuo, kuo nesame, bet įsivaizduojame, kad turime tokiais būti. Pažindami save mes galime jau nebebūti tokie, kokius mus nori matyti aplinkiniai, tiesiog todėl, kad mes tokie nesame. Savęs pažinimas informuoja, įgalina ir padrąsina mus savirealizacijai.
Kol mes esame tokie, kokie privalome būti, arba tokie, kokius mus nori matyti kiti, savirealizacija neįmanoma. Įmanomas tik vieno ar kito gebėjimo eksploatavimas. Bet tai nėra savirealizacija.
Tikroji savirealizacija prasideda nuo autonomijos. Vienas iš Humanistinės psichologijos įkūrėjų Karlas R. Rodžersas (Carl Ransom Rogers 1902-1987) teigė, jog žmogus ima judėti link autonomijos tik tuomet, kai pradeda pats rinktis tikslus, kurių jis nori siekti. Tuomet jis tampa pats už save atsakingu. Pats ,,nusprendžia, kokios veiklos ir kokie elgesio būdai jam prasmingi, kokie – ne.“
Pasak K.R. Rodžerso, savirealizacija – tai visų pirma laisvė būti savimi pačiu. Todėl savirealizacija negali būti ištreniruojama, ji gali būti tik išlaisvinama. Tu jau esi tu! Belieka tik save, koks esi iš tiesų, išreikšti, išlaisvinti.
,,Laisvė būti savimi pačiu yra bauginamai atsakinga laisvė, ir individas juda jos link atsargiai, nedrąsiai ir iš pradžių beveik visiškai nepasitikėdamas savimi (C. R. Rogers)“.
TEORIJA.
SAVIREALIZACIJA 128
8 TEMOS / 5 TESTAI / 5 PROJEKCINĖS PRAKTIKOS / 11 SAVĘS PAŽINIMO UŽDUOČIŲ / DAUGIAU NEI 100 KLAUSIMŲ!
,,Pažink save“ pratybos skirtos:
SMALSIEMS. Besidomintiems psichologija ir savęs pažinimu. Keliantiems klausimus kas aš? koks aš? kodėl aš toks, koks esu? ir ieškantiems į juos atsakymų.
DRĄSIEMS. Nebijantiems išsamaus savo vidinio pasaulio tyrimo ir pasiryžusiems atverti slapčiausių kambarių duris.
PRAKTIŠKIEMS. Ieškantiems praktiškai pritaikomų žinių apie žmogaus psichologiją ir nevengiantiems rimtai pasidarbuoti dėl trokštamo rezultato.
,,Pažink save“ pratybos – tai atnaujinta, patogesnė ir didesnę išliekamąją vertę turinti virtualaus ,,Pažink save” kurso versija. Virtualų psichoedukacinį savęs pažinimo kursą per dvejus jo gyvavimo metus baigė 4 grupės. Bendrai šioje savęs pažinimo kelionėje sudalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Augant savęs pažinimo poreikiui ir atsižvelgus į kurso dalyvių pageidavimus, ,,Pažink save“ kursą perkėlėme į pratybų sąsiuvinį. Dabar savęs pažinimo kelionė bus lengviau prieinama visiems norintiems. Ir! Atlikęs visas užduotis, žmogus turės ne tik daugiau savivokos žinių, bet ir vertingą knygą apie save, kurią metams bėgant bus įdomu atsiversti, paskaityti ar net papildyti.“ – psichoedukacinio kurso autorė, psichologė, psichoterapeutė, pedagogė, populiariosios psichologijos knygų autorė Lina Dirmotė.
