Save realizuojanti asmenybė.

Kalbant apie žmogaus savirealizaciją, neretai vartojami ir tokie jos sinonimai: saviraiška arba saviaktualizacija. Visi šie terminai reiškia tą patį žmogiškos būties fenomeną – savo gebėjimų bei galimybių atskleidimą ir išplėtojimą.

Tiesa, kalbant apie gebėjimus bei galimybes nereikėtų apsiriboti profesine sritimi. Savirealizacija yra daug platesnis ir gilesnis procesas, nesibaigiantis ties savo talentų aptikimu ir jų, kaip pragyvenimo šaltinio, eksploatavimu.

Į savirealizaciją siūlau žvelgti filosofo Soreno Kierkegardo (Søren Aabye Kierkegaard, 1813-1855) akimis. Savo idėjai apie žmogaus saviraišką atskleisti jis nevartojo tokių naujadarų kaip savirealizacija ar saviaktualizacija, tiesiog patarė:

,,Būti tuo aš, kuriuo asmuo iš tikrųjų yra“.

Štai taip, visai paprastai. Būk tuo, kuo iš tikrųjų esi ir tai bus pats didingiausias savęs realizavimas. Kaip matome, šiame savirealizacijos apibrėžime telpa viskas: ir gebėjimai, ir žmogiškumas, ir pasaulėjauta, asmenybės unikalumas, visos charakterio spalvos, prigimties stiprybės ir silpnybės. Tiesiog būk tuo, kas iš tikrųjų esi.

Tam ir reikalingas savęs pažinimas, kad mes bent jau numanytume, kokie iš tiesų esame. Taip pat mums reikalinga drąsa, kad išdrįstume būti tokiais, kokiais esame.

Savęs pažinimas leidžia išvengti buvimo tuo, kuo nesame, bet įsivaizduojame, kad turime tokiais būti. Pažindami save mes galime jau nebebūti tokie, kokius mus nori matyti aplinkiniai, tiesiog todėl, kad mes tokie nesame. Savęs pažinimas informuoja, įgalina ir padrąsina mus savirealizacijai.

Kol mes esame tokie, kokie privalome būti, arba tokie, kokius mus nori matyti kiti, savirealizacija neįmanoma. Įmanomas tik vieno ar kito gebėjimo eksploatavimas. Bet tai nėra savirealizacija.

Tikroji savirealizacija prasideda nuo autonomijos. Vienas iš Humanistinės psichologijos įkūrėjų Karlas R. Rodžersas (Carl Ransom Rogers 1902-1987) teigė, jog žmogus ima judėti link autonomijos tik tuomet, kai pradeda pats rinktis tikslus, kurių jis nori siekti. Tuomet jis tampa pats už save atsakingu. Pats ,,nusprendžia, kokios veiklos ir kokie elgesio būdai jam prasmingi, kokie – ne.“

Pasak K.R. Rodžerso, savirealizacija – tai visų pirma laisvė būti savimi pačiu. Todėl savirealizacija negali būti ištreniruojama, ji gali būti tik išlaisvinama. Tu jau esi tu! Belieka tik save, koks esi iš tiesų, išreikšti, išlaisvinti.

,,Laisvė būti savimi pačiu yra bauginamai atsakinga laisvė, ir individas juda jos link atsargiai, nedrąsiai ir iš pradžių beveik visiškai nepasitikėdamas savimi (C. R. Rogers)“.