Vertybės.

Jeigu motyvaciją galėtume priskirti vidiniam postūmiui, paskatai veikti, tai vertybes galėtume apibūdinti kaip to postūmio pamatą, nuo kurio atsispiriame. Žmonės daugybę savo veiksmų ir pasirinkimų grindžia vertybėmis. Vertybės sudaro žmogaus pasaulėžiūros karkasą, todėl dar jas galima būtų vadinti žmogaus gelmine-orientacine sistema.

Žmogus gerai besiorientuojantis savo vertybinėje sistemoje lengviau priima sprendimus, mažiau klaidžioja abejonėse. Jo tikslai ir pasirinkimų motyvai būna aiškesni, labiau pagrįsti. Toks žmogus jaučiasi saugiau ir stabiliau lyginant su asmeniu, net neįsivaizduojančiu, apie kokias vertybes mes čia kalbame ir kam jos reikalingos.

Psichologijoje vertybėmis vadinamos sudėtingos nuostatos, kurias sudaro žmonių emocijos, vaizdiniai ir mintys apie daikto ar reiškinio reikšmingumą asmeniui ar grupei.

Asmenybės vertybinių orientacijų tyrimo metodiką (VOT) pasiūlė amerikietis psichologas Mendelis Miltonas Rokičius (Rokeach). Šio tyrimo esmė – individualaus vertybinio sąrašo nustatymas, pagal tiriamojo vertybinius prioritetus bei orientacijas. Rokičius skiria dvi vertybių klases: terminalines (arba fundamentines) ir instrumentines vertybes.

Terminalinės vertybės (vertybės kaip tikslai) – tai dalykai, kurių verta siekti kaip galutinio gyvenimo tikslo.

Instrumentinės vertybės (vertybės kaip priemonės) – dalykai, kurie padeda siekti galutinių tikslų ir priimtini bei pageidaujami bet kokioje gyvenimo situacijoje.

Taigi, patyrinėkite, kokios jūsų vertybės?

UŽDUOTIS. Vertybinių orientacijų tyrimas.

Žemiau pateikiami du vertybių sąrašai: fundamentinių vertybių ir instrumentinių vertybių. Sudėliokite abu šiuos sąrašus taip, kad jums pati svarbiausia vertybė atsidurtų sąraše ties Nr.1, o pati nesvarbiausia ties Nr.18-19.

Sunumeruokite langeliuose išvardytas vertybes. Šiai užduočiai skirkite pakankamai daug laiko, apmąstykite, keiskite eilės numerius vietomis tol, kol abu sąrašai taps tiksliu jūsų asmeninės filosofijos atspindžiu. Taigi, pažintį pradedame nuo teorijų.

SĄRAŠAS A (fundamentalios vertybės):

Eil S Numeris

Vertyb

aktyvus gyvenimas (gyvenimo pilnatvė ir emocinis pasitenkinimas); gyvenimo išmintis (sprendimų brandumas ir pagrįstumas, pasiekiamas įgyjant gyvenimo patirties); sveikata (fizinė ir psichinė); įdomus darbas; gamtos ir meno grožis (grožio suvokimas stebint gamtą ir meno kūrinius); meilė (dvasinė ir mylimo žmogaus fizinis artumas); materialiai aprūpintas gyvenimas (be materialinių sunkumų); geri ir ištikimi draugai; visuomeninė veikla (aplinkinių, kolektyvo, darbo draugų pagarba); pažinimas (galimybė gerinti savo išsilavinimą, plėsti akiratį, kelti bendrąją kultūrą, intelektualiai tobulėti); produktyvus, veiksmingas ir rezultatyvus gyvenimas (maksimalus visų savo galimybių, jėgų ir gabumų panaudojimas); savęs atskleidimas ir saviraiška (darbas su savimi, nuolatinis dvasinis ir fizinis tobulėjimas); pramogos (malonus, neįpareigojantis laiko leidimas); laisvė (savarankiškumas, sprendimų ir poelgių laisvumas, nepriklausomumas); laimingas šeimyninis gyvenimas; kitų laimė (kitų žmonių, visos tautos, žmonijos gerovė, tobulėjimas, vystymasis); kūryba (kūrybinės veiklos galimybė); pasitikėjimas savimi (vidinė harmonija, be vidinių prieštaravimų, abejonių).

SĄRAŠAS B (instrumentinės vertybės): tvarkingumas ir valyvumas, mokėjimas daiktus išlaikyti švarius ir tvarkingus, kruopštumas dirbant; išsiauklėjimas (geros manieros); dideli gyvenimo užmojai ir tikslai; gyvenimo džiaugsmas (humoro jausmas); įsipareigojimų vykdymas (pareigingumas); nepriklausomumas (gebėjimas veikti savarankiškai, kryptingai); nenuolaidžiavimas savo ir kitų ydoms bei silpnybėms; išsilavinimas (žinių išsamumas, gausumas, aukšta bendroji kultūra); atsakomybė (pareigos jausmas, mokėjimas laikytis duoto žodžio); racionalumas (mokėjimas sveikai ir logiškai mąstyti, priimti apgalvotus, racionalius sprendimus); savikontrolė (santūrumas, drausmė, savitvarda); drąsa ginant savo nuomonę, pažiūras; tvirta valia (mokėjimas tvirtai laikytis, pasiekti savo, nepasiduoti sunkumams); pakantumas (kitų pažiūroms ir nuomonėms, mokėjimas atleisti kitiems jų klaidas ir paklydimus); pažiūrų platumas (mokėjimas suprasti kito požiūrį, gerbti kitokį skonį, papročius, įpročius); sąžiningumas (teisingumas, nuoširdumas); darbštumas (darbo, veiklos produktyvumas, efektyvumas); jautrumas (rūpestingumas, mokėjimas suprasti ir užjausti)