Charakteris: geras ar blogas?

Dialogas psichologo kabinete:

– Ai, žinote, mano toks jau charakteris…

– Koks ,,toks“?

– Na, suprantate, mano charakteris niekam tikęs. Nuo vaikystės man taip kartodavo. Ir namie, ir mokykloje...

– Tai visgi koks tas jūsų charakteris?

... [šitoje vietoje įsivyrauja mirtina tyla]

Kasdieniame bendravime visi mes vartojame ar girdime tokius apibūdinimus kaip ,,geras charakteris“, ,,blogas charakteris“ arba ,,stiprus charakteris“, ,,silpnas charakteris“. Turbūt kyla klausimas – kas tas charakteris ir kaip jį iš tiesų apibūdinti? Kas lemia, kad žmogaus charakteris yra stiprus, tvirtas ar silpnas ir glebus? Ryškus ar nuobodus ir pilkas?

Tai, ką socialiniame bendravime žmonės identifikuoja labai abstrakčiai ir intuityviai, psichologijos mokslas jau ne vieną dešimtmetį analizuoja ir bando apibrėžti, remiantis racionaliais ir beveik objektyviais matavimais. Šiai dienai jau prikurta nemažai teorijų bei testų, padedančių identifikuoti charakterio tipus ir sudėtines charakterio tipo savybes.

Ir nors kasdieniame gyvenime mes vis dar sakome, kad būna geri charakterio bruožai arba blogi, patrauklūs arba nepatrauklūs, žvelgiant psichologijos mokslo akimis, visi charakterio bruožai yra tiesiog žmogaus būdo savybės bei ypatumai, kurie gali reikštis kaip socialiai patrauklūs vienose situacijos ir ne itin patrauklūs – kitose.