MOTINOS MEILĖS PANČIAI
AUTORIAUS ŽODIS Per pastaruosius trejus metus knyga „Motinos meilė“ sulaukė daugiau negu dešimties leidimų dviejose leidyklose ir buvo išversta į kitas kalbas. Ji atvėrė akis į kitą motinos meilės pusę šimtams tūkstančių žmonių ir pakeitė jų likimus. Be to, ši nedidukė knyga palietė daugybę klausimų, tiesiogiai nesusijusių su motiniškų jausmų pertekliaus tema. „Motinos meilė“ susidėliojo kaip vientisa pasaulėžiūros sistema, padedanti pamatyti šeimą, vyro ir moters santykius iš kitų pozicijų. Ji ir toliau populiari, reikalinga, ir neverta liautis apie ją kalbėti. Laikas bėga pirmyn, ir labai greitai! Per trejus metus tiek visko įvyko! Prisikaupė aibė medžiagos apie pernelyg stiprius tėvų jausmus. Todėl iškilo būtinybė žengti naują šios temos vystymo žingsnį. Pribrendo būtinybė knygą perkurti iš esmės. Tačiau, kaip jau esu sakęs, ranka nekyla iš pagrindų perdaryti knygos, kuri jau seniai pelnė skaitytojų pripažinimą... Ir aš apsisprendžiau parašyti naują knygą, didesnę, iš dalies panaudodamas ankstesnės knygos medžiagą. Taigi knyga „Motinos meilė“ – tarytum motina, o „Motinos meilės pančiai“ – jos dukra. „Dukra“ labiau įsigilino į šią temą, knygos apimtis padidėjo, tačiau, kita vertus, ji pasiėmė iš „motinos“ ne viską, o tai, ką pasiėmė, irgi pateikia savaip. Nelyginant kokie žmonės, „duktė“ panaši į „motiną“, tačiau kiekviena jų savaip individuali. Toks sprendimas man patiko: jis brangina „motinos“ sėkmę ir suteikia gyvybę naujai kartai. Taip nutiko ir knygai „Gyvosios mintys“, kuri patapo visų mano knygų motina: „Gyvosios mintys“ – nelyginant šaknys mano kūrybos medžiui, kurio kamienu galiu laikyti knygą „Ištakos“, o visos likusios knygos – šito, dabar jau didelio medžio šakos. Kamienas šakojasi ir toliau: jau pasirodė nauja knyga „Giminė“, knygos „Gyvieji namai“ „ūglelis“... Ir štai dabar iš naujo ūgtelėjo mano, kaip rašytojo, veikla: ankstesnės knygos pradėjo „leisti“ naujas šakeles. Taigi jos – jau „močiutės“ „Gyvosios mintys“ vaikaitės. Medis vis labiau šakojasi, darosi kuplesnis. Ir po juo atsiras vietos dar gausesniam skaitytojų būrui. O virš medžio sušvito „Vaivorykštė“ – septynių knygų projektas nauja man menine forma! Knygos antraštė „Motinos meilės pančiai“ rodo, kad joje išsakomas labiau apibrėžtas, konkrečiau į šį motinos meilės ypatumą nukreiptas žvilgsnis. Knygą prisodrina daugybė gyvenimiškų istorijų, atskleidžiančių įvairiopas pernelyg stiprios motiniškos meilės apraiškas. Skaitytojams prašant, papildžiau knygą temomis apie tuos atvejus, kai motiniškos meilės stokojama ir kai tėviškos meilės būna per daug. Tokios meilės atmainos irgi pražūtingos, o situacijos, su kuriomis gyvenime nuolatos susiduriu, man tą vis primena. Atskiros knygos apie tėvišką meilę, kaip moterys buvo prašiusios, nesiėmiau rašyti, bet vienas skyrius šioje knygoje skirtas būtent šiai temai. Be to, atsirado naujas skyrius apie motinų ir dukterų santykius. Ypač išskirčiau skyrių „Kaip tapti nelaimingam“! Jis parašytas tiems, kurie ir toliau gyvenime patiria visokiausių bėdų, nelaimių ir kažkodėl kitaip gyventi nemoka. Tokiems žmonėms tikriausiai būtina savo nelaimingo gyvenimo meistriškumą pakelti iki profesionalumo aukštumų, todėl tasai skyrius turi paantraštę: „Nelaimingo gyvenimo meistras“. Galbūt kai kam verta pradėti knygą skaityti būtent nuo šio skyriaus... Tikriausiai tada knygos mintys bus suvokiamos giliau ir kokybiškiau. O gal kam nors, perskaičius šį skyrių, norėsis knygą perskaityti iš naujo, nes pasikeis suvokimo prizmė... Štai, gerbiamasis skaitytojau, ir pristačiau naują, jau trečią savo knygų kartą. Kol kas atsirado tik pirmoji „vaikaitė“...