MOTINOS MEILĖS PANČIAI
AUTORIAUS ŽODIS Per pastaruosius trejus metus knyga „Motinos meilė“ sulaukė daugiau negu dešimties leidimų dviejose leidyklose ir buvo išversta į kitas kalbas. Ji atvėrė akis į kitą motinos meilės pusę šimtams tūkstančių žmonių ir pakeitė jų likimus. Be to, ši nedidukė knyga palietė daugybę klausimų, tiesiogiai nesusijusių su motiniškų jausmų pertekliaus tema. „Motinos meilė“ susidėliojo kaip vientisa pasaulėžiūros sistema, padedanti pamatyti šeimą, vyro ir moters santykius iš kitų pozicijų. Ji ir toliau populiari, reikalinga, ir neverta liautis apie ją kalbėti. Laikas bėga pirmyn, ir labai greitai! Per trejus metus tiek visko įvyko! Prisikaupė aibė medžiagos apie pernelyg stiprius tėvų jausmus. Todėl iškilo būtinybė žengti naują šios temos vystymo žingsnį. Pribrendo būtinybė knygą perkurti iš esmės. Tačiau, kaip jau esu sakęs, ranka nekyla iš pagrindų perdaryti knygos, kuri jau seniai pelnė skaitytojų pripažinimą... Ir aš apsisprendžiau parašyti naują knygą, didesnę, iš dalies panaudodamas ankstesnės knygos medžiagą. Taigi knyga „Motinos meilė“ – tarytum motina, o „Motinos meilės pančiai“ – jos dukra. „Dukra“ labiau įsigilino į šią temą, knygos apimtis padidėjo, tačiau, kita vertus, ji pasiėmė iš „motinos“ ne viską, o tai, ką pasiėmė, irgi pateikia savaip. Nelyginant kokie žmonės, „duktė“ panaši į „motiną“, tačiau kiekviena jų savaip individuali. Toks sprendimas man patiko: jis brangina „motinos“ sėkmę ir suteikia gyvybę naujai kartai. Taip nutiko ir knygai „Gyvosios mintys“, kuri patapo visų mano knygų motina: „Gyvosios mintys“ – nelyginant šaknys mano kūrybos medžiui, kurio kamienu galiu laikyti knygą „Ištakos“, o visos likusios knygos – šito, dabar jau didelio medžio šakos. Kamienas šakojasi ir toliau: jau pasirodė nauja knyga „Giminė“, knygos „Gyvieji namai“ „ūglelis“... Ir štai dabar iš naujo ūgtelėjo mano, kaip rašytojo, veikla: ankstesnės knygos pradėjo „leisti“ naujas šakeles. Taigi jos – jau „močiutės“ „Gyvosios mintys“ vaikaitės. Medis vis labiau šakojasi, darosi kuplesnis. Ir po juo atsiras vietos dar gausesniam skaitytojų būrui. O virš medžio sušvito „Vaivorykštė“ – septynių knygų projektas nauja man menine forma! Knygos antraštė „Motinos meilės pančiai“ rodo, kad joje išsakomas labiau apibrėžtas, konkrečiau į šį motinos meilės ypatumą nukreiptas žvilgsnis. Knygą prisodrina daugybė gyvenimiškų istorijų, atskleidžiančių įvairiopas pernelyg stiprios motiniškos meilės apraiškas. Skaitytojams prašant, papildžiau knygą temomis apie tuos atvejus, kai motiniškos meilės stokojama ir kai tėviškos meilės būna per daug. Tokios meilės atmainos irgi pražūtingos, o situacijos, su kuriomis gyvenime nuolatos susiduriu, man tą vis primena. Atskiros knygos apie tėvišką meilę, kaip moterys buvo prašiusios, nesiėmiau rašyti, bet vienas skyrius šioje knygoje skirtas būtent šiai temai. Be to, atsirado naujas skyrius apie motinų ir dukterų santykius. Ypač išskirčiau skyrių „Kaip tapti nelaimingam“! Jis parašytas tiems, kurie ir toliau gyvenime patiria visokiausių bėdų, nelaimių ir kažkodėl kitaip gyventi nemoka. Tokiems žmonėms tikriausiai būtina savo nelaimingo gyvenimo meistriškumą pakelti iki profesionalumo aukštumų, todėl tasai skyrius turi paantraštę: „Nelaimingo gyvenimo meistras“. Galbūt kai kam verta pradėti knygą skaityti būtent nuo šio skyriaus... Tikriausiai tada knygos mintys bus suvokiamos giliau ir kokybiškiau. O gal kam nors, perskaičius šį skyrių, norėsis knygą perskaityti iš naujo, nes pasikeis suvokimo prizmė... Štai, gerbiamasis skaitytojau, ir pristačiau naują, jau trečią savo knygų kartą. Kol kas atsirado tik pirmoji „vaikaitė“...
Dėkoju leidykloms, padėjusioms gimti mano pirmosioms knygoms. Linkiu joms visoms sėkmės ir kūrybiškumo jų nelengvame, bet labai svarbiame Rusijos prusinimo darbe, taip pat linkiu draugiško bendradarbiavimo be konkurencijos!
ĮŽANGA Knyga „Motinos meilė“, šios knygos pirmtakė, sukėlė visuomenėje daug triukšmo. Reaguota į ją buvo įvairiai. Kartą, susitikimo su skaitytojais metu, viena moteris papasakojo, kad, pradėjusi skaityti tą dukros padovanotą knygą, ji baisiausiai suirzo!.. Pati nesitikėjo, jog gali šitaip pasielgti –išmetė knygą pro langą! Tačiau pirmi perskaityti puslapiai giliai palietė jos sielą, tad po kelių mėnesių ji vėl tą knygą nusipirko ir prisivertė perskaityti. Ir štai dabar atėjo padėkoti už tai, kad, perskaičius knygą, jos santykiai su vaikais labai greitai tapo visiškai kitokie. Daugelis psichologų šia knyga naudojasi kasdien, kaip padedančia spręsti pačias sudėtingiausias šeimos problemas. Pasirodė, kad ja ypač domisi ir vyrai! Per elektroninį paštą gaunu daug laiškų ir džiaugiuosi, kad knygą perskaitę vyrai laiko ją „geriausia knyga tiems, kurie nori tapti išmintingesni“. Georgijus iš Vokietijos, perskaitęs ją Rusijoje ir grįžęs namo, man parašė: „Aš buvau it neregys, klaidžiojau kaip rūke. Mano gyvenime vis kartojosi „atsitiktiniai“ įvykiai, nelauktai iškildavo problemų, o aš, nesuvokdamas tikrų jų priežasčių, savo veiksmais viską tik dar labiau apsunkindavau. Dabar aš matau! Dabar aš suvokiu! Dabar aš veikiu sąmoningai!“ Knygos „Motinos meilės pančiai“ genealogija prasidėjo nuo jos „močiutės“ – knygos „Gyvosios mintys“ skyriaus. Tada aš buvau vos tik pradėjęs vystyti šią temą. O „močiutė“ atsirado štai taip... Važiavau metro iš teatro, iš visiems žinomo spektaklio apie motinos meilę, o tiksliau tariant, apie tos meilės stoką. Daug kas yra gilinęsi į temą, kodėl motinos palieka vaikus. Taip, tokių dramų gyvenime pasitaiko, bet baisiau kas kita: kur kas dažniau esama atvejų, kai motinos meilės būna per daug. Būtent tada gyvenime ir atsiranda didžiausių problemų. Deja, žmonėms labiau krenta į akis meilės stoka. Jos perteklius pasireiškia ne taip ryškiai, ir į tai žmonės kreipia mažiau dėmesio, mažiau apie tai kalba, mažiau rašo. Apie tai ir mąsčiau, sėdėdamas vagone... Vėlus vakaras, žmonių mažai. Širdyje lyg koks akmuo, nes tema, tiesą sakant, neatskleista: klausimai iškelti, o atsakymų nėra... Tačiau juk didžio rusų literatūros klasiko pjesė statoma scenoje jau nebe pirmą šimtmetį... Ir štai ėmė rastis „alternatyvaus“ spektaklio idėja. Būtent idėja – be jokių jos įgyvendinimo planų: dramaturgijos niekada nelaikiau savo sritimi. Visada būdamas apsikrovęs daugybe kitų darbų, gilintis į dramaturgiją neturėjau kada. Tačiau šį vakarą, važiuodamas namo, ūmai pasijutau įsitikinęs, kad tokią pjesę galiu parašyti! Juk ta tema man labai gerai žinoma, beje, iš kitos, dėl savo tragiškumo kur kas platesnės pusės. Staiga vienoje stotelėje į traukinio vagoną įlipa moteris, kaip du vandens lašai panaši į mano buvusią pacientę! Tokiais pat juodais drabužiais kaip prieš daugelį metų, kai pažįstami ją atvedė pas mane. Moteris buvo netekusi sūnaus ir jau dveji metai skendėjo savo sielvarte. Ji negalėjo žiūrėti į džiaugsmingus veidus – kaipgi žmonės gali šypsotis, kai žuvo jos sūnus! Atvejis buvo sudėtingas – tos moters niekas neįstengė išvesti iš jos sielvartingo stingulio, o iki jos skrydžio aš teturėjau dvi valandas laiko. Man pasisekė sugrąžinti pacientę į gyvenimą tik todėl, kad suvokiau ir mokėjau jai išaiškinti pagrindinę tragedijos priežastį. Tą įvykį įsiminiau visam gyvenimui...
Ir štai dabar metro vagone pasirodžiusi moteris juodais drabužiais sakytum priminė man, kad ši tema neišsisėmusi ir svarbi, kad metas ją išrutulioti ir perteikti žmonėms. Žinoma, įlipusi į metro vagoną moteris buvo kita, tačiau itin į aną panaši. Aš jau seniai nebesistebiu tokiu kūrybingu Pasauliu. Priėmiau tai kaip aiškią užuominą ir atsisėdau rašyti knygą. Taip buvo parašytas knygos „Gyvosios mintys“ skyrius „Motinos meilė“. O štai „Gyvųjų minčių“ „dukrelė“ – knyga „Motinos meilė“ – atsirado vėliau... Praėjo keletas metų, ir pernelyg didelės motiniškos meilės tema vėl priminė apie save. Įsigilinau į ją dar labiau, prisikaupė daug naujų pavyzdžių, ir, kai susiruošiau rašyti dar vieną serijos „Pasaulis manyje“ knygą, Pasaulis pasiuntė keletą ženklų, kurie išsklaidė abejones, apie ką rašyti. Apskritai pavyzdžių, rodančių, kad motinos meilės gali būti per daug, gyvenime apstu. Jų pasitaiko tiesiog kasdien. Toks reiškinys iš tikrųjų masinis. Perskaitę šią knygą, tai, kas vyksta, suvoksite kur kas giliau, galėsite šią problemą pamatyti iš visų pusių. Na, sakysim, argi ne ženklas – gaunu žurnalą „Septynios dienos“, ir ant viršelio stambiom raidėm užrašyta „Olga Ponizova: „Gyvenu tik dėl sūnaus“. Tiražas – daugiau kaip milijonas egzempliorių. Aš jau žinau, koks bus to sūnaus gyvenimas. Gal toji aktorė turi asmeninių problemų, tačiau jos pasaulėžiūra apskelbiama didžiulei auditorijai ir daugeliui moterų gali pasirodyti sektina. Ir tokiai pozicijai nepateikiama jokios alternatyvos, niekas tokiu pat milijoniniu tiražu nepasako, kad ji savo sūnų stumia į prapultį! Televizijos laidos, suburiančios prie televizorių dešimtis milijonų žmonių, irgi nesigilina į tai, koks pražūtingas būna pernelyg didelės motiniškos meilės poveikis. Apie tai nekalbama beveik niekur, išskyrus specialią psichologinę literatūrą, tačiau ir ten šis klausimas aptarinėjamas nepakankamai giliai. Tą dieną, kai išvažiavau į vasarnamį kaip į kūrybinę komandiruotę parašyti knygą, iš S miesto gavau laišką, kuriame moteris pasakojo apie savo begalinį sielvartą: žuvo jos devyniolikametis sūnus. Su jo tėvu moteris išsiskyrė prieš penkerius metus, nes „jis pradėjo labai smarkiai gerti“. Laiškas bylojo apie didžiulę jos meilę sūnui ir apie nemažiau didelį jos troškimą visur būti išvien su juo. Apie viską ji pasakojo, naudodamasi žodžiu „mes“: „mes gydėmės“, „mes elgėmės taip...“ Aiškių aiškiausia – pernelyg didelė motiniška meilė ir sukėlė tragediją. Tasai laiškas buvo paskutinis lašas, perpildęs taurę, ir aš nusprendžiau iš susikaupusios medžiagos sukurti knygą bei ją pateikti žmonėms. Beje, kiek anksčiau esu gavęs kitokį ženklą. Maskvoje buvo sušauktas Pirmasis tarptautinis motinų kongresas. Jis vyko Kristaus Išganytojo soboro salėje ir suorganizuotas buvo labai solidžiai: prabangi salė, daug delegacijų iš užsienio, įspūdingi svečiai, rimtos kalbėtojų temos ir aukštas forumo statusas. Pakviestas tarti žodį šiame kongrese, nusprendžiau savo kalbai pasirinkti tokią temą: „Motinos meilė: kita medalio pusė“. Kaip ir tikėjausi, visi pranešėjai kalbėjo tik apie didį moters, kaip motinos, vaidmenį, ir niekas nė žodžio nepratarė apie jos moteriškumo esmę, paskirtį gyvenime, apie vyro ir poros vaidmenį. Tarytum motinystė gyvenime būtų viskas, tarytum ji egzistuoja savaime, skyrium nuo vyro ir moters sąjungos, be jų meilės. Netgi stačiatikių šventikas, gavęs žodį, paklausė: „O kokią vietą jūs skiriate vyrams?“ Posėdžio vedėja, psichologijos profesorė, patylomis mano kalbą vis atidėliojo: ji žinojo, apie ką kalbėsiu ir, kaip vėliau suvokiau, nesutiko su mano pozicija. Aš tą pastebėjau ir priminiau, kad suteiktų žodį ir man. Galiausiai ji taip ir padarė, bet prieš tai kreipėsi į klausytojus šitaip: „Dabar aš suteiksiu žodį žmogui, su kurio nuomone jūs tikriausiai nesutiksite, tačiau
būkite kantrūs ir jį išklausykite.“ Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tokia įžanga ji tik sukėlė domesį ir pažadino beužmiegančią auditoriją. Ir štai kas įdomu: mano žodžius apie didžiulę žalą, kurią daro pernelyg didelė motinos meilė, apie tai, kad vertybių sistemoje į pirmą vietą privalo būti iškelta tėvų tarpusavio meilė, o ne meilė vaikui, teisingai suprato ir teigiamai sureagavo dauguma klausytojų. Aš dėl to apsidžiaugiau. Tačiau posėdžio vedėja nepasidavė. Ji pasiūlė balsuoti (o tai neįprasta!) dėl pagrindinių mano kalbos postulatų, ir po balsavimo atsidūrė tarp neįtikėtinų mažumų – iš pusantro tūkstančio žmonių tik du (ji ir jos pavaduotoja) balsavo prieš! Šitaip gavau patvirtinimą, kad tyrinėjimus atlieku teisinga kryptimi, kad širdies gilumoje dauguma žmonių junta, kaip neigiamai veikia jų gyvenimą kita motinos meilės pusė. Ir supratau, kad reikia žengti tolimesnį žingsnį – savo žinias įgyvendinti praktiškai. Taip atsirado ši knyga.
Pernelyg didelės motinos meilės tema turi globalinį pobūdį, ir nors vienose tautose jos raiška silpnesnė, o kitose – stipresnė, tačiau ji ne tik yra, bet ir visame pasaulyje sukuria aibę problemų: nuo smulkių šeiminių nesutarimų ir skyrybų iki vaikų žūties ir sudėtingų socialinių problemų, karų – štai kokių esama įvairių situacijų, kurių svarbiausia priežastis – pernelyg didelė motinos meilė.
Neskubėkite neigti! Perskaitykite, pagalvokite, stebėkite gyvenimą, ir tikriausiai sutiksite su mano nuomone, patys surasite daugybę faktų, patvirtinančių tai, kas čia pasakyta. Ši knyga gali visiškai pakeisti jūsų pasaulėžiūrą, jūs tapsite išmintingesni. O svarbiausia, jeigu neimsite totaliai visko neigti ir nusiteiksite į šią temą žvelgti kūrybiškai, tai daug ką įstengsite pakeisti į gera tiek savo pačių, tiek ir savo vaikų gyvenime. Labai daug šeimų pajuto itin gerą šios knygos poveikį. Turinčiai tokią nuostabią genealogiją „vaikaitei“ – knygai „Motinos meilės pančiai“ – likimas skiria dar įdomesnę, ryškesnę sėkmę. Šią knygą kiekvienai šeimai iš tiesų verta turėti po ranka. Į ją sudėtų žinių pritaikymas garantuoja šeimai laimę!
Turinys AUTORIAUS ŽODIS...............................................................6 ĮŽANGA...................................................................................8 ŽIŪRĖK, KUR ŠAKNYS......................................................12 MOTINOS JAUSMAI............................................................ 24 MOTINA IR DUKTĖ............................................................. 65 AR BŪNA TĖVO MEILĖS PANČIŲ?..................................72 VERTYBIŲ SISTEMA...........................................................80 PSICHINIS GIMIMAS......................................................... 105 KURIANTI MOTERIS......................................................... 129 MEILĖS STYGIUS..............................................................136 MEILĖ TĖVAMS.................................................................140 GIMINĖ IR MOTINOS MEILĖ........................................... 153 SEKSUALINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SANTYKIAI.......................................................165 LINKĖJIMŲ IŠMINTIS.......................................................170 KAIP BŪTI NELAIMINGAM arba NELAIMINGO GYVENIMO MEISTRAS......................... 177 NEIŠGALVOTOS ISTORIJOS............................................ 191 NEAKIVAIZDINĖ IŠMINTIES MOKYKLA.....................210 PRIEDAS..............................................................................212