5
Nusikaltimų vykdytojos
P
irmoji nacių žudikė buvo ne koncentracijos stovyklų prižiūrėtoja, bet slaugė. Iš visų profesionalių ji baisiausia. Centre suplanuotos masinių žudynių operacijos prasidėjo ne dujų kamerose Aušvice-Birkenau ir ne masinio sušaudymo vietose Ukrainoje; jos prasidėjo Reicho ligoninėse. Pirmieji žudymo metodai – migdomieji, hipoderminė adata ir marinimas badu. Pirmosios aukos – vaikai. Per karą slaugės tūkstančius apsigimusių kūdikių ir neįgalių paauglių nužudė didelėmis raminamųjų dozėmis, mirtinomis morfino injekcijomis ir marindamos badu. Visa tai buvo daroma siekiant tautos pažangos ir sveikatos.1 XIX a. pabaigoje atsirado modernus genetikos mokslas, tarptautiniu mastu paskleidęs eugenikos idėjas – šis terminas apibrėžtas 1910 m. pasirodžiusios šios srities pradininko Harvardo absolvento Charles’o Davenporto knygos antraštėje: Eugenics: The Science of Human Improvement by Better Breeding („Eugenika: mokslas apie žmogaus tobulinimą sukuriant geresnę rūšį“). Vokietijoje eugenika dar buvo vadinama rasine higiena ir specifiškiau taikoma arijų populiacijos didinimo politikai. Paveldimi „genetiniai“ defektai ir bruožai buvo laikomi rasinėmis ar grupinėmis apraiškomis, būdingomis skirtingoms žmonijos civilizacijoms. Kai kurie jų laikyti pažangesniais už kitus, ir visi skirti išlikimui. Rasizmas, kaip ir nacionalizmas, traktuotas teigiamai. Pažanga, įsivaizduojama kaip vokiečių grožio ir elgesio idealas, gali būti pasiekta tik pašalinus žmonijos kenkėjus. 134