V e l n i o s k y l ė 89
bučinio, pultume mėšlungiškai glamonėtis kaip naujagimiai, krioguodami bronchito apimtais plaučiais ir kaip arbatinis pasiutiškai švilpdami pro dantų protezus. Ir aš, aukštielninkas ant ortopedinio čiužinio – kietos fakyro lentos, gelbstinčios nuo sėdmens nervo skausmų, – prisiminčiau, koks kadaise, labai seniai, buvau jaunas ir aistringas, kai, pavalgius troškintos vištienos, neėsdavo rėmuo, kai ateities horizontas neapsiribodavo grėsminga kardiogramos kreive, panašia į Andų kalnus, tada, kai ankstyvą lapkričio rytą, nykų kaip lietus mokyklos kieme per matematikos pamoką, grįžau pamatyti dukrelės. Moters balsas, trimis kalbomis iš nežinios skelbiantis lėktuvų skrydžius, plūduriavo virš galvos lyg Delvo* debesėlis, kol pagaliau pamažu išsisklaidė, virsdamas tolimų miestų – San Salvadoras, La Pasas, Buenos Airės, Montevidėjas – skiemenimis išsiskaidžiusių pavadinimų aido putomis, šimtaaukščiai pastatai, nelyginant Adomo obuolys aukštyn ir žemyn slankiojantys liftai, be perstojo ryjantys ir išvemiantys tamsius ūsuotus valdininkus, kuriems nusišypsojus tarytum prasiskleidžia uždanga ir sutviska auksiniai mandagių grobuonių dantys. Tose gaivališkose šalyse, kur lyg teatro spektakliai nesiliauja valstybės perversmai ir žemės drebėjimai, bandydami (nesėkmingai) pažadinti apsnūdusius tango dainininkus, po tragiškos Gardelio mirties dedančius viltis į „Kumparsitą“, atsidūręs ten tarp kaktusų su daina apie Doloresę lūpose, galėčiau pasekti tauriuoju Kamilu Toresu**, mano širdies gilumoje po nepajudinamai slūgsančiais egoizmo ir tingystės klodais aistringai šaukiančiu kovon. Dešim * Paul Delvaux (1897–1994) – žymus belgų dailininkas siurrealistas.
* * Camilo Torres Restrepo (1929–1966) – Kolumbijos dvasininkas, vadinamosios išsivadavimo teologijos pradininkas, aktyvus Liaudies išsivadavimo armijos kovotojas.