KAUNAS PILNAS KULTŪROS 2019 GRUODIS by Kaunas Pilnas Kultūros

Geradariai

2019 GRUODIS Viršelio iliustracijos autorė Adriana Vala

2019 12

Apie vienintelę tokią Kaune prieglaudą „Katino svajonė“ skaitykite 18 psl. Arvydo Čiukšio nuotr.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Šiaip jau „Kaunas pilnas kultūros“ niekada nerašo apie blogus žmones ar blogus jų poelgius. Nebent kokį šarmingą istorinį faktą iškapstome. Bet gruodis – toks metas, kai norisi koncentruotis į tai, kas šildo sąžinę ir motyvuoja nesėdėti rankas sudėjus.

Ačiū Daug diskutavome dėliodami šį numerį. Kas yra geradaris? Būti geram – menas ar savybė? Ar pakanka išsiųsti trumpąją žinutę kartą per metus, kai apie galimybę padėti kitiems primena televizija? Ar pakanka keičiant garderobą senojo neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems apsipirkimas – ne kasdienybė? Ar esi mažiau nuoširdus, jei apie gerus savo darbus pasakoji garsiai, taip įkvėpdamas kitus, bet ir save paglostydamas? Ir ar skaitosi, kad esi labdarys, jei tavo vardas marmure neiškaltas? O ar tikrai esi blogas žmogus, jei niekam neaukoji ir niekam nepadedi? Bet jei niekam nedarai bloga ir išpildai gyvenimo tau primestas užduotis, gal vis tiek patenki į tą gerų

vaikų sąrašą, kurį turi barzdočius iš Laplandijos? Žurnale tiesioginių atsakymų į šiuos klausimus, kviečiančius mąstyti ir filosofinėmis, ir religinėmis kategorijomis, nebus. Bet radome daug priežasčių pakamantinėti herojus ir herojes, kurie darbo metu ar po jo gelbėja savus, svetimus, pažįstamus, gyvūnus. O ir save pačius. Gelbėja ar tiesiog padeda. Būti laimingesniems ir geresniems. P.S. 2020-aisiais minėsime Čiunės Sugiharos, Japonijos konsulo, 1940 m. išdavusio tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, metus. Tebūnie geri metai.

2019 GRUODIS

Daugiau nei du tūkstančiai meno kūrinių, dokumentų, knygų, kitų vertybių, o ir dvi didžiausios galerijos Kaune. Tokios esminės Mykolo Žilinsko (1904–1992) gyvenimo dovanos savo Tėvynei, kurios nė sekundei neišsižadėjo patogiai gyvendamas Vakarų Berlyne. Taip pat – tremtinių lietuvių, jo seserų su šeimomis, grįžimas namo. Kuri dovana svaresnė, sunku taip paprastai įvertinti. Juk kas yra paveikslas ar pastatas, lyginant su žmogaus gyvybe? Visgi, nors šios dovanos susijusios, istorija siūta daugybe skirtingų spalvų siūlų. Tai knygos, o gal serialo vertas lietuviškas detektyvas, žengiantis per kelias santvarkas ir ne vieną valstybės sieną.

Dar nepažinta dovana Kaunui Kotryna Lingienė Luko Mykolaičio nuotr.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 GRUODIS

Verslininkas, valdininkas, mecenatas Mykolas Žilinskas – vienas paslaptingiausių XX a. gyvenusių lietuvių. Taip pat ir vienas turtingiausių išeivių – iš sovietų užimto Kauno: iš „Pienocentro“ sargo išgirdęs, kad bute tyko NKVD, su savo „Buick“ išlėkė tiesiai į Berlyną, kur jau turėjo keturių aukštų namą. Ir meno kūrinių kolekciją iš Smalininkų kilęs diplomuotas istorikas, Pirmosios Respublikos metais dirbęs ir saugume, ir vyriausybės kanceliarijoje, jau buvo pradėjęs rinkti – norėjo išpuošti įsigytą Abromiškių dvarą ir jį atverti poilsiautojams. Nespėjo.

Nespėjo, o Berlyne pateko tiesiai į gestapo rankas. Taip ir tęsėsi: vėliau amerikiečiai galvojo, kad Žilinskas – komunistas, o sovietų saugumas – kad jis ne tas Žilinskas, o bendrapavardis, dirbęs Lietuvos atstovybėje Švedijoje. Iki pat 1991-ųjų vestoje KGB byloje vėliau pažymėta, kad „yra priešiškas tarybų valdžiai ir su saugumu nebendradarbiaus“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadovė Irmantė Šarakauskienė pati su didžiosios dovanos Kaunui ir Lietuvai teikėju nebuvo susitikusi. Visgi apie jį pasakoja lyg apie artimą vyresnį giminaitį ar mokytoją. Atsargiai, užsimovusi baltas pirštines, varto jo lietuvišką pasą – taip, taip, nepriklausomos Lietuvos. Kažkokiu būdu prasitęsęs jo galiojimą Londone, Žilinskas po Europą keliavo kaip tikras lietuvis, ir net į sovietų okupuotą Lietuvą su šiuo pasu galiausiai sugebėjo patekti. I. Šarakauskienė mus tikina negalinti išrinkti, kurie iš keliasdešimt kartų gabalais gabentos (jokių kelionių dokumentų nėra), Kaune nusėdusios kolekcijos darbų jai artimiausi, o tyrinėjimams medžiagos dar užteks kelioms specialistų kartoms. Tiesa ta, kad pats Žilinskas nebuvo

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

menotyrininkas. Ne visi dovanoti darbai pasirodė esą originalai. Visgi jis liepė etiketažuose rašyti tą, ką buvo įsigijęs. Dabar gal ne visi užrašai mecenatui patiktų. Daugiau apie tai sužinoti galima pasižiūrėjus Gražinos Sviderskytės dokumentinį filmą „Šimtmečio kontrabanda: Paskutinis reisas“ – mums su fotografu rekomendavo I. Šarakauskienė, abu, jau pasižiūrėję, perduodame kitam. Dar galerijos knygynėlyje abu įsigijome vieno kolekcijos parvežėjų, tuometinio LTSR kultūros ministro pavaduotojo Vytauto Jakelaičio prisiminimus apie Žilinską, išleistus 1994 metais. Spauda atitinkama, bet istoriją papildo ir kolekcijos nuotrupos. 87 centai! Šimtus meno darbų Žilinskas supirko gyvendamas jau Vakaruose – ir Danijoje, ir Prancūzijoje, ir Vakarų Berlyne. Čia sklido gandas apie jo kolekciją, kuria buvo nukabinėtos visos keturių aukšto namo sienos, ir dar keliomis eilėmis. Žilinsko, lyg kokio diplomato „be portfelio“, namuose svečius pasitikdavo lietuviška vytis. Todėl galiausiai, neturėdamas tiesioginių įpėdinių, kolekciją padovanojo Lietuvai. Kad tik ne kitoms šalims. Iš pradžių lyg siūlė ją vietoj išpirkos – kad seserys grįžtų namo. Rašė laiškus LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui. Sovietai tokių mainų lyg ir atsisakė, vėliau seserys į Lietuvą grįžo galbūt tam, kad padėtų bendrauti su turtuoliu emigrantu. Bet Žilinskui rūpėjo ne tik seserys. Jis norėjo, kad lietuviai grįžtų į Lietuvą, ir tikėjo, kad tokio masto dovana padės stiprinti tautiškumą. Neverta čia perpasakoti to, kas jau rodyta ir rašyta. Detektyvas įtraukia, nes nėra baigtas – iki šiol neaišku, kas tiksliai kūrinius pergabendavo per sieną. Istorijoje gausu simbolių: į Žilinsko namą Vakarų Berlyne pri-

vežę modernių lietuviškų baldų, prabangius istorinius sunkvežimyje vyrai vežė jau griūvant Berlyno sienai. Vos pavyko, kaip ir tąkart, kai buvo vežama José de Ribera (ar visgi David de Haen?) drobė – kaip tik tuomet vokiečiai gaudė maoistus, tad stabdė visus įtartinus automobilius. Pavyko. Klausantis I. Šarakauskienės, žiūrint G. Sviderskytės dokumentiką, vartant V. Jakelaičio monografiją, mintyse dėliojasi itin protingo, išsilavinusio, skrupulingai smulkmeniško ir atsargaus, turtingo, bet neišlaidaus ir visgi labai drąsaus bei įžvalgaus žmogaus portretas. Kas gi vos mirus Stalinui galėjo pagalvoti, kad netrukus prasidės keletą dešimtmečių truksianti epopėja, kurią savo ruožtu valdantys manėsi ir KGB, ir pats Žilinskas? 1979 m. atidaryta Kauno paveikslų galerija sulaukė didelės sėkmės – mistinio filantropo dovanoto meno pasižiūrėti plūdo tūkstančiai. Po

I. Šarakauskienė perpasakoja vienos rusų meno ekspertės mintį – ši, keliskart apsilankiusi galerijoje, pastebėjo, kad kauniečiai dar nėra atradę šios dovanos, kurios vertę nustatyti sunku. Pinigais – milijonai, o jei ne pinigais? Šįkart sąmoningai apie pačią kolekciją daug nepasakojame. Nes pasakojame apie žmogų. Žilinskas lankėsi ir statybose, prašė viską įrengti kuo kokybiškiau. Vėliau, jau visai silpnos sveikatos, apsilankė ir veikiančioje galerijoje. Bet dėmesio pats nemėgo. Gyveno asketiškai, pinigus leido paveikslams, bet ne taksi – įsigijęs darbą galėjo parsinešti jį namo pats, ant pečių. Ir svečius vaišindavo namuose, į restoranus nesivesdavo. M. Žilinsko atminties ženklų Kaune nėra daug – skaičiuokime tas dvi galerijas ir kapą Petrašiūnų kapinėse. Tiesa, yra ir anksčiau jam priklausęs daugiabutis Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių kampe, šalia Istorinės LR Prezidentūros. Tuomet – sumani investicija, šiandien – vis dar audeklu apklotas galbūt būsimas viešbutis. Žinote, nujaučiu, kad jei viešbučiui puošti nebus pagailėta ne tik modernių sprendimų, bet ir meno vertybių, kurios būtų regimos visuomenei, Žilinskui tai labai patiktų. Žilinskui, kuris vaikas būdamas taip norėjo mokytis, kad užsėjo žemę tabaku, derlių pardavė ir išvažiavo į Kauną. 2019 GRUODIS

ciurlionis.lt

Nors galutinai kolekcija baigta vežti jau nepriklausomoje Lietuvoje, laimingu jos finalu galima laikyti M. Žilinsko dailės galerijos atidarymą 1989 m. vasarą.

Žilinsko apsilankymo Dainų šventėje ir, matyt, dėl sukilusių pozityvių jausmų, plūsti ėmė ir likusi jo sukaupto turto dalis. Nors galutinai kolekcija baigta vežti jau nepriklausomoje Lietuvoje, laimingu jos finalu galima laikyti M. Žilinsko dailės galerijos atidarymą 1989 m. vasarą. Postmodernistinio architektų Eugenijaus Miliūno, Kęstučio Kisieliaus, Sauliaus Juškio kūrinio laukia nuodugni rekonstrukcija. Pats metas! Galbūt atnaujintas veidas taps priežastimi vėl stovėti eilėse?

A J I R O T S I O T O F 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Åª R O S

2019 GRUODIS

A J I R O T S I O T O F 1 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Åª R O S

2019 GRUODIS

1 1

A M E T O I S E N Ė M

VšĮ „Kauno hospiso namai“ šių metų gruodžio 29 dieną švęs penkerių metų sukaktį. Namų direktorė Kristina Krasko pasakoja apie šiuos metus, praleistus hospiso darbuotojų, savanorių ir pacientų bendruomenėje, ir apie darbą, kurio misija – prasmingas paskutinis žmogaus gyvenimo etapas.

„Padedame gyventi“ Julija Račiūnaitė Luko Mykolaičio nuotr.

1 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 GRUODIS

1 3

Papasakokite apie Kauno hospiso namų veiklą. Kauno hospiso namai teikia nemokamą paliatyvią pagalbą nepagydomiems pacientams bei jų artimiesiems. Kol kas neturime stacionaraus pastato ir kol kas teikiame pagalbą tik namuose.

Ar Vilniuje esantis hospisas turi pastatą? Tikrai taip. Tiek Vilniaus hospisas, tiek hospisai visame pasaulyje priima pacientus ir stacionare, ir lanko juos namuose. Negaliu pasakyti, kad mums bus lengviau, atsiradus pastatui. Bet tikrai bus lengviau tiems žmonėms, kuriems reikia hospiso jie žinos, kur gali kreiptis. Daugybė žmonių netgi bijo ieškoti pagalbos, mano, kad su užgriuvusiais sunkumais privalo susitvarkyti patys, negali užkrauti rūpesčio artimuoju kitiems. Nors pastato labai tikimės ir laukiame, tačiau negalime sau leisti dirbti tik jam atsiradus. Teikiame pagalbą, nepaisydami nei stogo, nei priemonių stygiaus. Šiandien turime 10 darbuotojų ir savanorių komandą. Pirmo vizito metu pacientą aplanko socialinis darbuotojas, gydytojas ir slaugytoja. Įvertinę konkrečią situaciją jie sprendžia, kokią individualią pagalbą pacientui mes galime suteikti. Pirmiausia pacientą aptarnauja medicininis personalas, siekiantis patenkinti fiziologinius žmogaus poreikius. Tik tada galime kalbėti apie bendravimą, žaidimą šaškėmis, muzikos terapiją ar kaniterapiją. Atvykstate su gyvūnais? Taip, tarp savanorių turime ir kvalifikuotų kaniterapeučių, kurios pas pacientus atvyksta su gyvūnais, žinoma, jei pacientai to nebijo ir pa-

1 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

geidauja. Jie pacientai nenori didelių gyvūnų - ieškome mažesnių. Kai pacientas dalinasi savo polinkiais, išsako, ko nori ir kas jam nepatinka tai jau yra gyvenimas. Kas yra paliatyvioji pagalba? Tai yra medicininė, socialinė, psichologinė, dvasinė, juridinė pagalba pacientui ir jo artimiesiems. Paliatyvi pagalba teikiama terminalinės būklės pacientams, ji padeda žmogui paskutiniu gyvenimo etapu. Nepamirškime, kad šie pacientai yra jautriausia visuomenės dalis, o mūsų užduotis – palydėti žmogų, padėti jam oriai patirti paskutinę gyvenimo kelionę. Kokių sričių specialistai dirba hospise? Visi 10 darbuotojų yra išklausę paliatyvios pagalbos kursą. Čia dirba gydytojai, slaugytojos, slaugytojos padėjėja, kineziterapeutas, savanorių koordinatorius ir dvasinis asistentas. Kaip į jūsų veiklą įsijungia savanoriai? Turime daugiau nei šimtą savanorių. Jų yra nemažai, tačiau nepakankamai. Pagal mūsų organizacijos taisykles savanoriauti galima iki dviejų valandų per savaitę. Tokios pozicijos laikomės, kadangi norime, kad savanoris dirbtų tik tada, kai yra pasirengęs, kai gali skirti tam laiko, atitrūkti nuo kitų darbų, šeimos rūpesčių, studijų. Savanoriauja įvairių sričių specialistai - iš tiesų prie komandos gali prisidėti kiekvienas, kuris kreipiasi į hospisą. Koordinatorius pasikalba su savanoriu, duoda užpildyti anketą. Kiekvienas savanorio vizitas pas pacientą yra suderinamas su koordinatoriumi ir

likusia komanda. Taip pat turime „Google“ grupę, kurioje visi savanoriai bendrauja, pasidalina savo veiklos rezultatais po apsilankymo pas pacientą - papasakoja, ką sutiko, ką nuveikė, ko prašė pacientas. Jauniausiam savanoriui yra 10 metų, savanoriauja ir moteris su mažais vaikais, o vyriausia mūsų savanorė yra aštuoniasdešimt dvejų. Yra buvę ir taip, kad pirmiausia savanoriauti pasirenka vaikai, o po kurio laiko prisijungia ir jų tėvai. Negaliu įvardyti vienos dominuojančios grupės, kuri labiausiai linkusi į savanorystę. Tiesiog, kai žmogus supranta, kad jam to reikia, jis į mus kreipiasi. Kiekvienas pasirenka, kur ir ką veiks savanoriaudamas. Ir aš, ir savanorių koordinatorius kiekvieną savaitę siūlome veiklas ir savanoriai renkasi, ką norėtų ir galėtų nuveikti. Įvairiai deriname vizitus į pacientų namus. Kiekvieno iš jų tikslai taip pat skirtingi - juk visų pirma kiekvienas ateina pas pacientą kaip žmogus, taigi atsineša ir pacientui dovanoja kažką savo. Neprisistatome su savo specialybe ar pareigomis - ateiname tiesiog žmogiškai būti paciento namuose, kalbėtis ir klausytis, neprimetant pacientui to, ko jis galbūt nepageidauja. Kadangi ne pacientai lankosi pas mus, o mes pas juos, turime gerbti jų namų taisykles, pavyzdžiui, neleisti per daug vandens plaudami rankas. Atsižvelgti į tokias smulkmenas ir iš tiesų pažinti pacientą galime tik su savanorių pagalba. Tiesą sakant, pacientas su jį lankančiu savanoriu kartais tampa atviresnis nei su savo artimaisiais. Ligoninėje paprasčiau - visi žino tvarką, tiesiog ateini į palatą ir atlieki reikiamas procedūras. Ateidamas pas žmogų į namus turi atsiklausti dėl savo žingsnių ir veiksmų.

Beje, visa hospiso bendruomenė susitinka kiekvieną mėnesį. Susitikimai būna labai įvairūs: kartais mokymai su pasikviestu lektoriumi, kartais koncertas, kurio einame klausytis drauge, gali būti ir paciento išvyka, jo gimtadienio šventė. Kartais netgi vykstame į piligrimines keliones. Taip susitinkame ir pažįstame vieni kitus. Kitaip savanoriai pažinotų tik darbuotojus, bet ne vienas kitą. Kadangi dirbame labai jautrioje srityje, stengiamės palaikyti bendruomeniškumą. Juolab kad savanoriai dažnai graužiasi, jaučiasi nepakankami padėję ar netgi pasakoja gavę iš paciento kur kas daugiau, nei patys pajėgė suteikti. Kaip padedate savanoriams ir darbuotojams įveikti darbe pasitaikančius sunkumus? Kaip jau minėjau, rengiame susitikimus kiekvieną mėnesį, taip pat nuolat kontaktuojame telefonu. Matydami itin sunkias situacijas, kai išeina ilgai globoti pacientai (nors pasitaiko atvejų, kai globojame juos vos vieną dieną ar net nespėjame atvykti - tik pasišnekėti telefonu), rengiame susitikimus, kviečiame savanorių koordinatorių, psichologą ir kalbamės su tais, kuriuos netektis palietė. Ypač nelengva, jei per labai trumpą laiką mus palieka daug pacientų - deja, taip atsitiko per praėjusias Kalėdas. Pati esu dirbusi savanorių koordinatore, tad pažinojau ir pažįstu kiekvieną savanorį ir žinau, kad esu už juos atsakinga. Esame suinteresuoti, kad savanoriai liktų organizacijoje, tad rūpinamės jų mokymu, augimu ir reabilitacija. Stengiamės įsiklausyti į jų poreikius - pavyzdžiui, net apmokytas savanoris gali jaustis nedrąsiai pirmą kartą atlikdamas tam tikras procedūras. Tokiu atveju pas pacientą su savanoriu keliauja darbuotojas, jį padrąsina, pamoko.

2019 GRUODIS

1 5

Kokia buvo jūsų, kaip specialistės, kelionė iki šio darbo?

Į savanorių koordinatorės pareigas prieš ketverius metus mane pakvietė hospiso steigėja Žanna Jankovskaja. Pradžioje tikrai nebuvau ta, kuri pati siūlėsi, kėlė ranką ir sakė: „Aš pirma, aš padėsiu.“ Buvau iš tų sėdinčiųjų salės gale: „Padėsiu, jei labai reikės.“ Tačiau, kai pakvietė, sutikau iškart. Beje, visuomet maniau, kad priprasiu eiti į pacientų namus, matyti sudėtingas situacijas. Bet galų gale tiesiog suvokiau, kad aš ne robotas ir kol esu žmogus - priprasti neįmanoma. Su laiku ir su patirtimi ateina tik žinojimas, kaip konkrečioje situacijoje elgtis, bet ne pripratimas. Atsimenu savo pirmąjį pacientą, pirmąjį savanorį, taip pat ir paciento būklę, diagnozę. Pamenu, kaip stovėjau už savanorio nugaros ir jaučiausi labai nedrąsiai. Tad šiandien lydėdama žmogų pas pacientą puikiai suprantu, kaip jis jaučiasi. Supratau, kad tikrai matau šios veiklos prasmę, turiu padėti žmonėms ir šiandien negaliu būti niekur kitur. Be to, čia dirba nuostabi komanda, būti kartu su jais man yra didžiulė garbė. Nežinau didesnės ir kilnesnės misijos nei ši - padėti žmogui, kuriam niekas kitas padėti nebegali. Juk hospiso darbuotojus motyvuoja ne atlyginimas - pragyvename iš rėmėjų lėšų, „dviejų procentų“ ir savanoriško darbo. Į kokias praktikas, galbūt užsienyje veikiančius hospisus orientuojatės? Praktikų yra daug ir įvairių: Rusijoje hospisai veikia nuo 1907 m., Anglijoje maždaug nuo 1960 m. Vien Lenkijos hospisus suskaičiuoti sunku - jų yra kiekviename mieste. Amerikoje taip pat veikia labai plačiai ir rimtai išvystytas hospisų

1 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

tinklas. Ten ir savanorystė yra savaime suprantama veikla - o mes jos dar tik mokomės, pratinamės. Kartais net pasitaiko nuomonių, kad tik nieko neveikiantis žmogus gali sau leisti savanoriauti. Kaune pagal gyventojų skaičių turėtų veikti trys hospisai, o veikia vienas ir be stacionaraus pastato. Vis dėlto mes norime augti čia, Kaune, kaip tie, kuriems svarbus kokybiškas žmogaus gyvenimas. Mes žmogui padedame ne numirti, bet kokybiškai ir oriai gyventi. Mums rūpi, kad žmogus galėtų ir norėtų tęsti gyvenimą, gyventą iki ligos - juk niekas dar nesibaigė. Kaip pacientai jus suranda? Pas mus pacientai patenka gavę siuntimą iš šeimos gydytojo. Dažniausiai kreipiasi artimieji, prašydami pagalbos - juos mes ir nukreipiame pas šeimos gydytoją, kartais juos nukreipia dar ligoninėje. Kartais žmonės apie mus išgirsta iš žiniasklaidos, tad sakau: apie mus rašomi straipsniai yra skirti ne mums, o mūsų pacientams. Svarbiausia, kad pacientą pasiektų žinia, jog juo bus pasirūpinta. Be to, juk padedame ir pacientų artimiesiems, kuriems taip pat reikia bendravimo, psichologinės pagalbos, žinių apie slaugymą. Jiems taip pat reikia atokvėpio, išvykos, galų gale daugybė jų yra dirbantys. Štai vieną kartą teko padėti mamai, slaugiusiai savo vaiką, panirusį į komą - išleisdavome ją į darbą. Taigi padedame visai šeimai. Teikiate ir teisinę pagalbą. Netiesiogiai. Jei tokios pagalbos prireikia, padedame žmogui rasti specialistą ir tinkamą pagalbos būdą. Kaip ir visose situacijose - jei specialisto neturime, mes jo ieškome, kad paciento poreikis būtų patenkintas. Netgi tikėjimo, religijos

Kaip, be savanorystės, galima paremti, padėti Kauno hospiso namams? Galima mus paremti - internetiniame hospiso puslapyje esame paskelbę sąrašą reikalingiausių daiktų. Visad trūksta higienos priemonių: sauskelnių, palučių, įklotų, prausiklių, kremų, šampūnų, prausimo

kepurių. Taip pat labai reikalingi įvairūs įrenginiai, skirti judėjimui, kineziterapijai: keltuvai, vėžimėliai, kopikliai. Šie dalykai nėra kompensuojami, ilgus metus žmogui jų tenka laukti eilėje. Visad galite padovanoti tai, kas atliko išėjus artimiesiems. Tiesą sakant, būdų yra įvairiausių: galite suorganizuoti koncertą, galite sekti mus socialiniuose tinkluose, galite aukoti, galite apie mus rašyti ir kalbėti, galite ką nors sukurti ar pagaminti, galite mus pasikviesti į svečius ar patys apsilankyti. Net ir mažiausias dėmesio ženklas svarbus - jis rodo, kad rūpime.

2019 GRUODIS

kaunohospisas.lt

klausimais - esame krikščioniška organizacija, tačiau jei žmogus priklauso kitai konfesijai, ieškome reikiamo šventiko, o jei netikintis nieko neperšame ir neagituojame.

1 7

A M E T O I S M

Įžengus pro vienintelės tokios Kaune, išskirtinai katinams skirtos, prieglaudos duris, pasitinka kelios dešimtys viltingų akių porų. Didžioji dalis šių akių priklauso „Katino svajonės“ globojamiems keturkojams, tačiau šiltai kiekvieną gyvūnų mylėtoją priima ir organizacijos savanoriai. Tai žmonės, kurie savo asmeninį laiką ir energiją skiria katinėlių gelbėjimui bei priežiūrai. Su prieglaudos įkūrėjomis Laima Buragiene ir Daiva Žiurinskiene kalbėjomės apie priežastis, paskatinusias atidaryti „Katino svajonę“, įvairias pagalbos gyvūnams formas ir namų ieškančių katinėlių kasdienybę.

Vakarai po darbo su dešimtimis katinų Justė Vyšniauskaitė Arvydo Čiukšio nuotr.

1 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 GRUODIS

1 9

A M E T O I S E

Kiek žmonių dabar aktyviai savanoriauja prieglaudoje?

Daiva: Taikos prospekte tuomet buvo didžiulė laukinių kačių populiacija – ją pamačiusi supratau, kad reikia kažką daryti. Tada mes su Laimute, kuri irgi įžvelgė ir norėjo spręsti šią problemą, susipažinome gyvūnų globos puslapyje.

Laima: Aktyviai savanoriaujančių dabar yra penkiolika, bet dar tiek pat prieglaudoje apsilanko retkarčiais, pagal savo galimybes. Žmonės randa skirtingų būdų prisidėti prie mūsų veiklos: kas gamina guoliukus, kas taiso draskykles, kas atneša laikraščių, kas fotografuoja ir rūpinasi informacijos sklaida, rašo straipsnius ar platina skelbimus. Priimame visas savanoriavimo formas.

Laima: Tarp šių beglobių katinėlių atsirado sergančių ir jauniklių, kuriems priežiūra ir gydymas buvo būtini. Ši mudviejų pastebėta problema paskatino pradėti veiklą. Prisijungus dar vienai iš prieglaudos įkūrėjų – Ilonai, viskas išsirutuliojo į katinukų gelbėjimui, globai ir priežiūrai skirtą iniciatyvą. Pradžia buvo išties sunki, viską darėme iš savo asmeninių lėšų: mokėjome už katinų gydymą, sterilizaciją, maistą, kiek vėliau, pastebėję mūsų veiklą, gyvūnų mylėtojai pradėjo aukoti pinigus. Kai prieglaudos savanorių gretos pasipildė dar keliais žmonėmis, nusprendėme kurti organizaciją, kad veikla vyktų sklandžiau ir efektyviau. Taip atsirado „Katino svajonė“, neseniai atšventusi jau septintąjį gimtadienį.

Kaip kilo idėja įkurti išskirtinai katinams skirtą prieglaudą?

Kaip per septynerius veiklos metus pasikeitė prieglauda? Laima: Viskas keitėsi labai iš lėto – po truputį didėjo veiklos apimtys. Šiandien galime priimti daug daugiau katinukų nei veiklos pradžioje. Taip pat anksčiau globotiniai atkeliaudavo iš artimos, mums pažįstamos aplinkos, esančios šalia mūsų darboviečių ar gyvenamųjų vietų. Po truputį tinklas išsiplėtė visame Kaune, o šiandien į mus pagalbos kreipiasi ir žmonės iš Kauno rajonų ar net tolimesnių gyvenviečių. Nuo prieglaudos įkūrimo iki dabar jau esame suradę namus daugiau nei 1500 katinėlių.

2 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Kaip savanoriai suranda jus, o jūs – juos? Kas žmones paskatina skirti asmeninį laiką prieglaudos priežiūrai? Daiva: Dažniausiai savanoriai mus suranda internete. Kartais žmogus tiesiogiai susiduria su problema ir ją spręsdamas įsijungia į mūsų veiklą. Taip pat būna, kai iš šios prieglaudos gyvūnų mylėtojas pasiima katinuką ir vėliau grįžta čia savanoriauti. Laima: Skirti savo laiką ir energiją šiai veiklai paskatina paprasčiausias žmogiškumas. Tiesiog, kai eidamas gatve pamatai sergantį, sužeistą gyvūną, negali ramiai praeiti, ignoruodamas problemą. Tikiu, kad žmonės iš esmės visada nori padaryti ką nors gero ir nesavanaudiško, o darbas prieglaudoje yra būtent toks. Manau, pasirūpinti bejėgiu gyvūnu yra kiekvieno pareiga. Kokios žmogaus savybės labiausiai padeda norint dirbti su gyvūnais, jiems padėti? Daiva: Ypač naudingas išsilavinimas medicinos srityje, nes dažnai katinams reikalingas gydymas: mes leidžiame jiems vaistus, plauname žaizdas, į akis lašiname lašus.

Laima: Žinoma, ypač svarbu mylėti gyvūnus, tačiau ta meilė turi būti protinga ir atsakinga. Kai gyvūnui visiškai nebeįmanoma padėti, reikia vadovautis protu, o ne emocijomis. Kai gyvūnas kankinasi, kartais vienintelis humaniškas žingsnis yra padėti jam neskausmingai, oriai išeiti. Daiva: Turime taisyklę – negalima kankinti gyvūno. Gyvūnų globėjai ir prieglaudos savanoriai turi suprasti ir gebėti priimti šį sprendimą. Iš esmės pasisakome už kokybišką gyvūnų priežiūrą, kad gelbėjimas nevyktų vien dėl gelbėjimo, o išties būtų naudingas. Prieglaudoje šiuo metu yra šešiasdešimt katinų, o dar kelios dešimtys glaudžiasi savanorių namuose bei veterinarijos klinikose. Kaip keturkojams sekasi sugyventi tarpusavyje? Ar pasitaiko linksmų kuriozų? Laima: Prieglaudoje katinai erdvę dalinasi draugiškai, tačiau, žinoma, visko pasitaiko. Pagal savo charakterį, amžių ir sveikatos būklę katinėliai yra suskirstyti į kelis kambarius. O krėsti išdaigas mėgsta visi. Man atmintyje labiausiai įsirėžė, kai viena katytė pradraskė ant lango pritvirtintą tinklelį ir jau kitą dieną išvažiavo į namus – turbūt labai skubėjo pas naujuosius šeimininkus. Prie prieglaudos gyvena maždaug penkiolikos metų katė vardu Limarija. Ji buvo viena pirmųjų „Katino svajonės“ gyventojų. Vis dėlto gyventi viduje jai nepatiko, todėl greitai rado būdų pabėgti į lauką. Tačiau toli niekada nesitraukia, tebėra prieglaudos dalimi, tik gyvena po atviru dangumi. Žmonės visada tikisi, kad jaunus kačiukus pavyks išsiauklėti, tačiau yra tokių kačių, kurios pačios nusprendžia, kaip elgtis ir gyventi joms geriau, – tokia ir mūsų Limarija.

Kaip atrodo katino kasdienybė prieglaudoje? Laima: Naktį katinai miega, o ryte į prieglaudą ateina merginos, kurios gyvūnus pamaitina, pakeičia vandenį, išvalo kraiką, guoliukus. Ryte katinėlius lanko tie savanoriai, kurie dirba vakarinėse pamainose, slenkančiu grafiku, studentai arba pensininkai. Dieną katinėliai vėl gyvena savarankiškai, o vakare ateina kiti savanoriai po savo dienos darbų. Kokiais dar būdais padedate beglobiams katinėliams? Daiva: Sterilizuojame daug benamių kačių. Į mus dėl to kreipiasi mažesni miesteliai ir įmonės – paskutinė tokia buvo „Nemunas“, kurios teritorijoje buvo septyniolika kačių. Laima: Sterilizacija yra investicija į ateitį, nes, jei šiandien nesterilizuosime benamių gyvūnų ir kiekviena katė atsives po maždaug keturis kačiukus, bus be galo sunku juos visus išgelbėti. Reikia suprasti, kad visos laukinės katės neatras namų, o kai kurios iš jų yra pratusios ir moka išgyventi lauke, žmonės jas pašeria, rūpinasi. Šios katės nenorėtų atsidurti tarp keturių sienų, tačiau mažyliai lauke išgyventi nesugeba. Todėl sterilizacija yra būtina, o jos metu katės gauna ir kitokią privalomą veterinarinę pagalbą. Daiva: Dar mes dalinamės informacija apie dingusius katinėlius, bandome padėti keturkojams atrasti savo šeimininkus, o šeimininkams – keturkojus. Su kokiais didžiausiais sunkumais šiandien susiduria prieglauda? Laima: Didžiausia problema šiandien yra patalpos, o tiksliau tai, kad kitą vasarą jų tikriausiai nebeliks. 2019 GRUODIS

2 1

A M E T O I S E N Ė M 2 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 GRUODIS

2 3

Taip pat labai norėtume, kad į mūsų veiklą įsijungtų daugiau jaunų žmonių. Norisi užsiauginti atsakingą, patikimą jaunąją kartą, kuri ateityje galėtų iš mūsų perimti visą prieglaudos valdymą. Be to, prieglaudoje labai trūksta stiprių rankų, todėl ypač laukiame vyrų savanorių.

Mes glaudžiamės garažų rajone, kurį planuojama griauti. Nuomojamas namelis, kuriame įsikūrėme, nėra tobulas: jame šildytis tenka elektra, o tai brangu, vandenį atsinešame iš šalia esančių garažų, nes savo neturime, o stoge atsivėrė skylės. Vis dėlto šiose patalpose galime priglausti kelias dešimtis katinėlių ir tai mums svarbiausia. Bet dėl suplanuoto pastato griovimo šiandien turime ieškotis naujų namų.

2 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Ką dar reikėtų žinoti apie „Katino svajonę“? Daiva: Manau, kad kiekvienas žmogus turėtų įsivaizduoti, kas yra prieglauda, kaip ji atrodo, koks čia vyksta gydymas, kaip gyvena gyvūnai. Didžioji dalis žmonių turi susidarę klaidingą įspūdį apie gyvūnų prieglaudas, galvoja, kad katinus, kurie per tam tikrą laiką nesuranda namų, mes užmigdome. To niekada nedarome! Katinėliai gyvena čia, kol randa tikruosius namus. Taip pat kartais žmonės sako, jog yra per jautrūs apsilankymui prieglaudoje, nes jiems bus labai gaila gyvūnų. Norime padrąsinti užsukti visus abejojančius, nes čia katinai gyvena prižiūrimi, pavalgę, turi savo loveles ir žaislus, o lankytojai gali praskaidrinti globotinių rutiną.

Svarbiausia prieglaudos misija – surasti katinams mylinčius namus.

Kiek katinų glaudžiasi jūsų pačių namuose?

Vis dėlto augintinio įsigijimas turėtų būti apsvarstytas ir atsakingas žingsnis. Ką reikia žinoti prieš priglaudžiant katiną?

Daiva: Aš turiu penkis katinėlius. Mūsų – savanorių – namuose prieglobstį atranda tie katinai, kurie dažnam prieglaudos lankytojui atrodo nepatrauklūs arba bailūs. Viena mano katytė yra žvaira, turi šešis pirštus ir neturi uodegos. Jos niekas nenorėjo, tačiau man ji tokia pat miela kaip ir kiti katinai.

Laima: Žmonėms, norintiems pasiimti katiną, labai rekomenduojame pirmiausia kelis kartus ateiti į prieglaudą, čia praleisti šiek tiek laiko, įsitikinti, ar katinas tikrai yra jiems tinkamas gyvūnas, ir atrasti tą katinėlį, su kuriuo užsimezga ryšys. Žmonės, kurie į gyvūno įsigijimą žiūri tikrai atsakingai, prieglaudoje apsilanko ir du, ir tris, ir keturis kartus. Daiva: Toks pasiruošimas leidžia išvengti gyvūnų sugrįžimo atgal į prieglaudą. Vienas iš mūsų katinų namus surado tik iš trečio karto. Pirmieji šeimininkai katiną grąžino, nes nepavyko su juo draugiškai sugyventi – katinas namie buvo šeimininkas. Antrieji gyvūną išsivežė į Fredą ir jau kitą rytą sulaukėme prašymo katiną pasiimti atgal, nes jis sėdėjo ant durų viršaus ir vaikai bijojo praeiti. Galiausiai prieglaudoje apsilankė šeima iš Marijampolės, o išdykęs katinas prie šio vyro elgėsi taip, tarsi su juo būtų praleidęs visą gyvenimą. Iš šio pavyzdžio galima pastebėti, kaip svarbu, kad sutaptų katino ir šeimininko asmenybės.

Laima: Mano namuose gyvena šeši katinai. Jie pas mane taip pat atsidūrė dėl įvairių sveikatos problemų – vis dėlto namuose ligotus katinus daug lengviau prižiūrėti. Kartais taip atsitinka, kad priglaudi katiną pas save laikinai, tačiau jis ten praleidžia pusę metų, tą erdvę jau laiko savo tikraisiais namais ir nesinori to iš jo atimti. Kokiais būdais kiekvienas žmogus galėtų prisidėti prie beglobių gyvūnų gerovės ir padėti prieglaudai? Laima: Galima savarankiškai nuvežti beglobius katinus sterilizacijai į veterinarijos kliniką. Žinoma, tuomet teks sumokėti kažkiek pinigų, bet tai investicija į benamių kačių populiacijos kontrolę ir gerovę. Žiemą nepamaišys ir laukinių katinėlių pamaitinimas, nes šiuo metų laiku jie maisto susimedžioti nelabai gali. Mums ypač reikalingi žmonės, kurie galėtų katinukus priglausti savo namuose laikinai. Mažus katinėlius reikia du kartus nukirminti, tada skiepyti ir tik po skiepų karantino praėjus trims savaitėms jie gali apsigyventi prieglaudoje kartu su visomis kitomis katėmis. Tuo rūpinasi tiek mūsų savanoriai, tiek žmonės atradę „Katino svajonę“ atsitiktinai ir pasisiūlę padėti. Vis dėlto tokių laikinos prieglaudos taškų reikėtų daugiau. Taip pat prieglaudą galima paremti finansiškai arba tapti jos savanoriu. 2019 GRUODIS

katinosvajone.lt

Daiva: Pirmiausia žmogus turėtų apsvarstyti, ar tikrai gali namuose laikyti katiną: ar nėra jam alergiškas, ar neturi mažų vaikų, kurie gali skriausti gyvūną, ar turi tam lėšų. Jeigu katiną priglausti nori senas žmogus, prašome, kad imtų vyresnį gyvūną, nes būna tokių atvejų, kai katinai pergyvena savo šeimininkus ir grįžta į prieglaudą. Taip pat prieš parsigabenant gyvūną į namus reikia iš anksto paruošti svarbiausius reikmenis – katinas turėtų rasti maisto ir kraiką.

2 5

A M E T O I S E M

Kiekvienas žmogus nori būti išklausytas ir išgirstas, ar tai būtų mintys apie kasdienę rutiną, ar apie laimingas akimirkas, ar apie slegiančias problemas. Vis dėlto šiandien nuolat skubančiame pasaulyje apie sunkumus dažnai nėra kam išsipasakoti. Siekiant keisti šią situaciją ir norint žmogui suteikti galimybę pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą, graužia ir slegia, prieš 16 metų buvo įkurta „Pagalbos moterims linija“. Tai savanoryste grįsta organizacija, kuri teikia nemokamą emocinę pagalbą telefonu bet kuriuo paros metu. Pokalbiai nėra įrašinėjami ar registruojami, taip užtikrinant visišką skambinančiojo anonimiškumą. Linijoje dirba specialius mokymus baigę savanoriai, kurie yra pasirengę skambinančiuosius išklausyti, pasistengti suprasti, padėti susigaudyti jausmuose ir įvertinti savo situaciją iš šalies.

„Pagrindinis resursas – mes pačios“ Justė Vyšniauskaitė Elijaus Kniežausko nuotr.

2 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Per daugiau nei 16 veiklos metų „Pagalbos moterims linija“ neabejotinai pasikeitė. Organizacija užgimė 2003 metais Klaipėdoje, kiek vėliau buvo įkurtas Kauno padalinys, o šiandien veikia ir Vilniaus „Pagalbos moterims linija“. Kauno padalinio vadovė, psichologė Aušrinė Krikščionaitienė prisimena, kad prieš 12 metų įsijungti į šią veiklą ją paskatino savanoriavimo, neatlygintinos pagalbos kitam idėjos. „Man visada rūpėjo ir moters emancipacija bei savirealizacija“, – savo motyvaciją aiškino pašnekovė, pati prie telefonų išbudėjusi apie 1 000 valandų. Dar viena priežastis, skatinanti savanoriauti, – noras atrasti ir realizuoti save, nuveikti kažką prasminga ir tiesiog gera. Šią paskatą paminėjo ir dar dvi mano pašnekovės: „Pagalbos moterims linijos“ savanorių koordinatorė Aušra Stankūnienė ir savanorė Lina. Vienai iš pašnekovių užsiminus apie moterų bendrystės idėją, jos visos pritardamos palinksėjo galvomis.

Verta paminėti, kad į savanorystę šioje įstaigoje žiūrima labai rimtai – kiekvienas žmogus prieš pradėdamas teikti emocinę paramą turi pabaigti 100 valandų trunkančius kursus, o po jų įsipareigoja išbudėti 350 valandų. Vis dėlto nuoširdaus noro padėti šie įsipareigojimai neatbaido – šiandien „Pagalbos moterims linijoje“ Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje dirba net 124 savanoriai. Įdomi ir pačių kursų struktūra bei akcentuojami momentai. Pirmiausia susidomėjęs žmogus turi pereiti atranką, kurioje siekiama išsiaiškinti, ar kandidatas tinkamas šiam darbui. Žinoma, svarbiausias kriterijus yra noras padėti kitam žmogui, tačiau taip pat reikalinga empatija ir individo emocinis stabilumas. Po atrankos būna teoriniai ir praktiniai kursai, kuriuose daug dėmesio skiriama pačiam savanoriui, jo problemoms, gebėjimui šnekėti apie sunkumus ir juos spręsti.

2019 GRUODIS

2 7

„Visų pirma savanoris turi norėti ir mokėti pasirūpinti savimi. Tik žinodami, kaip spręsti savo pačių sunkumus, jų nuo savęs neslėpdami, galime padėti kitam“, – aiškino Aušrinė. Anot psichologės, viena svarbiausių savanorio savybių yra gebėjimas užmegzti žmogišką ryšį su pašnekovu, kartu išgyventi stiprias emocijas, nes būtent tai gydo labiausiai. Ši veikla suteikia spektrą teigiamų ir neigiamų emocijų. Savanorių koordinatorė Aušra pasakojo, kad labiausiai asmeniškai sujaudinusias istorijas kartais tenka parsinešti namo, su jomis kurį laiką gyventi, tačiau organizacija stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas, kad blogi jausmai netrikdytų savanorių gyvenimo. Po budėjimo savanoriai visada asmeniškai aptaria pamainą su savo užnugariu. Tai skatina kalbėti apie darbo metu patirtus emocinius išgyvenimus ir sunkumus. „Taip galime pačios reflektuoti save, aiškintis, kodėl konkretus skambutis ar situacija sukėlė tam tikrus jausmus“, – praktikos reikalingumą aiškino Aušra. Juk pokalbis yra tai, kas leidžia pagalbos ieškančioms moterims susidėlioti savo mintis, pasijusti geriau, todėl toks pats pokalbis, išklausymas bei parama yra naudingas ir savanorėms. Taip pat šiame darbe svarbus saikas – įprastai prie telefonų budima keturis kartus per mėnesį. Savanorė Lina pripažino, kad kartais norėtųsi budėti ir dažniau, tačiau prisimindama kursų metu iš mokytojų išgirstus žodžius pridūrė: „Pagrindinis resursas – mes pačios, todėl svarbu savęs per daug neapkrauti, įvertinti savo emocinę būseną.“ „Pagalbos moterims linijos“ nuveiktus darbus galima apskaičiuoti ir įvertinti pagal atsakytų skambučių bei atrašytų laiškų skaičių, veiklos metus ar savanorių kiekį, tačiau čia

2 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

svarbiausias yra kokybinis matmuo. „Savanoriaudama išmokau, kad tiesiog daryti gerus darbus negana, juos reikia daryti gerai. Man buvo nuostabu atrasti, koks didelis sustyguotas mechanizmas veikia mūsų organizacijoje tam, kad pagalba būtų teikiama kokybiškai ir savanorės jaustųsi gerai, nepervargtų, tobulėtų bei būtų laimingos“, – pasakojo Aušra. Paklaustos, ką savo darbe laiko sėkme, pašnekovės atsakė, kad labiausiai motyvuoja žinojimas, jog jų pastangos yra naudingos, o paprasčiausias ir labiausiai praturtinantis veiklos įprasminimas yra išgirsta padėka. Vis dėlto, kaip pastebėjo Aušrinė, ši pagalbos linija yra skirta moterims, išgyvenančioms krizę, todėl savanoriai tikrai nesitiki po kiekvieno pokalbio sulaukti žodžio „ačiū“. „Labai džiugina, kai paprasčiausiai jauti, kad pokalbio metu pašnekovė atsipalaiduoja, nurimsta, reflektuoja savo jausmus. Žinoma, dažniausiai per vieną pokalbį rimtos problemos iš esmės nepavyks išspręsti, bet tokie maži žingsneliai geresnės būsenos link yra labai naudingi“, – sėkmės apibrėžimą pateikė „Pagalbos moterims linijos“ vadovė. „Manau, kad sėkmė yra jau tai, kad žmogus paskambina. Pagalbos ieškojimas parodo nusiteikimą spręsti savo problemas, o tai žingsnis, kuris reikalauja stiprybės“, – kolegių mintis papildė savanorė Lina. Taigi, kokios tiksliai pagalbos galima tikėtis paskambinus į „Pagalbos moterims liniją“? Išgirdusi šį klausimą psichologė Aušrinė pirmiausia pabrėžė, kad savanoriai čia teikia emocinę pagalbą aktyviai klausydamiesi pašnekovės. Šiame darbe neužtenka tiesiog girdėti, reikia sugebėti įsigilinti į nusakomą problemą, stengtis ją suprasti. Toks aktyvaus klausymosi metodas dažnai leidžia ir pačiai pagalbos ieškančiai moteriai geriau suprasti savo situa-

ciją bei ją keisti. „Kartais pašnekovė po pokalbio sako, kad labai gerai jai patariau, nors išties savanoriai dažniausiai tiesiog išklauso, leidžia skambinančiajai susidėlioti savo mintis. Tikiu, kad pats tvirčiausias sprendimas yra tas, prie kurio žmogus prieina pats“, – Aušrinei antrino Lina. Visos pašnekovės sutarė, kad šis darbas joms padėjo išsiugdyti gebėjimą išklausyti ir suprasti kitą žmogų. „Kalbėdamasi su įvairiomis moterimis ir gilindamasi į jų problemas supratau, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo ekspertas. Šis žinojimas padeda man pačiai užtikrintai rinktis savo kelią“ – sakė Aušra. „Pagalbos moterims linijos“ pagrindinė veikla yra emocinė parama, teikiama pokalbio, elektroninio laiško arba gyvo susirašinėjimo internetu – chato forma. Tačiau „Kauno moterų linija“ taip pat vykdo ir kitokias veiklas: rengia seminarus, kūrybinio rašymo dirbtuves, psichologo konsultacijas bei organizuoja pagalbos programą žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto. Dar visai neseniai, spalį, užgimė ir visai nauja bendra „Kauno moterų linijos“ ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva. „Pagalbos moterims linijos“ savanorės

Tai, kad „Pagalbos moterims linijoje“ dirba beveik išskirtinai moterys, manęs nenustebino, tačiau mintyse vis tiek sukosi paskutinis klausimas: o ką reikia daryti, jei esi vyras, bet irgi nori padėti? Aušrinė patikino, kad nors Kaune šiandien savanoriauja tik moterys, Klaipėdoje prie telefonų budi ir vyrai. Pašnekovės sutarė, kad vyrai turėtų palaikyti, skatinti ir gerbti moteris, nesistengti atimti iš jų mėgstamos veiklos bei leisti realizuoti save. Žinoma, tos pačios taisyklės galioja ir moterims, kalbant apie vyrus. Svarbiausia lygybė, abipusė pagarba ir teigiamos intencijos. Mano pašnekovės nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas žmogus nori daryti gerus darbus, nes tai kiekvieno iš mūsų prigimtis.

2019 GRUODIS

pagalbosmoterimslinija.lt

Manau, kad sėkmė yra jau tai, kad žmogus paskambina.

Kauno paveikslų galerijoje vykstančioje parodoje „Atminties popierius“ kvietė miestiečius kurti bendrą origamio instaliaciją. Pašnekovės pasakojo, kad ši idėja gimė norint sujungti meną su socialine iniciatyva. Beieškant bendradarbiavimo formų su muziejumi atsirado ir parodos koncepcija – drauge sukurta instaliacija iš nedidelių origamio technika išlankstytų žmogeliukų. „Susitikimo metu nuspręsta, kad pagrindinė iniciatyvos idėja turi būti bendrystė. Norėjosi į šį projektą įtraukti daugiau moterų, ne tik mūsų savanores, akcentuojant komandinį darbą bendro tikslo link. Žmogeliukai buvo lankstomi, nes jie tarsi simbolizuoja žmogišką ryšį ir emocijas. O origamį pasirinkome, nes ši technika nesudėtinga, ja gali lankstyti ir vaikai, ir tėveliai, ir seneliai“, – projekto idėją aiškino Aušra. Rezultatų pristatymas numatomas gruodžio 12 dieną, o vėliau (jei žiemiški orai ir kitos popieriui nepalankios sąlygos nepakiš kojos) instaliacija keliaus per skirtingas vietas, skleisdama žinią apie „Pagalbos moterims liniją“, savanorystę ir bendrystę.

2 9

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A K

A U

Imanuelio Kanto ir Nemuno gatvių sankirtoje jau beveik devyniasdešimt metų stovi neįprastos formos pastatas. Jis galbūt nėra taip dažnai rodomas turistams kaip kai kurie kiti Pirmosios Respublikos pastatai, tačiau jį žino kiekvienas kaunietis. Ir nors monumentalios formos palieka įspūdį, tačiau jo reikšmė – visai ne reprezentacinė. Retas ginčytųsi su teiginiu, kad šis pastatas miestui vienas svarbiausių: visus tuos dešimtmečius čia yra pagrindiniai Kauno miesto ugniagesių namai.

Visada budintys rūmai Paulius Tautvydas Laurinaitis Autoriaus nuotr.

3 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 GRUODIS

3 1

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K 3 2

Prisiminkime keletą istorijos lapų iš pastato pradžios: 3 ir 4 dešimtmečių sandūros Kaune katastrofiškai trūko naudingojo ploto, o savivaldybė miesto centre beveik neturėjo laisvos žemės. Nereikia tad stebėtis, kad nuo pat pradžių pastatui buvo paskirta ir keletas kitų kilnių misijų. Čia įsikūrė anuomet itin svarbias šviečiamąsias funkcijas atlikęs Pedagogikos muziejus ir miesto skaitykla bei biblioteka, teikusi galimybę mažiau pasiturintiems susipažinti su visa naujausia spauda ir tuomet dar kuklia, į keturių skaitmenų apimtį tilpusia knygų kolekcija. Keturiolikoje pastato patalpų buvo įsikūręs miesto lombardas, leidęs Kauno varguomenei gauti reikalingas nedideles paskolas. Mūsų dienomis jau visi Ugniagesių rūmai priklauso ugniagesiams. Kai 1930 m. rugpjūtį kovotojai su miesto liepsnomis pirmą kartą įžengė į naująsias patalpas, pastatas atitiko visus to meto reikalavimus. O kaip miesto gelbėtojai jame gyvena šiandien? Pasibeldėme, kad išsiaiškintume. Apie dabartį papasakojo ir pastato kertes mums aprodė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė bei ugniagesys-gelbėtojas Robertas Šaginas. Nors pačiame mieste Kauno PGV šiandien priklauso šeši gaisrinių pastatai ir toks pat skaičius ugniagesių komandų, tačiau būtent senieji rūmai tebėra šerdis, kur greta I-osios komandos įsikūrusi ir pati valdyba. Po neseniai įvykusios struktūrinės reformos, galima sakyti, prasiplėtė ir paties pastato atsakomybė: kauniškė PGV šiandien koordinuoja ne tik Kauno apskritį, bet ir Marijampolės, Jurbarko apylinkes. Anksčiau pastate buvo ir bendrojo pagalbos centro dispečerinė. Pačią ugniagesių komandą sudaro pamainos vadas ir trys ugniagesių ekipažai – keturios pamainos tarpusavyje keičiasi kas keturias dienas. K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Kaip ir buvo visada, pirmasis pastato aukštas skirtas ugniagesių technikai. Pasirengusios čia – dvi autocisternos, autokopėčios bei rezerviniai automobiliai; yra ir autobusas, dažniausiai naudojamas keičiant pamainą didelėse gaisravietėse. Įdomu, kad per tiek metų gerokai pasikeitus įrangai čia vis dar telpa visi automobiliai. Negalėjome nepaklausti Roberto, ar senosios, neautomatizuotos garažų durys neapsunkina išvykimo. Vis dėlto ne: kol kiti ruošiasi, duris atidaro budintis ugniagesys. Jis budi prie šalia automašinų įrengtos radijo stotelės, per kurią gavus pranešimą apie įvykį įjungiamas garsinis signalas bei kiekvienoje patalpoje esančios švieslentės, informuojančios apie reikiamą automobilių kiekį. Prie automobilių atskubėjusių ugniagesių laukia darbiniai rūbai, išdėlioti taip, kad apsivilkti būtų galima kuo greičiausiai. Kartais, įvertinus atstumą iki gaisravietės ar situacijos pavojaus laipsnį, laikas taupomas rengiantis jau automobilyje. Iš garažo patenkama į aukščiausią pastato dalį – gaisrinių rankovių džiovinimo bokštą. Rankovių iškabinimas, automobilių, įrangos bei rūbų pasiruošimas kitai misijai – pirmasis darbas, atliekamas grįžus iš operacijos. Greta garažo yra ir ugniagesių klasė: čia kas dieną vyksta užsiėmimai, kurių metu aptariami strateginiai planai: kiekvienam potencialiam gaisro tipui yra numatytas jo tramdymo scenarijus. Nuo pat rūmų pastatymo didelė antrojo aukšto dalis įrengta ugniagesių gyvenimui: kaip ir daugelyje gaisrinių, su garažu ją jungia greitam nusileidimui skirtas strypas. Įdomu, kad kiekvieno automobilio ekipažas miega atskiruose kambariuose – taip užtikrinama, kad nebūtų trukdomasi tais atvejais, kai reikia važiuoti ne visiems ekipažams.

Ugniagesių rūmai XX a. 4 deš. Fotografija iš J. Skrinskio albumo „Kaunas“. KMM archyvas

Kaip ugniagesiai leidžia laisvalaikį? Be ramesniam laisvalaikiui skirto poilsio kambario, rūmuose yra ir biliardo, stalo teniso stalai, treniruočių kambarys bei pirtis, o kieme – krepšinio lentos. Ugniagesių rūmuose išliko ir edukacinė funkcija: visuomenė, dažniausiai ikimokyklinio amžiaus vaikai ir moksleiviai supažindinami su čia vykstančiu darbu, vykdomas prevencinis priešgaisrinis ugdymas. Jo centras – ekspozicijų salė, kurioje ne tik pateikiama istorija, bet ir saugomi įtaigūs eksponatai iš gaisraviečių, varijuojantys nuo užsidegusių neišvalytų garų surinktuvo filtrų iki savadarbių šildymo krosnelių.

Kaip tik tuo metu, kai lankėmės svečiuose pas ugniagesius, pirminės funkcijos neteko dar vienas iš kelių likusių anuomečių pastatų – duris užvėrė Centrinis paštas. Todėl vienas svarbiausių mums kilusių klausimų – kaip gelbėtojai jaučiasi senuosiuose Ugniagesių rūmuose, kultūros paveldo objekte, statytame beveik prieš amžių. Vis dėlto abu mūsų pašnekovai teigė, kad pastatas tebėra visiškai tinkamas tarnauti miestui ir apylinkėms be didesnių patobulinimų. Ir iš tiesų svečiuojantis susidaro įspūdis, kad pastatas mylimas ir prižiūrėtas, ypač turint omenyje spaudoje vis pasirodančias publikacijas apie santykinai kuklų šalies priešgaisrinį biudžetą.

2019 GRUODIS

3 3

S T A S E I M O N I A Z I D O C S E N U – S A N A U K 3 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 GRUODIS

3 5

2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S O K

–

„Dėkojame savanoriams“, – nuaidėjus finalo sirenai skelbia beveik kiekvienas didesnis muzikos, kino, scenos menų, sporto renginys. Neretai vis kitame festivalyje sutiksi tuos pačius žmones, reguliuojančius eismą, lydinčius į vietas ar dalijančius bukletus. Kai kuriems, ypač vasarą, tai tikrai gyvenimo būdas. Jau dabar be savanorių neapsieina vis augančios, nuolat į renginius kviečiančios „Kaunas 2022“ programos. Galima sakyti, sklandi savanorystės piramidė – dar viena programa, kylanti drauge su kitomis. Piramidę „programuoja“ palyginti neseniai į „Kaunas 2022“ kolektyvą įsiliejusi Marija Pulokaitė. Ją Laisvės alėjoje pagavome skubančią į autobusą į Tartu – 2024-aisiais Europos kultūros sostine tapsiančiame Estijos mieste ji skaitė pranešimą apie kaunietiškus reikalus. „Ir apie savanorystę“, – juokiasi.

„Savanoriai – tai šio projekto šypsena“ Kotryna Lingienė Arvydo Čiukšio nuotr.

3 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2 20 01 19 9 L G AP RK U ROI D TIS

3 7

Tarp Klaipėdos ir Vilniaus dar nemažai laiko praleidau studijuodama bei praktikuodamasi Anglijoje ir Singapūre. Tuo metu, vedama maksimalizmo, mažiausiai tikėjausi, kad kada nors sėkmingai nutūpsiu ir visiškai gerai jausiuosi pasaulio mastais mažučiame mieste – Kaune. Manau, kaip kiekvienam socialesniam žmogui, svarbiausia man buvo atrasti darbą, kuriame galėčiau realizuoti sukauptą patirtį įgyvendinant ambicingas idėjas ir rasti draugišką bendruomenę, į kurią pakankamai greitai pavyktų įsilieti. Pasitikdamas Kaunas man įteikė abu dalykus. Projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – vienas ambicingiausių Europoje. O tai reiškia, kad su profesionalų komanda rengiame įspūdingus ir prasmingus projektus, kurie, tikimės, turės ilgalaikį poveikį. Tiesą sakant, jei ne šis projektas vargu ar taip entuziastingai būčiau priėmusi sprendimą kraustytis. O kalbant apie kauniečių bendruomenę, į kurią pakliuvau, susidaro įspūdis, kad jie nuoširdžiai vertina naujas pažintis ir tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą ir labai atvirai arba giliai širdy nori, kad jų miestas butų įvertintas. Gal todėl ir yra tokie welcoming. Kaip tavo gyvenime atsirado savanorystė?

–

Esi klaipėdietė, daug laiko pragyvenusi Vilniuje. Kaip tave pasitiko Kaunas?

3 8

Būdama dar mokinė ir studentė savanoriavau viename kitame muzikos ar meno festivalyje, tačiau daugiausia apie savanorystę sužinojau Vilniuje. Čia, per kelerius metus perėjusi puikią projektų vadybos mokyklą reklamos agentūrose, bet pasigedusi šiame darbe prasmės, pabaigiau kultūros vadybos magistrą ir įsidar-

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

binau meninių projektų ir renginių prodiusere menų fabrike „Loftas“. Jame jau buvo suburta nemaža savanorių bendruomenė, kurią kviesdavau į pagalbą kiekviename renginyje. Sudarydavau jiems darbų sąrašą ir grafiką, kurį padėdavo įgyvendinti savanorių koordinatorius. Man nebuvo būtina tiesiogiai bendrauti su savanoriais, bet norėjau pažinoti ir pabendrauti su žmonėmis, kurie padeda įgyvendinti renginį. Šis asmeninis ryšys atsipirkdavo dvigubai – tai motyvavo savanorius dar nuoširdžiau prisidėti. Vėliau didžiausiems renginiams iš savanorių stengdavausi išsirinkti ir patikimą asistentą ar praktikantą, kuriems duodavau atsakingesnes užduotis. Šie žmonės tikrai pakeldavo renginį į kitą lygį padėdami įgyvendinti must do’s ir leisdami prodiuseriui judėti mintimis į priekį tobulinant nice to have’s. Mainais už pagalbą stengdavausi visuomet patarti, palaikyti ir kurti gerą atmosferą asmeniniam tobulėjimui. Dirbdama su savanoriais ir praktikantais „Lofte“ supratau, kad svarbiausia tinkamai motyvuoti žmones, o juos labiausiai džiugina asmeninis ryšys su organizacija, galimybė tobulėti ir savanorių bendruomenės vystymas. Minėtų patirčių ir patarimų iš kitų Europos kultūros sostinių kratinį sudėjau į sistemą, kuri dabar vadinasi „Kaunas 2022“ savanorių programos strategija ir gairės. Kurie kitų Europos kultūros sostinių pavyzdžiai ir kuo tau atrodo vertingiausi? Atspirčiai kreipiausi į du, mano nuomone, stipriausius ir du artimesnius pavyzdžius – Jungtinės Karalystės kultūros miestą Halą, Orhusą Danijoje, Vroclavą Lenkijoje ir Novi Sadą Serbijoje. Vertingiausia buvo

progresą iš vieno etapo į kitą. Ši programa pradės veikti nuo ateinančių metų ir, tikiuosi, taps saugia ir motyvuojančia aplinka visiems išbandyti save savanoriaujant ir prisidedant prie savo miesto auginimo.

Šie žmonės nori prisidėti prie savo miesto gerovės ir vardo garsinimo, užsiimti prasminga veikla, atrasti naujų hobių, tobulėti, plėsti pažinčių ratą.

Dažnai manoma, kad savanorystė – jauniems ir energingiems. O kaip yra iš tiesų? Juk vienas iš „Kaunas 2022“ tikslų – miestą atverti kuo įvairesnėms socialinėms grupėms. Taip, tai išties yra stereotipas, kurį savo programos rėmuose stengsimės pakeisti. Pamačius Halo miesto savanorių programos skaičius, nustebino, kiek daug vyresnio amžiaus žmonių buvo įsitraukę savanoriauti. Orhusas sėkmingai vykdė žmonių su negalia įtraukimą į savanorystę. Taigi, žadame imti pavyzdį iš geriausių atvejų. Kultūros savanorystė neretai yra tramplinas į darbą tame festivalyje ar įstaigoje. Stereotipas tai ar tiesa? Tai, be jokios abejonės, yra geriausias būdas pelnyti pasitikėjimą ir parodyti, ką sugebi ne tik organizacijai, kurioje nori dirbti, bet ir kitoms, kurios gaus jos rekomendaciją.

pažvelgti į šių miestų sistemų visumą, t. y. tokius faktorius kaip programos mastas, komandos sandara, kuriamas identitetas, savanorių pozicija projekte, jų atsakomybės, motyvacinė sistema ir panašiai. Tai padėjo nusistatyti sau tam tikrus kokybinius rodiklius, ribas ir tapo pagrindu idėjoms, kaip viską pritaikyti Kaunui ir padaryti dar geriau. Dabartinė sistema sukurta atsižvelgiant į savanorio „kelionę“ per skirtingus savanorystės etapus nuo sužinojimo apie galimybę savanoriauti iki padėkos už prisidėjimą ir susideda iš priemonių, skirtų paskatinti

Dar vienas stereotipas – kad kultūros renginiuose, ypač festivaliuose, savanoriaujama dėl nemokamo bilieto, taigi iš išskaičiavimo. Kokia tavo patirtis ir įžvalgos šiuo klausimu? Aš pati puikiai pamenu, kad festivaliui sukrapštyti 60 litų mokyklos laikais buvo sunku, ir tai buvo esminė paspirtis man įsitraukti į savanorystę, bet tai nereiškia, kad užduotis atlikdavau blogiau nei tie, kurie atėjo ieškoti bendraminčių. Manau, nesvarbu, dėl kokios priežasties savanoris įsitraukia į veiklas – dėl

2 20 01 19 9 L G AP RK U ROI D TIS

3 9

2 2 0 2 Ė N I T S O S S O R Ū T L U K S O P O R U E – S A N U A K 4 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Na, ir ketvirtasis – kultūros įstaigoms savanoriai būtini, nes taip taupomos lėšos. Mitas ar tiesa? Kalbant pragmatiškais terminais, tokiems projektams kaip „Kaunas 2022“ būtų tiesiog neįmanoma įpirkti tiek pagalbos ir reikėtų atsisakyti daugybės svarbių savanorių užimamų pozicijų. Tačiau pamatytumėte, koks entuziazmas sklinda iš kiekvienos užpildytos savanorio anketos klausime „kodėl nusprendėte savanoriauti“. Šie žmonės nori prisidėti prie savo miesto gerovės ir vardo garsinimo, užsiimti prasminga veikla, atrasti naujų hobių, tobulėti, plėsti pažinčių ratą. Jie supranta, kad neapčiuopiamos vertės savanorystė suteikia daug. Taigi, kol tai yra abipusis apsikeitimas vertėmis, apie lėšas net nėra prasmės kalbėti. Savanoriai – tai šio projekto šypsena, šiltas sutikimas, energija, palaikymas. Norime, kad jie jaustųsi svarbia projekto dalimi, didžiuotųsi savo vaidmeniu ir tai matytųsi „Kaunas 2022“ renginių ir miesto svečiams. „Kaunas 2022“ – tai daug skirtingų programų. Ar ir savanoriavimas jose skirsis? Savanorius renkame bendrai pagalbai prie visų programų renginių ar projektų. Fluxus festivalis savo turiniu labai skirsis nuo Istorijų fes-

tivalio ar Europos kultūros sostinės forumo, tačiau tokiu būdu savanoriai paragauja labai skirtingų tematikų, susipažįsta su skirtinga publika, atranda naujų interesų. Tie, kurie išskirtinai domisi viena konkrečia programa, gali prisidėti kaip praktikantai. Veiklos šių programų rėmuose skirsis. „Atminties biuro“ programoje kviesime padėti ieškant žmonių istorijų, „Modernizmo ateičiai“ programoje domins pastatų istorijos, „Kylančio Kauno“ veiklos bus nukreiptos į jaunimo įtraukimą, „Visi kaip vienas“ – į bendruomenių telkimą ir t. t. Kuri programa tau pačiai, kaip naujai iškeptai kaunietei, įdomiausia? Teatleidžia man kolegos. Būsiu netaktiška ir išskirsiu. Mane asmeniškai labai domina „Modernizmo ateičiai“ programa, nes visuomet buvau architektūros, o atvykus į Kauną tapau būtent art deco gerbėja. Užklydusi į kokią dar neaplankytą gatvelę vis dar lieku priblokšta to, kokią nepamatuojamą vertybę Kaunas turi, o tada kyla azartas, kad kuo daugiau žmonių pasaulyje apie ją sužinotų, užmegztų su ja artimesnį ryšį. Toks ir yra šios programos tikslas. Ir visgi – ką gero duoda savanorystė žmogui? kaunas2022.eu

pažinčių, patirties ar dėl patekimo į renginį. Visi turi savo lūkesčių ir jų būtina paisyti bei stengtis pateisinti. Tik tokiu atveju, jei įvyksta mainai, tarp organizacijos ir savanorio gali megztis lojalumas, pasitikėjimas ir ilgalaikis ryšys.

Labai dažnai girdimas pasakymas think outside the box – „mąstyk kitaip“. Manau, tai padaryti sunku, nežinant, kokios yra galimybės už tos „dėžutės“. Savanorystė yra geriausias būdas sužinoti apie tai, kas nėra tavo kasdienybė, saugus išėjimas iš komforto zonos ir naujų vaidmenų išbandymas.

2 20 01 19 9 L G AP RK U ROI D TIS

4 1

Maršrutas SCENA Šeštadienis, 12 07, 12:00

Premjera. „Mano fėjų herbariumas“

Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71 Režisierius Povilas Makauskas spektaklį visai šeimai kuria pagal prancūzų autorių Benjamin‘o Lacombe ir Sebastien‘o Perez‘o knygą „Fėjų herbariumas“. Spektaklio kūrybinė komanda kuria spektaklį-reginį, mėgindami nuostabų ir stebuklingą fėjų pasaulį perkelti į teatro sceną. Tai kerinčių vaizdų kupinas pasakojimas apie tai, kad mes visi esame stulbinančio gamtos pasaulio dalis. Jis kviečia neprarasti ryšio su gėle ar medžiu, stabtelėti, įsiklausyti, įsižiūrėti ir atsiverti gamtos magijai. Antradienis, 12 10, 12:00 / 14:00

Premjera. „Momo“

Apleistame amfiteatre gyvena Momo – iš kur ji ir kiek jai metų, niekas nežino. Ji pati sako: „Kiek pamenu, buvau visada“. Ji turi ypatingų gebėjimų klausyti kitų žmonių ir visi nori būti jos draugais. Tačiau mieste atsirado pilkieji ponai, kurie vagia iš suaugusių jų laiką. Jie sako: „Atiduok savo laiką dabar, turėsi jo daug daugiau vėliau. Vaikai ir Momo mėgina grąžinti pavogtą laiką, tuo pačiu išmokdami protestuoti ir balsuoti. Pasakiška kritika apie vartotojiškumo kultūrą su demokratijos abėcėle, kviečia vaikus mokytis klausyti ir matyti tai, ko suaugę nebegirdi ir nebemato. Daug kartų esame girdėję „neturiu laiko“, bet niekad neišgirdom, kodėl to laiko vis mažiau ir kurgi jis pradingsta. Šeštadienis, 12 14, 19:00

Spektaklis „Bestuburiada“

Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71

Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Vismantės Ruzgaitės / NONA nuotr.

Pirmą kartą Nacionalinio Kauno Spektaklį 1–4 kl. moksleiviams Gildas dramos teatro scenoje prisistato Aleksa režisuoja pagal Michael Ende to šį sezoną teatro trupę papildžiusi paties pavadinimo romaną. trylikos jaunųjų aktorių grupė.

Gyvūnams draugiškos vietos

4 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Gruodis Šiemet LMTA baigę Algirdo Latėno ir Vido Bareikio auklėtiniai vaidina populiarios šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę „Bestuburiada“ (režisierė Aldona Vilutytė). Šis spektaklis gimė dar trečiaisiais studijų metais, augo kartu su jaunaisiais jo kūrėjais ir toliau bus brandinamas teatro repertuare. Tai šiuolaikiška istorija apie tragikomiškas pastangas prisitaikyti ir būti sėkmingu. Šeštadienis, 12 14, 19:00

Tiek patiems mažiausiems, tiek ir suaugti spėjusiems Keistuolių bičiuliams puikiai pažįstamas neįtikėtinų istorijų kūrėjas – anglų rašytojas Donaldas Bissetas – ir vėl scenoje. Pagal penkias skirtingas D. Bisseto pasakas sudėliotas nuotaikingas teatrinis nuotykis į stebuklingą, „aukštynkojišką“ pasaulį nuneš kiekvieną, kuris išdrįs džiaugsmingai sušukti HOP! ir pakliūti į pačių keisčiausių ir netikėčiausių istorijų sūkurį.

Fizinė komedija „Balandis“

Antradienis, 12 17, 19:00

Fizinė komedija „Balandis“ (režisierius Gildas Aleksa, choreografas Marius Pinigis) sukurta to paties pavadinimo Patricko Süskindo romano motyvais. Šis komiškas pasakojimas yra apie mūsų kūnus baimės – socialinės ar tiesiog pirmapradės – būsenoje. Spektaklyje komiškai pavaizduota vienu paprastu balandžiu sugadinta diena. O gal tas gyvenimas ir taip buvo sugadintas, o balandis – tik taikos, kurioje mes nemokame gyventi, simbolis.

VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28

Kedų galerija „KixArt“, Pilies g. 1

Sekmadienis, 12 15, 12:00

Muzikinis spektaklis vaikams „HOP!“ Kauno kultūros centras, Kęstučio g. 1

Šokio spektaklis „Kaunas ZOO“

Kauno šokio teatras „Aura“ kviečia į satyrinio glamūro, šokio ir gyvai atliekamos muzikos veiksmą, kuris nagrinėja grožio, mados kulto, prabangos siekimo temas ir demonstruojantis tuštybę, kurią sukelia gyvenimas su kaukėmis.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2019 GRUODIS

4 3

Maršrutas Trečiadienis, 12 18, 19:00

Premjera. „Panika“

„Panika“ – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mika Myllyaho to paties pavadinimo pjesę kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo, kaip socialinio antspaudo problematiką.

Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės al. 71

Šeštadienis, 12 21, 18:00

Šokio spektaklis „(g)round zero: amžiaus dvikova“ Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

jų personažų, muzikos atlikėjų, grupių ir aktorių yra Mariaus Paplausko, Mariaus Pinigio ir Andriaus Stakelės („Nuepiko“) įkvėpimo šaltinis. Todėl „(g)round zero“ nėra tik trijų skirtingų šokėjų sąjunga. Tai taip pat duoklė jų vaikystei ir to meto herojams. Tai duoklė jų laisvei ir drąsai, tam, kad fantazija išliktų. Antradienis, 12 31, 19:00

Naujametinis vakaras su spektakliu „Nesamas miestas“ Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Spektaklis pristato devynias įsimylėjėlių poras, pasakoja devynias meilės ir praradimų istorijas, kurios skleidžiasi tolimam, paslaptingam Nesamam mieste. Kartais meilė trenkia lyg žaibas, o išėjusi palieka išdegintas dykras, būna, jog pamažu atsėlinusi prisijaukina ilgiems metams. Daug meilės pinklių, sudėtingų pokalbių, lengvos ironijos ir džiaugsmo paskutinį vakarą šiemet.

MUZIKA Trečiadienis, 12 04, 18:00

„Baltojo kaspino festivalis“. „Barbara Strozzi: moteris baroko muzikos avangarde“ Galerija „Balta“, M. Valančiaus g. 21 „Rokis“, „Terminatorius“, „Gelbėtojai“, „Mirtina kova“, Briusas Lee, Muhammadas Ali, Michaelas Jacksonas, Jimis Hendrixas, „Backstreet Boys“ ir „All4one“ – šie ir daugelis kitų filmų,

4 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

2019 metais minimas vienos pirmų jų moterų kompozitorių ir baroko dainininkės-virtuozės Barbaros Strozzi (1619–1677) keturių šimtų metų jubiliejus. Ji yra viena ryškiausių XVII a. Italijos muzikos kūrėjų,

Gruodis reikšmingai prisidėjusi prie naujo muzikos žanro – kantatos – raidos ir išspausdinusi net 8 savo kūrinių rinkinius – daugiau, nei pavyko išleisti garsiausiems to laiko kompozitoriams. Baroko dainininkės Renatos Dubinskaitės parengtoje programoje, kuri atliekama kartu su klavesinininke Vaiva Eidukaityte-Storastiene, pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatoma B. Strozzi kūryba. Muziką papildo dainininkės pasakojimai apie B. Strozzi gyvenimą ir kūrybą, supažindinantys klausytojus su šia įkvepiančia moterimi ir talentinga kompozitore.

Šeštadienis, 12 07, 18:00

Tom Waits gimtadienio vakarėlis „Invitation To The Blues“ „Parakas“, L. Ivinskio ir Prancūzų gatvių kampas

Šeštadienis, 12 07, 17:00

Koncertas „Beethoveno metai – Kaunas pradeda“ Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

2020 m. pasaulis minės 250-ąsias kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno gimimo metines. Tačiau Kaunas šią sukaktį pradeda minėti jau šiais metais. Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su tarptautinio fortepijono muzikos festivalio ir meistriškumo kursų „Kaunas Piano Fest“ laureatu pianistu Jorge Nava bei dirigente Adrija Čepaite nusprendė dedikuoti koncertą šio nepaprasto kompozitoriaus atminimui.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

Anton Corbijn nuotr.

„Skambesys, tarsi jis būtų išmirkytas burbono statinėje, keletui mėnesių paliktas rūkykloje ir tuomet išneštas lauk ir pervažiuotas automobiliu“. Būtent taip Tomo Waitso savitą balsą apibūdino Danielis Durchholzas. Gruodžio 7 d. šiai JAV bliuzo ikonai sukanka 70 metų, todėl „Parakas“ kviečia kartu paminėti šį nuostabų jubiliejų ir prisiminti gerai ir nelabai žinomas Tom Waits‘o kūrybos dainas bei filmuose sukurtus personažus. Bus ir kino, ir mikrofonas. Ketvirtadienis, 12 12, 19:00

Arma Agharta ir „FreeFS“ koncertas „Jazz Academy“, Baltų pr. 34

Pirmojoje vakaro dalyje elektroniniais instrumentais ir objektais stebins bei stebėsis Armantas Gečiauskas, o antrojoje saksofonais, gitara ir mušamaisiais susiplieks Kęstutis Sova, Tadas Petkevičius-Grajauskas ir Arnas Mikalkėnas.

2019 GRUODIS

4 5

Maršrutas Ketvirtadienis, 12 12, 20:00

A. Fediajevo naujo albumo pristatymas

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Baras „Godo“, Laisvės al. 89

Penktadienis, 12 13, 19:00

Koncertas „The Art of Metal“

„Synaesthesis“ nuotr.

Ingos Uzkalnės iliustracija

Akustinės psichodelikos epitetą savajai muzikai skiriantis Algis Fediajevas išleidžia trečiąjį savo albumą, pavadintą „Pėdsakų lede nepalikus“. Jis tęsia ankstesniuose muzikanto įrašuose girdimą šamanišką muzikinę odisėją, tik, paties Algio Fediajevo teigimu, naujajame kūrinyje visos idėjos gerokai labiau realizuotos. Albumas, kuriame be Algio gitaros ir balso suskamba ir nemažai kitų instrumentų, įrašytas Anglijoje.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

4 6

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ pristato projektą, skirtą menui, gimstančiam per metalinį kontrabosinio klarneto korpusą. Didžiausias klarneto giminės instrumentas, dar retas Lietuvos scenoje, atlikėjo Artūro Kažimėko rankose atsiskleis per ryškiausius užsienio kūrėjų Yann Robin ir John McCowen darbus, o taip pat per eksperimentines lietuvių autorių kompozicijas, gimusias bendradarbiaujant su atlikėju. Penktadienis, 12 13, 23:00

„Digital Tsunami: Gustav Goodstuff“ Klubas „Lizdas“, Nepriklausomybės a. 12

wJei kur Kaune ir veriasi portalai, jungiantys mus su kitais Europos ir net pasaulio miestais, tai yra, naktinėmis jų versijomis, tai „Lizde“. Po turo per Šiaurės ir Pietų Amerikas sugrįžęs Ernestas Sadau klube susitiks su kitais cunamiais Roman Sputnik ir NKS, o iš oro uosto atsiveš Roterdamo naktinį sargą Gustav Goodstuff.

Gruodis Šeštadienis, 12 21, 17:00

Koncertas „Kalėdų paslaptis“

Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5 „Kalėdų paslaptis“ – tai džiazo muzikos kelionė, kurios stotelėse Ellą Fitzgerald pasitiks Kauno bigbendas ir aksominio tembro savininkė – Sofia Rubina-Hunter. Ji – talentinga ir ryški Estijos džiazo muzikos dainininkė. Sofia yra išleidusi tris studijinius albumus, kuriuose atsispindi skirtingi stiliai – house, jazz-folk ir funk . Šeštadienis, 12 21, 19:00

Kalėdinių giesmių koncertas „Betliejaus stebuklas“

Kauno kultūros centro salę. Skambančios muzikos fone jūs tapsite sekliais. Ko ieškosime? Sužinosite tik atvykę į labai netikėtą, labai paslaptingą, labai pavojingą ir labai kalėdinį koncertą. Kadangi mažieji paprastai yra labai drąsūs, tai skubame nuraminti jų tėvelius – nebijokite! Kalėdų nuotykių takais vedžios Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Su tokia galinga ir skambia armija neprapulsime. Taigi – skrendame į Kalėdas su animacinių bei kalėdinių filmų herojais. Ketvirtadienis, 12 26, 17:00

Koncertas „Kalėdos visiems“

Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, Nepriklausomybės a. 14

VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28

UPrabudimo orkestras jau antrus metus iš eilės kviečia į koncertą, kuriame kalėdines giesmes atliks Danas Berlinskas, Gabrielė Gvazdikaitė, Rugilė Daujotaitė, Tadas Daujotas, Raimonda Narsejeva, Simona Mikaliūnienė, Karolina Mint, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena“ (vadovas Nerijus Šatinskas) bei Prabudimo orkestro muzikantai. Ketvirtadienis, 12 26, 14:00

Šventinė popietė visai šeimai „Kalėdų muzika iš ekranų“ Kauno kultūros centras, Kęstučio g. 1

Ir vėl kalnais, miškais, jūromis skrieja Kalėdų rogės. Artėja su Kalėdų varpe liais, linksmaisiais pasakoriais ir visa svita pažįstamų herojų. Jie iš animacinių filmų, žydrųjų ekranų užklys į

Orkestro „Ąžuolynas“ archyvo nuotr.

Kaip ir kasmet per Kalėdas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ dovanoja muzikinį vakarą. Šįkart orkestras siūlo pakeliauti po pasaulį ir išgirsti anglų, amerikiečių, ukrainiečių, flamandų, ispanų, vokiečių ir lietuvių kalėdines kompozicijas. Šv. Kalėdų nuotaikos koncerte bus pratęstos ne tik su džiugiomis melodijomis, bet ir su lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet pasitikome, giesmėmis.

2019 GRUODIS

4 7

Maršrutas Penktadienis, 12 27, 18:00

Antradienis, 12 31, 17:00

Kauno kultūros centras, Kęstučio g. 1

Įsimintiniausių scenos meistrų kalėdines melodijas ir žiemos nuotaiką skleis Jurgis Brūzga su Kauno bigbendu. Linksmos ir romantinės, džiazuojančios ir vaikystę menančios melodijos užlies kartu su gaiviu eglės aromatu, puošniomis girliandomis, namų jaukumą kuriančiais kepiniais ir brangiausiais žmonėmis.

Palydėti Senuosius metus Kauno bigbendas ir dainininkas Povilas Meškėla kviečia su legendinėmis Stasio Povilaičio dainomis. „Pago Pago“, „Kristina“, „Sudeginti tiltai“, „Švieski man vėl“ – originalios dainos ir šlageriai, žavūs savo melodijomis, emocija ir menančiomis šviesaus atminimo maestro Stasį Povilaitį. Kiekviena daina – tai atskira istorija, tampriai suaugusi su mūsų gyvenimais, galbūt – įsimintinu pasimatymu, linksma bičiulių draugija arba tiesiog – mielu renginiu, kuriame „pirmuoju smuiku“ grojo Stasys Povilaitis.

Koncertas „Kalėdos ant bangos“

Antradienis, 12 31, 16:00

Naujametinis gala koncertas Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Pasitikti artėjančius Naujuosius metus Kauno valstybinė filharmonija kviečia šventiniame gala koncerte su pamėgtais miesto kolektyvais – Kauno valstybiniu choru, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei dirigentu Constantine‘u Orbelianu. Šventišką nuotaiką kartu kurs talentingi ir žavūs lietuvių solistai – sopranas Vida Miknevičiūtė ir bosas-baritonas Kostas Smoriginas bei svečiai – įspūdingo balso savininkė, sopranas Veronika Dzhioeva ir tarptautinių konkursų laureatas iš Armėnijos Sergejus Stepanyanas. Programoje – visų laikų gražiausi klasikinės muzikos kūriniai orkestrui, chorui ir solistams.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

4 8

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Naujametinis koncertas „Švieski man vėl!“

Antradienis, 12 31, 19:00

Naujametinis koncertas „Metų laikai“

VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28 Pasitinkant Naujuosius metus VDU Kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei solistai Zbignievas Levickis (smuikas) ir Laimonas Salijus (akordeonas) kviečia į šventinį koncertą „Metų laikai“. Skambės pasaulio klasikos šedevrai – Italijos baroko meistro Antonio Vivaldi Keturi metų laikai” bei Argentinos tango revoliucionieriaus Astor Piazzolla „Keturi metų laikai Buenos Airėse“.

Gruodis PARODOS 11 21 – 02 09

Kęstučio Grigaliūno edukacinė paroda „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“

11 22 – 12 16

„Šiuolaikinės seniūnijos“. Fotografo A. Morozovo paroda

Evangelikų liuteronų diakonijos centro kiemelis, Vytauto g. 95, Garliava

Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16

A. Morozovo nuotr.

Vienas parodos tikslų – supažindinti visuomenę su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų asmenybėmis ir tam tikrais jų kūriniais, kurie reflektuojami arba perkuriami K. Grigaliūno parodai sukurtuose objektuose. Pastarieji kursto galerijos lankytojus įsitraukti į intriguojantį kūrybinį žaidimą, kur kiekvienas, nepaisant amžiaus ir interesų, gali betarpiškai prisiliesti prie eksponatų, t.y. tapti šiuolaikinio meno proceso dalyviu ir kūrėju. Visus darbus galima ne tik liesti, bet ir iš jų susikurti originalias kompozicijas, o kai kuriuos – netgi išsinešti atminčiai.

„Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas, kuris Kauno rajone įgyvendinamas kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, tęsiasi kitoje seniūnijoje – Garliavoje. Čia turite galimybę susipažinti su Karmėlavoje kelis mėnesius vykdytu socialiniu-meniniu tyrimu, kurį atliko fotografas, „Kaunas 2022“ ambasadorius Artūras Morozovas.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2019 GRUODIS

4 9

Maršrutas 11 28 – 01 19

Šiuolaikinio slovakų stiklo ir keramikos dizaino paroda „Daugiau yra daugiau II“

Paroda „Naujas muziejuje: „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų” Kauno miesto muziejaus Rotušės skyrius, Rotušės a. 15

M. Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12

12 03 – 01 06

Parodai atrinkti dizaino darbai yra sukurti jauniausios ir vidurinės kartos Slovakijos autorių, kartu eksponuojamas Bratislavos dailės ir dizaino akademijos Stiklo ir Keramikos studijų studentų dizainas. Darbai pranoksta tradicinį dizaino objekto, kaip praktiškai pritaikyto daikto, supratimą. Praktiškumas tėra viena tokių objektų savybė – ne mažiau svarbios vizualinės, simbolinės, emocinės ypatybės. Dauguma šių dizaino darbų sukurti kaip originalūs savarankiški kūriniai arba yra nedidelės autorinės kolekcijos dalis.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

Į muziejų atkeliavęs naujas eksponatas turi nueiti ilgą kelią, kol būna paruošiamas eksponavimui lankytojams. Norėdami sutrumpinti šį kelią, Kauno miesto muziejaus muziejininkai Rotušės skyriuje kas mėnesį pristato naujausią ir įdomiausią muziejaus gautą eksponatą. Šį kartą muziejus pristato lapkričio mėn. iš kauniečio Juozo Žarėno gautus kalėdinius atvirukus su sveikinimais, rašytais 1956-1957 m.

KINAS 12 27 – 30

„Komedijų klubas“

Kauno kino centras „Romuva“, Kęstučio g. 62 Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų „Romuvoje“ ryškiai įsižiebs raudonosios lemputės bei nuotaikingos komedijos. Jau trečią sezoną gruodžio 27-30 dienomis kino centras kviečia leisti tarpušventį

5 0

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Gruodis pačiame jaukiausiame kalėdiniame vakarėlyje, nes „Komedijų klubo“ repertuare – net aštuoni išskirtiniai filmai, kurių herojai atsiduria įvairiausiose komiškose situacijose. Šių metų programoje ypatingas dėmesys skiriamas prancūziškam kinui – šmaikščios, romantiškos ir išradingos komedijos sušildys kiekvieno žiūrovo širdį. Repertuare – „Sibilės svajonės“, „Mūsų pirmosios atostogos“, „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ ir kiti filmai.

KITI RENGINIAI 12 01 – 01 06

Kosminių Kalėdų miestelis Rotušės aikštė

Žiemos šventės Kaune nusidažė netikėtomis spalvomis ir kviečia užsukti į Kalėdinį kosmosą.Nusiteikite maloniems netikėtumams bei ilgai išliekantiems spalvingiems įspūdžiams. Tokiems, kur norėsis sušukti „Kosmosas, o ne Kalėdos!“. Šiais metais tai daugiau nei vien eglė ir kalėdinis miestelis – šiais metais tai nemokamas bilietas į paslaptingąją planetą. Į ten, kur gyvena pasakos, šypsenos ir neblėstanti šventinė nuotaiką. Užsiėmimai, dirbtuvės, knygos, teatras, muzika – veiklos Kalėdų miestelyje lauks kasdien. Gruodžio 31-ąją Rotušės aikštėje – Naujųjų sutikimo šventė „Kosminiai Naujieji Kaune“ su Lietuvos šokių muzikos atlikėjais.

Ketvirtadienis, 12 05, 17:00

KAFe2019. Knygos „Kaunas. Miestas kaip idėja“ pristatymas ir festivalio uždarymas Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus palėpė, Vilniaus g. 22

„Šiandien turime daug viešai pasiekiamos informacijos apie įvairiausius miesto raidos ir istorijos periodus. Istorikai, archeologai, architektūrologai, menotyrininkai tyrinėja atskirus laikotarpius, vietas, įvykius, leidžia knygas, dalinasi savo atradimais ir žiniomis. Šio leidinio atsiradimą taip pat lėmė noras pasidalinti savo mintimis ir pastebėjimais“, – sako knygos autoriai architektai ir restauratoriai Asta ir Gintaras Prikockiai. Jiems Kauno architektūros festivalio tema tapo puikia proga apibendrinti savo įžvalgas ir pristatyti jas visuomenei, kad išlikę matomi miesto istorijos ženklai būtų atpažįstami ne tik specialistams. Kartu tai ir paskutinis kas trejus metus vykstančio festivalio renginys, tad paploję autoriams neskubėkite skirstytis. Ketvirtadienis, 12 05, 18:00

E. Noreikos knygos „Apollo“ pristatymas Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Jaunuoju jotvingiu šįmet paskelbtas poetas ir reperis Ernestas Noreika. Už trečiąją poezijos knygą „Apollo“ rašytojui premija, skiriama už geriausią jauno autoriaus originaliosios poezijos, verstinės poezijos arba poezijos kritikos knygą, įteikta Poetinio Druskininkų Rudens metu. Renginių

2019 GRUODIS

5 1

Maršrutas ciklo „InfoKnygos“ susitikime „Apollo“ (2019 m., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatys pats autorius. Renginį moderuos Lina Buividavičiūtė. Penktadienis, 12 06, 09:30

Atvira diskusija „XX a. architektūrinio palikimo interpretacija“

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freeman Tilden atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. Tam būtina interpretacija, skatinanti atrasti naujas praeities artefaktų reikšmes dabartyje. Taigi „Kaunas 2022“ architektūros ir paveldo programa „Modernizmas ateičiai“ kviečia visų sričių menininkus, bendruomenės aktyvistus, kuratorius į atvirą diskusiją apie interpretacijos reikšmę įprasminant modernizmo architektūrinį palikimą Kaune. Šeštadienis, 12 07, 12:00

Žaislotekos gimtadienis ir „Knygų Kalėdų“ atidarymas Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinys, Raseinių g. 26

Unikali Lietuvoje žaislų ir žaidimų biblioteka – Žaisloteka – švenčia savo pirmąjį gimtadienį. Šia proga duodamas startas šių metų „Knygų Kalėdų“ akcijai. Visą dieną Žaislotekoje vyks gausybė veiklų: kieme lauks karšta kakava ir Kalėdų senelio paštas, o viduje – staigmenos, įdomūs susitikimai, edukacijos, žaidimai ir iškilmingas „Knygų Kalėdų“ atidarymas su vaikų rašytoju Tomu Dirgėla. Kadangi tai gimtadienio šventė, biblioteka atkeliauti su dovanomis: atsinešti žaislų ar stalo žaidimų, kuriais galėsite mainytis su kitais Žaislotekos lankytojais arba akcijai „Knygų Kalėdos“ skirtų knygų, kurias norite padovanoti bibliotekai. 12 07 – 12 08

Renginys „Kultūringai prieš Kalėdas“ Kauno paveikslų galerija ir kavinė „Kultūra“ K. Donelaičio g. 16

„Dar nematytas kultūrininkų sambūris parodrūmyje“, – taip pristatomas šis savaitgalio vyksmas, kuris kviečia mokytis piešti ir pinti vainikus, pakuoti dovanas, klausytis muzikos ir bendrauti, bendrauti, bendrauti. Detalią programą rasite feisbuke. 12 07 – 12 08

Renginys „Kalėdų Pop Up“ M. Žilinsko dailės galerija, Nepriklausomybės a. 12

Renginio organizatoriai po galerijos stogu suburs per 50 įdomiausių, aktualiausių ir stipriausių lietuviško dizaino vardų. Turėsite progą susipažinti su šiuolaikiniais mados, juvelyrikos, interjero, galanterijos, kosmetikos ir maisto gamintojais bei kūrėjais, pamatyti ir pasimatuoti naujausio sezono kolekcijas bei gaminius. 5 2

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Gruodis

Sekmadienis, 12 08, 17:00

LKL. Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Rytas“ „Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr. 50

Trečiadienis, 12 11, 20:00

Ledo ritulys: „Kaunas Hockey“ – „Baltų ainiai – HC Klaipėda“ Kauno ledo arena „Baltų ainiai“, Aušros g. 42C

Kadaise ledo ritulio derbiai Kaune būdavo dažnas įvykis, ir jie grįžo! Pirmojoje Lietuvos čempionate žaidžiančių Kauno komandų akistatoje triumfavę „Kaunas Hockey“ vėliau nusileido pirmenybių debiutantams. O kaip bus šįkart? Intriga gyva.

„Žalgirio“ nuotr.

Lietuvos krepšinio klasika sugrįžta į „Žalgirio“ areną. Šios akistatos pristatinėti nereikia, bet pamatyti būtina. Antradienis, 12 10, 18:00

Ciklo „Miesto kultūra. Miestai be miestiečių“ paskaita

VDA Kauno fakultetas, Muitinės g. 4 VDA Kauno fakulteto Architektūros katedra organizuoja ciklą, kuriuo siekia aktualizuoti šiuolaikinės architektūros aspektus ir jų įtaką miesto veido, kultūros ir visuomenės poreikių formavimuisi. Paskutinis ciklo pranešėjas – architektas, VDA KF dekanas prof. Jonas Audėjaitis. Pranešimo tema: „Miestas šiandien“.

Ketvirtadienis, 12 12, 10:00

Seminaras „Autorinės teisės – scenarijai iš realybės“ Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ pristato seminarą audiovizualinių kūrinių autoriams, projektų atstovams apie autorinių teisių praktiką Lietuvoje ir užsienyje. Tai atviras renginys tiek pradedantiesiems kūrėjams, tiek profesionalams norintiems sužinoti apie autorinių, intelektinės nuosavybės teisių gynimo scenarijus ir realius pavyzdžius iš kasdienybės.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

2019 GRUODIS

5 3

Maršrutas Šeštadienis, 12 14, 11:00

MaxMSP kūrybinė laboratorija

„Kaunas 2022“ tempo erdvės, M. Daukšos g. 34

„Kaunas 2022“ industrinės kultūros programa „Matters_“ kviečia į užsiėmimą su Mindaugu Badoku: „Laboratorijoje, tyrinėdami vizualaus programavimo paradigmas, paliesime elektroninio garso, realaus laiko garso sintezės, ritmo bei laiko planavimo ir algoritminės kompozicijos temas. Metodai – percepcija, teorija ir praktika. Kviečiame visus muzikos entuziastus, kurie nori išrasti ir modifikuoti garsą savo kompiuteriais. Kūrybinės laboratorijos metu susikursime savo programinį muzikos instrumentą.“ Šeštadienis, 12 14, 12:00

Skaitymai su šunimi

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinys, Raseinių g. 26

Įvadinio skaitymo su šunimi metu galėsite susipažinti su terapiniais šunimis, daugiau sužinoti apie skaitymus ir į juos užsiregistruoti. Skaitymai skirti 5–11 m. vaikams, tačiau įvadinio susitikimo dalyvių amžius neribojamas, kadangi laukia nuotaikinga kalėdinė šeimos fotosesija su šuniukais. Renginys nemokamas, reikalinga registracija el. paštu kuzmickis@kaunas.mvb.lt. Skaitymai organizuojami bendradarbiaujant su Kaniterapijos klubu. Šeštadienis, 12 14, 12:00

Kalėdinis draugų turgelis Aludė „Vingiu dubingiu“, A. Mickevičiaus g. 35

Manto Vizbaro nuotr.

„Trečius metus iš eilės kviečiame į vienos dienos renginį lauke, jaukioje palapinėje su vietinių kūrėjų idėjomis dovanoms, šildančiais gėrimais, karštu maistu, šventine muzika ir pokalbiais“, – kviečia pirmame medinuko aukšte šeimininkaujantys šinkoriai.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

5 4

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

Gruodis Trečiadienis, 12 18, 14:00

Projekto „Kalnų sodas bendruomenei“ susitikimas Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

2019–2020 m. Kauno menininkų namai su Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru įgyvendina projektą, kurio ašis – miesto sodo, atviro miestiečiams, kūrimas. Į šventinį susitikimą kviečiami Kauno mieste ir Kauno rajone gyvenantys senjorai, kurie nori ne tik gilintis į miesto urbanistinio vystymosi etapus, bet ir pageidauja prisidėti prie žaliuojančios erdvės kūrimo bei nekantrauja pasidalinti per laiką sukauptomis istorijomis apie Kauną. Vyks ir šventinės eko dirbtuvės! Trečiadienis, 12 18, 19:00

KMN ir projekto „Kitas Kinas“ kalėdinis žiburėlis

Ketvirtadienis, 12 19, 18:00

„X erdvė“: „Colours of Bubbles“

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyrius, K. Petrausko g. 31

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt

Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Monikos Penkutės nuotr.

Kadras iš filmo

Kauno menininkų namai kviečia iš anksto atšvęsti Kalėdas, kartu ir dviejų metų draugystę su „Kitu Kinu“. Karšti gėrimai ir filmas apie apie Kalėdų Senelį žudiką „Dial Code Santa Claus“ (rež. René Manzor, 1989 m.) – kas gali būti jaukiau?! Beje, teigiama, kad kultinis „Vienas namuose“ buvo nusižiūrėtas nuo šio filmo.

Paskutinis metų pašnekesys J. Naujaliui dedikuotoje ir visiems atviroje erdvėje – su 2019 m. M.A.M.A. metų roko grupės „Colours of Bubbles“ muzikantais, kilusiais iš „Lietuvos Mančesterio“ – Šiaulių. Savo muzikoje penketas derina rokenrolą, country ir indie, ir nuo debiuto 2009 m. jau yra surengę daugiau nei 200 koncertų, dalyvavo festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, išleido šešis albumus. Pokalbį su muzikantais moderuos Algirdas Šapoka.

Įdomiausius savaitės maršrutus sekite pilnas.kaunas.lt 2019 GRUODIS

5 5

pilnas.kaunas.lt

„ Lengviausia tapti geru visuomenės akyse – tai daryti taip, kaip ji nori.“ Saulius Gricius (1963 06 27 – 1991 05 19) Lietuvos visuomeninio ekologinio judėjimo pradininkas, „Atgajos“ klubo bei Lietuvos Žalių jų judėjimo lyderis

KAUNAS PILNAS KULTŪROS Mėnesinis leidinys apie asmenybes ir įvykius Kaune (platinamas nemokamai)

5 6

Laisvės alėja 59, 3 aukštas

Redakcijos adresas

Bendradarbiai: Artūras Bulota, Arvydas Čiukšys, Austėja Banytė, Bernadeta Buzaitė, Eglė Šertvyčūtė, Elijus Kniežauskas, Emilija Visockaitė, Julija Račiūnaitė, Justė Vyšniauskaitė, Kamilė Kaminskaitė, Kotryna Lingienė, Kęstutis Lingys, Lukas Mykolaitis, Paulius Tautvydas Laurinaitis.

Globoja:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

TIRAŽAS 10 000 EGZ.

K AU N A S P I L N A S K U LT Ū R O S

ISSN 2424-4465

Leidžia: Leidžia

2019 2017Nr. Nr.12 2 (52) (18)