4
Gimtasis kraštas
Aktualijos
Kaimynai atnaujina draugystės santykius Arvydas JOCKUS Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan prisimena, kad Baltijos valstybėms atsiskyrus nuo SSRS nutrūko ir draugiški bei kolegiški ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų. „Su tuo buvo sunku susitaikyti, buvome net sutrikę. Bet padėjo absoliutus kolektyvinės kaltės principas. Pripažinus ne tik sovietų valdžios kaltę, bet ir savo kad ir nevalingą prisidėjimą prie tos kaltės, pripažinus mūsų kolegų teisę laikytis distancijos, viską priėmėme nuolankiai, nors ir buvo skaudu. Mes tai įveikėme ir štai vėl esame kartu“, – teigia maskvietė mokslininkė. Vieno žymiausių pasaulio baltistų prof. Vladimiro Toporovo mokinė „Gimtajam kraštui“ pasakojo apie maskviečių solidarumą su Baltijos šalimis griūvant SSRS bei pastaruoju metu plėtojamus Rusijos ir Lietuvos kultūros ir mokslo ryšius. Profesore, kaip atradote Lietuvą? Sovietmečiu nemažai rusų inteligentų vasarą vaikus nuolat veždavo į Jūrmalą ar į Lietuvos pajūrį. Baltijos šalys, kurios mums visada buvo užsienis, yra mano vaikystės įspūdžių tam tikra dalis.
Vėliau studijuodama aspirantūroje pas V.Toporovą, jam rekomendavus, atvykau į Vilnių. V.Toporovas man davė tikslų Vilniaus planą su nuorodomis, ką turiu pamatyti. Plane buvo kitoks – nesovietinis – Vilnius: Gedimino kalnas, pagoniškų šventyklų liekanos, vienuolynai, bažnyčios, Aušros Vartų Mergelė, stačiatikių cerkvės, totorių, karaimų, žydų Vilnius. Tada vienuolynai buvo uždaryti, surasti juos buvo sunku, bet tuo didesnį įspūdį jie padarydavo. Grįžusi turėjau viską smulkiai papasakoti savo mokytojui. Ar Lietuvoje turėjote draugų? Po pirmos kelionės (beje, tada susipažinau su Tomu Venclova) pradėjau lankyti Vilnių ir Lietuvą dažnai (ir su sūnumi Nikolajumi Michailovu, vėliau tapusiu lituanistu), todėl draugų atsirado. Paskui mūsų institute Viačeslavo Ivanovo ir V.Toporovo iniciatyva buvo rengiamos baltų ir slavų temai skirtos konferencijos. Į jas atvykdavo Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Algirdas Sabaliauskas, Aleksandras Vanagas, Norbertas Vėlius ir kiti žymūs mokslininkai. Tada susiformavo mūsų draugų ratelis. Lietuva man visada buvo reikšminga. Kaip Maskvos inteligentai reagavo į 1991 metų sausio 13-osios įvykius?
„Mums, maskviečiams, Vilnius visada atrodė pietietiškas ir šventiškas miestas“, – prisipažįsta dar jaunystėje su Lietuvos sostine susipažinusi Tatjana Civjan. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Mes priklausėme politizuotų, stipriai antisovietiškai nusiteikusių rusų inteligentų sluoksniui. Todėl net neprisimenu, kaip apie tai sužinojau. Tiesiog negalėjau nesužinoti. 1991-aisiais dar buvo likęs gyvas emocinis įspūdis iš 1968 metų Čekoslovakijos įvykių. Prisimenu maudulį ir viltį, kad tai neturi pasikartoti. Taip pat liko atmintyje, kaip stovime su žvakėmis prie Lietuvos ambasados Maskvoje. Visiška tamsa, pastate nedega šviesos, ir maskviečių minia tylėdama stovi senojo Arbato skersgatvyje. Kas dabar jus sieja su Lietuva? Kai Baltijos valstybės atsiskyrė nuo SSRS, mūsų kolegos lietuviai ir latviai mus tarsi pamiršo, nebenorėjo bendrauti, nors anksčiau aktyviai dalyvaudavo baltų ir slavų konferencijose. Buvę asmeniniai draugiški ir moksliniai ryšiai nutrūko. Ar jus tai žeidė? Turbūt kažkiek. Jeigu džiaugiesi kitų pergale, solidarizuojiesi su tautomis, kurios išsikovojo laisvę, daug kartų kartoji „mes su jumis“, šiek tiek apmaudu. Bet mums pakelti nuoskaudą turbūt padėjo ta kolektyvinė kaltė prieš Baltijos valstybes, kurios buvo okupuotos. Maskvoje V.Toporovo iniciatyva daugelį metų leidome serijinį leidinį „Baltų ir slavų studijos“. Iki šiol yra išleista 18 šio leidinio tomų. Leidinio redakcija visada stengiasi, kad šiose studijose publikacijas skelbtų ir Latvijos bei Lietuvos mokslininkai. Jiems netgi teikiama pirmenybė. Mūsų ryšiai atsinaujino, vėl organizuojame konferencijas. Dabar turbūt labiausiai bendrauti kliudo pinigų trūkumas. Viešėdama Lietuvoje buvote susitikusi su Seimo vicepirmininku Česlovu Juršėnu. Apie ką kalbėjotės? Kalbėjomės, kad Seime kitų metų balandžio mėnesį drauge su Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto Baltų ir slavų tyrimų centru bei Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir baltistikos katedra reikėtų organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Akademikui Vladimirui Toporovui atminti“ ir surengti parodą. Tai nebūtų sudėtinga, nes daug V.Toporovo asmeninių daiktų jo dukros perdavė Lietuvių kalbos institutui, kuriame sukurtas memorialinis mokslininko kabinetas ir tiriamas jo mokslinis palikimas. Tikimės, kad konferencija įvyks – šiuo metu su kolegomis iš Lietuvos kuriame jos programą.
2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40
Ant politinių svarstyklių
Ar dirbsime per Kūčias? Siekdami stiprinti šeimos tradicijas, puoselėti dvasinį tautos paveldą, Seimo socialdemokratai siūlo Kūčias paskelbti šventine diena. Ar dažnai švęsdami nenustekensime ir taip silpnos šalies ekonomikos?
To prašo žmonės
Švenčių per daug
Edvardas Žakaris, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius
Pagal lietuvių tautos papročius Kūčios yra labai svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 dieną. Tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima. Namo sugrįžta net ir toliausiai išvykusieji. Susėdę prie stalo namiškiai prisimena ir mirusiuosius. Šiuo senu ir gyvybingu Kūčių šventimo papročiu Lietuva išsiskiria iš kitų šalių. Kūčias paskelbti šventine diena prašo žmonės. Pasirengimas šventei reikalauja daug laiko, todėl nemažai moterų tą dieną oficialiais ir neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Juk puikiai matome, kaip valstybės įstaigose ar savivaldybėse „dirbama“ tą dieną. Iki pietų – dar dar, o paskui kabinetuose pasilieka tiktai budintieji. Gal būtų geriau sukeisti darbo dienas? Tuomet žmonės turės šventę, o kitą dieną jiems dirbti seksis gerokai našiau. Mes nesiūlome didinti šventinių dienų skaičiaus. Siūlome, kad jeigu Kūčių diena sutampa su darbo diena, ją atidirbti galėtume tų pačių metų gruodžio mėnesio antrą šeštadienį. Šalies ekonomikai tai nekainuos nė vieno cento. Suprantame, kad papildoma šventinė diena biudžetui kainuotų apie 100 milijonų litų. Lietuvoje iš viso yra 12 šventinių dienų, bet vidutiniškai per metus su darbo dienomis sutampa tik penkios. Ir šiemet Kalėdos bus savaitgalį, Naujieji metai – taip pat. Tikrai netiesa, kad pas mus švenčių daugiau nei pas kitus europiečius. Mes suskaičiavome, kad švenčiame mažiau už Europos vidurkį.
Iš esmės pritariame, kad Kūčios būtų paskelbtos švente, nes ypač viešo sektoriaus darbuotojų darbo efektyvumas tą dieną būna labai menkas. Netgi privačiose kompanijose sunku suganyti darbuotojus. Moterys turbūt tik apie šventinį stalą namuose ir tegalvoja. Tačiau siūlome pradėti diskusiją, kad šventinių dienų galėtų būti mažiau. Daugiausia abejonių kelia gegužės 1-oji, Joninės ir Žolinė. Gegužės 1-ąją sugalvojo tais laikais, kai vyko arši klasių kova, proletariatas kovojo su kapitalistais. Dabar darbininkai ir darbdaviai bendradarbiauja. Be to, tai politizuota šventė. Į valdžią atėję kairieji ją įteisina, dešinieji panaikina. Šventė tikrai nevienija Lietuvos žmonių, darnos nesukuria. Jonines nuo seno švenčia latviai. Lietuviams tai nėra jokia ypatinga diena. Kūčios, Vėlinės, Vasario 16oji – tai šventės, kurias švenčiame iš širdies. O Joninės? Kas tai per šventė? Kodėl tada nešvenčiame Onų ar Danų? Jolantos irgi gal nori per savo vardines nedirbti? Esame krikščioniška tauta, bet ne visos konfesijos švenčia Žolinę. Net ir daugumai katalikų ta šventė nėra reikšminga. Galvočiau, kad šios šventės prasmę žino tik vyskupai, kunigai ir patys uoliausi tikintieji. Būtų blogai, jeigu švenčių iš viso neturėtume. Kita vertus, kuo daugiau švenčių, tuo mažesnę pridėtinę vertę sukuriame, žmonės turi mažiau pinigų ir mūsų galimybės konkuruoti atlyginimais ir kainomis pasaulyje darosi mažesnės.
Šaltis smaginsis, plikledis gąsdins Pasiilgote žiemos? Netrukus ji priims jus į savo glėbį. Rugsėjis buvo šiltas, spalio viduryje kai kur pasirodė pirmas šio rudens sniegas, o lapkritis maloniai nustebino. Jis buvo šiltesnis už spalį. Dienomis temperatūra dažnai pašokdavo iki 10–15 laipsnių šilumos. Vos ne kasdien vidutinė paros temperatūra 3–5, o kai kada ir 6–7 laipsniais buvo aukštesnė nei įprasta. Ant kai kurių medžių pasirodė žali pumpurai. Tęsėsi ir grybavimo sezonas. Dar buvo galima pasirinkti žaliuokių ir netgi voveraičių. Artimiausiomis dienomis prisiminsime, kas yra žiema. Ji jau visai šalia
Lietuvos. Kasdien pajusime vis žvarbesnius, šaltesnius orus. Jau rytoj visą parą daug kur išliks neigiama temperatūra. Protarpiais snigs. O vairuotojus ir pėsčiuosius gąsdins plikledis. Savaitgalį sniego bus nedaug. Tačiau po truputį smaginsis šaltis. Sekmadienio naktį kai kur atšals iki 10 laipsnių šalčio. Dienomis irgi laikysis šaltukas. Pirma naujos savaitės naktis bus dar šaltesnė. Temperatūra kai kuriose vietovėse nukris žemiau 10 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra lėtai kils. Tačiau orai darysis žvarbesni. Nes iš pietų Europos artės ciklonas. Papūs gūsingas rytinių krypčių vėjas. Pietų Lietuvoje pradėjus snigti galima tikėtis ir pirmų pūgų.
Žiemiški orai mūsų šalyje numatomi ir kitomis dienomis. Lapkričio 27-osios, šeštadienio, naktį vietomis truputį pasnigs, dieną be didesnių kritulių. Plikledis. Rytų, šiaurės rytų vėjas pūs 3–8 m/sek. greičiu. Temperatūra naktį bus 3–8 0C, dieną 1–6 0C šalčio. Lapkričio 28 d., sekmadienį, be didesnių kritulių. Vėjas šiaurės rytų, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį 6–11 0C, vietomis iki 14 0C šalčio, dieną pakils iki 3–8 0C šalčio. Lapkričio 29-osios, pirmadienio, dieną pietrytiniuose rajonuose pasnigs, kai kur kils pūga. Šiaurės rytų, rytų vėjas naktį pūs 6–11 m/sek., dieną – 8–13 m/sek. greičiu, daug kur ga-
Martyno Vidzbelio nuotrauka
limi gūsiai 15–20 m/sek. Temperatūra naktį 8–13 0C, dieną 5–10 0C šalčio. Lapkričio 30-osios, antradienio, naktį pietrytiniuose rajonuose pasnigs, kai kur pustys pūga. Dieną be didesnių kritulių. Šiaurės rytų vėjas naktį pūs
7–12 m/sek. greičiu, vietomis galimi gūsiai 15–18 m/sek., dieną – 6–11 m/ sek. Naktį atšals iki 9–14 0C šalčio, dieną numatoma 6–11 0C šalčio. GK ir hidrometeorologijos tarnybos inf.